Mikroautobusų transportas iš Anglijos: reguliarūs reisai kas savaitę

Dirbant tarptautinės logistikos srityje daugiau nei dvi dešimtis metų, sužiūri į šią sritį ne tik kaip į prekių judėjimą žemėlapyje, bet kaip į sudėtingą mechanizmą, kurį suka patikimumas ir laikas. Ryšiai tarp Lietuvos ir Jungtinės Karalystės visada buvo intensyvūs, tačiau po „Brexit“ jie tapo dar reikšingesni ir, tikrai sakant, sudėtingesni. Verslas, privatūs asmenys, emigrantai visada ieško būdo, kaip kuo greičiau ir pigiau gauti savo siuntas ar krovinius iš Angljos. Čia į žaidimą įžengia mikroautobusų transportas – tai tas „auksinis vidurkis“, kuris sujungia greitį, ekonomiškumą ir lankstumą.

Šiame straipsnyje aš pasidelsiu ties tuo, kodėl reguliarūs reisai yra ne papildoma paslauga, o būtinas šiuolaikinės logistikos elementas. Mes išnagrinėsime visus niuansus – nuo to, kaip teisingai supakuoti siuntą, iki sudėtingų muitinės procedūrų, kurios dabar yra neatsiejamos dalis mūsų kasdienybės. Nors aš nesu čia, kad galėčiau pačiam save girioti, mano patirtis leidžia man žiūrėti į procesą realiai: be nereikalingų pažadų, su aiškiu supratimu, ką klientas gali tikėtis ir kokių iššūkių gali kilti kelyje.

Reguliarūs reisai kas savaitę reiškia vieną dalyką – prognozuojamumą. Kai žinote, kad mikroautobusas iš Londono, Birmingamo ar Mančesterio išvyksta tam tikru laiku, galite planuoti savo verslą ar asmeninius reikalus be nereikalingo streso. Tačiau pažiūrėkime į tai iš arčiau. Kodėl verta rinktis būtent mikroautobusą, o ne didelį sunkvežimį (fura) ar kurjerinių paslaugų siuntą? Atsakymas paprastas: lankstumas. Mikroautobusas gali pristatyti siuntą tiesiai į jūsų kiemą, net jei gyvenate užmiestyje, kur didelės transporto priemonės tiesiog negali važiuoti dėl aukščio ar svorio apribojimų. Be to, krovinių konsolidacija leidžia pasidalinti išlaidas, todėl kaina dažnai būna kelis kartus mažesnė nei ekspressinės siuntos atveju.

Tačiau prieš pasiryždamas perduosti savo turtą transportavimo kompanijai, kiekvienas klientas turi turėti pilną informaciją. Logistika – tai ne tik vairuotojo vairas, tai ir dokumentai, draudimas, įpakavimo kokybė ir supratimas apie tai, kas vyksta sienoje. Toliau pateikiame išsamų atsakymų į dažniausiai užduodamus klausimus, kurie padės jums susipažinti su šios srities vidumi ir išvengti nereikalingų nesusipratimų.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Kaip veikia reguliarių mikroautobusų reisų sistema ir kaip užtikrinamas siuntų judėjimas?

Reguliari reisų sistema pagrįsta tvarkaraščio disciplina ir maršrutų optimizavimu. Turint daugiau nei dvejų dešimtmetių patirtį, galiu pasakyti, kad chaosas yra priešas logistikai. Mūsų atveju, mikroautobusai iš Anglijos (dažniausiai iš Londono ir aplinkinių miestų) išvyksta nustatytomis dienomis, paprastai vieną ar du kartus per savaitę. Visa proceso esmė yra ta, kad vairuotojas surenka (konsoliduoja) krovinius iš skirtingų siuntėjų vienoje šalyje ir juos veža į kitą.

Kai užsakote transportą, jūsų siunta užregistruojama sistemoje, jai priskiriamas unikalus numeris, ir ji patenka į konkretaus reiso sąrašą. Vairuotojas, turėdamas iš anksto paruoštą maršrutą, susitinka su siuntėjais arba atsiima siuntas iš sandėlių. Svarbu suprasti, kad „reguliarus reisas“ nereiškia, kad mikroautobusas važiuoja tuščias, jei nėra jūsų siuntos – jis važiuoja bet kokiu atveju, todėl klientas gauna garantiją, kad jo krovinys nebus „užstrigęs“ sandėlyje laukdamas, kol kažkas surinks pilną fura. Tai leidžia sumažinti pristatymo laiką iki 3–5 darbo dienų, priklausomai nuo konkrečių vietų maršrute ir kelio sąlygų.

