Lankstus išvykimo laikas kelionėms iš Anglijos: Logistikos subtilybės ir privalumai

Dirbant tarptautinių pervežimų srityje daugiau nei dvi dešimtmetis, suaugia supratimas, kad laikas – tai ne vien skaičiai ant laikrodžio, o kompleksinė kategorija, kurios valdymas lemia sėkmę. Ypač kalbant apie maršrutus, jungiančius Angliją ir žemyninę Europą, o ypač Lietuvą. Dažnai klientai, užsakantys pervežimus – tai būtų krovininiai automobiliai, daliniai kroviniai arba perkėlimai iš Anglijos – klausia: „Kada tiksliai išvyks vairuotojas?“ Atsakymas „rytoj“ arba „antradienį“ dažnai sukelia nerimą, jei nenurodomas tikslus valandos ir minutės laikas. Tačiau šiuolaikinėje logistikoje, ypač veikiant tarp salų ir žemyno, koncepcija „lankstus išvykimo laikas“ (flexible departure time) tampa ne privalumu, o būtinybe užtikrinant efektyvumą ir, priešingai nei įprasta manyti, greitesnį pristatymą.

Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo patirtimi ir paaiškinsiu, kodėl lankstus išvykimo laikas yra naudingas tiek pervežėjui, tiek, kas svarbiau, klientui. Aptarsime, kaip veikia keltų ir Eurotunelio sistemos, ką reiškia „langas“ išvykimui ir kaip tai padeda išvengti nereikalingųdelayjų (delsimų) bei papildomų kaštų.

Įvadas

Anglija kaip geografinis objektas logistikoje yra unikali. Ji yra sala, atskirta nuo Europos kontinento Juodojoje jūroje (angl. English Channel) ir Šiaurės jūroje. Tai reiškia, kad nėra vieno tiesioginio kelio – visi maršrutai turi kirsti vandens telkinį, naudojant keltus arba tunelį po Lamanšu. Mano praktika rodo, kad būtent šis faktas ir lemia didžiausius iššūkius laiko planavime.

Pradedantiesiems gali atrodyti, kad autobusas ar sunkvežimis turi išvykti antradienį 08:00 valandą ryte ir taip atsitiks. Tačiau profesionalios logistikos pasaulyje viskas vyksta kitaip. Lankstus išvykimo laikas reiškia, kad transporto priemonės išvykimas nėra įstrigęs betono tvorelėse, o gali būti koreguojamas atsižvelgiant į realią situaciją kelyje, uostuose ar pasienio punktuose.

Kodėl tai svarbu? Anglijoje yra vieni didžiausių pasaulio uostų, tokių kaip Doveris, Folkestoneas, Imingamas, Harvičius ar Hullas. Kiekvienas iš jų turi savo specifiką, savo eilių problemas ir savo kelto bei traukinių tvarkaraščius. Jei vairuotojas priverstas būti vienoje vietoje konkrečiu laiku, jis gali praleisti optimalų „persikėlimo“ (crossing) langą, kas vėliau reiškia 4–6 valandas (ar net daugiau) laukimo kelyje gale.

Šio straipsnio tikslas – ne tik paaiškinti technines priežastis, bet ir parodyti, kaip klientas gali pasinaudoti šiuo lankstumu, kad jo siunta ar kelionė būtų patogesnė ir pigesnė. Per 20 metų mačiau daugybę situacijų, kai griežtas laiko grafikas sukeldavo stresą, o lankstumas – išgelbėdavo dieną. Žinodami, kaip tai veikia, galite būti ramūs, kai jūsų pervežėjas sako, kad „išvyksime rytoj, tarp 8:00 ir 12:00“.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Šioje skyriuje pateikiu atsakymus į dešimt labiausiai aktualių klausimų, kuriuos klientai kyla susidūrę su lankstaus išvykimo laiko sąvoka. Šie atsakymai paremti ilgamete praktika ir žiniomis apie Jungtinės Karalystės transporto sistemą.

1. Ką tiksliai reiškia „lankstus išvykimo laikas“ ir kaip jis skiriasi nuo fiksuoto?

Lankstus išvykimo laikas (angl. Flexible departure time) logistikoje reiškia, kad transporto priemonės išvykimas iš bazės ar pakrovimo vietos nėra pririštas prie vienos konkretaus laiko (pvz., 10:00). Vietoj to, nustatomas laiko intervalas („langas“), pvz., nuo 06:00 iki 12:00 ryto, arba net dienos intervalas (pvz., „antradienį“). Fiksuotas laikas reikalautų, kad vairuotojas išvyktų būtent 10:00, nepaisant to, ar yra kamščiai, ar pasikeitė oro sąlygos, ar atsirado techniniai nesklandumai. Lankstumas leidžia logistikos centrui (dispatcheriui) optimizuoti maršrutą realiu laiku. Pavyzdžiui, jei planuojamas išvykimas 08:00, tačiau uoste pranešta apie dviem valandomis vėluojantį keltą dėl audros, lankstumas leidžia išvykti vėliau, tačiau vis tiek spėti į kitą planuotą kelto atvykimą žemyne, išvengiant nereikalingo laukimo uosto aikštelėje. Tai sumažina kliento laukimo laiką ir didina tikimybę, kad krovinys atvyks laiku.

2. Ar lankstus išvykimo laikas reiškia, kad mano siunta gali atvykti vėliau?

Priešingai. Dažniausiai lankstumas leidžia išvengti vėlavimų. Svarbiausia suprasti, kad kelionė iš Anglijos į Lietuvą nėra tiesus taškas A į tašką B kelias. Tai grandinė: pakrovimas – važiavimas iki uosto – keltas/tunelis – važiavimas po Europą – iškrovimas. Jei pririšame vairuotoją prie griežto išvykimo laiko Anglijos viduje, rizikuojame, kad jis gali užstrigti „M25“ žiede (vienas užimiausių kelių Europoje) arba Doverio uosto eilėse. Jei jis vėluoja iš Anglijos, jis praleidžia savo bilietą į keltą. Tada reikia keisti bilietą, o tai reiškia laukimą kito kelto (kartais po 4–6 valandų). Lankstus išvykimas leidžia mums pakeisti išvykimo Anglijoje laiką taip, kad vairuotojas atvyktų į uostą tiksliai tada, kai reikia įlipti į keltą. Taigi, lankstumas Anglijoje užtikrina punktualumą Lietuvoje. Tai yra preventative measure – priemonė problemoms išvengti.

3. Kaip Brexit (Didžiosios Britanijos išstojimas iš ES) įtakojo išvykimo laikų planavimą?

Brexit sukėlė revoliuciją laiko planavime. Iki 2021 m. sienos kirtimas tarp Anglijos ir Prancūzijos (ar Belgijos/Olandijos) buvo minimalus – tik pasienio patikra. Dabar tai pilnavertės muitinės procedūros. Tai reiškia, kad sunkvežimiai turi praeiti dvigubą kontrolę: išvykstant iš Anglijos (eksporto deklaracijos) ir atvykus į žemyną (importo deklaracijos). Mano patirtis rodo, kad muitinės eilės Doverio ir Folkestone uostuose gali svyruoti nuo 30 minučių iki 4–5 valandų (ypač per šventes ar naujų taisyklių įsigaliojimo laikotarpius). Jei išvykimo laikas būtų griežtai fiksuotas, bet vairuotojas užstrigtų muitinėje, visa diena būtų prarasta. Lankstus išvykimo laikas leidžia mums stebėti muitinės eilių situaciją (naudojant GPS ir uostų duomenis) ir nukreipti vairuotoją į kitą uostą (pvz., vietoje Doverio – į Newhaven arba Imingamą), kurioje eilės mažesnės, arba paprasčiausia pavėluoti išvykimą iš sandėlio, kad vairuotojas neleistų laiko laukdamas tuščioje. Tai dabar yra būtina sąlyga sėkmingai logistikai.

4. Ar lankstesnis grafikas leidžia sutaupyti pinigų, ir jei taip, kaip?

Taip, absoliučiai. Tai yra vienas pagrindinių dalykų, dėl kurių didelės pervežimo kompanijos naudoja šią sistemą. Sutaupymas gaunamas iš kelių šaltinių. Pirmiausia, tai keltų ir tunelio bilietų kaina. Bilietai, pirkiami iš anksto su fiksuotu laiku, yra pigesni, tačiau jei praleidžiate juos, baudos ar bilieto keitimo mokesčiai yra dideli. Lankstumas leidžia naudoti „stand-by“ bilietus arba pigesnius bilietus ne populiariausiais valandomis. Antra, tai degalų sąnaudos. Važiuojant tuščia arba stovint eilėse su įjungtu varikliu sudeginama daug degalų. Optimizuojant išvykimo laiką taip, kad vairuotojas važiuotų tolygiai, be staigių stabdymų ir ilgo laukimo, mažinamos CO2 išlaisvinimo normos (svarbu didelioms kompanijoms) ir degalų sąnaudos. Trečia, vairuotojų darbo laiko reglamentavimas (EU tachograph). Lankstus grafikas leidžia geriau suplanuoti poilsio laikus, kad vairuotojas neviršytų leistinų valandų ir nereikėtų mokėti baudų už laiko apribojimų pažeidimus arba priverstinai sustoti neplanuotame poilsio punkte.

5. