Mėnesio tvarkaraštis kelionėms į ir iš Anglijos: Logistikos Eksperto Vadovas

Dirbant tarptautinių krovinių pervežimų srityje, ypač kai kalbama apie maršrutus tarp kontinentinės Europos ir Didžiosios Britanijos, laikas ir planavimas virsta vertingiausia valiuta. Per daugiau nei dvidešimt metų šioje srityje esu matęs, kaip pasikeitė pasieniai, kaip evoliucionavo technologijos ir, svarbiausia, kaip pasikeitė klientų lūkesčiai. Vienas dalykas visada išlieka nepakitęs: tvarkingas ir numatomas tvarkaraštis yra stuburas, kuris laiko visą tiekimo grandinę vertikaliai.

Šiame straipsnyje norėčiau pasidalinti savo patirtimi ir paaiškinti, kaip suformuojamas mėnesio tvarkaraštis kelionėms į ir iš Anglijos. Nes tai nėra paprastas "važiuojame kai įmanoma" procesas. Tai sudėtingas mechanizmas, kurį veikia keltų laikai, muitinės procedūros po „Brexit“, vairuotojų poilsio režimai ir, žinoma, jūsų, kliento, poreikiai. Suprasdami, kaip veikia šis tvarkaraštis, galėsite geriau planuoti savo verslą, išvengti streso ir nereikalingų išlaidų.

Anglija (arba, tiksliau sakant, Didžioji Britanija) yra sala. Tai geografinis faktas, kuris lemia pagrindinius logistinius apribojimus. Negalima tiesiog „važiuoti pro sieną“ kaip į Lenkiją ar Vokietiją. Reikia derinti laiką su keltų operatoriais (Eurotunnelis, DFDS, P&O ir kt.), o šių laikų pasiekiamumas yra ribotas. Ypač rudenį ir žiemą, kai didelė paklausa, keltų vietos gali būti išpirktos savaitėmis į priekį. Todėl profesionali logistika remiasi ne spontaniškumu, o griežta, bet lankstiu mėnesio planu.

Toliau pateikiamame išsamų DUK (Dažniausiai Užduodamų Klausimų) skyriuje aptarsime visas subtilybes, susijusias su tvarkaraščio formavimu, krovinių rūšimis, muitinės formalumais ir tai, kaip viskas tai veikia jūsų siuntos greitį.

DUK: Viskas, ką reikia žinoti apie maršrutų tvarkaraštį į Angliją

1. Kaip dažnai vyksta reguliarios reisai į Angliją ir atgal?

Standartinis profesionalus logistikos paslaugų teikėjas, orientuotas į Lietuvos – Anglijos maršrutą, siūlo bent kelias išvykimas per savaitę į abi puses. Pavyzdžiui, mūsų praktikoje dažniausiai pasitaiko modelis, kai reisai į Angliją vyksta antradieniais ir ketvirtadieniais, o iš Anglijos – trečiadieniais ir penktadieniais. Tačiau tai yra tik bazinis skeletas. Esant dideliam krovinio kiekiui, pvz., prieš šventes ar per aukščiausio sezono laikotarpį, gali būti organizuojami papildomi reisai – net ir kasdien.

Svarbu suprasti, kad „dažnumas“ priklauso nuo to, ar tai yra „pilna mašina“ (FTL – Full Truck Load), ar dalinis krovinys (LTL – Less Than Truck Load). Daliniams kroviniams, kai į vieną sunkvežimį surenkamos prekės iš keliolikos skirtingų siuntėjų, būtina tiksliai laikytis fiksuoto tvarkaraščio, kad vairuotojas spėtų surinkti visus krovinius ir išvykti laiku. Pilniems kroviniams tvarkaraštis gali būti lankstesnis ir pritaikomas konkrečiam klientui, tačiau vis tiek priklauso nuo keltų užsakymo galimybių.

2. Kiek laiko trunka kelionė iš Lietuvos į Angliją ir kas įtakoja šį laiką?

Klasikinis transitinis laikas (nuo krovimo dienos iki iškrovimo Anglijoje) svyruoja nuo 3 iki 5 dienų. Daugelis klientų mano, kad tai yra tik vairavimo laikas, tačiau tai yra kompleksinis dydis. Į šį laiką įeina: krovimas pas siuntėją Lietuvoje (arba kitame šalties šalyje), važiavimas iki uosto (paprastai tai yra Ostenda, Calais, Dunkirkas arba net Hook of Holland), laukimas kelyje (uždelstimai dėl eismo įvykių), paties kelto perplaukimas (maždaug 1,5–2 valandos arba 35 min. per tunelį), muitinės procedūros Anglijoje (kas dabar užtrunka ilgiau nei anksčiau) ir galiausiai iškrovimas prie gavėjo durų.

Ypatingą dėmesį reikia skirta muitinės kontrolės punktams. Po „Brexit“ visi kroviniai turi būti deklaruojami. Jei dokumentai yra neteisingi arba trūksta vieno pridėtinio lapo, tai gali prailginti kelionę ne tik valandomis, bet dienomis. Todėl tvarkaraštis visada turi numatyti tam tikrą „laiko rezervą“ nenumatytoms situacijoms.