2. Kokius tipus krovinių galima vežti mikroautobusu ir ar yra kokių nors apribojimų?

Mikroautobusai, kuriuos naudojame tarptautiniams pervežimams, yra pritaikyti platų asortimentą krovinių pervežti. Dažniausiai tai būna: pašto siuntos, pirkinių iš internetinių parduotuvių (pvz., eBay, Amazon) siuntos, baldų dalys, technika, dviračiai, netgi maži šaldytuvai ar skalbimo mašinos. Taip pat dažnai pervežame asmeninius daiktus žmonėms, grįžtantiems iš Anglijos gyventi į Lietuvą.

Tačiau yra ir griežtų apribojimų, kurių negalima pažeisti dėl įstatymų ir saugumo. Mikroautobusu negalima vežti pavojingų krovinių (ADR), tokių kaip degiosios medžiagos, sprogmenys ar ašaros. Taip pat draudžiama pervežti gyvūnus (nebent tai yra specialiai pritaikyta transportavimo priemonė su visomis veterinarinėmis licencijomis), alkoholio ir tabako gaminius didesniais kiekiais be tinkamų akcizo dokumentų, bei bet kokius nelegalius daiktus. Svarbu prisiminti, kad svorio apribojimas taip pat egzistuoja – vienas mikroautobusas gali pakrauti apie 800–1000 kg krovinių (priklausomai nuo modelio), todėl labai sunkios industrialinės įrangos pervežimas gali reikalauti specialios technikos.

3. Kaip „Brexit“ paveikė krovinių gabenimą iš Anglijos ir kokie dokumentai dabar būtini?

„Brexit“ buvo revoliucija logistikoje, ir visi, kurie sako, kad niekas nepasikeitė, klysta. Išstojus Jungtinei Karalystei iš Europos Sąjungos, ji tapo „trečiąja šalimi“. Tai reiškia, kad kiekviena siunta, netgi mažas pakelis su drabužiais, turi kirsti muitinės sieną. Anksčiau prekių judėjimas buvo beveik nematomas, dabar – kiekvienas krovinys turi būti deklaruojamas.

Būtina pagrindinė sąlyga – prekių apyvartos dokumentas (Commercial Invoice) arba dovanų deklaracija. Be šio dokumento, kuriame nurodytas tikslus prekių pavadinimas, kodas (HS kodas), vertė ir svoris, siunta nebus išleista iš Anglijos ar nebus įleista į Lietuvą. Taip pat būtina EORI numeris (Economic Operators Registration and Identification number), kurį turi turėti tiek siuntėjas, tiek gavėjas (arba tarpininkas). Jei šie dokumentai parengti neteisingai, siunta gali būti uždelsta arba grąžinta atgal. Mano patirtis rodo, kad dažniausia klaida yra netinkamas prekių vertės nurodymas (mažinamas siekiant išvengti muito) arba labai bendras prekių aprašymas (pvz., „drabužiai“ vietoje „vyrų medvilninės kelnės“). Muitinės pareigūnai to neprileis.

4. Kaip apskaičiuojamas krovinio kaina ir nuo ko ji priklauso?

Kainodara tarptautiniuose pervežimuose nėra išgalvota – ji remiasi realiomis išlaidomis. Pagrindiniai veiksniai, lemiantys kainą, yra: krovinio tūris (kubiniais metrais, m³), svoris ir atstumas. Mikroautobusų atveju dažniausiai taikomas kainodaros modelis pagal tūrį, nes vieta kelyje yra ribota. Pavyzdžiui, kelios dėžės gali užimti tiek pat vietos, kiek ir viena sofa, todėl kaina gali būti panaši.

