Maršrutų planavimas iš Anglijos: Pasikliaukite patikimumu ir raskite ekonomiškiausius sprendimus

Dirbant tarptautinių pervežimų srityje daugiau nei dvi dešimtis metų, sužinojai vieną pagrindinę tiesą: klientams svarbiausia ne tik tai, kad kroviniys atvyks į paskirties vietą, bet ir tai, kiek kainos bei nervų šis procesas sunaudos. Anglija (arba Jungtinė Karalystė) visada buvo ir išliks viena pagrindinių prekybos partnerių Lietuvai bei visai Baltijos regionui. Tačiau pastaraisiais metais, ypač po „Brexit“, logistika šioje kryptyse pasikeitė nepripažįstamai. Dabar tai nebe paprasta važiavimas per kanalą, o sudėtingas procesas, reikalaujantis žinių, patirties ir tikslios strategijos.

Šiame straipsnyje noriu pasidalinti savo patirtimi ir paaiškinti, kaip šiuolaikinėje rinkoje suorganizuoti krovinių pervežimus iš Anglijos taip, kad jie būtų ir patikimi, ir ekonomiškai pagrįsti. Mes aptarsime maršrutus, paslėptas išlaidas, muitinės niuansus ir, svarbiausia, kaip išvengti dažniausių klaidų, kurias daro naujokai šioje srityje. Nors rinka pasižymi dideliu konkurencija, kokybė ir patikimumas visada lieka prioritetas, o žinios – pagrindinis įrankis taupant biudžetą.

DUK (Dažnai užduodami klausimai)

Šioje skiltyje pateikiu atsakymus į dešimt labiausiai aktualių klausimų, kuriuos man dažniausiai užduoda verslo atstovai ir asmenys, planuojantys siuntą iš Anglijos. Ši informacija padės jums susiformuoti išsamų vaizdą apie tai, kas laukia už „uždarų durų“ logistikos pasaulyje.

1. Kokie yra pagrindiniai maršrutai kroviniams vežti iš Anglijos į Lietuvą, ir kuris jų yra efektyviausias?

Per savo ilgą karjerą mačiau, kaip keitėsi prioritetai, kiekviename iš jų yra savi privalumai ir trūkumai, priklausomai nuo to, kas jums svarbiau – greitis ar kaina.

Tradicinis ir populiariausias maršrutas eina per Doverio-Calais (arba Doverio-Dunkerko) perkėlą. Tai yra trumpiausias kelias tarp Anglijos ir žemyninės Europos (apie 90 valandų plaukimo). Šis maršrutas dažniausiai pasirenkamas tada, kai krovinys skubus, nes autobusų ir sunkvežimių eismas čia labai intensyvus, o reisų dažnumas aukštas. Tačiau dėl didelio apkrovimo čia dažnai susidaro spūstys, ypač tikrinant muitinėje po „Brexit“, kas gali prailginti kelionę keletą valandų.

Alternatyva, kuri pastaruoju metu gauna vis daugiau advokatų, yra maršrutas per Šiaurės jūrą – pvz., iš Imingamo arba Hulo į Roterdamą arba Zebriugę (Belgija). Nors šie keliai ilgesni (plaukimas trunka apie 6–8 valandas), jie dažnai būna ramesni. Keltai didesni, patogesni vairuotojams, o žemyninėje dalyje išlipus tiesiai į Nyderlandus ar Belgiją, vengiama pačių užstrigusių vietų Prancūzijoje (prie Calais). Jei jūsų krovinys nėra labai jautrus laikui, šis maršrutas gali būti ekonomiškesnis dėl mažesnio kuro suvartojimo ir mažesnio streso vairuotojui, kas lemia mažesnę paslaugos kainą. Be to, šiuo maršrutu lengviau pasiekti šiaurės Lietuvą arba Latviją, nes vengiama vienos didžiausių spūsčių Europoje – prie Belgijos ir Vokietijos ribų.

2. Kaip „Brexit“ pakeitė pervežimų iš Anglijos organizavimą ir ką tai reiškia mano kišenai?

„Brexit“ buvo tikras „žemės drebėjimas“ mūsų srityje. Anksčiau Anglija buvo dar viena ES šalis, o dabar tai – trečioji šalis. Tai reiškia, kad kiekviena siunta, net ir mažas pašto siuntinys, turi praeiti eksporto ir importo procedūras.

