Mikroautobusų transportas į Jungtinę Karalystę: Naujausių modelių pervežimo ypatumai ir logistika

Įvadas

Per pastaruosius dvidešimt metų tarptautinės logistikos pasaulyje mažai kas pasikeitė taip drastiškai kaip prekybos su Jungtine Karalyste sąlygos. Buvęs „beveik namu“ šalis Europos Sąjungos (ES) ribose, po „Brexit“ ji tapo trečiąja šalimi, o tai visiškai pakeitė taisykles, pagal kurias pervežame automobilius, ir ypač – naujausius mikroautobusų modelius. Esu šioje srityje ilgai, mačiau laikus, kai dokumentą reikėjo tik parodyti pasienyje, ir dabartinę situaciją, kai kiekvienas detalių taisyklių pažeidimas gali baigtis brangiu baudų arba krovinio uždelstimu.

Naujausių mikroautobusų, kaip antai „Mercedes-Benz Vito“, „Volkswagen Transporter T7“ ar „Ford Transit Custom“, pervežimas į JK neįsivaizduojamas be gilaus techninio ir teisinio išmanymo. Kalbame ne tiesiog apie metalo gabalų perkelimą iš taško A į tašką B. Tai yra aukštos vertės kroviniai, kurių kaina dažnai siekia dešimtis tūkstančių eurų, o jų techninė būklė ir pristatymo švarumas yra kritiniai pardavėjui ir pirkėjui. Šiuolaikiniai mikroautobusai yra pilni elektronikos, jautrūs mechaniškai, o papildomai dar gali būti pritaikyti neįgaliesiems arba suremontuoti į biurus – tai daro logistiką dar sudėtingesne.

Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo patirtimi ir paaiškinsiu, kaip šiandien organizuojamas toks transportas. Ką reikia žinoti apie muitinę, kokius maršrutus rinktis ir kodėl naujo automobilio pervežimas skiriasi nuo naudoto. Nors rinka pasikeitė, vienas dalykas išliko pastovus: profesionalumas ir dėmesys detalėms lemia sėkmę.

Šiuo metu Jungtinė Karalystė yra viena didžiausių naudotų ir naujų lengvųjų komercinių automobilių (LCV) rinkų Europoje. Lietuvos ir Lenkijos bei Vokietijos tiekėjai aktyviai eksportuoja ten transporto priemones. Tačiau dabar svarbiausia ne tik rasti pirkėją, bet ir saugiai, laiku ir legaliai pristatyti krovininį mikroautobusą per Lamanšą. Štai išsamus vadovas, kaip tai veikia praktiškai.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Kokius dokumentus būtina parengti transportuojant naują mikroautobusą į Jungtinę Karalystę?

Tai vias dažniausiai pasitaikantis klausimas, ir ne veltui, nes be dokumentų neišvažiuosite iš Lietuvos ar Lenkijos, o ir į JK neįvažiuosite. Esu matęs, kaip vairuotojai užstrigdavo sienose dėl vieno trūkstančio lapo. Pirma ir svarbiausia – tai transporto priemonės registracijos sertifikatas (originalas arba notarinė kopija). Jeigu automobilis yra visiškai naujas, turi būti pateiktas gamintojo sertifikatas (Certificate of Conformity – CoC), kadangi JK reikalavimai dėl emisijų ir saugumo standartų yra griežti.

Be to, būtinas sandorio (pirkimo-pardavimo) sutartis, kurioje aiškiai nurodyta transporto priemonės identifikacinis numeris (VIN), markė, modelis, metai ir kaina. Muitinės tarnybai JK ši kaina yra pagrindas apskaičiuoti PVM ir importo muitus. Taip pat reikalingas draudimo „Žaliasis kortelės“ (Green Card) dokumentas, galiojantis visame transito maršrute. Jeigu mikroautobusą perveža ne savininkas, o logistikos kompanija, būtina įgaliojimo (pvz., CMR sąlygos su nurodytu gavėju) kopija. Pastaruoju metu itin svarbu turėti ir EORI numerį – Economic Operator Registration and Identification numerį, kuris yra būtinas bet kokiam importo ar eksporto deklaravimui JK. Be jo, joks profesionalus tarpininkas neįvykdys muitinės formalumų.

