Mikroautobusų paslaugos iš Anglijos: Pigiai, Reguliariai ir Patikimai

Anglija ir Lietuva jau dešimtmečiais susietos glaudžiais ekonominiais bei socialiniais ryšiais. Tūkstančiai lietuvių kasdien vyksta į Jungtinę Karalystę dirbti, gyventi arba studijuoti, o nemaža dalis jų po kiek laiko grįžta atgal į tėvynę. Šiame nuolatiniame žmonių ir kapitalo judėjime ypatingą vaidmenį atlieka krovinių pervežimo paslaugos. Vienas populiariausių ir praktiškiausių būdų pervežti daiktus, baldus ar asmeninį turą yra mikroautobusų paslaugos iš Anglijos. Šiame straipsnyje, remiantis dviejų dešimtmečių patirtimi tarptautinėje logistikoje, išsamiai aptarsime, kaip ši paslauga veikia, kodėl ji dažnai yra pigesnė ir patogesnė už kitas pervežimo rūšis, bei ką reikia žinoti, norint sutaupyti laiko ir pinigų.

Svarbu suprasti, kad rinka pasikeitė. Po „Brexit“ ir kylančių degalų kainų, logistika turi darosi vis sudėtingesnė. Klientams nebėra tiesiog „pervežti“ – jiems reikalinga sprendimų, kurie yra ekonomiškai efektyvūs. Mikroautobusų (dar vadinamų „krovininiais taksi“ arba „part load“ paslaugomis) populiarumas kyla dėl jų universalumo. Skirtingai nei dideliems sunkvežimiams, mikroautobusui lengviau įvažiuoti į ankštas Londono gatves arba privažiuoti tiesiai prie namo provincijoje. Be to, dėl mažesnių išlaidų kelyje, tokių pervežimų kaina dažnai būna konkurencingesnė, ypač kai kalbame apie nedidelius krovinius, kurie neužpildo pilnos sunkvežimio pusėčiai.

Šiame straipsnyje mes ne tik aptarsime privalumus, bet ir atsakysime į dažniausiai kylančius klausimus, susijusius su dokumentais, kainodaromis, muitinės procedūromis bei krovinių parengimu. Mūsų tikslas – padaryti procesą kuo aiškesnį, kad pasirinkdamas pervežimą iš Anglijos, klientas jaustųsi saugiai ir informuotai.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Šioje straipsnio dalyje suformavome išsamią DUK ( Frequently Asked Questions ) skiltį, atsakant į sudėtingiausius klausimus, kylančius planuojant pervežimą tarp Lietuvos ir Anglijos.

1. Kaip veikia mikroautobusų pervežimo iš Anglijos sistema ir kodėl ji yra pigesnė?

Mikroautobusų pervežimo sistema pagrįsta taip vadinamu „konsolidavimu“ arba „daliniu krovininiu“. Praktiškai tai reiškia, kad viename mikroautobuse (pavyzdžiui, Ford Transit arba Mercedes Sprinter klasės) yra gabenami keleto skirtingų klientų daiktai vienu metu. Kadangi Anglija yra sala, kelią tenka kirsti keltu arba per Eurotunelį, o tai brangu. Jei nuvežtume tik vieno kliento du kauptukus, bilieto kaina ir vairuotojo darbo užmokestis padidintų galutinę sumą iki nepriimtinų aukštumų.

Sistemą valdant logistikos ekspertui, maršrutas suplanuojamas taip, kad mikroautoburas surinktų krovinius iš kelių Anglijos miestų (pavyzdžiui, Londonas, Birminghamas, Mančesteris) ir paskui išvežtų juos į Lietuvą. Atgaline kryptimi taip pat vežami kroviniai. Tokiu būdu išlaidos (keltas, degalai, vairuotojo atlyginimas) padalinamos iš visų klientų. Dėl to kiekvienam klientui išeiga žymiai mažesnė, palyginti su tuo, jei jis samdytų atskirą automobilį ekskliuzyviai. Be to, mikroautobusai yra ekonomiškesni už sunkvežimius, juos reikia mažiau užpildyti degalų, o techninė priežiūra taip pat pigesnė – visi šie faktoriai lemia galutinę kainą, kurią mato klientas.

