Logistikos sprendimai iš Anglijos: kaina ir kokybė – kaip rasti optimalų balansą

Per daugiau nei dvidešimt metų praleistų tarptautinių pervežimų versle mačiau ne vieną kilnojamojo smėlio bangą. Rinka keitėsi nuo paprastų „krovininių“ maršrutų iki sudėtingų grandinių, kuriose kiekviena minutė ir kiekviena svaro sterlingų monetė skaičiuojasi. Vienas dažniausiai pasitaikančių klausimų, su kuriuo susiduria verslo atstovai ir privatiei asmenys, planuodami vežimės iš Anglijos (arba, tiksčiau sakant, iš Jungtinės Karalystės), yra santykis tarp kainos ir kokybės. Ar įmanoma gauti greitą, saugų ir patikimą aptarnavimą ne sumokėjus už nosį? Ar maža kaina visada reiškia prastą kokybę?

Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo patirtimi ir analize, padėsiantiu suprasti, iš tikrųjų kas formuoja krovininio transporto kainą ir kaip atpažinti logistikos partnerį, kuris siūlo ne tiesiog mažiausią skaičių sąskaitoje-faktūroje, o realią vertę.

Įvadas

Logistika nėra tik vairuotojo valdomas sunkvežimis, judantis iš taško A į tašką B. Tai sudėtingas mechanizmas, kuriam veikti reikalinga sinchronizavimo, tikslios planavimo sistemos ir gilių žinių apie tarptautinius teisės aktus. Po „Brexit“ situacija pasikeitė drastiškai. Anksčiau vežimas iš Anglijos į Lietuvą ar atvirkščiai buvo beveik tas pats, kas vežimas per Europos Sąjungos vidų. Šiandien tai tarptautinis reisas, susidedantis iš daugybės administracinių kliūčių: muitinės procedūrų, importo mokesčių, sanitarijos ir fitosanitarinių kontrolių.

Daugelis klientų, matydami pasiūlymų gausą, dažnai pasirenka pigiausią variantą, manydami, kad „krovinys yra krovinys“ – jis vis tiek atvyks. Tačiau mano ilgametė praktika rodo, kad pigiausias pasiūlymas dažnai tampa brangiausiu klaida. Uždelstas pristatymas gali sustabdyti visą gamybos liniją, sugadinta prekė reikšą prarastą klientą, o neteisingai užpildyti dokumentai gali baigtis dideliais baudais.

Kokybė logistikoje reiškia ne tik tai, kad prekės atvyks nepažeistos. Tai reiškia komunikaciją, skaidrumą, gebėjimą spręsti problemas iš karto, kai jos atsiranda (o jos atsiranda visuomet), ir galiausiai – ramybę. Straipsnyje nagrinėsime, kas formuoja kainą, kodėl kainos svyruoja ir kaip tinkamai pasirinkti logistikos sprendimą, kad atitiktų jūsų biudžetą ir lūkesčius.

Svarbu suprasti, kad kaina nėra atskirta nuo kokybės. Geras logistikos ekspertas padės jums suprasti, kur galima taupyti, o kur taupyti negalima. Pavyzdžiui, grupinis krovinys (part load) gali būti pigesnis, jei jums nėra skubu, tačiau jei reikia atsarginių dalių gamybai stabdyti, greitas pervežimas (FTL – Full Truck Load) bus pigesnis variantas apskritai, atsižvelgiant į galimas nuostolis. Toliau šiame straipsnyje atsakysime į dažniausiai užduodamus klausimus, padėsiančius išsiaiškinti šią sudėtingą sritį.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Šioje skyriuje suformulavau dešimt klausimų, kurie, mano nuomone, labiausiai rūpina klientus planuojantiems siuntą iš Anglijos. Atsakymai grindžiami ilgamete patirtimi ir praktine žinių taikyma.

1. Kodėl krovinių pervežimo iš Anglijos kainos toks skirtingos skirtingų ekspeditorių pasiūlymuose?

Tai yra vienas dažniausiai pasitaikančių nesusipratimų šaltinių. Kaina niekada nėra susiformavusi atsitiktinai. Pirmiausia, reikia atsižvelgti į maršruto tipą. Kai kurie vežėjai naudoja keltus Dover–Calais, kiti – Eurotunelį. Tunelis dažnai yra brangesnis, tačiau užtikrina greitą pervežimą be laukimo eilėse, kas ypač svarbu šviežiems produktams ar skubantiems siuntoms.