3. Kaip „Brexit“ pakeitė mėnesio tvarkaraščio planavimą?

„Brexit“ buvo revoliucija logistikoje. Anksčiau mums tekdavo tik sustoti trumpai pasienio punkte, parodyti TIR knygelę ir važiuoti toliau. Dabar kiekviena siunta turi turėti EORI numerį, teisingai užpildytus prekių deklaracijas (Export ir Import), o dažnai ir sveikatos sertifikatus (gyvūnų kilmės produktams ar maistui).

Tai reiškia, kad planuodami mėnesio tvarkaraštį, mes negalime tiesiog „užpildyti mašinos“. Turime užtikrinti, kad kiekvienas krovinys yra „muitinės paruoštas“. Jei vienas klientas vėluoja pateikti dokumentus, tai gali uždelsti visą mašinos išvykimą, nes vairuotojas negali išvažiuoti be išankstinio deklaravimo (Good Departure). Dabar tvarkaraštis prasideda ne tada, kai mašina atvažiuoja pas klientą, o dar prieš savaitę, kai pradedami tvarkyti dokumentai. Tai reikalauka, ne noras.

4. Kada geriausia užsakyti transportą, kad patektumėte į artimiausią reisą?

Idealus atvejis – užsakymas prieš 5–7 dienas iki pageidaujamo išvykimo. Tai mums leidžia ne tik užfiksuoti vietą mašinoje (jei tai dalinis krovinys), bet ir užtikrinti keltų bilietus. Keltų bilietų kaina gali svyruoti labai stipriai. Pirkus jas iš anksto (pvz., 2 savaitėms iki kelionės), kaina gali būti dvigubai mažesnė nei perkant paskutinę minutę.

Be to, ankstyvas užsakymas leidžia mums geriau surinkti grupinius krovinius. Jei užsakykite paskutinę minutę, gali būti, kad artimiausioje mašinoje nebėr vietos (tūrio ar svorio), ir teks laukti kito savaitės reiso. Stabilus verslas mėgsta prognozuojamumą, todėl ilgesnis užsakymo laikotarpis visada duoda pranašumą tiek kainos, tiek tikrumo atžvilgiu.

5. Ar galima nukreipti mašiną į specifinį Anglijos regioną (pvz., Škotiją ar Velsą), ar tik į Londoną?

Žinoma, galima. Mūsų tvarkaraščiai nėra susieti tik su Londonu ar pietryčių Anglija. Mes reguliariai važiuojame į visus Didžiosios Britanijos regionus: Midlandsą, Šiaurės Angliją, Manchesterį, Liverpulį, Bristolį, Velso regionus netgi Škotiją (Glazgas, Edinburgas).

Tačiau čia svarbu suprasti logistikos geometriją. Jei mašina atvyksta į Doverį ir turi ten iškrauti tris krovinius, o ketvirtą vežti į Glazgow, tai pastarasis krovinys bus pristatytas vėliau. Planuodami mėnesio tvarkaraštį, mes stengiamės grupuoti krovinius geografiškai. Pavyzdžiui, viena mašina gali eiti „pietų maršrutu“ (Londonas, Kentas, Surrey), o kita – „šiaurės maršrutu“ (Birminghamas, Mančesteris, Leedsas). Tai leidžia optimizuoti laiką ir išvengti vairuotojo darbo laiko viršijimo.

6. Kas vyksta, jei klientas vėluoja parengti siuntą išvykimo dieną?

Tai viena dažniausių problemų. Tarkime, tvarkaraštyje nurodyta, kad vairuotojas pas klientą atvyksta 10:00 ryto. Klientas vėluoja su pakavimu iki 14:00 valandos. Dėl to vairuotojas praranda 4 valandas. Anglijoje yra griežtos vairuotojų darbo ir poilsio laiko taisyklės. Jei jis praleis laiką vienoje vietoje, gali nebesuspėti į keltą, kurą buvo užsakytas vakare.

Tokia situacija sukelia domino efektą: mes turime keisti keltą (kas kainuoja papildomai), vėluojame visiems kitiems klientams tame pačiame sunkvežimyje, o Anglijoje gali būti praleistas iškrovimo langas. Tokiu atveju stojame į „kompromisų“ kelią – stengiamės rasti sprendimius, tačiau dažnai tai reiškia papildomų kaštų (laukimo mokestis) klientui, kuris vėlavo. Todėl laiko planavimas yra kritiškai svarbus.

7. Kaip tvarkomi daliniai krovinių pervežimai (groupage) ir kaip jie įeina į tvarkaraštį?

Daliniai kroviniai yra širdis, kuria suka mūsų mėnesio ciklai. Kadangi vieno kliento siunta neužpildo 13,6 metro sunkvežimio, mes sujungiame kelias siuntas. Procesas atrodo taip: pirmadienį vairuotojas važinėja po Lietuvą (ir galbūt Latviją ar Lenkiją) renkamas krovinius. Antradienį jis jau yra paruoštas ir važiuoja link uosto.

