Optimali kelionės trukmė pervežimams į Angliją: Eksperto vadovas vežėjams ir siuntėjams

Tarptautinių krovinių pervežimo versle yra vienas maršrutas, kuris visada iššaukia daugiausia diskusijų, ne tik dėl geografinių ypatumų, bet ir dėl nuolat kintančių administracinių reikalavimų. Tai – maršrutas į Jungtinę Karalystę. Per daugiau nei dvidešimt metų praleistų šioje srityje esu girdėjęs tūkstančius klausimų apie tai, kodėl krovinys užtrunka ilgiau nei planuota arba kaip tiksliai apskaičiuoti atvykimo laiką. Optimali kelionės trukmė pervežimams į Angliją nėra fiksuotas skaičius – tai kompleksinis dydis, priklausantis nuo maršruto pasirinkimo, muitinės procedūrų, oro sąlygų ir, žinoma, vairuotojo darbo laiko apribojimų.

Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo patirtimi ir paaiškinsiu, kas iš tikrųjų lemia krovinio pristatymo terminą, kaip išvengti nereikalingų delayjų (uždelsimų) ir ką turėtumėte žinoti, planuodami logistiką į „salą“. Suprasdami procesus, galėsite ne tik realiau vertinti savo klientų lūkesčius bet ir efektyviau planuoti savo išlaidas.

Įvadas

Kelionė į Angliją iš Lietuvos ar kitų Baltijos šalių unikali tuo, kad ji neapsiriboja tik važiavimu keliais. Svarbiausias ir nepakeičiamas etapas yra La Manšo sąsiaurio persikėlimas. Nuo to, kokia ir kada bus užsakyta kelionė per sąsiaurį, priklauso visa eilė. Profesionali logistika čia neapsieina be detalaus plano, tačiau net ir geriausias planas gali susidurti su realijomis: ilgomis eilėmis į keltus arba Eurotunelį, netikėtais audros lietumsis arba, kas pastaruoju metu tapo norma, sudėtingais muitinės patikrais po „Brexit“.

Kai kalbame apie „optimalią“ trukmę, turime omenyje ne tik fizinį greitį. Optimalu – tai tada, kai krovinys atvyksta saugiai, laiku ir be nenumatytų išlaidų, susijusių su baudomis už per vėlavimą ar šalto grandinės (krovinių, kuriems reikalingas pastovus temperatūros režimas) išjungimą. Dažnai klientai, kurie nėra susidūrę su specifika, mano, kad kadangi atstumas iki Londono yra panašus kaip iki Romos, ir laikas turėtų būti toks pat. Tačiau geografija čia sužaidžia žiaurų žaidimą – jūra yra barjeras, kurį reikia įveikti.

Be to, pastaraisiais metais labai pasikeitė muitinės procedūros. Anksčiau, kai Jungtinė Karalystė buvo ES narė, perėjimas buvo formalumas. Dabar tai reikalauja kruopštaus dokumentų parengimo ir tikslaus laiko planavimo. Vien neteisingai užpildytas deklaracijos laukelis gali pristabdyti sunkvežimį pasienio punkte valandomis, visiškai sugriausiant optimalios kelionės koncepciją.

Toliau straipsnyje nagrinėsime dažniausiai užduodamus klausimus, kurie padės išsiaiškinti šios trasos niuansus. Nuo pristatymo terminų skaičiavimo iki vairuotojo poilsio režimų įtakos – viskas čia turi savo svorį.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Koks vidutinis laikas, reikalingas krovininiui transportui nukeliauti iš Vilniaus į Londoną?

Vidutinis, o ir dažniausiai pasitaikantis optimalus laikas yra 48–72 valandos nuo krovinio įkėlimo momento iki iškrovimo paskirties vietoje. Tačiau tai yra labai apibendrintas skaičius. Jeigu maršrutas planuojamas be jokių sustojimų tarpiniuose taškuose (pvz., Lenkijoje ar Vokietijoje kitiems klientams), o vairuotojas pradeda važiuoti anksti ryte, jis gali pasiekti Belgijos ar Prancūzijos uostus jau po 20–24 valandų vairavimo.

Čia viskas lemia ne greitis, o tachografo reikalavimai. Vairuotojas privalo daryti pertraukas, o šiame maršrute reikia įveikti apie 1800–2000 km. Įskaitant 45 minučių pertraukas kas 4,5 valandos ir 9 valandų miegą, pavienė kelionė vieno vairuotojo atveju užtrunka maždaug 2 pilnas dienas. Jei įtraukiame laukimą keltuose, kuris gali svyruoti nuo 1,5 iki 4 valandų (įskaitant įvažiavimą ir išvažiavimą), tai 3 dienos yra saugi ir reali statistika.

2. Koks įtakos kelionės trukmei turi maršruto pasirinkimas (per Ką, Oostende arba Dunkirką)?

Maršruto pasirinkimas yra vienas pagrindinių veiksnių, lemsiančių, ar krovinys atvyks ryte, ar vakare. Populiariausios kryptys yra Kelionė per Kalė (Calais) arba Dunkirką naudojant Eurotunelį arba keltus. Tai yra trumpiausias kelias, tačiau ir užimčiausias. Eilės į Eurotunelį gali būti milžiniškos, ypač vasaros sezoną arba per atostogas.

Alternatyvos, tokios kaip uostai Zeebrugge (Belgija) arba Hook of Holland (Olandija), siūlo keltus, kurie plaukia ilgiau (pvz., 4 valandos viena kryptimi vietoj 1,5 valandos per sąsiaurį), tačiau dažnai leidžia vairuotojams geriau pailsėti (kai keltuose yra kajutės) ir vengti didžiųjų spūsčių ties Kalė. Optimalu yra pasirinkti maršrutą pagal tai, kur yra krovinio paskirties taškas. Jei reikia važiuoti į Londoną ar pietinę Angliją, Kalė/Dunkirkas yra racionaliau. Jei krovinys keliauja į šiaurę (Mančesteris, Liverpulis), Olandijos uostai gali sutaupyti daug valandų vairavimo Anglijos keliais, kurie dažnai būna užstrigę.

3. Ar „Brexit“ pakeitė kelionės trukmę, ir kiek laiko užtrunka muitinės procedūros?

„Brexit“ revoliucionizavo ne tik politiką, bet ir logistiką. Anksčiau perėjimas per sieną užtrukdavo kelias minutes, dabar tai gali trukti nuo 30 minučių iki kelių valandų, o blogiausiu atveju – ir dienų, jei dokumentai tvarkomi neteisingai.

Svarbiausia yra suprasti, kad procedūros vyksta dviejuose etapais: išvykstant iš ES (pvz., Prancūzijoje) ir atvykstant į JK (Anglijoje). Jei krovinio siuntėjas ar gavėjas laiku nepateikė „Entry Summary Declaration“ (ENS) deklaracijos arba jei trūksta kokių nors sertifikatų (pvz., veterinarinių maisto produktams), sunkvežimis gali būti sulaikytas „Red Lane“ (raudonojoje juostoje) kontrolėje. Mano patirtis rodo, kad gerai suplanuotos ir iš anksto pateiktos deklaracijos (Pre-lodged declarations) leidžia prasukti procedūras be beveik jokio sustojimo, tačiau tai reikalauja aukšto kompetencijos iš brokerio.

4. Kada geriau naudoti keltą, o kada Eurotunelį?

Tai yra klasikinis klausimas. Eurotunelis (tarp Folkestone ir Calais) yra greičiausias – patys perkėlimai trunka 35 minutes. Tačiau jis reikalauja, kad vairuotojas atvyktų mažiausiai 30–60 minučių iki išvykimo dėl saugumo patikros. Be to, jei traukinys užstrigs dėl techninių problemų arba blogo oro (retai, bet nutinka), laukimas gali prailgėti.

