Optimalūs transporto sprendimai kelionėms iš Anglijos į Lietuvą: Visiškas vadovas

Įvadas

Per pastaruosius du dešimtmečius tarptautinės logistikos pasaulis pavirto neatsiejama globalizacijos dalimi, o maršrutas tarp Jungtinės Karalystės ir Lietuvos vienu aktyviausių ir reikšmingiausių. Būdamas šioje srityje daugiau nei dvidešimt metų, aš mačiau, kaip keitėsi sienos, kaip atsirado nauji muitinės reikalavimai ir kaip technologijos pakeitė mūsų sugebėjimus judėti keliais. Tačiau vienas dalykas išlieka nepakitęs: kliento poreikis saugiai, laiku ir optimaliai pervežti turtą ar prekes iš Anglijos į Lietuvą.

Šiuo metu, kai „Brexit“ jau yra įgyvendintas realybėje, o pasaulis vis dar stipriai jaučia pandemijos pasekmes, logistika tapo dar sudėtingesne. Tai nebe tiesiog „pakrovėm ir važiavom“ procesas. Tai sudėtingas strateginis žaidimas, kuriame reikia atsižvelgti į kuro kainas, keltų tvarkaraščius, muitinės procedūras ir, žinoma, kliento biudžetą. Kiekvienas kilogramas, kiekvienas kubinis metras turi savo vertę, o mūsų užduotis – rasti auksinį vidurį tarp kainos ir kokybės.

Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi ir žiniomis, padėdamas jums suprasti, kaip šiuo metu veikia krovininių pervežimų rinka šiame maršrute. Mes aptarsime ne tik techninius aspektus, bet ir tai, kaip pasirinkti tinkamą pervežimo būdą, ką reikia žinoti apie dokumentus ir kaip išvengti dažniausiai pasitaikančių klaidų. Nesvarbu, ar planuojate persikelti gyventi į Lietuvą, ar ieškote būdo aptarnauti savo verslo klientus – šis vadovas bus jūsų kompasu sudėtingame logistikos jūrose.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Kokius transporto sprendimus dažniausiai pasirenkama pervežti siuntas iš Anglijos į Lietuvą?

Šiuo metu egzistuoja du pagrindiniai, geriausiai išbandyti ir efektyviausi būdai, kaip organizuoti pervežimus šiuo maršrutu. Pirmasis ir, galima sakyti, populiariausias – tai krovininiai mikroautobusai ir sunkvežimiai (vilkikai). Šis metodas labai universali. Jis tinka tiek mažiems asmeniniams siuntiniams (pavyzdžiui, kai reikia nugabenti kelias dėžutes su asmeninėmis daiktais), tiek dideliems partijoms krovinių ar net visiškam iškeldimui (relokacijai). Esu dirbęs su įvairiausiais automobiliais – nuo 3,5 tonų „Fiat Ducato“ tipo sunkvežimiukų iki 24 tonų vilkikų su priekabomis. Pasirinkimas priklauso nuo tūrio: jei daiktų nedaug, ekonomiškiau naudoti mažesnę transporto priemonę, tačiau jei planuojate pervežti butą ar namų ūkio techniką, reikės didelės talpos sunkvežimio.

Antrasis sprendimas – tai jūrų (keltų) ir geležinkelio transporto derinys. Nors Lietuva neturi tiesioginės jūros ribos su Anglija, kroviniai dažnai gabenami keltais iš Anglijos (pvz., iš Imingamo, Harvičo ar Doverio) į Belgiją (Zebriugė) ar Olandiją (Huk van Holandą), o toliau išplėšiami į vilkikus ir vežami automobiliais per Europą į Lietuvą. Šis metodas dažnai naudojamas, kai krovinys labai didelis, sunkus arba kai yra griežti terminai, nes keltai leidžia apimti didelius kiekius vienu metu, tačiau tai dažniausiai brangiau ir sudėtingiau logistiškai (dėl perkrovimų). Paprastam vartotojui ar verslui, kuris nori gauti „duris į duris“ paslaugą, mikroautobusų ar sunkvežimių transportas yra optimaliausias ir lankstesnis pasirinkimas.