2. Kiek laiko užtrunka krovinio pristatymas iš Anglijos į Lietuvą?

Laikas priklauso nuo to, ar tai yra „ekspresinis“ pervežimas, ar reguliarus reisas. Reguliariais reisais, kai mikroautoburas surenka „pilną komplektą“ krovinių, standartinis pristatymo laikas svyruoja nuo 5 iki 10 darbo dienų nuo krovimo dienos. Reikia atsižvelgti ir į tai, kad kelyje gali būti techninės pertraukos, ilgesnės eilės pasienio punktuose (ypač po „Brexit“) arba blogi oro sąlygos, paveikiančios keltų darbą.

Ekspresinis pervežimas, kai mikroautoburas yra išnuomojamas tik jums ir važiuoja tiesiai be sustojimų pasiimti kitų krovinių, gali atvykti per 2–3 dienas. Tačiau toks pasirinkimas kainuoja gerokai brangiau. Verta paminėti, kad dauguma klientų, norinčių sutaupyti, renkasi reguliarius reisus. Planuodami pervežimą, reikia atsižvelgti ir į vairuotojo poilsio režimus – pagal ES reglamentus, vairuotojas privalo daryti pertraukas, todėl net ir tiesaus kelio atveju, fizinis važiavimo laikas visada yra ilgesnis nei paprastam automobiliui. Logistikoje svarbu ne tik greitis, bet ir krovinio saugumas, todėl neskubame pažeisti vairuotojo darbo režimo normų.

3. Kokius daiktus galima vežti mikroautobusu, o kuriuos griežtai draudžiama?

Mikroautobusais dažniausiai pervežami asmeniniai daiktai: drabužiai, buitinė technika, baldai, dviračiai, muzikos instrumentai, netgi mažiausios šuns būdos. Tačiau yra griežtas draudžiamųjų prekių sąrašas, kurį nustato tarptautinės pervežimo taisyklės.

Visų pirma, draudžiama vežti bet kokius sprogmenis, ginklus (net ir šaškes be leidimo), pavojingas chemines medžiagas (dažus, degalus, skysčius, kurie gali užsilieti) bei narkotines ar psichotropines medžiagas. Taip pat nerekomenduojama vežti maisto produktų, kuriai gali būti taikomi sanitarijos ir fitosanitariniai reikalavimai (mėsa, sūriai, vaisiai), nebent tai yra uždaryta, pramoninės pakuotės produkcija asmeniniam vartojimui nedideliais kiekiais, bet visada reikia tartis su vežėju.

Dėl gyvūnų – jie gali būti vežami, bet tik tada, jei mikroautobusas yra pritaikytas gyvūnų pervežimui (ventiliacija, narveliai). Paprastai dauguma vežėjų sutinka pervežti šunis ar kates, jei šios turi visas reikalingas vakcinacijas ir chipus. Visada geriau iš ankerto susitarti dėl gyvūno pervežimo, kadangi vairuotojas gali būti alergiškas arba automobilis gali būti užpildytas kitais kroviniais.

4. Kaip „Brexit“ paveikė daiktų pervežimą iš Anglijos ir kokie dokumentai dabar būtini?

„Brexit“ – tai didžiausias pokytis pervežimų srityje per pastaruosius dešimtmečius. Nuo 2021 m. sausio 1 d. Jungtinė Karalystė tapo trečiąja šalimi, todėl kiekvienas krovinys, kertiantis sieną, turi būti deklaruojamas. Anksčiau galėjome važiuoti be sustojimų, dabadien reikia užpildyti eksporto (iš UK) ir importo (į ES) deklaracijas.

Klientui tai reiškia, kad jis privalo pateikti tikslią krovinių sąrašą (inventorių). Inventoriuje turi būti nurodyta: ką vežate (daikto pavadinimas), kiek jų yra (vnt.), apytikris vertė (eurais arba svarais) ir, jei įmanoma, svoris. Šis sąrašas yra būtinas muitinės atstovams, kad jie galėtų suformuoti prekių deklaraciją.

Be to, jei vežate daiktus, kuriuos nešiojate daugiau nei 6 mėnesius, o jų vertė viršija tam tikrą limitą (asmeniniam naudojimui paprastai ribojama, bet profesionaliems daiktams – kita), gali būti taikomi mokesčiai (PVM ir muito mokestis). Tačiau dažniausiai grįžtantys gyventojai, vežantys savo naudotus baldus ir drabužius, mokesčių nemoka. Visgi, neteisingai užpildytas dokumentas gali uždelsti krovinį pasienyje ir sukelti baudas. Mūsų patirtis rodo, kad kruopštus parengimas iš anksto sutaupo daug nervų vėliau.

