Logistikos sprendimai iš Anglijos: Visapusiškas vadovas efektyviems transporto paslaugoms

Dirbant logistikos srityje daugiau nei dvi dešimtis met�, sugebėjau pamatyti, kaip pasikeitė geografinės ir politinės realijos, tačiau vienas dalykas išlieka nepakitusiu – Anglija (Jungtinė Karalystė) visada buvo ir išliks viena pagrindinių prekybos partnerių Lietuvai bei visai Baltijos regionui. Nepaisant to, po „Brexit“ transporto procesas iš salos tapo kur kas sudėtingesnis. Nebėra paprasto važiavimo per sieną – tai sudėtingas mechanizmas, kuriam reikalinga tiksliausia logistika, supratingas muitinės dokumentų valdymas ir strateginis planavimas.

Šiame straipsnyje noriu pasidalinti savo patirtimi ir padėti jums suprasti ne tik tai, kaip veikia krovinių gabenimas iš Anglijos, bet ir kaip išvengti dažniausių klaidų, kuriančių nereikalingas bei brangias delsas. Mes aptarsime nuo grupinių krovinių ypatumų iki sudėtingiausių muitinės procedūrų, kad jūsų verslas galėtų veikti sklandžiai ir numatomai.

Įvadas

Anglijos ir Lietuvos prekybos ryšiai yra intensyvūs. Nuo statybinių medžiagų ir mašinų detalių iki maisto produktų ir tekstilės – tūkstančiai tonų krovinių keliauja per Lamanšą kasdien. Tačiau, kaip profesionalas, turiu pripažinti, kad po 2021 m. sausio 1 d., kai Jungtinė Karalystė galutinai išstojo iš Europos Sąjungos, logistikos kraštovaizdis pasikeitė neatpažįstamai. Anksčiau mums užtekdavo vairuotojo pasų ir konosamento, o šiandina tai tik maža tos ledo kalnio viršūnės dalis.

Šiuo metu efektyvus logistikos sprendimas iš Anglijos neapsiriboja paprastu transporto priemonės nuoma. Tai yra kompleksinė paslauga, apimanti krovinių konsolidaciją, muitinės brokeriavimą, draudimą ir optimalaus maršruto pasirinkimą. Dažnai klientai klausia: „Kodėl kaina padidėjo?“ arba „Kodėl reikia tiek daug laiko?“. Atsakymas paprastas: biurokratiniai barjerai tapo fiziniais. Kiekviena prekė turi turėti savo 8-ženkllį kodą (TN VED kodą), kiekviena siunta turi būti deklaruojama tiek išvykimo, tiek atvykimo šalyse.

Mano tikslas šiame straipsnyje – ne tik išsamiai paaiškinti technines procedūras, bet ir parodyti, kaip teisingai parinktas logistikos partneris gali paversti šias sudėtingas procedūras jūsų konkureciniu privalumu. Suprasdami procesą, galėsite geriau planuoti savo atsargas, mažinti sandėliavimo kaštus ir užtikrinti, kad jūsų klientai gaus prekes laiku. Štai kodėl labai svarbu ne tik pasirinkti pigiausią siuntą, bet ir patikimą bei kompetentingą tiekėją.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Šioje skyriuje suformulavau dešimt labiausiai aktualių klausimų, kuriuos man dažniausiai užduoda verslo atstovai ir privatūs asmenys, planuojantys pervežimus iš Anglijos. Detaliai atsakęs į kiekvieną iš jų, bandysiu atskleisti logistikos subtilybes, kurias dažnai pamirštame arba neįvertiname.

1. Kuo skiriasi grupinis krovinys („Groupage“) nuo pilnos mašynos krovinio?

Tai vienas esminių klausimų, lemiančių ne tik kainą, bet ir pristatymo terminus. Esu dirbęs su abiem variantais ir galiu pasakyti, kad pasirinkimas priklauso nuo jūsų skubos ir krovinio tūrio.

Grupinis krovinys (angliškai groupage arba part load) yra sprendimas, kai jūsų prekės užima mažiau nei visą sunkvežimio vietą (pavyzdžiui, 1–5 europaltetes). Tokiu atveju mūsų komanda surenka krovinius iš skirtingų siuntėjų Anglijoje, juos konsoliduoja vienoje didelėje mašinoje ir veža į Lietuvą. Šis metodas yra ekonomiškas, nes transporto išlaidos (kuras, keltų bilietai, vairuotojo atlyginimas) yra padalijamos tarp visų klientų. Tačiau čia yra ir savas „avinas“ – laikas. Kadangi reikia surinkti mašiną, surūšiuoti krovinius ir iškrauti kiekvienam klientui, pristatymas gali šiek tiek užtrukti ilgiau (paprastai nuo 5 iki 10 darbo dienų, priklausomai nuo maršruto).