Antra, rūšis. Ar tai yra pilna sunkvežimio mašina (FTL), ar dalinis krovinys (LTL / Groupage)? Daliniai kroviniai reikalauja konsolidacijos sandėliuose – prekės turi būti iškrautos, suskirstytos ir vėl pakrautos. Tai reikalauja papildomo darbo ir laiko, todėl kaina už vieną prekės svorio ar tūrio vienetą gali būti didesnė negu pilnoje mašinoje.

Trečia, ir svarbiausia po „Brexit“ – muitinės paslaugos. Ar kaina įskaito muitinės deklaravimą Anglijoje ir Lietuvoje? Ar įskaita EORI numerio registravimą? Pigūs pasiūlymai dažnai būna „nuo durų iki durų“ tik fiziškai, o dokumentinis aptarnavimas mokamas papildomai ir gali būti labai brangus, jei atsiranda problemų. Galiausiai, kainą lemia degalų kainos rinkoje ir vairuotojų trūkumas – šiuo metu kvalifikuotų vairuotojų trūkumas visoje Europoje verčia pervežėjus kelti tarifus, kad išlaikytų personalą.

2. Kaip „Brexit“ paveikė logistikos kainą ir procesą?

„Brexit“ buvo revoliucija, ne evoliucija. Iš karto po išstojimo pradėjo galioti nauji muitų tarifai ir procedūros. Anksčiau prekės keliavo laisvai, šiandien kiekviena siunta turi būti deklaruojama. Tai reiškia, kad prie kainos prisidėjo muitinės brokerių paslaugos.

Beje, proceso sudėtingumas padidėjo ne tik dėl pinigų. Dabar reikalingi tikslūs prekių kodai (HS kodai) ir jų kilmės sertifikatai. Jei dokumentuose nurodytas neteisingas kodas, muitinė gali sulaikyti krovinį, o šis laukimas kainuoja brangiai – laisvai stovinti mašina ir vairuotojas ne dirba. Taip pat atsirado papildomi sanitariniai reikalavimai gyvūnų kilmės produktams, kas daro didelę įtaką maisto produktų pervežimams.

Taip pat reikia minėti importo PVM procedūras. Nuo 2021 m. sausio 1 d. pakeitėsi PVM taikymo taisyklės prekėms, importuojamoms iš JK į ES. Dabar dažniausiai PVM mokama importo momento, o ne pirkimo momento, kas reiškia geresnio cash flow valdymo poreikį. Visos šios procedūros reikalauja daugiau administracinio laiko, kurį logistikos kompanijos įkainoja savo paslaugose.

3. Kas yra grupinis krovinys (Groupage) ir kada verta jį rinktis?

Grupinis krovinys, arba konsoliduotas siunta, yra sprendimas, kai kelios skirtingų klientų siuntos yra sukeliamos į vieną sunkvežimį. Tai panašu į autobusą: keleiviai (kroviniai) važiuoja tuo pačiu transportu, bet kiekvienas turi savo tikslą.

Šis pasirinkimas yra idealus tada, kai neturite pakankamai prekių, kad užpildytumėte pilną sunkvežimį (paprastai mažiau nei 10–15 paletės vietų). Tai leidžia taupyti pinigus, nes mokate tik už užimamą vietą ar tūrį, o ne už visą mašiną.

Tačiau čia yra ir „kavos“ nuodėmė. Grupiniai kroviniai yra lėtesni. Mašina turi apvažiuoti daugiau adresų, surengti iškrovimą-įkrovimą terminaluose. Jei jums reikia, kad prekės atvyktų per 48–72 valandas, grupinis krovinys gali netikti. Taip pat yra didesnis rizikos faktorius – daugiau manipuliavimo kroviniu reiškia didesnę pažeidimo tikimybę, nors profesionalios kompanijos tai kontroliuoja tinkamu įrenginiu ir pakuotės užtikrinimu.

