Logistikos sprendimai iš Angljos už gerą kainą: Eksperto vadovas efektyviam vežimui

Dirbu logistikos srityje virš dvidešimties metų. Per tą laiką matyta viską – nuo paprastų dėžių su atsilaisvinusiais drabužiais iki sudėtingų pramoninių įrenginių, kuriuos teko gabenti iš Londono pramonės rajonų į Lietuvos gamyklas. Tačiau nuo 2021-ųjų sausio 1-osios, kai Jungtinė Karalystė oficialiai paliko Europos Sąjungos bendrąją rinką, mūsų darbas pasikeitė neapgailėtinai. Anksčiau "Anglija" buvo tiesiog dar viena šalis, kur kelių transporto priemonės važiuodavo be sustojimų. Dabar tai – atskiras pasaulis, reikalaujantis specifinių žinių, kantrybės ir, svarbiausia, strateginio mąstymo, jei norite gauti gerą kainą.

Klientai dažnai klausia: „Kodėl tiek brangu?“ arba „Kaip galima sumažinti išlaidas?“. Atsakymas nėra vienas žodis. Gerą kainą nulemia ne tik paprastas susitarimas dėl eurai per kilometrą. Tai sudėtinga mozaika, susidedanti iš muitinės procedūrų efektyvumo, krovinių konsolidacijos, tinkamo maršruto planavimo ir sandėliavimo logistikos. Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo patirtimi ir paaiškinsiu, kaip funkcionuoja ši rinka šiandien, ir kaip jūs, kaip importuotojas ar eksportuotojas, galite rasti optimalius sprendimus, kurie neleis jums ištuštinti biudžeto, tačiau užtikrins, kad prekės atvyks laiku ir saikiai.

DUK (Dažnai užduodami klausimai)

Šioje skiltyje pateikiu atsakymus į dešimt labiausiai aktualių klausimų, kuriuos suvedu dvidešimtmečio patirties. Čia rasite praktinius patarimus, kaip valdyti išlaidas ir proceses.

1. Kodėl kainos už krovinių pervežimą iš Anglijos po „Brexit“ taip padidėjo ir ar jos kada nors sumažės?

Tai bene dažniausias klausimas, girdimas mano biure. Prieš įstojant į ES, vežimas iš Anglijos buvo beveik tas pats, kas vežimas iš Vokietijos ar Lenkijos – be muitų ir be biurokratinių kliūčių. Po „Brexit“ situaciją pasikeitė dvi pagrindinės priežastys: papildomi administracinių procedūrų laikai ir kainos, bei fiziniai pasienio patikrinimai.

Visų pirma, kiekvienas krovinys turi būti deklaruojamas. Tai reiškia, kad vairuotojas arba logistikos agentas turi pateikti eksporto deklaraciją Jungtinėje Karalystėje ir importo deklaraciją ES šalyje (pvz., Lietuvoje). Tai reikalauja programinės įrangos, deklarantų paslaugų ir, žinoma, laiko. Laikas – pinigas. Vairuotojai praleidžia valandas bei net dienas pasienio punktuose (Doveris, Folkestone arba Kalėdų uostas), laukdami dokumentų patvirtinimo. Šis laikas yra įskaitomas į kainą, nes sunkvežimis negali važiuoti ir uždirbti, kai stovi eilėje.

Antra, atsirado papildomi mokesčiai už muitinės tarpininkavimą. Anksčiau mums to nebuvo reikalinga. Dabar šios paslaugos yra privalomos ir kainuoja nuo 50 iki 150 eurų (arba daugiau) už siuntą, priklausomai nuo krovinio sudėtingumo.

Ar kainos sumažės? Realistiškai kalbant, grįžti prie „senųjų laikų“ kainų neįmanoma. Biurokratinės klidos tapo nauja realybe. Tačiau kainos gali stabilizuotis ir net šiek tiek sumažėti dėl rinkos adaptacijos – logistikos kompanijos įsisavino procesus, susistemino dokumentų pateikimą, todėl trukmės sąnaudos mažėja. Bet fundamentinis brangumo lygmenys išliks aukštesni nei kontinentinėje Europoje.

2. Kas labiausiai įtakoja galutinę vežimo kainą?

Geriausios kainos paieška prasideda nuo to, kad suprastumite, iš ko ji susideda. Mano patirtis rodo, kad klientai dažnai kreipia dėmesį tik � vieną skaitmenį – savikainą už kilometrą arba fiksuotą užsakymo kainą, tačiau ignoruoja kitas, ne mažiau svarbias komponentes.

