Lankstus maršrutas ir laikas keliaujant į Angliją: Visas vadovas klientams

Per daugiau nei dvidešimt metų dirbu tarptautinių pervežimų srityje, ir per šį laikotarpį Anglija (arba Jungtinė Karalystė) išliko viena unikliausių ir sudėtingiausių kryptų Europoje. Nuo pat momento, kai Britanija paliko Europos Sąjungą („Brexit“), logistika šia kryptimi pasikeitė neatpažįstamai. Anksčiau tai buvo tiesiog važiavimas per kanalą, tarsi kelyje iš Vilniaus į Klaipėdą nebūtų muitinės. Šiandien tai sudėtingas procesas, reikalaujantis ne tik žinių, bet ir gebėjimo greitai reaguoti.

Vienas dažniausiai kylančių klausimų, kuriuos girdėju iš savo klientų, yra susijęs su laiku ir maršrutu. Kodėl reikėtų rinktis lankstų maršrutą? Ar tai nebrangiau? Kuo tai skiriasi nuo įprasto „nuo A iki B“ važiavimo? Šiame straipsnyje noriu pasidalinti savo patirtimi ir paaiškinti, kas slypi po sąvokomis „lankstus maršrutas“ bei „lankstus laikas“, ir kodėl tai dažnai yra geriausias sprendimas jūsų verslui.

Logistika nėra tik kelių atkarpos sumos. Tai gyvas organizmas, kuriame veikia tiek techniniai (kelių būklė, keltų grafikai), tiek ir biurokratiniai (muištinis kontrolė) veiksniai. Kai kalbame apie pervežimus į Angliją, lankstumas tampa ne prabangos preke, o būtinybe, siekiant užtikrinti, kad kroviniys pasieks paskirties vietą laiku ir saugiai.

Įvadas

Kai verslas planuoja siuntą į Angliją, pirmasis impulsas visada yra ieškoti pigiausio ir greičiausio varianto taip, sakykime, „iš karto rytoj“. Tačiau praktikoje, esant dideliam eismui, oro sąlygoms ar netikėtoms muitinėns patikroms, griežtai užfiksuoti grafikai dažnai suyra. Čia į žaidimą įsileidžia lankstus maršrutas ir laikas.

Kas tai reiškia? Paprastai kalbant, tai galimybė pritaikyti pervežimą prie realios situacijos. Vietoj to, kad vairuotojas būtų verčiamas važiuoti konkrečiu keliu tam tikru laiku, rizikuodamas praleisti keltą ar gaišti valandas prie fronte, logistikos ekspertas gali nuspręsti pakeisti maršrutą (pavyzdžiui, važiuoti ne per Kalė, o per Duisburgą ir užsukti į Roterdamo uostą) arba koreguoti pristatymo laiką.

Esu matęs tūkstančius atvejų, kai nekintamas planas kainavo verslui daugiau nei lankstus pasirinkimas. Užstrigęs sunkvežimis prie Doverio per 12 valandų dėl techninių problemų ar muitinės „užstrigimo“ gali sukelti grandininę reakciją. Jei vairuotojas turi „lankstų“ laiką, jis gali papildomai pailsėti, laukti, kol eismas išsisklaidys, arba pasirinkti kitą perėją per kanalą, neprarandant ramybės ir nespaudamas variklio iki ribų.

Šiame straipsnyje mes išnagrinėsime visas niuansas, susijusias su šia paslauga. Mes kalbėsime ne tik apie tai, kaip tai veikia teoriškai, bet ir apie praktinius aspektus: vairuotojo darbo laiką, kainų formavimąsi, muitines ir galimybes keisti planus jau kelionės eigoje. Mano tikslas – padaryti taip, kad jums, kaip klientui, būtų aišku, ką gaunate mokėdami už lankstumą, ir kodėl tai dažnai apsimoka daugiau nei griežtas grafikas.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Žemiau pateikiu atsakymus į dešimt klausimų, kuruos dažniausiai girdėju iš klientų apsvarstant šį pervežimo tipą. Šie atsakymai paremti mano daugiamete praktika ir žiniomis apie Jungtinės Karalystės transporto rinką.