Keltai (pvz., P&O, DFDS) trunka ilgiau (1,5–2 val.), tačiau jie suteikia galimybę vairuotojams pavalgyti, dušuotis ir, kas svarbu, užmigti kabinoje, jei tai reikalinga. Optimalus pasirinkimas priklauso nuo vairuotojo darbo laiko. Jei vairuotojui liko tik keletas valandų vairavimo, keltas gali būti puiki proga „užmigti“ ir atnaujinti savaitinio poilsio laikotarpį (weekly rest), taip sutaupant laiko vėliau. Taigi, laiko sąnaudos čia skaičiuojamos ne pagal patį persikėlimą, o pagal tai, kaip šis persikėlimas integruojamas į vairuotojo grafiką.

5. Kaip oro sąlygos (ypač vėjas) veikia persikėlimo užtrukimą?

La Mancho sąsiauris garsėja savo neprognozuojamumu. Stiprus vėjas, ypač šiaurės vakarų krypties, gali sustabdyti ne tik keltus, bet ir Eurotunelio traukinius dėl saugumo sumetimų (nepageidautinas svyravimas aukščio greičiu važiuojančiuose traukiniuose). Žiemą dažnai pasitaiko „drift“ situacijų, kai keltai negali priartėti prie prieplaukos.

Planuodamas optimalią kelionę, visada turiu palikti „laikinąją atsargą“ (buffer time) būtent dėl oro. Jei prognozės pranašauja audrą, geriau išvykti diena anksčiau ir laukti ramiausio laiko, nei skubėti ir užstrigti jūroje ar uosto eilėse, kas sužlugtų visą pristatymo grafiką. Klientams visada patariu sekti orus ne tik Lietuvoje, bet ir ties Doveriu/Kalė.

6. Kokia įtaka kelionės trukmei turi vairuotojo darbo ir poilsio laikas (tachografas)?

Tai yra absoliutus ir neabejotinas reguliatorius. Net jei fizinis atstumas galėtų būti įveiktas per 30 valandų, teisiniai apribojimai praverčia šį laiką iki mažiausiai 48–50 valandų. Vairuotojas gali vairuoti ne ilgiau kaip 9 valandas per dieną (išskyrus du kartus per savaitę, kai galima 10 valandų), turi daryti 45 minučių pertrauką po 4,5 valandų ir poilsį 11 valandų kasdien.

Kadangi kelionė į Angliją yra ilga („ilgųjų“ distancijų), čia labai svarbu tinkamai suplanuoti savaitinį poilsį. Jei vairuotojas pasiekia savo 56 valandų savaitinį vairavimo limitą būtent tada, kai yra Prancūzijoje, jis privalo sustoti. Netinkamas planavimas gali lemti tai, kad vairuotojui teks ilsėtis ne Anglijoje po pristatymo, o pusiaukelėje, kas vėluos pristatymą. Optimali kelionė visada atsižvelgia į vairuotojo „miego banką“.

7. Ar įmanoma garantuoti pristatymą „tiksliai laiku“ (Just-In-Time) į Angliją?

Esu atviras: garantuoti „Just-In-Time“ pristatymą (pvz., tikslią valandą) per šią trasą yra vienas rizikingiausių sprendimų logistikoje. Per daugelį metų mačiau, kaip idealūs planai žlūgdavo dėl trijų minučių vėlavimo prie Eurotunelio dėl to, kad buvo uždarytas vienas iš kelionių. Arba dėl avarijos Anglijos autostradoje „M25“, kuri yra pagrindinė arterija aplink Londoną ir yra žinoma dėl savo spūsčių.

Jei klientas reikalauja tikslios valandos, mes visada pridedame papildomą dieną arba bent jau pusę dienos atsargos. Jei viskas gerai, krovinys atvyksta anksčiau (ir laukia iki nurodyto laiko, jei tai leidžiama). Ekspertų nuomone, optimali kelionė yra ta, kuri leidžia atvykti prieš parą ar dvi, o ne skubėti paskutinę minutę. Rizikos čia per didelės – viena užkarda gali užšaldyti visą tiekimo grandinę.

8. Kaip skiriasi pilno krovinio (FTL) ir dalinio krovinio (LTL) pervežimo trukmės?

Čia skirtumas yra dramatiškas. Pilnas krovinys (FTL) važiuoja tiesiogiai iš siuntėjo pas gavėją. Tai yra tas optimalus variantas, apie kurį kalbėjome (48–72 val.). Tačiau daliniai kroviniai (LTL) arba suskirstytos siuntos (groupage) reikalauja tarpinių sustojimų terminaluose.