2. Kaip „Brexit“ paveikė pervežimo procesą ir ką tai reiškia klientui?

„Brexit“ buvo didžiausias iššūkis šioje srityje per pastarąjį dešimtmetį, ir jo įtaka jaučiamas iki šiol. Iš esmės, Jungtinė Karalystė tapo trečiąja šalimi, kas reiškia, kad kiekvienas krovinys, kertantis sieną, turi praeiti muitinės kontrolę. Anksčiau tai buvo paprasta: krovinys važiavo kaip ES viduje be jokių sustojimų ar dokumentų (išskyrus standartinę važtaraštį kontrolę). Dabar situacija kitokia.

Klientui tai reiškia dalykus: pirmiausia, reikia EORI numerio (Economic Operators Registration and Identification). Be šio numerio negalima deklaruoti prekių. Jei esate fizinis asmuo, kuris perveža savo asmeninius daiktus (relokuojate), Jums nereikia mokėti PVM ar muito (jei daiktai naudoti ir atitinka tam tikrus kriterijus), tačiau vis tiek reikia pateikti deklaraciją „Relocation“ arba „Transfer of Residence“. Jei esate verslininkas, reikės mokėti PVM (paprastai pagal atvirkštinį apmokestinimo mechanizmą Lietuvoje) ir, jei prekės yra iš trečiųjų šalių, galbūt muitą.

Be to, padidėjo administracinė našta. Reikia užpildyti eksporto deklaraciją Anglijoje ir importo deklaraciją Lietuvoje. Mano patirtis rodo, kad klaidos šiuose dokumentuose – tai dažniausia vėlavimo priežastis. Todėl aš visada rekomenduoju klientams patikėti dokumentų rengimą profesionaliam logistikos poskyriui arba brokeriui, kadangi neteisingai nurodytas prekės kodas (HS kodas) gali sukelti nemažų problemų muitinėje.

3. Kiek laiko trunka standartinis krovinio pervežimas iš Anglijos į Lietuvą?

Tai vienas dažniausiai užduodamų klausimų, ir atsakymas nėra vienareikšmis. Viskas priklauso nuo to, ką mes vadiname „standartiniu“ pervežimu. Jei kalbame apie grupinį krovinį (partijos gabenimas), kai krovinininkas surenka kelias siuntas iš skirtingų klientų viename automobilyje, trukmė gali svyruoti nuo 5 iki 10 darbo dienų. Kodėl tiek ilgai? Nes vairuotojas turi apvažiuoti visus Anglijos regionus, surinkti krovinius, turi užpildyti muitinės dokumentus, laukti keltų (paprastai Dover-Kalis ar Eurotunelio), o priešingame krante – išplisti po Lietuvą ar Lenkijos sandėlius.

Jeigu kalbame apie ekspresinį pervežimą, kai automobilis yra išskirtas tik Jums ir važiuoja tiesiai iš Jūsų adreso Anglijoje iki Jūsų adreso Lietuvoje (taip vadinama „direct load“), tai užtrunka mažiau – paprastai nuo 2 iki 4 dienų. Čia nėra laiko prarandama surinkant kitus krovinius. Tačiau ši paslauga kainuoja brangiau.

Taip pat reikia atsižvelgti į geografinę padėtį. Jei siunčiate iš Londono ar pietryčių Anglijos, kelias trumpesnis. Jei iš Škotijos (Glasgow ar Edinburgas), tai prieš tai reikia nuvažiuoti pusę Anglijos, kas prideda dar vieną ar dvi dienas prie bendro trukmės. Be to, nepamirškite apie galimus uždelstimus dėl oro sąlygų (angliškas rūkas ir lietus) ar techninių problemų keltuose.

