Optimalus maršrutas keleivių vežimui į Angliją: Viskas, ką reikia žinoti

Įvadas

Kelionė į Jungtinę Karalystę – tai ne tik paprastas persikėlimas iš vienos šalies į kitą, o sudėtingas logistinis iššūkis, reikalaujantis gero išankstinio planavimo ir žinių. Per daugiau nei dvidešimt metų praleistų tarptautinių pervežimų srityje, esu matęs, kaip keičiasi maršrutai, taisyklės ir kainos, tačiau vienas dalykas išlieka nepakitęs: norint kelionę įveikti sklandžiai ir saugiai, būtina pasirinkti optimalų maršrutą. Nors atstumas nuo Lietuvos iki Anglijos gali atrodyti įbauginantis, tinkamai suskirstę kelionę ir pasirinkę geriausią perėjimą per Lamanšą, galima ne tik sutaupyti laiko, bet ir išvengti nereikalingo streso.

Šiame straipsnyje pasidelsiu ne tik ties populiariausiais keliais, bet ir papasakosiu apie smulkmenas, kurios dažnai nutylimos kelionių giduose, tačiau kurios lemia sėkmę. Mes aptarsime, kada verta rinktis Eurotunelį, o kada – keltus, kaip „Brexit“ paveikė sienų kirtimą ir ko tikėtis vairuojant kairėje pusėjeje. Nesvarbu, ar planuojate kelionę savo automobiliu, ar ieškote informacijos keleivių pervežimo paslaugoms, šis eksperto vadovas padės susidaryti išsamų vaizdą apie tai, kas laukia kelyje.

Svarbiausia taisyklė, kurią visada atsimenu: nėra vieno „geriausio“ maršruto visiems. Viskas priklauso nuo išvykimo vietos, biudžeto, laiko ir, žinoma, kelionės tikslų. Todėl toliau pateikiamame informacijoje mes analizuosime variacijas, padedančias priimti pagrįstą sprendimą.

DUK (Dažnai užduodami klausimai)

1. Koks yra greičiausias maršrutas iš Lietuvos į Angliją?

Grečiausias ir populiariausias maršrutas į Angliją veda per Lenkiją, Vokietiją, Belgiją ir Prancūziją, link Kalė (Calais) arba Diunkerko (Dunkirk), iš kur kelvežiai kerta Lamanšą. Šis kelias dažnai vadinamas „Vakarų trasa“.

Jei pradedate kelionę iš Vilniaus, numatomas nuvažiuojamas atstumas iki Kalė yra apie 1700–1800 km. Tiesioginis važiavimas be ilgesnių sustojimų trunka maždaug 17–19 valandų, tačiau realiai šis laikas visada išsiplečia dėl degalinių, sienų kontrolės (nors Šengeno erdvėje jų nėra, tačiau kai kuriose šalyse gali būti atsitiktinių patikrų) bei, žinoma, fizinio nuovargio.

Esu patvirtinęs, kad optimaliausias šios trasos variantas yra važiuoti automagistrale A4 Lenkijoje, toliau per Vokietiją (A10, A2) link Hanoverio, o paskui per Olandiją arba Belgiją. Svarbus momentas – vengti centro miestų (pvz., Berlyno ar Briuselio) avarinių situacijų. Naujosios trasos ir žiedai apie šiuos miestus leidžia taupyti daugybę valandų. Atvykus į Prancūziją, greitkeliai (autoroutes) veda tiesiai link uostų. Nors šis maršrutas brangiausias dėl didelių kelių mokesčių Vokietijoje, Belgijoje ir Prancūzijijoje, jis suteikia didžiausią tikimybę atvykti į paskirties vietą Anglijoje laiku.

2. Ar verta rinktis Eurotunelį (Eurotunnel) vietoj keltų?

Tai vienas dažniausiai diskutuotų klausimų tarp vairuotojų ir keleivių. Kaip ilgai šioje srityje dirbantis ekspertas, galiu pasakyti: viskas priklauso nuo jūsų prioritetų – laikas ar komfortas.

Eurotunelis („Le Shuttle“) veikia tarp Folkestone (Anglija) ir Kalė (Prancūzija). Jo pagrindinis privalumas – greitis. Kelionė po sąsiauriu trunka tik 35 minutes. Be to, nereikia išlipti iš automobilio, kas yra ypatingai patogu esant blogam orui ar jeigu keliaujate su mažais vaikais ir daug bagažo. Atvykimas į terminalą yra greitesnis, nes nėra jūros bangų sukelto judėjimo, o vairuotojas išlieka atsakingas už savo transporto priemonę.

Keltai, priešingai, siūlo daugiau komforto, jei norite pailsėti. Kelionė truka apie 90 minučių (priklausomai nuo maršruto), kuriose galima išlipti, pavalgyti restorane, nusipirkti prekių be mokesčių (duty-free) arba tiesiog pasivaikščioti viršuje mėgaujasi vaizdu į jūrą. Tačiau keltai dažniau patiria vėlavimus dėl blogo oro (rūkas, audros) ar techninių trukdžių. Jei jūsų tikslas – kuo greičiau atsidurti Anglijoje ir tęsti kelionę, Eurotunelis yra neabejotinas lyderis. Jei norite padaryti pertrauką ir „prailginti“ akimirką, keltas gali būti geresnis pasirinkimas.