4. Kodėl kaina priklauso nuo prekės svorio ar tūrio, kas svarbiau?

Logistikoje galioja „maksimumo“ principas. Mokate už tai, kas užima daugiau vietos arba svorio. Pavyzdžiui, jei vežate plieną, jis užima mažai vietos, bet sveria daug – mokėsite už svorį. Jei vežate putų plastiko kamuolius, jie sveria nedaug, bet užima visą sunkvežimį – mokėsite už tūrį (m³).

Ekspeditoriai naudoja vadinamąjį „maksimalųjį tarifą“ (chargeable weight). Pavyzdžiui, 1 m³ gali būti prilygintas, tarkime, 200 ar 250 kg. Jei jūsų siunta sveria 100 kg, bet užima 1 m³, mokėsite kaip už 250 kg. Todėl labai svarbu tiksliai išmatuoti krovinį. Dažnai klientai nurodo tiksvorį, o logistikos agentas matuoja tūrį ir staiga kaina padvigubėja. Tiksli informacija pradžioje užtikrina be gėdos siūlymą ir vėliau nesupratimų išvengimą.

5. Ar verta rinktis pigiausią pervežėją, ar gresia rizika?

Mano patirtis sako: jei kaina atrodo per gera būti tiesa, ji tikriausiai tokia ir yra. Labai pigi kaina dažnai slepia „užuominas“. Pirmiausia, tai gali būti kompanija be savo transporto, kuri tiesiog perparduoda užsakymus kitiems, dažnai nepatikimiems vežėjams. Jei atsiranda problema, tokia tarpininko kompanija neturi jėgų ją išspręsti. Antra, pigūs pasiūlymai dažnai neįskaito visų rizikų. Pavyzdžiui, jie gali neįtraukti krovinio draudimo, manydami, kad tai kliento reikalas. Jei vairuotojas užmuša mašiną į barjerą ar krovinys užsidega, be draudimo prarasite viską. Trečia, kokybė. Pigi kaina reiškia, kad vairuotojai gauna mažiau atlyginimo, o tai neleidžia kompanijai samdyti patikimų, patyrusių vairuotojų. Gali būti, kad jūsų krovinį veža studentas, pirmą kartą važiuojantis į užsienį. Ar norėtumėte, kad jūsų brangios prekės būtų jo rankose?

6. Kaip apskaičiuojamas pristatymo terminas ir kodėl jis gali nukrypti?

Standartinis pristatymas iš Anglijos (centrinės dalies) į Lietuvą sunkvežimiu trunka apie 3–4 dienas. Tačiau tai teorinis minimumas. Terminą lemia: 1. Muitinė: Jei dokumentai neteisingi, muitinė gali sulaikyti siuntą dieną ar dvi. 2. Keltai: Anglijoje dažnai būna eilių į keltus (ypač Dover), o netikėtas audros gali sustabdyti laivybą. 3. Techninės būklės: Sunkvežimių gedimai yra reti, bet įvykia. 4. Konsolidacija: Jei tai grupinis krovinys, reikia laukti, kol užsipils mašina kitų klientų siuntomis. Tai gali užtrukti 1–3 dienas.

Patikimas ekspeditorius visada duos realų terminą su atsarga (pvz., „4–6 dienos“), o ne pažadės nerealų „2 dienas“ tik tam, kad gautų užsakymą. Mano patarimas: visada planuokite savo verslą taip, kad turėtumėte 1–2 dienas atsargos.

7. Kokius dokumentus reikia parengti siunčiant prekes iš Anglijos po „Brexit“?

Dokumentacija dabar yra pusė sėkmės. Be šių dokumentų krovinys neišvažiuos ar neįvažiuos: * Komercinė sąskaita (Commercial Invoice): Turi būti nurodytas tikslus prekių pavadinimas, svoris, kiekis, kaina ir prekės kodas (HS kodas). * Pakavimo sąrašas (Packing List): Detalus aprašymas, kas yra kurioje dėžėje ar ant paletės. * Transporto dokumentas (CMR): Kelionės bilietas. * Muitinės deklaracija: Užpildoma brokerio.

Labai dažna klaida – neteisingi HS kodai. Jei Anglijos tiekėjas nurodo kodą, kuris neatitinka Lietuvos muitinės interpretacijos, kyla nesusipratimų. Rekomenduoju pasikonsultuoti su savo ekspeditoriu dėl kodų dar prieš siunčiant prekes. Taip pat svarbu nurodyti šalies kilmę – jei prekės pagamtos ne JK, gali būti taikomi didesni muitai.