5. Kaip apskaičiuojama kaina už pervežimą? Ar yra slaptų mokesčių?

Kainos formavimas logistikoje yra atviras ir priklauso nuo kelių pagrindinių veiksnių: užimamas tūris (kubiniais metrais arba „kauptukais“), svoris, atstumas nuo paėmimo vietos iki pagrindinio maršruto, ir aukštis.

Dauguma kompanijų už prekių pervežimą iš Anglijos kainą nustato pagal tai, kiek vietos krovinys užima mikroautobuse. Pavyzdžiui, vienas „kauptukas“ (standartinis 50x60x40 cm dydžio) turi savo fiksuotą kainą. Jei daiktai yra sunkūs (pavyzdžiui, knygos, statybinės medžiagos, pianinas), kaina gali būti didesnė dėl svorio limito, nes mikroautobusas negali pervežti daugiau nei 3,5 tonos (su vairuotoju).

Geriausiųjų praktikų laikomasi, kainą pateikiama iš karto galutinę – ji jame apima viską: krovimo darbus Lietuvoje ir Anglijoje, vairuotojo darbą, keltų bilietus, degalus ir muitinės brokerio paslaugas (jei deklaracijos yra standartinės). „Slaptų“ mokesčių neturėtų būti. Visada klauskite, ar kainoje įskaičiuotas „dviračio“ krovimas (jei jis yra), ar papildomas keltu bilietis, jei krovinys yra labai didelis. Pasitikėkite tiems vežėjais, kurie pateikia aiškų sąskaitą-faktūrą be dviprasmiškų punktų „papildomos paslaugos“.

6. Ką reikia žinoti apie draudimą? Ar mano daiktai apsaugoti kelyje?

Draudimas yra vienas svarbiausių klausimų, apie kurį klientai dažnai užmiršta paklausti, kol neatsiranda problema. Pagal tarptautinės vežimo sutartis (CMR), vežėjas yra atsakingas už krovinį nuo to momento, kai jį priima, iki jo išdavimo. Tačiau standartinis vežėjo atsakomybės limitas yra labai žemas – paprastai apie 8,33 SDR (specialiųjų traukimo teisių) vienam kilogramui. Tai reiškia, jei dingsta vertingas kompiuteris, kuris sveria 2 kg, kompensacija bus tikrai nedidelė ir nepadengs nuostolių.

Todėl visada rekomenduojama pasitarti dėl papildomo krovininio draudimo. Profesionalios pervežimo kompanijos gali pasiūlyti draudimą, kuris padengia visą krovinio vertę nuo dingimo, vagystės ar avarijos. Draudimo kaina paprastai sudaro apie 1–2% nuo krovinio vertės. Verta paminėti, kad draudimas nebegalioja, jei daiktai buvo blogai supakuoti – pavyzdžiui, jei stiklinė vaza buvo padėta į plastikinį maišelį be užpildo, ir ji susideda, draudimo kompanija atsisakys mokėti kompensacijos. Todėl kokybiškas pakavimas – tai ne tik saugumas, bet ir draudimo galiojimo sąlyga.

7. Kaip reikia parengti daiktus pervežimui? Ar galiu paduoti daiktus maišuose?

Pakavimas – tai pusė sėkmės. Nors mikroautobuso pervežimas yra „švelnesnis“ nei konteinerinis gabenimas jūra, kelyje daiktai vis tiek patiria vibracijas, poslinkius ir staigius stabdymus. Idealus variantas yra dėžės. Jos yra stabios, lengvai sukraunamos viena ant kitos ir apsaugo turinį.

Drabužius geriausia sudėti į dėžes arba specialius drabužių dėžes su kabeliu („wardrobe boxes“), kad jie nesuglamžytų. Jei naudojate kelioninius krepšius ar maišus, būtinai juos užsegkite ir, jei įmanoma, padėkite ant dėžės pagrindo, o ne tiesiog ant mikroautobuso grindų. Maišai yra „minkšti“, juos sunku sukrauti stabiliai, todėl vairuotojas gali juos uždėti paskutiniuose tarpuose, kur yra didesnė rizika, kad kas nors užlips ant jų.