Praktiškai tai reiškia dalykus. Pirmiausia, reikalingi tinkami dokumentai: prekybinės sąskaitos (Commercial Invoice), pakavimo sąrašai (Packing List), o dažnai ir eksporto licencijos arba specialūs sertifikatai (pvz., maisto produktams arba chemijai). Antra, kiekvieną kartą turi būti pateikta Muitinės deklaracija. Kadangi dauguma lietuvių įmonių neturi savo padalinių Anglijoje, ten reikia pasinaudoti muitinės brokerio paslaugomis, kad krovinys būtų išleistas iš šalies. Tai – papildoma išlaida, kurią anksčiau teko dengti retai.

Taip pat atsirado rizika delsimų. Jei dokumentuose yra netikslumų, pvz., neteisingai nurodytas prekių kodas (HS kodas) arba trūksta priedų, krovinys gali būti sulaikytas pasienio punkte. Muitinės tikrinimai tampa vis dažnesni, ypač maisto produktams ir gyvūnų kilmės gaminiams. Mano patirtis rodo, kad dabal būtina skirti daugiau laiko dokumentų paruošimui – taupo pinigus ir nervus vėliau. Ekonomiškumo aspektu tai reiškia, kad pigiausias pervežėjas, kuris nesirūpina dokumentais, gali tapti brangiausiu, jei krovinius užstrigs sulaikymuose.

3. Kas yra „Groupage“ (krovininių siuntų suskirstymas) krovinių pervežimas ir kada jis vertas?

„Groupage“, arba dalinio krovinio pervežimas, yra vienas efektyviausių būdų taupyti pinigus tada, kai neturite pakankamai prekių pilnam sunkvežimiui (FCL – Full Container Load). Esu matęs, kaip smulkios verslo įmonės ar net asmenys sutaupo šimtus eurų pasirinkę šią paslaugą.

Viskas vyksta taip: logistikos įmonė surenka mažesnes siuntas iš skirtingų siuntėjų vienoje šalyje (pvz., Anglijoje), jas apkrauna į vieną sunkvežimį ir veža į tam tikrą hubą (paskirstymo centrą) Lietuvoje (arba prie Lietuvos). Ten krovinys iškraunamas, o siuntos išsiunčiamos gavėjams. Šis metodas leidžia suskirstyti kuro ir keltų bilietų išlaidas tarp visų dalyvių.

Kada tai verta? Jei jūsų krovinys svyra nuo 1 iki 15 europaletų (arba iki 2000 kg svorio), „Groupage“ yra geriausias pasirinkimas. Taip jums nereikia mokėti už užimtą vietą visame sunkvežimyje. Tačiau svarbu suprasti, kad šis metodas trunka ilgiau. Reikia laukti, kol sunkvežimis užsipildys, o paskui – kol jis pasieks paskirstymo centrą Lietuvoje. Paprastai šiems pervežimams skiriama 3–7 dienos, priklausomai nuo maršruto. Jei prekės neskubos, „Groupage“ yra nepalyginamai ekonomiškesnis už individualų transportą.

4. Kodėl keltų bilietų kaina svyruoja ir kaip tai įtakoja galutinę pervežimo kainą?

Dauguma klientų mano, kad pervežimo kaina yra statinė – kaip bilietas į kino teatrą. Tačiau logistikoje tai gyvas organizmas. Keltų bilietų kaina sudaro didžiąją dalį išlaidų vežant iš salos. Ši kaina priklauso nuo keleto faktorių, kuriuos stebiu jau dešimtmečius.

Pirmiausia, tai sezoniškumas. Vasarą, prieš atostogas, keltų operatoriai (pvz., P&O, DFDS, Irish Ferries) kainas pakelia. Taip pat didelę įtaką turi kuro kaina pasaulyje – kuras brangsta, brangsta ir bilietai. Antroji priežastis – pasiūlos ir paklausos balansas. Jei tą savaitę yra daugiau krovininių transporto priemonių, negu vietų keltuose, kaina šuoliais kyla aukštyn. Aš dažnai patariu klientams planuoti siuntas iš anksto – jei užsakykite transportą savaitę-dvi iki įkrovos, mes galime užfiksuoti bilietus žymiau pigiau nei skubant paskutinę minutę.