Krovinys gali būti vežamas į Angliją tik tam, kad būtų iškrautas sandėlyje, o paskui surinktas su kitomis siuntomis ir išvežtas toliau. Tai gali prailginti procesą nuo 3–4 dienų iki savaitės ar net ilgiau. Be to, terminaluose gali užtrukti operacijos (kraunant, iškraunant, perbraižant). Jei jums svarbus greitis, LTL variantas į Angliją (ypač dėl „Brexit“ formalumų kiekvienam mažam siuntiniui) nėra optimalus sprendinys.

9. Kokia role yra logistikos kompanijos ar brokerio sprendimų greičiui?

Profesionali ekspedicijos kompanija ar brokeris yra kaip orkestras dirigentas. Nuo jų priklauso, ar vairuotojas bus įleistas į „Green Line“ (žaliąją juostą) muitinėje, ar turės važiuoti į patikrą. Gerai parengti dokumentai (tikslus svoris, HS kodai, gavėjo EORI numeris) yra pusė sėkmės.

Aš dažnai matau, kaip nepatyrusios kompanijos taupo ant brokerio paslaugų ir bando viską daryti patys. Rezultatas – vairuotojas strigęs sienoje 12 valandų dėl klaidos deklaracijoje. Optimali kelionė neįmanoma be kompetentingo dokumentų valdymo. Investicija į gerą brokerį tai investicija į laiko taupymą. Taip pat, patyrusi kompanija žino, kuria diena ar metų laiku geriau rinktis kokį uostą, išvengiant „turistų“ srautų.

10. Ar techninė transporto būklė veikia greitį?

Žinoma, ir Anglijoje tai tikrinama itin griežtai. Prieš įvažiuojant į šalį, sunkvežimiai dažnai patenka į techninės apžiūros punktus (pvz., „Sevington“ netoli Ašfordo ar kitiems vietose). Jei transporto priemonėje yra nustatyta trukdžių (pvz., pažešti padangos, nutekėjimas, netinkami apsaugos prietaisai), krovinys gali būti sustabdytas tol, kol trukdžiai pašalinami.

Daugelis vairuotojų, ypač naujokių, nesiruošia šiai būklei. Mano patirtis sako, kad prieš išvykstant į Angliją, būtina atlikti „pilną techninę apžiūrą“ (full service check). Vienas sugedęs stabdis gali ne tik atidėlioti pristatymą dieną, bet ir sukelti didelių baudų. Optimali kelionė prasideda ne nuo raktų užvedimo, o nuo gerai prižiūrėto sunkvežimio.

Išvada

Apibendrinant, optimali kelionės trukmė pervežimams į Angliją nėra magiškas skaičius, randamas Google Maps. Tai sudėtinga lygtis, kurioje susidaro geografija, teisiniai aktai, oro sąlygos ir žmogiškasis faktorius. 48–72 valandos yra tas „auksinis standartas“, į kurį turėtų orientuotis kiekvienas, siunčiantis pilną krovinį.

Raktas sėkmingai ir optimaliai logistikai yra ne greičio (greitis dažnai kainuoja saugumą ir pinigus) siekimas, o planavimas ir tikslumas. Suprasdami „Brexit“ sukeltus pokyčius, gerai išnaudodami tachografo galimybes ir pasirinkdami tinkamiausią persikėlimo būdą (keltas ar tunelis), galime užtikrinti, kad krovinys atvyks ne tik greitai, bet ir be nenumatytų nestandartinių situacijų.

Kadangi aš šioje srityje esu jau daugiau nei du dešimtmečius, galiu drąsiai pasakyti: Anglijos maršrutas moko disciplinos. Klientams, norintiems, kad jų prekės pasiektų paskirties vietą laiku, visada patariu ne taupyti laiko planavimo etape ir pasitikėti tik patikimais, patirtais partneriais, kurie žino ne tik kelią, bet ir tą, kas vyksta už horizonto. Tada ir kelionė tampa ne bėda, o tiesiog darbu, atliktu profesionaliai.