Stiklo, keramikos ir elektronikos detalių turi būti apvyniotos burbuliukine plėvele ir užpildytos tarpai tarp daiktų ir dėžės sienelių (pvz., putplastiu, senais laikraščiais). Baldus reikia išmontuoti (nuimti kojas, išimti stalviršius jei įmanoma), kad jie užimtų mažiau vietos ir nebūtų pažeisti. Kiekviena dėžė turi būti pažymėta: „Lietuva, Vilnius, Vardenis Pavardenis“ bei trumpas turinys (pvz., „Drabužiai“, „Virtuvės reikmenys“). Tai gerokai pagreitins iškrovimą ir išvengs sumaišties.

8. Ar įmanoma pervežti daiktus iš Anglijos neįleidžiant vairuotojo į namus (arba atvirkščiai)?

Taip, tai yra dažna praktika, ypač didmiesčiuose, pvz., Londone, kur yra sunku rasti nemokamą parkavimą arba gyvenamųjų namų zonoje galioja apribojimai (ULEZ zona). Šiuo atveju pasiūlome du variantus.

Pirmasis – susitikimas taikyme (pavyzdžiui, „priešais parduotuvę“ arba benzininę). Vairuotojas iškviečia klientą, atvažiuoja nurodytu adresu, padeda daiktus į mikroautobusą (arba išima) ir vyksta toliau. Tai užtrunka 15–30 minučių.

Antrasis variantas – naudojant „kurjerių“ paslaugas. Jei vairuotojas negali užlipti į trečią aukštą be lifto, klientas gali samdyti vietinį patogesniųjų kurjerių („Man with a van“ Anglijoje), kurie surinks daiktus iš buto, parveš į mikroautobusą, o vairuotojas tik juos užkraus į savo automobilį. Tokiu būdu išvengiame didelių prastovų ir rūpesčių dėl vietos paieškos. Toks paslaugų derinys yra efektyvus ir leidžia sutaupyti laiko. Visada aptarkite šį klausimą su operatoriumi iš anksto.

9. Ar galima sekti savo krovinių buvimo vietą realiu laiku?

Technologijos neaplenkia ir logistikos. Nors mažesnės pervežimo kompanijos vis dar naudoja paprastą telefoninį kontaktą, patikimos ir didesnės firmos siūlo krovinių sekimą. Tai įmanoma dėl GPS sekimo sistemų, įrengtų mikroautobusuose.

Paprastai, kai krovinys pakraunamas, klientas gauna pranešimą (SMS arba el. paštu) su nuoroda, kurioje gali pamatyti, kur yra automobilis. Taip pat galite matyti numatomą atvykimo laiką. Tai suteikia ramybės, ypač kai vežate brangius daiktus arba kai atsiėmimo laikas artėja, o jūs norite susiderinti su laiku. Jei kompanija neturi tokios sistemos, bent jau turėtų būti aktyvi komunikacija – vairuotojas turi paskambinti prieš atvykdamas į paskirties vietą. Sekimas realiu laiku yra standartas, į kurį verta orientuotis renkantis partnerį.

10. Ką daryti, jei krovinys atvykęs pažeistas arba trūksta daiktų?

Nors stengiamės viską padaryti idealiai, incidentai kartais įvyksta. Jei gavę krovinį pastebite, kad dėžės sutrupdytos, arba trūksta kurios nors, veiksmai turi būti šie:

1. Nefotografuokite ir neužrašykite žalos. Būtina iš karto susisiekti su vairuotoju. Jei pažeidimas matytas išorėje, juos užfiksuokite drauge su vairuotoju.
2. Parašykite „PRANEŠIMĄ APIE ŽALĄ“ (protokolas). Tai oficialus dokumentas, kuriame vairuotojas patvirtina, kad krovinys buvo pažeistas pristatymo metu arba buvo supakuotas blogai. Be šio dokumento draudimo kompanija atsisakys mokėti.
3. Informuokite dispečerį. Skambinkite į biūrą ir praneškite apie incidentą.

Jei trūksta daiktų, patikrinkite, ar jie nebuvo palikti kito kliento vietoje (kartais įvyksta nesusipratimų, kai iškraunami keli kroviniai vienoje vietoje). Profesionali kompanija visada padės išsiaiškinti situaciją, surasti dingusius daiktus arba išmokėti kompensaciją pagal draudimo sąlygas.