Maršrutai iš Jungtinės Karalystės: Aiškus Tvarkaraštis, Patogumas ir Logistinis Patikimumas

Per daugiau nei dvidešimt metų praleistų tarptautinių pervežimų srityje, esu matęs, kaip pasaulis ir logistika keitėsi nepripažįstamai. Viena iš tų rinkų, kuri visada buvo ir išliks speciali, yra Jungtinė Karalystė. Geografiškai tai sala, o politiniu ir ekonominiu požiūriu – po „Brexit“ tapusi dar labiau izoliuota, tačiau itin svarbi verslo partnerė. Dažnai klientai, susiduriantys su būtinybe transportuoti prekes iš Londono, Mančesterio, Birmingemo ar kitų Didžiosios Britanijos miestų, jaučia nerimą. Klausimų daug: kiek laiko užtruks? Ar prekės pasieks saugiai? Kaip dabar veikia muitinė? Šiame straipsnyje norėčiau padėti jums suprasti, kaip suformuoti efektyvius maršrutus iš UK, kurie pasižytų ne tik aiškiu tvarkaraščiu, bet ir tikru patogumu jūsų verslui.

Svarbu pradėti nuo to, kad „patogumas“ logistikoje nėra tik lengvas komfortas. Tai – aiškumas, prognozuojamumas ir gebėjimas planuoti savo veiklą be nuolatinės baimės, kad sunkvežimis užstrigs prieš Lamanšą. Kai kalbame apie maršrutus iš UK, turime omenyje sudėtingą grandinę, kuri prasideda sandėlyje Anglijoje ar Velse, baigiasi jūrų pervežimu ir tęsia kelią per Europos žemyną iki Lietuvos. Šioje grandinėje kiekviena grandinėlė turi būti tvirtai sujungta. Esu matęs, kaip mažiausia klaida dokumentuose arba netinkamai parinktas keltų laikas gali atidėlioti siuntą ne valandomis, o dienomis. Todėl šiandieniniai profesionalūs maršrutai grindžiami ne greičiu (kuris dažnai yra netikro), o stabilumu.

Šiuolaikinėje rinkoje, kur tiekimo grandinės (supply chain) tampa vis siauresnės ir jautresnės, tvarkaraščio aiškumas tampa pranašumu. Klientui svarbiau žinoti, kad prekės atvyks antradienį ryte, o ne gauti pažadą, kad jos „galbūt“ atvyks pirmadienio vakare. Šiame tekste mes išnagrinėsime pagrindinius aspektus, padedančius sukurti tokį tvarkaraštį, atsakysime į dažniausiai užduodamus klausimus ir pasidalinsime patirtimi, kaip išvengti dažniausių spąstų, susijusių su prekių gabenimu iš Didžiosios Britanijos.

DUK (Dažnai Užduodami Klausimai)

Šioje skiltyje suformulavau dešimt labiausiai aktualių klausimų, kuriuos man klientai užduoda per savo praktiką, ir pateikiau išsamius atsakymus, pagrįstus ilgamečiu patyrimu.

1. Kaip „Brexit“ pakeitė maršrutų iš UK tvarkaraščius ir jų patikimumą?

„Brexit“ buvo didžiausias šokas logistikos sektoriui per pastaruosius dešimtmečius. Anksčiau maršrutai iš UK į Europą buvo beveik identiški vidinėms Europos Sąjungos pervežimams – sunkvežimis važiuodavo per kalnelį ties Doveriu ir tęsdavo kelias. Dabar situacija pasikeitė. Pagrindinis pokytis yra muitinės procedūros. Anksčiau tai buvo formalumas, dabar – tai būtina sąlyga.

Tai tiesiogiai veikia tvarkaraštį. Dabar mes negalime tiesiog „užsukti“ į keltą be išankstinio parengimo. Reikia užtikrinti, kad visi eksporto importo deklaracijos būtų pateiktos prieš krovinio atvykimą į uostą. Jei dokumentuose yra klaidų, krovinys gali būti sulaikytas uoste, kas iškart suardo „aiškų tvarkaraštį“. Taigi, dabar tvarkaraštis turi būti planuojamas su papildomu laiko rezervu muitinės patikrai. Tačiau, viskas įmanoma – su gerai parengtais dokumentais ir patyrusiu brokeriu, sulaikymai yra reti, o maršrutai tampa vėl stabilūs.