Kita vertus, pilna mašyna (FTL – Full Truck Load) yra skirta tiems, kurie turi pakankamai krovinių, kad užpildytų visą sunkvežimį (arba didelę jo dalį, pvz., 20–33 europaltetes). Čia privalumai akivaizdūs: krovinys važiuoja tiesiai iš jūsų sandėlio Anglijoje iki jūsų sandėlio Lietuvoje be nustojimų tarpinėse vietose. Tai žymiai greičiau (paprasčiausiai 2–4 dienos, atsižvelgiant į keltų grafikus) ir saugiau, nes prekės nėra perkraunomos. Jei jūsų verslas leidžia ir reikalauja skubos, pilna mašyna yra geriausias pasirinkimas.

2. Kokius dokumentus būtina parengti kroviniui išsiunčiant iš Anglijos po „Brexit“?

Dokumentų tvarka dabartinėje situacijoje yra kritiškai svarbi. Dar prieš 20 metų mums užtekdavo konosamento, bet šiandina be tinkamai parengtų dokumentų krovinys gali būti užstrigęs muitinėje savaitemi ar net ilgiau.

Pirmiausia ir svarbiausia – prekių siuntos komercinė sąskaita (Commercial Invoice). Ji turi būti išrašyta anglų kalba, nurodant tikslius prekių pavadinimus, svorius, kiekius ir, svarbiausia, TN VED (tarifinio) kodus. Be šių kodų muitinė neleis praeiti. Be to, būtina pateikti pakavimo sąrašą (Packing List), kuris detaliai apibūdina, ką ir kaip supakuota (pakuotės numeriai, bruto ir neto svoriai).

Jei prekės yra kilmės pažymėtos (pvz., gautos iš ES šalių ir importuotos į JK), būtina pateikti kilmės sertifikatus arba tiekėjo deklaracijas, kad galima būtų taikyti 0% importo muito tarifą pagal prekybos ir bendradarbiavimo sutartį tarp ES ir JK. Taip pat būtina turėti galiojantį EORI numerį (Economic Operators Registration and Identification numeris), kuris leidžia identifikuoti jūsų įmonę muitinės sistemose. Be šio numerio deklaravimas neįmanomas.

3. Kaip veikia muitinės procedūros ir kas yra „T1“ dokumentas?

Muitinės procedūros yra vienas sudėtingiausių dalykų, su kuriuo susiduria klientai. Kai krovinys išvyksta iš Anglijos (kuri yra ne ES narė) ir atvyksta į Lietuvą (ES narė), jis turi būti importuotas. Tačiau dažnai atsitinka taip, kad krovinys įvažiuoja į ES ne per Lietuvą, o pvz., per Kalė (Prancūzija) arba Roterdamą (Olandija).

Tokiais atvejais taikomas neįprastas režimas, vadinamas „T1“ transitu. Tai reiškia, kad krovinys įvažiuoja į ES teritoriją muitinės priežiūros režimu, tačiau muito mokėjimas atidedamas iki galutinio tikslinio taško – Lietuvos. Mūsų komanda užtikrina, kad „T1“ dokumentas būtų uždarytas Lietuvoje. Jei šis dokumentas uždaromas neteisingai arba vėluojant, klientui gali būti paskirtos didelės baudos.

Svarbu suprasti, kad importo muitų ir PVM mokėjimas vyksta Lietuvoje, o ne Anglijoje. Mūsų brokeriai paruošia importo deklaraciją, pateikia ją Muitinės departamento informacinei sistemai, o po to, gavę mokėjimo pavedimą, klientas turi sumokėti mokesčius, kad krovinys būtų išlaisvintas. Visa ši procedūra reikalauja tikslumo, nes klaidos deklaracijoje gali prailginti procesą.

4. Kiek laiko trunka krovinių pristatymas iš Anglijos į Lietuvą?

Dažnai girdžiu klausimą: „Ar prekės atvyks rytoj?“. Atsakymas priklauso nuo to, kokį transporto metodą pasirenkate ir kurioje Anglijos dalyje randasi siuntėjas.