Pirmasis ir akivaizdžiausias faktorius – kuras. Kuro kainos svyruoja, ir juos dažniausiai apima kuro priedas (fuel surcharge), kuris gali keistis kas mėnesį. Dabar, kai kainos yra nestabilios, tai gali sudaryti iki 15–20 proc. galutinės sumos.

Antrasis – keltų bilietai ir Eurotunelio perkelimas. Tai vienas brangiausių komponentų vežant iš Anglijos. Bilieto kaina priklauso nuo sezono, dienos (savaitgaliai brangesni) ir, svarbiausia, nuo užsakymo laiko. Paskutinę minutę užsisakyti bilietai gali kainuoti dvigubai daugiau. Profesionali logistikos kompanija planuoja šias išlaidas iš anksto, o ne paskutinę sekundę.

Trečias – krovinio charakteristikos. Ar tai standartinis 33 Europos paletės krovinys (FTL), ar dalinis krovinys (LTL)? Jei gabenate dalinį krovinią, kainą lemia tai, kiek vietos jis užima sunkvežimyje. Taip pat svarbu, ar krovinys reikalauja specialių įrengimų (pvz., liftas, šaldytuvas). Anglijoje yra daug senesnių sandėlių, kuriuose nėra pakrovimo rampų, todėl sunkvežimis su liftu (taip vadinamas „moose“ arba sukeliamomis pakrovimo galimybėmis) yra būtinas, o toks paslaugų automobilis brangesnis.

Ketvirtas – muitinės procedūros. Kaip minėjau, deklaravimas kainuoja. Tačiau jei dokumentuose yra klaidų, gali kilti baudų arba saugojimo mokesčių (storage charges) uoste, kol klaidos ištaisomos. Tai gali paversti pigų vežimą labai brangiu nuobaudu.

3. Kas yra grupinis krovinių pervežimas (groupage) ir kada jis apsimoka?

Grupinis pervežimas, arba konsolidacija, yra vienas efektyviausių būdų sumažinti išlaidas, jei neturite pakankamai prekių pilnam sunkvežimiui. Esu matęs, kaip smulkūs verslai moka už pusę sunkvežimio, važiuojančio tuščia, nors galėtų taupyti naudodamiesi šiuo metodu.

Kaip tai veikia? Mes surinkame keleto klientų siuntas viename sandėlyje Anglijoje (pavyzdžiui, netoli Birmingemo ar Londono), užkrauname jas į vieną sunkvežimį ir vežame į Lietuvą. Atvykus į Lietuvą, krovinys iškraunamas, skirstomas ir pristatomas kiekvienam gavėjui.

Kada tai apsimoka? 1. Kai krovinio svoris ar tūris mažas. Jei turite 1–5 paletes, grupinis vežimas bus gerokai pigesnis už individualų užsakymą. 2. Kai nėra skubos. Grupinis vežimas trunka ilgiau, nes reikia laukti, kol užpildomas sunkvežimis, ir reikia laiko iškrovimui/skirstymui Lietuvoje. Standartinis terminas gali būti 5–7 darbo dienos, o kartais ir ilgiau, jei yra uždelstimų vienoje iš siuntų.

Kada neapsimoka? Jei jūsų prekės yra labai skubios arba jei jos yra labai jautrios dėl mišinio su kitais krovinais (pvz., maisto produktai, kurie negali būti vežami kartu su chemija), geriau rinktis dalinį ar pilną krovinių pervežimą.

4. Kaip „Brexit“ pasikeitė muitinės procedūros ir ką reikia žinoti apie EORI numerį?

Muitinės procedūros dabar yra mūsų kasdienybės, ne išimtis. Vienas svarbiausių dalykų, apie kurį dažnai pamiršta klientai, yra EORI (Economic Operators Registration and Identification) numeris.

Jei norite importuoti prekes iš Anglijos į Lietuvą, jūsų įmonė privalo turėti galiojantį Lietuvos (ES) EORI numerį. Be jo, muitinė neleis deklaruoti importo, o tai reiškia, kad krovinys užstrigs sienoje. Be to, jei Anglijos pusėje vyksta eksporto deklaravimas (ką dažniausiai daro vairuotojas arba brokeris), jums gali prireikti ir Jungtinės Karalystės EORI numerio, nors dažniausiai šį numerį naudoja logistikos partneris arba siuntėjas Anglijoje.