4. Kaip susiformuoja kaina ir nuo ko ji priklauso?

Kainos formavimas logistikoje yra sudėtinga lygtis, bet aš stengiuosi ją klientams paaiškinti kuo paprasčiau. Pagrindiniai komponentai yra šie: 1. Kuro kaina. Tai didžiausia kintamoji dalis. Deja, kuro kainos kyla, ir tai atsispindi mūsų pasiūlymuose. Dažnai sutartyse yra įrašoma kuro korekcijos klauzulė. 2. Atstumas ir maršrutas. Kuo toliau Anglijoje ar Lietuvoje yra vieta, tuo brangiau. 3. Krovinio svoris ir tūris. Logistikoje veikia principas „mokėk už tai, kas daugiau“. Jei daugiau vietos užima tūris (kubometrai), mokate už tūrį. Jei daiktai sunkūs (pvz., knygos, metalas), mokate už svorį. 4. Keltų bilietai. Kelionė per Lamanšą (Anglijos kanalą) kainuoja nemažai, ši kaina priklauso nuo automobilio aukščio ir ilgio. 5. Muitinės brokerio paslaugos. Nuo „Brexit“ tai tapo privaloma išlaida. Muitinės deklaracijos rengimas kainuoja nuo 50 iki 150 eurų (priklausomai nuo prekių kiekio ir sudėtingumo). 6. Sezoniškumas. Vasarą ir ypač prieš Kalėdas bei Naujuosius metus kainos šokiruojančiai didėja, nes paklausia viršija pasiūlą. Tada rekomenduoju užsakyti pervežimą iš anksto.

Mano patarimas: nereikėtų kelti klausimą „kiek kaina“ be detalių. Optimali kaina susiformuoja tik tada, kai žinome tikslius adreso koordinates, krovinio matmenis ir, svarbiausia, ar krovinys yra paruoštas krovimui (pakuotas ant paletės ar ne).

5. Kas yra grupiniai siuntiniai (part load) ir kada juos verta rinktis?

Grupiniai siuntiniai, arba angliškai vadinami „Part Load“ arba „Groupage“, tai metodas, kai vienas automobilis perveža kelias skirtingų klientų siuntas. Tai yra ekonomiškiausias pasirinkimas mažesniems kroviniams. Tarkime, turite 5 kabelines dėžes su asmeniniais daiktais arba 2 paletes su prekėmis. Jums nėra prasmės nuomoti visą sunkvežimį. Mes surandame kitus klientus tame pačiame rajone ar maršrute, sumontuojame viską į vieną automobilį ir važiuojame.

Kada tai verta rinktis? Tada, kai Jums nėra skubu. Jei galite laukti 5–7 dienų, tai sutaupysite iki 40–50 proc. lyginant su ekspressu. Taip pat tai puiku tinka studentams, kurie grįžta iš studijų, ar mažoms verslo siuntoms. Tačiau čia yra ir savas rizikos bei patogumo aspektas – reikės palaukti, kol automobilis užsipildys, ir krovinys gali būti perkraunamas tarpinėse bazėse (pvz., Anglijoje arba Lietuvoje), nors aš visada stengiuosi rasti partnerius, kurie dirba be nereikalingų perkrovimų, kad išvengtume pažeidimų.

6. Kaip reikia ruošti krovinį? Kokios pakavimo rekomendacijos?

Per 20 metų darbo mačiau viską – nuo puikiai supakuotų ir pažymėtų krovinių iki tokių, kurie tiesiog išbyra į automobilį „kaip yra“. Pakavimas yra 50 proc. sėkmės garantijos. Pirmiausia, jei krovinys keliauja generaliniu (išskirtinio) būdu, t.y. automobilis skirtas tik Jums, daiktus galima užkrauti tiesiog į kėbulą, tačiau vis tiek rekomenduoju juos uždėti ant paletės arba užfiksuoti tarp automobilio sienelių, kad jie nešoktų važiuojant.

Jei tai grupinis siuntinis, krovinys privalo būti pakluotas ant paletės. Tai neabejotina taisyklė. Vairuotojas negali laukti valandą, kol Jūs įmesite dėžutes po vieną į atskirą kampą. Viskas turi būti paruošta „kelti ir vežti“. Paletė reikia apvynioti „stretch“ plėvele – tai apsaugo nuo drėgmės ir išsibarstymo.

Dėl brangių ar trapų daiktų (elektronika, porcelianas, paveikslai) rekomenduoju naudoti dėžes su „burbuliukais“ (oro pūslėmis) ir užpildyti tuščias vietas putomis. Būtina uždėti etiketes su adreso informacija ir telefono numeriu tiek Anglijoje, tiek Lietuvoje. Pasitikėkite, jei dėžė nukris ar bus pamiršta kur nors sandėlyje, be etiketės ją surasti bus beveik neįmanoma.