2. Kaip „Brexit“ paveikė mikroautobusų pervežimo procedūras ir laikus?

„Brexit“ buvo tikras „žemės drebėjimas“ mūsų srityje. Anksčiau pervežimas į JK buvo beveik toks pat kaip į Vokietiją – nereikėjo sustoti net muitinėje. Dabar situacija kitokia. Kiekvienas krovinys turi būti deklaruojamas. Tai reiškia, kad prieš išvykdami krovinys turi būti įregistruotas JK muitinės sistemoje (tai vadinama „Pre-landing“ deklaracija), o po atvykimo – galutinai importuotas.

Tai prideda papildomo laiko. Anksčiau tranzitas iš Vilniaus į Londoną užtrukdavo apie 3–4 dienas. Dabar, atsižvelgiant į eiles prie Kalė arba Eurotunelio, muitinės dokumentų patikrinimą ir galimas uždelstimas dėl neteisingų duomenų, reikia skirti mažiausiai 5–7 dienų. Be to, atsirado naujas biurokratinis barjeras – Sanitarinės ir fitosanitarinės kontrolės punktai, nors jiems dažniausiai tenka maisto produktams, tačiau generalinis krovinys gali būti pasirinktas tikrinimui atsitiktinės patikros būdu. Mano patirtis rodo, kad dabar reikia planuoti maršrutą su dideliu laiko rezervu ir niekada nesitikėti, kad sienas kirsite „iš pirmo karto“ be sustojimų.

3. Ar reikia mokėti importo mokesčius (PVM ir muitus) už naujus mikroautobusus?

Taip, tai būtina. Nors Jungtinė Karalystė nėra ES narė, ji taiko panašius mokesčių principus. Importuojant naują mikroautobusą iš ES šalių (pvz., Lietuvos), turi būti sumokėtas importo PVM. Šiuo metu JK PVM tarifas yra 20 % (nors kai kuriems transporto priemonių tipams gali būti taikomas 5 % tarifas, pvz., kai kurie specialios paskirties automobiliai, tačiau standartiniai mikroautobusai paprastai patenka į 20 % kategoriją). PVM skaičiuojamas nuo transporto priemonės vertės + pristatymo išlaidų (iki JK sienos).

Dėl muito, situacija priklauso nuo automobilio kilmės. Jeigu mikroautobusas gamintas ES (kaip ir dauguma „Volkswagen“, „Mercedes“, „Renault“ modelių), jis turi nulinį muitą dėl prekybos susitarimų tarp ES ir JK. Tačiau čia yra pagrindinis „pavojus“ – automobilis turi būti gaminęs ES ir turi būti pateiktas tinkamas kilmės dokumentas (pvz., EX1 eksporto deklaracija arba gamintojo pareiškimas). Jeigu kilmės negalima įrodyti, muitinė gali taikyti standartinį 10 % muitą (priklausomai nuo krovininio automobilio kodo HS). Mano patarimas: visada tikrinkite kilmę pirkdami automobilį, jei planuojate jį eksportuoti į JK.

4. Kokios techninės problemos gali kilti su naujais modeliais (pvz., „Start-Stop“ funkcija, AdBlue)?

Naujausių modelių mikroautobusai yra technologiškai sudėtingi. Pervežant juos, ypač jei tai daroma ne savivarčiu, o kelių transporto priemonių (pvz., 3–4 automobilių pervežimo priemonės), tenka susidurti su specifiniais iššūkiais. Vienas jų – akumuliatoriai. Nauji automobiliai turi daug elektroninių sistemų, kurios suvartoja energiją net ir kai variklis neveikia. Ilgas pervežimas, ypač žiemą, gali išsekinti akumuliatorių, ir vėliau automobilio nepavyks paleisti arba bus ištrinti kompiuterio nustatymai.

Dar vienas dalykas – „Start-Stop“ sistema ir AdBlue. Kai automobilis vežamas kelių aukštų vilkike, kartais reikia jį užkrauti ir iškrauti. Jei variklis trumpai užsiveda ir užgęsta, gali kilti problemų su AdBlue sistema, jei ji nebuvo tinkamai paruošta. Taip pat svarbu atsiminti, kad nauji mikroautobusai dažnai turi greičio apribojimus (pvz., 90 km/h arba 100 km/h), kurie yra užprogramuoti gamykloje. Tai gali trukdyti pervežimui, jeigu maršrutas eina greitkeliais, kur didesnis greitis, tačiau dažniausia pervežėjai žino, kaip šiuos apribojimus laikinai išjungti arba kaip planuoti maršrutą taip, nesukelti rizikos.