1. Kas tiksliai yra „lankstus maršrutas“ keliaujant į Angliją?

Lankstus maršrutas reiškia, kad nėra vieno vienintelio, iš kaulo iškalto kelio, kuriuo turi važiuoti sunkvežimis. Kai įprastame pervežime maršrutas gali būti fiksuotas (pvz., Vilnius – Varšuva – Berlyn – Kalė – Londonas), lankstus variantas leidžia logistikos vadovui arba vairuotojui daryti pokyčius realiu laiku. Pavyzdžiui, jei ant Vokietijos autostradų atsiranda didelių spūsčių ar eismo įvykis, gali būti nuspręsta nukreipti mašiną per Belgiją ar Olandiją, net jei tai šiek tiek prailgina kelią. Taip pat labai svarbu uostų pasirinkimas – lankstumas leidžia rinktis ne tik tarp Kalė ir Doverio, bet ir tarp Eurotunelio, Zeebrugge, Hook of Holland ar net Niurnbergo uostų, priklausomai nuo to, kur yra laisviau ir kur greičiau įveikiamas muitinės kontrolę. Tai yra dinaminis planavimas, kurio tikslas – išvengti rizikų.

2. Kaip veikia „lankstus laikas“ – ar tai reiškia, kad kroviniys gali atvykti vėliau?

Tai vienas dažniausių nepriekaištų. Klientai bijo, kad „lankstus laikas“ reiškia „mes atvyksime tada, kai norėsime“. Taip nėra. Lankstus laikas reiškia, kad tarpinės atkarpos ar pristatymo langas yra platesnis. Vietoj pristatymo „antradienį 10:00 valandą ryto“ (kas yra labai rizikuota dėl bet kokių nesklandumų kelyje), sutariama, kad pristatymas vyks „antradienį tarp 08:00 ir 18:00 valandos“ arba net „antradienį – trečiadienį“. Tai leidžia vairuotojui nebrašyti viršyto greičio, jei pavėlavo dėl priverstinio sustojimo muitinėje, ir leidžia jam laikytis vairuotojo darbo ir poilsio laiko apribojimų, kurie ES ir JK yra griežti. Taigi, kroviniys gali atvykti ne vėliau, o tada, kai tai yra saugu ir legalu, išvengiant baudų už grafiko pažeidimus.

3. Ar lankstus maršrutas kainuoja brangiau nei įprastas, fiksuotas pervežimas?

Paviršutiniškai gali atrodyti, kad lankstumas turėtų būti brangesnis, tačiau realybėje dažnai yra atvirkščiai. Fiksuotas maršrutas su labai griežtais terminais reikalauja didelių resursų – reikia skirti tam tikrą vairuotoją, kuris nenuvils, reikia įsigyti brangias bilietus į konkretą keltą ar traukinį (pavyzdžiui, Eurotunnelą) su konkrečiu laiku. Jei dėl eismo šis laikas praleidžiamas, bilietas gali būti prarastas, ir reikia pirkti naują. Lankstus maršrutas dažnai naudoja „open“ tipo bilietus (kurie leidžia važiuoti bet kuriuo tuo pačiu dieną reisu) arba leidžia iš anksto užsibrėžti pigesnį keltą, nes nėra rizikos praleisti jo. Be to, efektyviai panaudojant vairuotojo darbo laiką (pvz., praleidžiant naktį prie uosto, jei taip išeina pigiau ir patogiau), iš visų kaštų gaunamas optimalesnis rezultatas. Taigi, kaina gali būti panaši ar net žemesnė, o rizikos – mažesnės.