2. Kokie yra pagrindiniai keliai (koridoriai) iš UK į Lietuvą ir kuris jų patogiausias?

Yra du pagrindiniai koridoriai, kuriuos naudojame. Pirmasis ir dažniausiai naudojamas – tai „Dover-Calais“ arba „Dover-Dunkirk“ keltų keliais. Tai yra trumpiausias atstumas per Lamanšą. Šis maršrutas labai populiarus dėl didelio keltų dažnio – jie plaukia kas 30–45 minutes. Tai leidžia mums labai lankstiai planuoti išvykimą. Jei sunkvežimis užstringa dėl eismo angliškame autostradose, mes visada turime galimybę pakeisti bilietą į vėlesnį keltą be didelių nuostolių.

Antrasis kelias yra per Šiaurės jūrą – naudojant uostus kaip antai „Hook of Holland“ (Olandijoje) arba „Zeebrugge“ (Belgijoje), išvykstant iš „Harwich“ ar „Felixstowe“. Šie maršrutai dažniau naudojami, jei krovinys yra renkamas šiaurinėje Anglijoje arba jei norime išvengti didelio judėjimo pietinėse Anglijos autostradose (M25, M20). Nors šie keliai ilgesni, jie dažnai būna ramesni, o keltai yra labiau pritaikyti ilgesnei atostogaujančių vairuotojų kelionei, kas pagerina vairuotojų darbo sąlygas ir taip pat veikia patogumą.

3. Ką reiškia „aiškus tvarkaraštis“ kliento akimis?

Klientui „aiškus tvarkaraštis“ reiškia vieną dalyką – prognozuojamumą. Jums nereikia žinoti, kur konkrečiai yra sunkvežimis bet kurią minutę, bet jums būtina žinoti, kada tiksliai planuoti iškrovą. Aiškus tvarkaraštis suformuluotas taip: „Prekės bus paimtos iš jūsų sandėlio antradienį iki 12:00 val., ir bus pristatytos į jūsų paskirties vietą Lietuvoje penktadienį tarp 08:00 ir 12:00 val.“.

Norint pasiekti tokį tikslumą, mes ne tik važiuojame. Mes planuojame poilsio laikas vairuotojams, atsižvelgiame į užstatymus (draudžiama vairuoti tam tikromis valandomis), ir, svarbiausia, atsižvelgiame į uostų užlaikymus. Jei mes sakome, kad prekės bus penktadienį, mes jau įskaičiavome, kad gali būti valanda ar dvi eilės prie keltų. Toks tvarkaraštis leidžia jums susitvarkyti savo sandėlininkus, paskirti vietą prekėms ir išvengti streso.

4. Kaip veikia krovinių konsolidacija (groupage) ir ar ji nekeičia tvarkaraščio?

Krovinių konsolidacija – tai kai viename sunkvežimyje vežame keletą mažesnių krovinių iš skirtingų siuntėjų. Tai labai populiaru maršrutuose iš UK, nes ne visada turiu pilną sunkvežimį (FTL) kroviniui. Tačiau čia susiduriame su iššūkiu dėl tvarkaraščio. Jei aš turu 5 klientus, turiu apsilankyti pas 5 juos. Vienas gali vėluoti parengiant prekes, ir tai pastumia visą maršrutą.

Tačiau, norint užtikrinti aiškų tvarkaraštį, mes taikome griežtas laiko ribas paėmimams. Jei sakome klientui, kad atvyksime 10:00, tai laukiame iki 10:30, o vėliau privalome eiti toliau, kad nepraleistume keltų laiko. Tokiu atveju vėluojantis klientas gali būti perkeltas į kitą reisą (paprastai kitą savaitę). Todėl konsoliduojamame transporte tvarkaraštis yra aiškus, tačiau jis reikalauja ir kliento disciplinos. Jei visi pasiruošę laiku, krovinys važiuoja kaip laikrodis.