Jei kalbame apie pilną mašyną (FTL) ir siuntėjas yra, pavyzdžiui, Londono arba Midlands regionuose, atsižvelgiant į keltų tvarkaraštį (Dover-Calais arba Dover-Dunkirk), krovinys gali pasiekti Lietuvą per 48–72 valandas. Tačiau reikia atsižvelgti į vairuotojo poilsio laiką, galimas eismo spūstis ant Vokietijos automagistralių arba Lenkijoje.

Grupiniai kroviniai (Groupage) trunka ilgiau. Čia ne tik važiavimo laikas, bet ir konsolidacijos laikas. Pavyzdžiui, jei mes surinkame krovinius pietų Anglijoje, gali prireikti 1–2 dienų, kol mašyna bus pilna. Tada kelionė per Lamanšą, važiavimas per Europą ir iškrovimas Lietuvoje. Vidutiniškai grupinis krovinys nuo prekių paėmimo iki pristatymo į duris trunka nuo 5 iki 8 darbo dienų. Verta prisiminti, kad šventės, blogas oras (ypač audros Lamanše) arba muitinės patikros gali šį laiką pailginti.

5. Ar galima transportuoti neįprastus krovinius, pvz., statybinę techniką ar padangas?

Žinoma, logistika neapsiriboja tik dėžėmis ant paletės. Per savo karjerą esu gabenę viską – nuo senoviškų automobilių iki gigantiškų industrinių įrengimų. Statybinė technika, žemės ūkio mašinos ar netgi dideli jachtų ir variklių dalys yra standartinis mūsų darbas.

Tokiu atveju kalbame apie neįprastų (projektinių) krovinių pervežimą. Čia reikalingas specialus techninis pasiruošimas. Pirmiausia, reikia įvertinti gabaritus – ar krovinys perleidžiamas standartiniuose tiltuose arba po elektros linijomis. Jei technika yra virš 2,6 metro aukščio arba platesnė nei 2,5 metro, gali prireikti specialių leidimų ir lydinčių automobilių.

Taip pat labai svarbus svoris. Jei krovinys viršija 24 tonas (standartinis sunkvežimio svoris), gali reikėti specialių transporterinių priekabų su daugiau ašių, kad svoris būtų tolygiai paskirstytas ir neprarastų kelio dangos. Padangų (ypač naudotų) transportavimas turi savo specifiką – dėl aplinkosaugos reikalavimų jas reikia kruopščiai valyti, o kartais ir gauti papildomus sertifikatus, kad jos nebūtų pripažintos atliekomis.

6. Kaip apskaičiuojama kaina ir nuo ko ji priklauso?

Kainodaros formavimas logistikos srityje yra sudėtinga lygtis. Daugelis klientų mano, kad kaina priklauso tik nuo atstumo kilometrais. Tačiau atstumas yra tik vienas iš komponentų.

Pagrindinės kainos sudedamosios dalys yra šios: 1. Kuro kaina: Kainos svyruoja, todėl dažnai taikomi kuro priedai. 2. Keltų bilietai: Kelionė per Lamanšą (Dover-Calais arba Eurotunelis) kainuoja nemažai, ir ši kaina priklauso nuo mašinos ilgio bei svorio. 3. Muitinės paslaugos: Mokesčiai už deklaravimą, „T1“ dokumentų uždarymą ir brokerio darbą. 4. Anglijoje ir Lietuvoje atliekami darbai: Krovimo ir iškrovimo paslaugos, jei jos įskaitomos. 5. Vietinės mokesčiai (Londono koncesija): Jei reikia važiuoti į Londono centrą, ten taikomi dideli užterštumo mokesčiai (ULEZ), kurie taip pat įeina į galutinę sąskaitą.

Be to, grupiniuose kroviniuose kaina priklauso nuo užimamos vietos (kiek m² užima krovinys mašinoje) ir svorio. Kartais lengvas, bet didelis krovinys (pvz., putų polistirenas gaminiai) gali kainuoti brangiau nei sunkus, bet kompaktiškas metalas, nes jis užima daugiau vietos.

7. Kas nutinka, jei krovinys sugenda arba dingsta kelyje?

Niekas nenori galvoti apie blogiausią scenarijų, tačiau kaip profesionalas turiu būti pasiruošęs ir jam. Logistikoje rizikos visada egzistuoja – nuo mažų brūkšnių ant dėžės iki visiško krovinio praradimo avarijos atveju.