5. Kaip pasirinkti saugiausią pervežimo metodą (savarankiškas važiavimas vs. autovežis)?

Tai klasikinis klausimas, ir atsakymas priklauso nuo kliento prioriteto: kaina ar saugumas. Savarankiškas važiavimas (kai vairuotojas vairuoja mikroautobusą į JK) atrodo pigiau, nes nereikia mokėti už autovežio vietą. Tačiau turiu pasakyti iš ilgametės patirties – tai nėra geriausias pasirinkimas naujiems automobiliams. Naujas mikroautobusas privalo būti užregistruotas (turi numerius) ir drąsutėtas, kad jį būtų galima legaliai vairuoti keliais. Vairuotojas uždirba tiesiogiai iš nuvažiuotų kilometrų, todėl jis gali vairuoti agresyviai, siekdamas greičiau atvykti, taip pat naudoti automobilį asmeniniams poreikiams (miegoti viduje, rūkyti), kas sumažina transporto priemonės vertę „Showroom“ sąlygomis.

Autovežis (arba kelių automobilių pervežimas) yra brangesnis, bet saugesnis. Naujas mikroautobusas užkeliamas ant platformos, nėra užvestas (nekaupia rida), nėra pavojus dėl eismo įvykių ar vandalizmo kelyje. Esu matęs atvejus, kai savarankiškai važiuojantys vairuotojai patekdavo į avarijas Anglijoje dėl kairiosios eismo adaptacijos trukdžių. Jeigu norite išlaikyti mikroautobusą idealios būklės, rinkitės autovežį.

6. Ar yra svarbu, kad mikroautobusas būtų „Euro 6“ standarto?

Absoliučiai taip. Jungtinė Karalystė yra griežčiausia Europos šalis dėl aplinkos apsaugos standartų, ypač miestuose. Naujausi modeliai beveik visi yra „Euro 6“ (d/em) ar net naujesni (Euro 6d temp), bet jei pervežate paskutinės kartos modelius, kuriuos galima laikyti „naujais“, bet jie techniškai galbūt buvo pagaminti šiek tiek anksčiau, būtina tikrinti emisijų standartą.

JK taiko mokesčius už transporto priemonių naudojimą (ULEZ – Ultra Low Emission Zone Londone ir kitų miestų zonos). Jeigu mikroautobusas neatitinka „Euro 6“ standarto, jo naudotojas (arba pirkėjas) gali tekti mokėti didžiulius mokesčius kasdien (Londone tai gali būti virš 100 svarų per dieną). Be to, registruojant automobilį JK, jei jis neatitinka standartų, gali būti taikomi papildomi mokesčiai. Todėl, kaip ekspertas, visada patariu tikrinti CO2 emisijų sertifikatą – tai padidina automobilio realizavimo vertę JK rinkoje kelis kartus.

7. Kaip vyksta krovinio apdraudimas pervežimo metu?

Apdraudimas yra vienas tų dalykų, apie kurį klientai dažnai galvoja tik tada, kai jau nutiko kažkas blogo. Pervežiant naujus mikroautobusus, jų vertė yra didelė. Standartinis vežėjo atsakomybės draudimas (pagal CMR konvenciją) yra labai mažas – paprastai apie 8,33 SDR (Specialiųjų traukimo teisių) vieną kilogramą. Tai reiškia, kad jeigu 30 tūkstančių eurų vertės „Volkswagen“ bus pavogtas arba sudaužytas, standartinė kompensacija nebus net penktadalės vertės.

Todėl būtina sudaryti „All Risk“ (visų rizikų) draudimo sutartį. Ji paprastai kainuoja apie 0,5–1 % nuo krovinio vertės, bet suteikia visišką ramybę. Mano patirtis rodo, kad daugiausia incidentų įvyksta ne kelio eigoje, o parduotuvėse arba statybose, kur automobiliai laikomi naktį. Profesionali logistikos kompanija visada pasiūlys šią papildomą apsaugą ir pateiks draudimo polisą prieš išvykdama.

8. Kokie yra pagrindiniai maršrutai ir ką juos lemia?

Yra du pagrindiniai būdai patekti į JK: keltu ir per Eurotunelį po Lamanšu. Keltai iš Kalė (Prancūzija) į Dover (JK) yra populiariausi, nes jų dažnumas didžiausias – kas valandą ar dažniau. Tačiau keltuose dažnai būna didelės eilės, ypač po Brexit, kai reikia eiti per pasienio kontrolę („Jet“ kontrolės). Be to, keltas gali būti atšauktas dėl blogo oro.