Be to, svarbu ir vairuotojo poilsio režimas. Jeigu maršrutas reikalauja ilgos kelionės per Angliją iki uosto, gali tekti mokėti ne tik už keltą, bet ir už vairuotojo apgyvendinimą prieš uostą, kad jis būtų poilsę išsimiegavęs prieš plaukimą. Visa tai įeina į galutinę sąskaitą, todėl klausimas „kiek kaino vežti“ be detalių (svorio, adreso, termino) dažnai turi atsakymą „nuo... iki...“.

5. Kokius dokumentus būtina paruošti norint užtikrinti sklandų pervežimą iš Anglijos?

Dokumentų paruošimas – tai pusė sėkmės. Per savo metus esu mačiaus nemažai siuntų, kurios strigo sulaikymuose tik dėl to, kad sąskaitoje faktūroje buvo rašyta „vario rūda“ vietoje „vario laužas“ arba trūko tikslaus svorio.

Pagrindinis dokumentas yra prekybinė sąskaita (Commercial Invoice). Ji turi būti išrašyta anglų kalba (kadangi ją tikrina JK muitinė) ir turi turėti visus reikalaujamus duomenis: siuntėjo ir gavėjo duomenis, tikslią prekių apibrėžimą, prekių kodus (HS kodus), svorį, kiekį ir vertę. Be HS kodų muitinė neleis krovinio išvykti. Taip pat būtinas pakavimo sąrašas (Packing List), jei siunta sudaryta iš daugelio dėžių ar paletų – jis padeda greičiau patikrinti, ar viskas atitinka deklaraciją.

Jei pervežame pavojingas krovinius (ADR), reikalingi specialūs leidimai ir deklaracijos. Jei tai maisto produktai arba gyvūnai – reikalingi veterinarijos sertifikatai. Mano patarimas: niekada neslėpkite informacijos. Jei dokumentuose nurodysite mažesnę vertę (norėdami sutaupyti muito), tai bus laikoma muitinės klastojimu. Gresia ne tik didelės baudos, bet ir krovinio konfiskacija bei įtraukimas į „juodąjį sąrašą“, kas uždarys duris į Anglijos rinką ilgam laikui.

6. Kaip apskaičiuojamas krovinio tūris ir svoris, ir kodėl tai svarbu ekonomiškumo požiūriu?

Sunku įsivaizduoti, bet dažnai klientai painioja svaro ir tūrio sąvokas. Tarptautiniame pervežime „užimta vieta“ nustatoma pagal tai, kas didesnė – svoris ar tūris. Anglijoje dažnai naudojami vadinamieji „lightweight“ kroviniai – pavėsinės, mediena, putų plastikas. Jie sverbi nedaug, bet užima daug vietos.

Standartinė europaletas (120x80 cm) sveria daugiausia 1000 kg (vieneto svoris), tačiau jei jos aukštis viršija 120 cm, pradeda skaičiuoti tūrį (LDM – Loading Meter in meters). Jei krovinys yra labai lengvas, bet erdus (pvz., 3 europalečiai putų plastiko, sveriantys 300 kg), pervežėjas užims vietą sunkvežimyje pagal tūrį, o ne pagal 300 kg svorį. Tai reiškia, kad sumokėsite už užimtą erdvę (pvz., už 3-4 vietas), nors techninis svoris yra mažas.

Ekonomiškumo požiūriu svarbu gerai supakuoti krovinius. Jei galite suspausti prekes (pvz., baldus) arba sudėti į aukštesnes dėžes, taupydami vietą aukštyje, galite sumažinti pervežimo kainą. Aš visada patariu klientams aptarti su logistiku dėlės išmatavimus prieš siuntant – kartą nedėtingas pakeitimas pakavime gali sumažinti sąskaitą 10–15 proc.

7. Kokios yra dažniausios problemos, su kuriomis susiduriama muitinėje, ir kaip jų išvengti?

Muitinė – tai viena vieta, kur patirtis neįkainojama. Nors sistema yra elektroninė (EMCS), žmogiškasis faktorius ir dėmesys detalemms visada daro savo.