5. Kokius dokumentus reikia paruošti, kad maršrutas nebtų užstrigęs uoste?

Tai vienas svarbiausių dalykų. Po „Brexit“ svarbiausias dokumentas yra EORI numeris (Economic Operators Registration and Identification). Be jo, negalima atlikti jokių muitinių procedūrų. Be to, kiekvienam siuntimui reikia komercinės sąskaitos (Commercial Invoice) ir pakavimo sąrašo (Packing List).

Kad maršrutas būtų sklandus, šie dokumentai turi būti pateikti mums dar iki to, kol sunkvežimis pasiekia uostą. Mes juos perduodame brokeriui, kuris elektroniniu būdu pateikia eksporto deklaraciją Jungtinėje Karalystėje ir importo deklaraciją Lietuvoje (arba kitoje ES šalyje). Jei sąskaitoje nėra HS kodų (prekių tarptautinio prekybos kodų) arba jie nurodyti neteisingai, sistema juos atmestų. Tada sunkvežimis stovi „raudonojoje zonoje“. Patirtis rodo, kad gerai parengti dokumentai – tai 90 % sėkmės.

6. Kaip yra užtikrinamas krovinio saugumas ilgos kelionės metu?

Saugumas yra neatsiejama patogumo dalis. Klientui patogu, kai jis nesisirūpina, kad jo prekės gali būti pavogtos arba sudužtos. Maršrutuose iš UK mes naudojame kelis apsaugos lygmenis. Pirmasis – tai techninė apsauga. Visi mūsų priekabos yra uždaromos ir tvirtinamos antsvorio grandinėmis arba įtaisais, kurie neleidžia atidaryti durų nelegaliai.

Antrasis – fizinė apsauga. Vairuotojai yra instruktuoti stovėti tik saugiose, apsaugotose aikštelėse, kuriose yra apsauga ir vaizdo kameros. Ilgose atkarpose (pvz., per Vokietiją ar Belgiją) mes stengiamės neleisti vairuotojams stovėti neaiškiose vietose. Trečiasis dalykas – draudimas. Visi kroviniai yra apdraudžiami nuo visų rizikų (CMR draudimas). Tačiau geriausia apsauga yra profesionalus vairuotojas, kuris nuolat stebi savo priekabą per vaizdo stebėjimo sistemas, kurias dauguma šiuolaikinių sunkvežimių turi.

7. Kodėl kaina gali skirtis priklausomai nuo pasirinkto tvarkaraščio?

Dažnai klientai klausia, kodėl greitesnis pristatymas kainuoja brangiau, arba atvirkščiai – kodėl lankstesnis tvarkaraštis gali būti pigesnis. Atsakymas slypi logistikos efektyvume. Jei jums reikia, kad prekės būtų atgabentos per 48 valandas (ekspresinis reisas), mes turimą skirti vairuotojui papildomai atsipalaiduoti (pakeitimas), arba naudoti keltą, kuris yra brangesnis, bet plaukia rečiau ir greičiau.

Jei sutinkate laukti 5–6 dienų, mes galime konsoliduoti jūsų krovinį su kitais, taip išdalijant išlaidas tarp keleto klientų. Taip pat kaina priklauso nuo kuro kainos rinkoje, kuri svyruoja. Taigi, kaina tiesiogiai susijusi su tuo, kiek resursų (laiko, vairuotojų, kuro) mes skiriamas tam, kad išlaikytume jūsų pageidaujamą tvarkaraštį. Patogumas kainuoja, tačiau jis taupo pinigus, kurie galėtų būti prarasti dėl sustojimo gamybos linijose.

8. Kaip technologijos padeda sekti krovinį ir užtikrinti tvarkaraščio laikymąsi?

Anksčiau, prieš 20 metų, sekimas buvo labai paprastas: „Vairuotojai, skambinkite kiekvieną valandą“. Dabar turime pažangias GPS ir telematikos sistemas. Kiekviena mūsų mašina yra aprūpinta GPS trackeriu, kuris siunčia duomenis kas 30 sekundžių. Mūsų dispečeriai mati ne tik, kur yra mašina, bet ir kaip greičiau ji važiuoja, ar yra įjungtas variklis, ar nėra techninių gedimų (pvz., padangų slėgio kritimas).