Dar vienas kritiškas momentas – prekių kodai (HS kodai). Tikslus prekės kodas nulemia mokesčius (PVM ir muito). Mano patirtis rodo, kad neteisingai nurodytas kodas gali sukelti didelių problemų. Pavyzdžiui, vienas klientas bandė importuoti medines grindis kaip „statybinę medieną“, tačiau muitinė tai klasifikavo kaip „paruoštą grindų dangą“, kas pakeitė muito tarifą. Reikia būti labai atidžiems užpildant prekių sandėra (Commercial Invoice). Ji turi būti tiksliai, anglų kalba, nurodiant tikrąją prekių vertę, svorį ir kilmę.

5. Kaip sumažinti išlaidas, jei reikia skubiai pristatyti prekes iš Anglijos?

Skubumas ir pigumas – dažniausiai priešingybės. Tačiau yra būdų, kaip išliukšenti net ir skubaus užsakymo atveju. Jei reikia, kad prekės atvyktų per 2–3 dienas, grupinis vežimas nebeįeina į žaidimą. Tuomet reikia rinktis tarp dalinio (LTL) ir pilno (FTL) krovinio.

Jei turite 10–15 paletų, dažnai labiau apsimoka užsisakyti pilną sunkvežimį (FTL), net jei jis važiuos pusiau tuščias. Kodėl? Nes dalinio krovinio kaina dažnai apskaičiuojama pagal užimamą vietą ir gali būti netgi aukštesnė nei pilno sunkvežimio, pridėjus skubos priemoką. Pilnas sunkvežimas eina tiesiai be sustojimų (išskyrus keltą), o tai sutaupo laiko.

Dar vienas būdas taupyti – lankstumas paėmimo vietoje. Jei galite sutikti, kad prekės būtų paimtos ne iš Londono centro, o iš pramoninio rajono šiaurėje ar pietuose, kur yra artimesnis prie uosto, mes galime sutaupyti vairuotojo valandas. Anglijoje važinėjimas yra brangu (dideli mokesčiai už važiavimą miestuose, „London Congestion Charge“), todėl tolimi paėmimai didina kainą.

6. Ar saugu pirkti iš Anglijos internetinių parduotuvių (pvz., eBay, Amazon) ir kaip tai veikia su logistika?

Tai labai populiaru tarp smulkių pirkėjų, tačiau čia tyko daug pavojų. Dažnai klientai sužino, kad „pigiai“ nupirktas baldas ar dviratis iš Anglijos atsiduria brangiau nei pirkimas Lietuvoje, dėl „neįvardytų“ importo mokesčių.

Kai perkate iš Anglijos parduotuvės, kuri nesiūlo „DDP“ (Delivered Duty Paid – pristatyta su mokesčiais apmokėta) paslaugos, jūs tapsite importuotoju. Tai reiškia, kad kai tik siunta atvyks į Lietuvą, kurjerių kompanija (pvz., DHL, UPS, FedEx) išsiųs sąskaitą už PVM, muito ir, svarbiausia, už „customs handling“ – administravimo mokestį. Šis mokestis gali būti nuo 10 iki 50 eurų už nedidelę siuntą, o kartais ir didesnis.

Mano patarimas: visada klauskite pardavėjo, ar kaina yra „DDP“. Jei ne, suskaičiuokite galutinę kainą: prekės kaina + pristatymas + PVM (21 proc.) + muitai (jei taikomi) + brokerio mokestis. Dažnai paaiškėja, kad tas pats daiktas Lietuvoje kainuoja mažiau. Tačiau jei prekės unikalios ir nėra Lietuvoje, raskite patikimą logistikos partnerį, galintį konsoliduotas jūsų siuntas iš Anglijos, taip sutaupant ant šių „brokerio“ mokesčių.

7. Kokius dokumentus būtina parengti, kad išvengtumėte uždelstimų ir baudų?

Dokumentų tikslumas – pusė sėkmės. Per 20 metų mačiau, kaip viena trūkstama eilutė dokumentuose sustabdydavo 20 tonų sunkvežimą triemoms dienoms. Pagrindiniai dokumentai yra šie:

1. Commercial Invoice (Komercinė sąskaita-faktūra). Turi būti anglų kalba. Joje turi būti nurodytas tikslus prekių aprašymas (ne „baldai“, o „medinis minkštas kampas su odos apmušalu“), HS kodai (bent apytiksliai), prekių vertė, svoris, siuntėjo ir gavėjo duomenys.
2. Packing List (Pakuotės sąrašas). Čia detaliau aprašome, kaip prekės supakuotos: kiek dėžių, kiek paletų, kiekvienos dėžės svoris ir matmenys. Tai būtina muitinės pareigūnams, kad patikrintų, ar krovinys atitinka deklaraciją.
3. Transporto dokumentas (CMR). Tai tarptautinis vežimo kontraktas. Jis patvirtina, kad krovinys buvo priimtas vežimui.