Dažniausia problema – neteisingi arba nepilni duomenys. Pavyzdžiui, klientas rašo „Baldai“ sąskaitoje, bet nenurodo, iš ko jie pagaminti (medis, metalas, plastikas). Muitininkas gali sustabdyti siuntą ir klausti papildomų klausimų, o tai užtrunka. Kita problema – EORI numerio (Economic Operators Registration and Identification) nebuvimas. Norint eksportuoti iš Anglijos ir importuoti į ES, abiem šalims (siuntėjui ir gavėjui) turi būti galiojantys EORI numeriai. Jei gavėjas Lietuvoje neturi numerio, muitinė neleis deklaruoti prekių.

Taip pat dažnai pasitaiko vadinamųjų „užmirštų“ priemones. Jei į Angliją išsiunčiate grąžinamąją pakuoją (pvz., padėklus) arba remonto įrangą, tai turi būti užregistruota kaip laikinas eksportas/importas. Jei šio proceso nebus, grįžtant į Lietuvą tai bus traktuojama kaip naujas importas ir reikės sumokėti mokesčius (PVM ir muito). Mano patarimas: pasitarkite su profesionaliu brokeriu prieš siuntant, net jei atrodo, kad prekės yra paprastos. Gerai iš anksto užpildyta deklaracija sutaupo dienas laukimo.

8. Ar verta apdrausti krovinius, ir ką apdraudimas padengia?

Kartais klientai sako: „Aš tik pervežu kelias dėžes su drabužiais, kodėl man reikalingas draudimas?“. Po 20 metų šioje srityje galiu pasakyti vieną: nelaimės nutinka tada, kai jų mažiausiai tikiesi.

Pagal tarptautinius konvencijas (pvz., CMR), pervežėjo atsakomybė yra ribota. Dažniausiai tai apie 8,33 SDR (Special Drawing Rights) už vieną kilogramą svorio. Tai reiškia, jei dingsta arba sugenda brangus krovinys (pvz., elektronika arba brangūs baldai), standartinis atlyginimas nebus pakankamas, kad padengtumėte nuostolius. Keltų incidentai, avarijos autostradose arba netgi krovininio vagystės (nors Lietuvoje ir Anglijoje saugumo lygis geras, bet pervežiant per Europą rizika egzistuoja) yra realios.

Draudžiant krovinius „Visais rizikos“ (All Risks), apdraudžiama ne tik fizinė žala arba dingo, bet ir daugelis kitų situacijų. Draudimo kaina paprastai svyruoja nuo 0,3% iki 1% nuo krovinio vertės. Už keletą dešimčių eurų galite užtikrinti ramybę. Aš visada rekomenduojudraudimą, ypač kai kalbame apie dalinius krovinius („Groupage“), kurie keletą kartų perkraunami iš vieno sunkvežimio į kitą arba sandėliuojami. Kiekviena perkrovimą – tai papildoma rizika sugadinti prekę.

9. Kaip pasirinkti patikimą pervežėją tarp dešimčių pasiūlymų rinkoje?

Rinka pilna pasiūlymų – nuo didelių tarptautinių gigantų iki mažų, vietinių vežėjų. Kaip ekspertas, aš įvertinučiau ne pagal mažiausią kainą, o pagal skaidrumą.

Pirmiausia, patikrinkite, ar pervežėjas turi realų biurą arba kontaktinius asmenis Anglijoje. Jei jis tik tarpininkauja ir neturi savo atstovybės, gali kilti problemų, jei reikės operatyviai išspręsti problemą vietoje (pvz., pakeisti sugedusią padangą arba pakeisti dokumentus uoste). Antra, klauskite apie jų draudimą (Civil Liability Insurance) ir patirtį konkrečiame maršrute.

Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į komunikaciją. Ar atsako į el. laiškus? Ar gali pateikti aiškią sutartį, kurioje nėra paslėptų mokesčių (pvz., „fuel surcharge“, „handling fee“)? Pigus pasiūlymas, prie kurio vėliau pridedami mokesčiai už dokumentus, iškrovimą arba pristatymą „pirmąją valandą“, gali tapti brangu staigmena. Patikimas pervežėjas visada iš anksto įvertins visas galimas išlaidas ir pateiks galutinę kainą.

10. Kokie ateities perspektyvos matosi Anglijos ir Lietuvos logistikos ryšiams?

Žiūrėdamas į ateitį, esu optimistas. Nors „Brexit“ sukūrė barjerus, verslas visada randa kelius.