8. Kaip užtikrinti krovinio saugumą kelionės metu?

Saugumas prasideda nuo pakavimo. Negalima tikėtis, kad vairuotojas bus atsakingas už jūsų netinkamai supakuotas dėžes. Prekės turi būti užfiksuotos ant paletės, o pati paletė – užfiksuota mašinoje. Taip pat svarbu draudimas. Pagal konvencijas, vežėjo atsakomybė yra ribota (pvz., pagal CMR konvenciją apie 8,33 SDR už kg). Jei vežiate brangią elektroniką, ši suma nebus pakankama kompensuoti nuostolių. Būtina sudaryti „All Risk“ draudimą, kuris padengs visą prekės vertę. Dar vienas dalykas – stebėjimas. Modernios logistikos kompanijos siūlo GPS stebėjimą realiu laiku. Tai leidžia ne tik žinoti, kur yra mašina, bet ir numatyti atvykimo laiką, kad sandėlininkai galėtų pasiruošti.

9. Kada tikslinga naudoti jūrų transportą vietoje kelių transporto?

Jūrų transportas iš Anglijos (dažniausiai per Immingham, Felixstowe ar Tilbury uostus į Klaipėdą) yra puikus sprendimas dideliems, neskubantiems kroviniams. Jei turite 20 ar daugiau priedų (konteinerių), jūra bus gerokai pigesnė už kelių transportą. Tačiau čia yra savi ypatumai. Konteinerio gabenimas reikalauja papildomų investicijų į pakavimą (pvz., „vortex“ plėvelės drėgmei sumažinti). Taip pat terminas yra ilgesnis – gali užtrukti iki 2–3 savaičių, atsižvelgiant į uostų užimtumą ir pervežimą jūra. Mažiems kroviniams (LCL – Less than Container Load) jūra taip pat gali būti pigu, tačiau čia taip pat veikia konsolidacijos principas, ir pristatymo terminas gali nukristi dėl lėtų terminalų. Jei kaina yra prioritetas Nr. 1, o laikas – ne svarbus, jūra yra racionalus pasirinkimas.

10. Kokius kriterijus turėčiau vertinti renkantis logistikos partnerį?

Renkantis partnerį, neatsižvelkite tik į kainą. Rinkitės kompaniją, kuri turi: 1. Patirtį: Jie turi žinoti visus niuansus apie Anglijos rinką ir muitines. 2. Skaidrumą: Jie turi sugebėti paaiškinti, iš ko susideda kaina. 3. Palaikymą: Ar jie atsako į telefonus ar el. laiškus savaitgaliais ar naktį? Problemos kyla ne tik darbo laiku. 4. Apžvalgas: Pasitikrinkite kitų klientų atsiliepimus. 5. Draudimą: Ar jie patikimai apdraudžia vežamus krovinius?

Gerai logistikos partneris yra ne tik pervežėjas, bet ir konsultantas. Jis tars su jumis, kaip optimizuoti mokesčius, kaip teisingai supakuoti ir koks maršrutas geriausiai tinka jūsų verslo poreikiams.

Išvada

Logistikos sprendimai iš Anglijos – tai ne tiesiog perkamas paslaugų paketas, o strateginis verslo sprendimas. Per savo dvidešimt metų šioje srityje mačiau, kad sėkmės paslaptis slepiasi ne viename pigiausiame pasiūlyme, o balanse tarp kainos, kokybės ir patikimumo.

Rinkitės partnerius, kurie su jumis kalbės viena kalba, atvirai aptars rizikas ir padės suprasti, kas vyksta už kulissų. Nors „Brexit“ sudarė papildomų kliūčių, profesionali logistika sugeba jas įveikti efektyviai. Nenusileiskite kokybei dėl nedidelės kainos skirtumo, nes ilgainiui tai gali kainuoti daugiau – ne tik pinigais, bet ir prarastu reputacijos bei laiku. Tinkamai pasirinktas logistikos sprendimas tampa jūsų verslo varikliu, leidžiančiu augti ir konkuruoti rinkoje.