7. Kokius dokumentus reikia paruošti pervežimui?

Dokumentų sąrašas priklauso nuo to, ar pervežate asmeninius daiktus, ar prekes. Tačiau yra bazinis rinkinys, kuris reikalingas visada: 1. Siuntos sąrašas (Packing List). Detalus sąrašas, kas yra dėžėse. Nėra pakanka parašyti „drabužiai“. Reikia nurodyti: „vyriški marškiniai – 5 vnt., kelniai – 3 vnt.“ Muitinės pareigūnai reikalauja tikslumo. 2. Važtaraštis (CMR). Tarptautinio krovinių vežimo sutartis. Jį užpildo pervežėjas, tačiau Jums reikia patikslinti duomenis. 3. Pirkimo-sutarties (invoice) kopija. Jei tai prekės, reikia įrodymo, ką jos kainavo (PVM deklaravimui). 4. Asmens tapatybės dokumentas (pasas ar ID kortelė). Jei siunčiate asmeninius daiktus, reikės nurodyti asmens kodą ir duoti paso kopiją muitinės brokeriui. 5. EORI numeris. Būtinas verslui. Asmenims dažnai galima naudoti specialias procedūras be jo, tačiau tai sulėtina procesą.

Aš visada patariu klientams šiuos dokumentus parengti elektroniniu pavidalu iš anksto ir išsiųsti man el. paštu. Tai leidžia išvengti vėlavimų pasienyje, kai vairuotojas stovi prie muitinės ir laukia leidimo.

8. Ar yra kokių nors apribojimų dėl pervežamų prekių?

Taip, apribojimai yra griežti, ir juos nustato ne tik transporto kompanijos, bet ir tarptautinės teisės aktai. Būtinai draudžiama vežti: * Sprogmenys, ginklus (be specialių leidimų). * Narkotikus ir psichotropinius vaistus. * Gyvūnus (be specialių sąlygų ir veterinarinių pasų – tai visai kita paslauga, vadinama „Gyvūnų pervežimas“). * Kai kurius maisto produktus (mėsą, pieno produktus) iš ne ES šalių (Anglija dabar laikoma ne ES šalimi šiuo atžvilgiu) yra labai sunku įvežti be veterinarinių sertifikatų.

Taip pat yra apribojimų dėl pavojingų krovinių (ADR). Jei reikia pervežti dažus, skysčius, chemikalą, tai turi būti specialiai pažymėta ir pakuota. Paprastas vairuotoas be ADR sertifikato negali vežti tokių krovinių. Jei abejojate dėl kokio nors daikto, visada geriau paklausti iš anksto. Bandymas paslėpti draudžiamą daiktą gali baigtis ne tik krovinio konfiskavimu, bet ir baudomis bei teisminiais persekiojimais.

9. Kaip užtikrinamas krovinio saugumas ir ar reikalinga draudimas?

Saugumas – mano prioritetas nr. 1. Profesionalių pervežėjų automobiliai dažniausiai yra įrengti GPS stebėjimo sistemomis, leidžiančiomis sekti automobilį realiu laiku. Taip pat dauguma modernių sunkvežimių turi „alarming“ sistemas, kurios reaguoja į judesį ar durų atidarymą neplanuotu metu.

Tačiau aš visada akcentuoju: Standartinis draudimas (CMR draudimas) yra ribotas. Pagal tarptautines konvencijas, atsakomybė už prarastą ar sugadintą krovinį dažnai apskaičiuojama pagal svorį (pvz., apie 8–10 SDR vienetų už kilogramą). Jei pervežate brangų elektroniką, meno kūrinius ar juvelyrinius dirbinius, ši suma gali nepadengti nuostolių.

Todėl aš visada siūlau klientams papildomai apsisaugoti ir įsigyti krovinio draudimą (All Risk). Jis kainuoja nedaug (paprastai 0,3–0,5 proc. nuo krovinio vertės), bet užtikrina pilną vertės atlyginimą įvykus nelaimei (pvz., avarijai, gaisrui ar vogimui). Patirtis rodo, kad geriau sumokėti kelis eurus už draudimą nei rūpintis ieškiniais po įvykio.

10. Ką daryti, jei atvykęs krovinys yra pažeistas ar trūksta dalių?

Nors stengiamės viską padaryti idealiai, incidentai kartais įvyksta.