4. Kaip „Brexit“ paveikė maršrutų lankstumą ir poreikį juos keisti?

„Brexit“ sukėlė revoliuciją planuojant maršrutus į Angliją. Anksčiau mums rūpėjo tik kelių spūstys. Dabar mus domina ir muitinės frontai. Kalė ir Doverio uostai dažnai būna perkrauti dėl dokumentų tikrinimų. Jei vairuotojas turi netinkamai užpildytą prekių deklaraciją, jis gali praleisti valandas ar net dienas šioje eilėje. Turint lankstų maršrutą, mes galime nuspręsti nukreipti mašiną į kitą uostą, pavyzdžiui, į Dunkerque (kur dažnai mažiau eilės nei Kalė) arba į šiaurines Olandijos uostus (Roterdamas, Ijmuiden), iš kur keltas plaukia į Šiaurės Angliją (Newcastle, Hull, Immingham). Nors plaukimas per jūrą trunka ilgiau, vengiant Kalė spūsčių, bendras laikas gali būti tas pats ar net trumpesnis, o vairuotojas nenuvargs stovėdamas eilėje. Be to, skirtingi uostai turi skirtingas muitinės procedūras, ir kartais vienas uostas gali būti „lankstesnis“ tam tikros prekės tipams.

5. Kaip lankstumas veikia vairuotojo darbo laiką ir poilsį (tachografo duomenys)?

Tai techninis, bet labai svarbus klausimas. Vairuotojai turi griežtai reglamentuotą darbo laiką: jie gali vairuoti ne ilgiau kaip 4,5 valandas be pertraukos, ne daugiau kaip 9 valandas per dieną (išskyrus du kartus per savaitę, kai galima 10 val.) ir turi atlikti ilgas poilsio pertraukas. Jei maršrutas yra pernelyg griežtas, vairuotojas gali būti priverstas „skubėti“, kas ne tik nesaugu, bet ir nelegalu. Lankstume numatomas laikas vairuotojo poilsui. Jei kelyje įvyko nesklandumų, lankstus grafikas leidžia vairuotojui pradėti savaitinį poilsį šiek tiek anksčiau arba ilgiau pailsėti prie kelio, kad neviršytų leidžiamo darbo laiko. Tai ypač svarba keliaujant į Angliją, kur kelionės trukmė dažnai viršija 3–4 dienas. Mūsų tikslas – jog vairuotojas atvyktų į paskirties vietą ilsėtas ir budrus, o ne išsekintas nuo nepertraukiamo vairavimo.

6. Ar galima keisti pristatymo adresą ar laiką jau tada, kai krovinys yra kelyje?

Taip, tai yra vienas pagrindinių lankstumo privalumų. Logistikoje dažnai įvyksta netikėtų situacijų kliento pusėje – gavėjo sandėlis gali būti uždarytas dėl techninio gedimo, arba prekės staiga tampa būtinos kitoje vietoje. Jei turime fiksuotą ir „užkietėjusią“ sutartį, tokios pokyčiai yra labai brangūs ar neįmanomi. Tačiau dirbdami su lankstaus maršruto principais, mes galime greitai reaguoti. Gavę pranešimą, mes susisiekiame su vairuotoju (jei jis nėra vairavimo metu), analizuojame naująją vietą žemėlapyje, tikriname, ar tai neįtakoja vairuotojo poilsio laikų, ir pakeičiame maršrutą. Žinoma, tai gali kelti papildomų išlaidų (pvz., jei reikia važiuoti papildomus 100 km), tačiau procesas organizaciškai yra įmanomas ir greitas, nes sistemoje nėra griežtų „užraktų“.

7. Kokios rizikos padengiamos renkantis lankstų maršrutą?

Lankstus maršrutas yra puikus įrankis rizikos valdymui (risk management). Jis padengia rizikas, susijusias su: 1) Oro sąlygomis – jei vėjuota ir keltai neplaukia iš Kalė, galima važiuoti pro Eurotunelį; 2) Techniniais gedimais – jei mašina sugenda, lankstesnis grafikas leidžia skirti daugiau laiko remontui neprarandant kliento; 3) Biurokratija – kaip minėjau, muitinės užlaikymai nebegądina tiek, jei nėra mirtino termino. Renkantis šį variantą, klientas iš tiesų perka „ramybę“. Mūsų patirtis rodo, kad didžiausia rizika fiksuotame maršrute yra ta, kad vienas nedidelis įvykis (pvz., avarija A2 autostradoje Vokietijoje) suardo visą grandinę, o lankstume mes tiesiog „išvengiame“ tos avarijos nukreipdami srautą kitokia kryptimi.