Eurotunelis (iš Koquelles į Folkestone) yra greitesnis ir priklauso nuo oro sąlygų mažiau. Ten traukiniai važiuoja kas 15–20 minučių, o patikros proceses yra labiau automatizuotas. Tačiau bilietai ten gali būti brangesni, o reikalavimai kroviniams (pvz., aukštis, pavojingos medžiagos) griežtesni. Esu linkęs rekomenduoti tunelį, jeigu krovinys yra labai vertingas (nauji modeliai), nes tai trumpina laiką ir mažina vibracijos riziką, kurią sukelia keltas plaukdamas bangose.

9. Ar reikia adaptuoti mikroautobusą vairuoti kairėje pusėje (LHD) prieš pervežimą?

Tai labai dažnas klausimas, nes Jungtinėje Karalystėje eismas vyksta kairėje pusėje. Nauji mikroautobusai, kuriuos mes pervežame, dažniausiai yra vairuojami kairėje pusėje (LHD – Left Hand Drive), nes juos pervežame iš žemyninės Europos. Ar reikia juos konvertuoti į dešinę pusę (RHD)?

Atsakymas: ne visada. JK rinkoje yra didelė paklausa LHD mikroautobusų, ypač tiekiamų iš Europos, jeigu jie yra pigesni ar turi geresnę specifikaciją. Pvz., statybininkai arba tiekėjai, kurie dažnai važiuoja į Europą, renkasi LHD. Tačiau jei mikroautobusas skirtas JK mokykloms, viešojo transporto operatoriams arba taksi, jis privalo būti RHD. Konversija (posūkio žibintų keitimas, priekinio stiklo valytuvo perkėlimas) yra brangi ir sudėtinga. Mano patirtis sako: geriau iš karto nupirkti tinkamą modelį (jeigu JK yra gamybos RHD versijų, kaip „Ford Transit“) arba aiškiai nurodyti pirkėjui, kad tai LHD versija, kad vėliau nebūtų nesusipratimų.

10. Kas daryti, jei atvykus į JK paaiškėja trūkstami ar neteisingi dokumentai?

Tai blogiausias scenarijus, kurį matau retai, dėka geros paruošimo, bet jis įvyksta. Jei vairuotojas atvyksta į Dover arba Folkstoną, o muitinės pareigūnai pastebia, kad, pvz., VIN numeris sutartyje nesutampa su tuo, kas parašyta ant automobilio, arba trūksta EX1 deklaracijos, krovinys gali būti sulaikytas.

Pirmiausia, nieko nedarykite savavališkai. Muitinės terminaluose yra griežtos taisyklės – negalima tiesiog pasukti atgal. Reikia susisiekti su savo logistikos agentu arba muitinės brokeriu JK. Dažniausiai sprendimas būna toks: reikia pateikti papildomus dokumentus elektroniniu būdu, o jei trūksta fizinio dokumento, jis gali būti išsiųstas kurjeriu (pvz., iš Lietuvos). Tai gali užtrukti 1–2 dienas, per kurias krovinis stovi saugykloje, ir tai kainuoja pinigus (saugojimo mokestis). Todėl mano auksinė taisyklė: „Geriau patikrinti dokumentus tris kartus Lietuvoje, nei vieną kartą gailėtis Anglijoje“.

Išvada

Mikroautobusų transportas į Jungtinę Karalystę, ypač kalbant apie naujausius modelius, nėra paprasta fizinė perkelimo užduotis. Tai sudėtingas procesas, reikalaujantis ne tik vairuotojo ir krovininio automobilio, bet ir aukščiausios lygio žinių apie tarptautinę teisę, muitinės procedūras ir techninius standartus. Per dvidešimt metų šioje srityje esu išmokęs vieno: pasitikėjimas ir skaidrumas yra brangiausia valiuta.

Naujausi mikroautobusų modeliai, tokių gamintojų kaip „Mercedes-Benz“, „Volkswagen“ ar „Peugeot“, yra inžinerijos šedevrai, tačiau jie tampa pavojingais krovinais, jei jiems nepaskiriamas tinkamas dėmesys. „Brexit“ sukeltos biurokratinės kliūtys gali atbaidyti pradedančiuosius, tačiau patyrusiam ekspertui tai tik dar vienas žingsnis, kurį reikia atlikti preciziškai. Importo mokesčių skaičiavimas, techninių reikalavimų (Euro 6) laikymasis ir saugus pervežimo būdo pasirinkimas – tai trys stulpai, ant kurių sėkmingai statomas bet kuris krovinys į JK.