Taip pat į kainą įeina kuro kaina, kuri šiuo metu yra labai nestabili, ir kelių mokesčiai Anglijoje (pvz., Londono užimtumo mokestis – ULEZ, jei reisas eina per miesto centrą). Negalime pamiršti ir muitinės brokerio paslaugų, kurios dažnai yra įskaitomos į galutinę sumą, jei klientas neturi savo brokerio. Dar vienas aspektas – adreso prieinamumas. Jei reikia krovinį išvežti iš 3-ojo aukšto be lifto arba pristatyti į labai atokų kaimą su pravažiuojamaisiais keliais, gali būti taikomas papildomas mokestis už „manualinį krovimą“ arba už sunkiai pasiekiamą vietą. Visada rekomenduoju iš anksto pateikti tikslų krovinio matmenis ir nuotraukas – tai leidžia išvengti nemalonių staigmenų vairuotojui atvykus į vietą.

5. Ar būtina krovinį supakuoti į paletę, ar galima vežti „briškėmis“ (krepšiais/dėžėmis)?

Tai vienas dažniausiai kylančių klausimų. Idealus variantas logistikoje yra paletė, nes ji užtikrina krovinio saugumą ir lengviau įtraukiama kelių keltuose ar sandėliuose naudojant šaklius. Tačiau mikroautobusų transporte mes dažnai dirbame su „briškėmis“ – tai dėžės, krepšiai, lagaminai, kurie nėra pritvirtinti prie paletės.

Ar tai leidžiama? Taip, leidžiama. Bet yra vienas esminis „bet“. Jei krovinys yra neįpakuotas į dėžes arba yra labai įvairios formos (pvz., atsitrenkę baldai be įpakavimo), didėja pažeidimo rizika. Vairuotojas gali įdėti tokias siuntas tarp kitų krovinių, tačiau važiuojant nelygiu keliu ar stabdant, jos gali pasislinkti. Todėl, jei vežate „briškėmis“, labai rekomenduoju kiekvieną dėžę uždaryti kokybiška lipnia juosta, o viduje užpildyti tuščias vietas (putplasčiu, popieriumi), kad prekės nejudėtų. Jei siunta yra brangi ar labai jautri, investicija į paletę ir įvyniojimą į „stretch“ plėvelę yra protingas žingsnis, kuris apsaugo jūsų investiciją.

6. Kiek laiko trunka krovinio pristatymas nuo užsakymo momento iki gavimo Lietuvoje?

Laikas – tai pinigai, todėl klientai visada nori žinoti tikslią datą. Reguliaraus reiso modelis leidžia numatyti laikotarpį ganėtinai tiksliai. Vidutiniškai, nuo to momento, kai mes gauname užsakymą ir dokumentus, iki pristatymo į gavėjo duris Lietuvoje, praeina nuo 3 iki 5 darbo dienų.

Kodėl toks intervalas? Procesas susideda iš kelių etapų: pirmiausia reikia surinkti krovinius Anglijoje (paprastai tai trunka 1-2 dienas priklausomai nuo to, kada užsakymas buvo gautas prieš išvykimą). Tada yra kelionė per Lamanšą (Eurotunelis arba keltas), kurią gali uždelsti eilės ar blogas oras. Atvykus į Lietuvą (paprastai į Vilnių, Kauną, Klaipėdą ar kitus didmiesčius), vykdomas iškrovimas ir pristatymas adresais. Jei gavėjas gyvena toliau nuo pagrindinio magistralės, pristatymas gali užtrukti dar dieną ilgiau. Svarbu pažymėti, kad šie terminai yra preliminarūs – logistikoje visada gali įvykti nenumatyta situacija (techninis gedimas, eismo įvykis, muitinės patikra), tačial su daugiau nei 20 metų patirtimi stengiamės šias rizikas minimizuoti.

7. Kaip vyksta krovinio sekimas ir ar klientas gali žinoti, kur jo siunta yra šiuo metu?

Anksčiau, prieš mobiliųjų telefonų ir GPS eros, sekimas buvo iššūkis – skambindavome vairuotojui ir tikėjomės, kad jis atsilieps. Šiandiena situacija kitokia. Naudodami modernias technologijas, mes galime sekti mikroautobuso buvimo vietą realiu laiku. Klientas, užsakęs transportą, gauna unikalų sekimo numerį arba nuorodą.