Tai leidžia mums aktyviai valdyti tvarkaraštį. Jei matome, kad eismas ant A16 autostrados Prancūzijoje sustojo dėl avarijos, mes iš karto perskaičiuojame atvykimo laiką ir informuojame klientą dar prieš jam susirūpinant. Technologijos taip pat leidžia mums optimizuoti maršrutus realiu laiku, išvengiant spūsčių ir pasirinkant efektyvesnius kelius.

9. Kas daroma, jei įvykia nenumatyta situacija, pvz., techninis gedimas arba blogas oras?

Nenumytų situacijų išvengti visiškai neįmanoma. Orai Lamanšo sąsiauryje gali būti chaotiški – stiprūs vėjai gali uždrausti keltų judėjimą. Techniniai gedimai taip pat nutinka, nors mes atliekame griežtą techninę priežiūrą. Mūsų patirtis leidžia mums veikti greitai.

Jei sugenda mašina, mes tą pačią minutę kviečiame vietinę pagalbą arba siunčiame rezervinę mašiną, jei to reikia. Jei užeina audra ir keltai nebeplaukia, mes iš karto perplanuojame maršrutą – pvz., nukreipiame mašiną į kitą uostą (pvz., iš Dover į Eurotunelį arba į šiaurės uostus). Klientui svarbiausia yra ne tai, kad įvyko problema, o tai, kad mes apie ją pranešame pirmi ir jau turime sprendimo planą. Toks požiūris užtikrina, kad net ir krizėje tvarkaraštis išlieka kuo įmanoma aiškesnis.

10. Kaip klientas gali prisidėti prie greitesnio ir sklandesnio pervežimo?

Dauguma klientų mano, kad logistika – tai tik pervežėjo rūpestis. Tačiau klientas turi didžiulę įtaką sėkmei. Pagrindinis dalykas, kurį gali padaryti klientas – tai laiku parengti prekes ir dokumentus. Jei mes atvykstame paimti krovinį, o jis dar yra supakuojamas, tai prarandame valandas, kurios vėliau būna sunkiai susigrąžinamos.

Taip pat svarbu tiksliai užpildyti prekių sąrašus. Jei sąraše parašoma „įrankiai“, o iš tikrųjų tai yra chemikalės, tai gali sukelti didžiulius problemas muitinėje. Klientas taip pat turėtų aiškiai nurodyti adreso niuansus – ar prie sandėlio gali privažiuoti 40 tonų sunkvežimis, ar yra kur pasisukti. Bendradarbiavimas ir atviras ryšys – tai raktas į patogų ir efektyvų maršrutą.

Išvada

Sumažėjus, maršrutai iš Jungtinės Karalystės su aiškiu tvarkaraščiu ir patogumu nėra paslaptis, kurią žino tik keli, o tai sisteminis ir profesinalus darbas. Per dvidešimt metų šioje srityje išmokau vieno: patikimumas keliais brangiau nei pigiausias kainos pasiūlymas. Klientui, kuris investuoja į savo verslo plėtrą ir prekių importą iš UK, svarbiausia yra ramybė.

Aiškus tvarkaraštis leidžia planuoti gamybą, pardavimus ir sandėliavimą be nenumatytų staigmenų. Patogumas reiškia, kad jums nereikia būti logistikos ekspertu – už jus tai daro mūsų komanda. Nuo sandėlio durų Birmingeme iki jūsų sandėlio Vilniuje ar Klaipėdoje, kiekvienas kilometras turi būti apgalvotas. Nors „Brexit“ sukėlė daugiau biurokratijos, modernios technologijos ir patirtis leidžia šią biurokratiją pavirsti nematomu standartiniu procesu.

Jei planuojate siuntą iš UK, neskubėkite rinktis tik pagal kainą. Pasidomėkite, kaip pervežėjas planuoja maršrutus, kaip jis tvarko dokumentus ir koks yra jo komunikacijos lygis. Tinkamai parinktas partneris ir gerai suplanuotas maršrutas pavers ilgą ir sudėtingą kelionę iš salos į žemyną paprasta kasdienne rutina. Tuo ir turi siekti tikroji logistika – skaidrumo, efektyvumo ir ilgalaikio partnerystės rezultato.