Čia įsigali Tarptautinio krovinių vežimo sutartis (CMR). Pagal ją vežėjas yra atsakingas už krovinį nuo jo paėmimo momento iki perdavimo gavėjui. Tačiau svarbu suprasti atsakomybės ribas. Standartinė CMR draudimo suma dažnai yra apribota (pvz., 8,33 SDR vienetas už kilogramą). Jei gabenate brangią elektroniką arba meninius kūrinius, ši suma gali nepadengti nuostolių.

Todėl visada rekomenduoju savo klientams susirūpinti papildomu krovinių draudimu (All Risk). Už nedidelį mokestį (paprastai 0,2–0,5 % nuo krovinio vertės) galima užtikrinti, kad net ir esant neprognozuojamoms aplinkybėms (gaisrui, vagystei ar avarijai), jūsų įmonė gaus visą prekių vertę atgal. Be to, svarbu tiksliai užpildyti CMR važtaraštį – jame turi būti nurodyta krovinio būklė, kiekis ir sandariklio numeriai. Jei krovinys atvykta su pažeidimais, o šių duomenų važtaraštyje nėra, reikalavimas kompensacijos gali būti atmestas.

8. Ar įmanoma transportuoti šaldomus produktus maisto prekybai?

Taip, šaldytų ir šaldomų produktų logistika iš Anglijos yra viena mūsų specializacijos sričių. Anglijoje gaminami arba ten supirkami produktai (mėsa, sūriai, desertai) yra populiarūs Lietuvos rinkoje, tačiau jų gabenimas reikalauja specialios įrangos.

Tokiu atveju naudojame sunkvežimius su termoreguliacija (vadinamieji „šaldykiai“ arba „fridžai“). Šios mašinos gali palaikyti neigiamą temperatūrą (pvz., -20°C) arba šaldytą (nuo +2°C iki +8°C) temperatūrą, atsižvelgiant į reikalavimus. Prieš kiekvieną važiavimą mašina yra tikrinama, o temperatūros jutikliai kalibruojami.

Svarbiausia šioje srityje yra ne tik technika, bet ir dokumentacija. Maisto produktai turi būti akompanuojami sveikatos pažymomis (Health Certificate), o atvykus į Lietuvą – jie privalo eiti per veterinarijos kontrolę. Mūsų vairuotojai yra apmokyti dirbti su šiais dokumentais, o mes koordinuojame vizitus veterinariniuose postuose, kad išvengtume nereikalingo laiko praradimo. Jei temperatūra kelionės metu nukris arba pakils virš leistinų normų, o tai bus užfiksuota grafike, krovinys gali būti pripažintas netinkamu ir sunaikintas. Todėl čia kokybės kontrolė yra pirmoje vietoje.

9. Kaip „Brexit“ paveikė privačių asmenų siuntų (pavyzdžiui, perkamų internetu) pervežimus?

Tai labai aktuali tema, nes daugelis lietuvių, gyvenančių Anglijoje arba turinčių giminaičių ten, dažnai nori atsiųsti dovanas, baldus ar netgi automobilius. Anksčiau tai buvo paprasta – užsisakėte, ir prekė atvykdavo. Dabar kiekviena siunta, net jei jos vertė mažesnė nei 150 eurų, turi eiti muitinės procedūroms.

Jei siunta yra dovana (tarp fizinių asmenų), ji gali būti atleidžiama nuo importo muito ir PVM, tačiau tik tada, jei ji nėra komercinės paskirties (ne parduodama) ir jos vertė neviršija 45 eurų. Virš šios sumos gali būti taikomas PVM. Jei perkate prekę iš internetinės parduotuvės (pvz., eBay, Amazon), tada taikomi taisyklės, priklausomios nuo vertės: iki 150 eurų – mokamas PVM, virš 150 eurų – ir PVM, ir muitas (priklausomai nuo prekės rūšies).

Be to, reikia atsižvelgti į tai, kad kurjerių kompanijos (DHL, UPS, FedEx) dažnai prideda „išankstinio muitinės apdorojimo“ mokestį, kuris gali siekti 15–20 eurų už dokumentų tvarkymą. Todėl prieš perkant iš Anglijos, verta suskaičiuoti, ar galutinė kaina su mokesčiais ir pristatymu vis dar yra patogi. Mes, kaip logistikos partneriai, padedame sujungti keletą tokių siuntų į vieną didesnį konteinerį arba mašiną, taip sumažindami išlaidas vienam vienetui.

10. Kaip pasirinkti patikimą logistikos partnerį?

Galiausiai, paskutinis ir turbūt svarbiausias klausimas. Rinkoje yra daugybė vežėjų, tačiau ne visi sugeba užtikrinti aukštą kokybę.