Tačiau būtina suprasti skirtumą tarp „kur yra mikroautobusas“ ir „kur yra mano siunta“. Mikroautobusas gali būti jau Lietuvoje, bet jei jūsų siunta yra paskutinė iškrovimo eilėje, gali tekti palaukti iki vakaro. Esant poreikiui, vadybininkas visada gali susisiekti su vairuotoju ir suteikti tikslesnę informaciją apie numatomą atvykimo laiką (ETA). Skaidrus komunikavimas čia yra raktas – mes stengiamės informuoti klientą apie svarbiausius etapus: „Krovinys pasimtas“, „Krovinys išvyko iš Anglijos“, „Krovinys atvyko į sandėlį Lietuvoje“. Tai duoda klientui ramybę ir leidžia planuoti savo laiką.

8. Kas nutinka, jei krovinys sugenda arba dingsta kelyje – kaip veikia draudimas?

Niekas nenori galvoti apie blogiausią scenarijų, tačiau ekspertas turi būti pasirengęs ir į tai. Tarptautiniame krovinių pervežime veikia CMR konvencija, reglamentuojanti atsakomybę. Pagal ją, pervežėjas atsako už krovinio praradimą arba sugadinimą. Tačiau standartinė atsakomybė ribojama (dažniausiai pagal SDR – specialias traukimo teises, kas apytiksliai reiškia apie 2 EUR už kilogramą).

Ką tai reiškia praktiškai? Jei vežate 100 kg vertės elektroniką, kuri kainuoja 2000 EUR, ir ji dingsta, pagal standartinę atsakomybę gautumėte tik apie 200 EUR atlyginimą. Todėl, jei pervežate brangius daiktus, būtina pasirūpinti papildomu draudimu („All Risk“ draudimas). Už papildomą mokestį (paprastai tai procentas nuo krovinio vertės), galima užtikrinti, kad esant nelaimei, bus sumokėta pilna prekių vertė. Svarbiausia sąlyga gauti draudimo išmoką yra teisingai užpildyti krovinio priėmimo-perdavimo aktą (vadybininko protokolą) pažeidimo vietoje. Jei vairuotojas išveža siuntą ir tik namie pastebite, kad buvo sulaužyta, o dokumente nieko nenurodyta – draudimas neveiks. Todėl visada tikrinkite krovinį jo iškrovimo metu.

9. Ar galima pervežti asmeninius daiktus (kilnojamas) ir kaip tai skiriasi nuo prekių pervežimo?

Taip, labai dažnai pervežame asmeninius daiktus žmonėms, kurie grįžta iš Anglijos arba persikelia gyventi. Skirtumas tarp asmeninių daiktų ir prekių yra esminis muitinės akivaizdoje. Asmeniniai daiktai, kuriuos naudojote tam tikrą laiką (paprastai ne mažiau 6 mėnesių) ir kurių neketinate parduoti (neprekiaujami), gali būti importuojami be muito ir PVM mokesčių. Tai vadinama „Transfer of Residence“ procedūra.

Kad taip nutiktų, reikia pateikti muitinei dokumentus, įrodančius, kad asmuo gyveno Anglijoje mažiausiai 12 mėnesių ir kad daiktai buvo naudojami. Gali reikėti nuomos sutarties, mokesčių mokėjimo įrodymų, deklaracijos, kad daiktai bus naudojami toliau asmeniniais reikalais. Jei šių dokumentų nėra, muitinė gali traktuoti siuntą kaip prekes ir taikyti standartinius mokesčius. Mano patarimas: jei planuojate grįžti ir vežti daug daiktų, viską susitarkite iš anksto su logistikos kompanija – mes padėsime parengti reikiamus dokumentus, kad išvengtumėte nereikalingo mokesčių mokėjimo.

10. Kaip teisingai užsakyti transportą ir kokia informacija būtina iš karto?

Norint, kad procesas vyktų sklandžiai ir be nustatymų, užsakymą reikia pateikti kuo kruopščiau. Minimalus informacijos rinkinys, kurį reikia pateikti vadybininkui, yra šis: 1. Siuntėjo ir gavėjo kontaktai (telefonas, adresas, pašto kodas). 2. Krovinio aprašymas (kas yra pervežama: kiek dėžių, koks jų turinys). 3. Tikslūs matmenys (ilgis, plotis, aukštis) ir svoris. 4. Nuotraukos (ypač jei daiktai yra nestandartiniai ar reikalinga speciali įranga krauti). 5. Informacija apie prieinamumą (ar yra lifto, ar reikia nešikuolio, ar sunkiai prižiūrima vieta).

Kai turime šią informaciją, mes galime paskaičiuoti tikslią kainą ir paskirti reisą.