8. Kurie uostai yra dažniausiai naudojami lankstiems maršrutams į Angliją?

Nors dauguma pagalvoja apie Kalė-Doverio liniją kaip vienintelę, lankstumas atveria daugiau galimybių. Eurotunelis (Folkestone) yra dažnai naudojamas dėl greičio (perėjima trunka 35 min.), tačiau jis reikalauja griežtesnio grafiko. Taigi, lankstesniame variante mes dažniau žiūrime į keltus. Zeebrugge (Belgija) ir Roterdamas (Olandija) leidžia pasiekti rytinę Anglijos pakrantę (Felixstowe, Harwich) ar šiaurę. Hook of Holland (Harwich) yra puikus variantas, jei norite išvengti pietinės Anglijos (Londono) spūsčių M25 automagistralėje. Taip pat Dunkerque (Prancūzija) yra puiki alternatyva Kalė, dažnai mažiau užpildyta. Esu matęs atvejų, kai mūsų vairuotojai važiavo pro visą Vokietiją į Kylą (Kiel), kad keltu nuplauktų į Geteborgą (Švedija) ir toliau į JK, tik kad išvengtų europinės spūsties. Toks lankstumas sukuria milžinišką pranašumą.

9. Ar lankstus maršrutas tinka mažiems kroviniams (LTL – Less than Truckload)?

Absoliučiai taip. Netgi labiau. Kai vežame dalinį krovinį (kai vienoje mašinoje yra kelių klientų siuntos), lankstumas yra būtinas. Pavyzdžiui, mes surinkome krovinius Lietuvoje, Lenkijoje ir Vokietijoje. Jei vienas klientas vėluoja paruošti siuntą, griežtas grafikas sugriūtų. Lankstume mes galime pradėti važiuoti, surinkti dalį krovinių, o vėluojantį klientą pasiimti šiek tiek vėliau arba jį įtraukti į kitą, vėlesnę maršruto iteraciją. Be to, daliniams kroviniams labai svarbu efektyviai suplanuoti iškrovimo taškus Anglijoje. Lankstus maršrutas leidžia optimizuoti šiuos taškus (pvz., išsidėstyti juos geografiškai taip, kad mašina nevažiuotų šiaurės-pietūs kryptimi kelis kartus), kas taupo laiką ir pinigus visiems dalyviams.

10. Ką klientas turi padaryti, kad gautų geriausią pasiūlymą su lankstumu?

Norint gauti kokybišką pasiūlymą, klientas turi būti nuoširdus ir detalus. Pirmiausia, reikia tiksliai nurodyti, kas yra svarbiau – kaina ar laikas. Jei jums svarbiau, kad prekė būtų Anglijoje rytoj, lankstumas bus orientuotas į greitį (pasirinksime Eurotunelį, greičiausius keliuos). Jei svarbiau kaina, mes pasirinksime ilgesnį maršrutą su pigesniais keltais. Antra, pateikite kuo tikslesnį krovinio aprašymą (svorį, matmenis, rūšį). Tai leidžia išvengti nesklandumų muitinėje, kurie yra priešas bet kokiam lankstumui. Trečia, pasakykite mums apie savo gavėjus – ar jie turi keltuvų, ar gavėjas yra sandėlyje su ribotu priėjimu (pvz., Londono centras). Kuo daugiau informacijos mes turime iš pradžių, tuo lankstesnį ir efektyvesnį maršrutą galime sukurti.

Išvada

Per daugiau nei dvidešimt metų šioje srityje esu įsitikinęs viena dalyku: logistika nėra apie griežtas taisykles ir nejudamus grafikus. Ji yra apie prisitaikymą.