Atvykęs į Angliją, vairuotojas pradeda iškrovimą pagal maršrutą. Čia būtina maksimali disciplina. Jei vienas klientas neatsiliepia arba nėra pasiruošęs priimti prekes, tai blokuoja visus likusius. Mūsų tvarkaraštis numato tam tikrus „langus“ kiekvienam iškrovimui (pavyzdžiui, 1 valanda). Jei klientas žino, kad jam reikia daugiau laiko (pvz., dėl sudėtingo sandėlio įrengimo), tai turi būti pranešta iš anksto, kad galėtume tai įtraukti į maršrutinę lentelę.

8. Kokios prekės dažniausiai pervežamos pagal šiuos tvarkaraščius ir ar yra apribojimų?

Pervežame viską: nuo mažų siuntų (pakuolės) iki didelių pramonės įrengimų, baldų, statybinių medžiagų, maisto produktų (jei turi reikiamus sertifikatus) ir netgi pavojingų krovinių (ADR). Tačiau kiekviena prekės kategorija turi savo niuansus, įtakojančius tvarkaraštį.

Pavyzdžiui, maisto produktai ar gyvūnų kilmės prekės turi būti deklaruojamos veterinarijos tarnybose. Tai reiškia, kad toks krovinys negali būti įdėtas į mašiną paskutinę minutę – dokumentai turi būti patvirtinti prieš išvykimą. Pavojingi kroviniai reikalauja specialiai paruošto vairuotojo ir įrangos, todėl jie dažniausiai siunčiami atskirais, specializuotais reisais, kad nekliautų įprastam (bendrųjų krovinių) tvarkaraščiui.

9. Kaip apskaičiuojama kaina ir ar ji priklauso nuo tvarkaraščio užimtumo?

Kaina formuojasi pagal kelias pagrindines komponentes: atstumas (nuo siuntos paėmimo iki iškrovimo), krovinio svoris ir tūris, keltų bilieto kaina ir degalų kainos rinka. Taip pat įtakos turi sezoniškumas.

Sakysime, sausį ar vasarį, kai paklausa mažesnė, galime pasiūlyti labiau konkurencingas kainas ir lanksčiau derinti tvarkaraštį. Tačiau rugsėjį, spalį ar gruodį (prieš Kalėdas), kai visi nori vežti prekes į Angliją, keltų kaina šuoliais aukštyn, o vietos trūksta. Tada mėnesio tvarkaraštis tampa labiau „užimtas“, o kainos gali augti. Ilgalaikiai klientai, kurie su mumis dirba metų metus, visada gauna prioritetą ir stabilesnes kainas, nes mes galime juos planuoti kaip „tvirtąjį pagrindą“ mūsų maršrutuose.

10. Ką klientas turi daryti, kad jo siunta būtų sėkmingai įtraukta į artimiausią tvarkaraštį?

Norint užtikrinti sklandų procesą, klientas turi atlikti tris paprastus, bet esminius žingsnius. Pirmiausia, pateikti išsamią užsakymo informaciją: tikslius prekių svorius, matmenis (ilgį, plotį, aukštį), prekių pavadinimus ir HS kodus (jie reikalingi muitinei). Antra, užtikrinti, kad prekės yra tinkamai supakuotos ir paruoštos krovimui. Jei tai reikia, pakuotė turi būti pažymėta. Trečia, ir svarbiausia, laiku pateikti visus muitinės dokumentus. Jei mes gausime dokumentus prieš pat išvykimą, rizikuojame, kad siunta neišvažiuos.

Geriausias klientas yra tas, kuris ne tik laukia, kol vairuotojas atvažiuos, o aktyviai dalyvauja preparaciniame etape. Toks bendradarbiavimas leidžia mums laikytis mėnesio tvarkaraščio be jokių nesklandumų.

Išvada

Mėnesio tvarkaraštis kelionėms į ir iš Anglijos nėra tik lentelė su datomis ir laikais. Tai gyvas organizmas, kuris kvėpuoja kartu su jūsų verslo poreikiais, Europos ekonomikos situacija ir net orų prognozėmis Lamanše. Per dvidešimt metų šioje srityje išmokau vieno pagrindinio dalyko: geriausia logistika – ta, kurią klientas nepastebi, nes ji tiesiog veikia.

Kai mes kalbame apie tvarkaraštį, mes kalbame apie jūsų ramybę. Žinoti, kad jūsų prekės išvyks antradienį ir bus Anglijoje penktadienį, leidžia jums planuoti gamybą, parduotuvės atsargas ir klientų aptarnavimą. Nors „Brexit“ sudarė papildomų biurokratinių kliūčių, profesionali logistika sugeba įveikti šias iššūkis, jei tik yra tinkamai planuojama.

Jei planuojate siuntą į Angliją ar iš jos, nesiūlykite laukti paskutinės minutės. Kreipkitės iš anksto, diskutuokite apie jūsų poreikius ir leiskite mums sudaryti tvarkaraštį, kuris veiktų jums. Anglija visada bus viena iš pagrindinių prekybos partnerių, o su geru planavimu šis atstumas tampa tik formalumu, o ne kliūtimi.