Jeigu dokumentuose nurodytas svoris neatitinka realaus (pavyzdžiui, parašyta 500 kg, o realiai – 1000 kg), muitinė gali sustabdyti krovinį dėl to, kad įtaria apgaulingą deklaravimą. Tai sukelia baudas ir laiko nuostolius. Visada patikrinkite dokumentus prieš išsiunčiant prekes.

8. Kaip pasirinkti patikimą pervežėją, kad kaina atitiktų kokybę?

Rinka pilna „vargonininkų“, kurie siūlo neįtikėtinai žemas kainas, tačiau dingsta su kroviniu arba neįvykdo įsipareigojimų. Kaip ekspertas rekomenduoju atsižvelgti į šiuos dalykus:

• Patirtis su Anglija. Ne kiekvienas vežėjas iš Lietuvos žino Anglijos geografiją ir, svarbiausia, vietinius įstatymus. Anglijoje yra griežti taisyklės dėl vairuotojų darbo laiko ir poilsio (Driver CPC). Amatieriški pervežėjai gali rizikuoti ir pažeisti šias taisykles, kas gali baigtis didelėmis baudomis ir krovinio areštu.
• Muitinės partneriai. Paklauskite, ar pervežėjas turi savo deklarantus Anglijoje ir Lietuvoje. Jei jie pasitiki trečiosioms šalims, tai gali lėtinti procesą.
• Įvertinimai ir reputacija. Paieškokite atsiliepimų (Google Maps, „Rekvizitai.lt“). Ilgaai veikianti kompanija, kurioje dirba ne vienas vairuotojas, o visas logistikos skyrius, yra saugesnis pasirinkimas.
• Apdraudimas. Patikrinkite, ar krovinys yra apdraustas. Standartinis CMR draudimas apima tik labai nedidelę sumą (apie 8,33 SDR/kg). Jei vežate brangias prekes, reikalingas papildomas draudimas.

Nepamirškite: pigiausias pasiūlymas dažnai tampa brangiausiu, kaip tik iškilti problemoms.

9. Kokios yra alternatyvos kelių transportui? Ar verta svarstyti jūrų arba oro transportą?

Kelių transportas yra populiariausias dėl greito pristatymo į duris (door-to-door), tačiau ne visada pigiausias ar efektyviausias.

Jūrų transportas (Sea Freight): Jei gabenate didelius kiekius (pvz., kelis šimtus kubinių metrų) prekių, o skubos nėra, jūrų transportas gali būti gerokai pigesnis. Krovinys plaukia iš Tilbury ar Felixstowe uostų į Klaėdos uostą. Trūkumas – ilgas laikas (2–4 savaitės) ir papildomi išlaipinimo/iškrovimo išlaidos terminaluose. Tačiau dideliems verslams, importuojantiems žaliavas ar statybines medžiagas, tai yra puikus būdas taupyti.

Oro transportas (Air Freight): Tai brangiausias, bet greičiausias būdas. Naudojamas tik labai brangiems ir labai skubiantiems kroviniams (pvz., brangūs elektronikos komponentai, medicinos priemonės). Anglijoje yra didžiuliai oro uostai (Heathrow, Manchester), tačiau dėl aukštų kainų mažmeninės prekybos verslai retai tai naudoja, nebent tai yra pavieniai siuntiniai.

Geležinkelis: Šiuo metu geležinkelio tiesioginio susisiekimo tarp Anglijos ir Lietuvos nėra (reikėtų persikrauti per kontinentinę Europą), todėl šis variantas nėra populiarus šiame maršrute.

Mano nuomone, standartiniam verslui kelių transportas (FTL arba LTL) išlieka optimaliu balansu tarp kainos ir greičio.

10. Kokie logistikos trendus prognozuojate ateityje ir kaip pasiruošti klientams?

Stebiu rinką jau du dešimtmečius ir galiu pasakyti, kad stagnacijos nebūna. Artimiausiu metu tikėtina šių tendencijų:

1. Didesnė skaitmenizacija. Elektroninės muitinės deklaracijos taps standartu, o popieriniai dokumentai išnyks. Klientai, kurie greitai prisitaikys prie elektroninių sistemų ir duomenų mainų, gaus pranašumą greičiu.
2. Ekologiniai reikalavimai. Anglijoje ir ES vis griežčiau vertinamas transporto poveikis aplinkai.