3. Kada naudingesnis šiaurinis maršrutas per Olandiją (Hook of Holland)?

Daugelis įpratę važiuoti į pietus, link Kalė, tačiau šiaurinis maršrutas per Olandiją (Nyderlandus) yra puiki alternatyva, ypač jeigu jūsų kelionės tikslas yra ne pietinė Anglija (Londonas, Kentas), o vidurio ar šiaurinė dalis (Birmingemas, Mančesteris, Liverpulis, Škotija).

Šiame variante važiuojama per Vokietiją link Duisburgo, toliau per Nyderlandus iki Roterdamo arba Huko uosto (Hook of Holland). Iš ten keltai plaukia į Harwichą (Anglija). Šis maršrutas gali atrodyti ilgesnis, tačiau jis turi esminį privalumą: išvengiate „Londono žiedo“ (M25) ir didžiausių spūsčių pietryčių Anglijoje. Atvykę į Harwichą, jau esate šiauriau Londono, ir toliau važiuoti gana lengvai.

Be to, šiaurinė trasa dažnai būna ramesnė. Kalė uostas yra labai apkrautas, ypač vasaros sezono metu arba kai atsiranda migrantų krizų, kurios gali sukelti papildomas eiles ir patikras. Važiuojant per Huką, eilės į keltą dažniausiai trumpesnės, o patys olandiški keliai yra puikiai prižiūrimi. Tačiau reikia atsižvelgti į keltų tvarkaraštį – jų išvykimas gali būti rečiau nei tarp Kalė ir Doverio, todėl būtina tiksliai planuoti laiką, kad nereikėtų laukti valandas uoste.

4. Kokius dokumentus ir priemones reikia turėti kertant sieną po „Brexit“?

Po Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos („Brexit“), taisyklės pasikeitė, ir kaip ekspertas turiu pabrėžti, kad neatsižvelgimas į jas gali baigtis nerealizuota kelione arba dideliais baudomis.

Pirmiausia, pasas. Dabar asmeninės kortelės ar ID kortelės nebepakanka britų pareigūnams. Keliautojai turi turėti galiojantį pasą, kurio galiojimo laikas turi būti ne mažiau kaip 6 mėnesiai po planuojamo išvykimo iš JK datos.

Antra, transporto priemonės dokumentai. Vairuotojas turi turėti vairuotojo pažymėjimą (tarptautinį, jei jis nėra lotyniškų raidžių) ir transporto priemonės registracijos sertifikatą. Jei automobilis neregistruotas vairuotojo vardu, būtina turėti raštišką savininko sutikimą (pvz., darbdavio ar nuomos sutartį), kad nebus kaltinamas automobilio vagyste ar neteisėtu naudojimu.

Trečia, draudimas. Nuo 2021 m. sausio 1 d. būtina turėti „Green Card“ (Žaliąją kortelę), kuri patvirtina, kad jūsų civilinis atsakomybės draudimas galioja Jungtinėje Karalystėje. Be šios kortelės (arba jos elektroninio atitikmens), automobilis gali būti konfiskuojamas arba gali būti skirta didelė bauda.

Ketvirta, techninės būklės įrodymas. Jei keliaujate senesniu automobiliu, gali būti reikalaujama techninės apžiūros pažyma (MOT atitikmuo), patvirtinanti, kad transporto priemonė saugi.

5. Kiek kainuoja kelionė į Angliją automobiliu ir kaip užtikrinti geriausią kainą?

Kelionės kaina yra kintantis dydis, priklausantis nuo degalų kainų, kelių mokesčių ir, žinoma, perkeltųjų paslaugų. Degalai Vokietijoje ir Olandijoje dažnai būna pigesni nei Prancūzijoje ar Belgijoje, todėl verta užpilti baką prieš pat įvežiant sieną.

Kelių mokesčiai (vignetės ir mokesčiai už važiavimą) gali sudaryti nemažą dalį biudžeto. Vokietijoje lengviesiems automobiliams mokesčių nėra (išskyrus kai kuriuos tunelius ir tiltus), tačiau Prancūzijoje už kiekvieną greitkelio atkarpą reikia mokėti (peages). Vokietijoje sunkvežimiams mokesčiai dideli, tačiau jei kalbame apie keleivių vežimą lengvuoju automobiliu, tai pigiau.

Pervežimas per Lamanšą yra brangiausia komponentė. Kaina svyruoja nuo 80 iki 200 eurų vienam automobiliui, priklausomai nuo sezono, dienos ir paros. Mano patirtis rodo, kad rezervavimas iš anksto (kelioms savaitėms ar net mėnesiams) gali sutaupyti iki 50 proc. sumos. Taip pat stebėkite akcijas – Eurotunelis ir keltų kompanijos (pvz., P&O, DFDS, Stena Line) dažnai siūlo specialius pasiūlymų kodus ar „Flexi“ bilietus, kurie leidžia keisti išvykimo laiką be papildomo mokesčio, kas labai praverčia, jei vėluojate.

6. Kokie yra pagrindiniai vairavimo Anglijoje niuansai?

Vairavimas kairėje pusėje yra bene didžiausias iššūkis kontinentinei Europai įprastiems vairuotojams. Čia nėra vietos pasitikėjimui – viskas atvirkščiai.

Pirmiausia, židinys. Jei keliaujate savo automobiliu, reikia sureguliuoti šviesų židinį, kad nutekėjusios šviesos neakintų priešais važiuojančių vairuotojų. Dauguma automobilių turi specialią rankenėlę arba reikia naudoti lipdukus ant priekinių žibintų.

Antra, žiedai (roundabouts). Anglijoje žiedų yra labai daug, ir jie dažnai keičia eismo šviesoforus. Prisiminkite pagrindinę taisyklę: važiuokite dešinėje (tai yra, lankstykite žiedą pagal laikrodžio rodyklę). Jei žiede yra kelios eilės, būkite ypatingai atidūs – dažnai reikia užimti vidurinę arba kairęją juostą, jei planuojate sukti į kairę (tai yra, pratęsti tiesiai arba sukti „ilguoju lanku“).

Trečia, greičio limitai. Anglijoje jie nurodomi myliomis per valandą (mph). 30 mph (maždaug 48 km/h) – standartas miestuose, 70 mph (112 km/h) – greitkeliai (motorways). Svarbiausia – daugelyje vietovių yra greičio kameros. Jos yra labai efektyvios ir baudos siunčiamos paštu netgi užsienio vairuotojams.

7. Kaip planuoti poilsines pertraukas ir kur geriausia sustoti?

Dvidešimt metų patirtis mokė vieno: pavargęs vairuotojas yra pavojingesnis už girtą. Tarptautinėse trasose, ypač Vokietijoje ir Prancūzijoje, poilsio zonos (Raststätte arba Aires) yra itin gerai įrengtos.

Vokietijoje poilsio zonos dažnai turi restoranus, parduotuves netgi mažus muziejus ar žaidimų aikšteles. Jos yra mokamos, tačiau kaina įskaičiuota į degalų kainą arba atskirai, tačiau tai verta dėl saugumo ir higienos.

Prancūzijoje „Aires“ zonos dažnai yra nemokamos, tačiau gali būti paprastesnės. Geriausia planuoti pertrauką kas 2–3 valandas arba po 300 km. Taip pat verta atsižvelgti į „migracijos“ kontrolių vietas – ten eilės gali būti ilgos, todėl verta turėti vandens ir užkandžių automobilyje, jei ten tektų praleisti valandą ar dvi.

Įveikus Lamanšą ir atsidūjus Anglijoje, „Motorway Services“ (poilsio zonos prie greitkelių) yra gana brangios, tačiau jos yra vienintelės vietos, kur legaliai ir saugiai galima sustoti ilgesniam poilsiui. Nenaudokite „hard shoulder“ (avarinių juostų) poilsio, jei nėra kritinės situacijos – tai uždrausta ir baudžiama.

8. Kokias rizikas keliauja „Dartford Crossing“ ir Londono žiedas (M25)?

Pasiekus Angliją, vienas didžiausių iššūkių, ypač keliaujant į Londoną ar per jį, yra M25 kelias ir Dartfordo perėjija (Dartford Crossing).

Dartford Crossing – tai tunelis (pietų kryptimi) ir tiltas (šiaurės kryptimi) per Temzės upę. Nuo 2014 m. čia nėra mokamų keliuose kase – mokėti reikia internetu arba telefonu per 24 valandas po pravažiavimo. Dauguma užsienio vairuotojų apie tai nežino ir gauna baudas (penalty charge notice), kurios gali siekti 70 svarų sterlingų ar daugiau. Užsiregistruokite iš anksto svetainėje „Dart Charge“.

M25 (Londono žiedas) – tai vienas judriausių kelių Europoje. Čia eismas vyksta beveik visą parą. Mano patarimas: jeigu tik įmanoma, vengkite važiuoti M25 piko valandomis (7:00–10:00 ir 16:00–19:00). Jeigu jūsų maršrutas neįpareigoja važiuoti per Londoną, geriau rinktis šiaurinę arba pietinę apylanką (pvz., M11 arba M1/M4), nors tai gali šiek tiek prailginti kelią, tačiau sutaupys daugiau nervų.

9. Kaip pasiruošti techninei apžiūrai ir kokie yra techniniai reikalavimai?

Anglijoje techninių reikalavimų kontrolė yra griežta. Prieš išvykstant reikia tikrinti ne tik padangas (gylis turi būti ne mažiau kaip 1,6 mm), bet ir: * Šviesos: Visi žibintai turi veikti, rūkų žibintai privalomi. * Stabdžiai: Turi būti efektyvūs. * Langų valytuvai: Būtinos geros padangos ir skysčio atsargos, nes Anglijoje lietinga orą gali užklupti staiga.

Jei automobilis yra techniškai netvarkingas (pvz.,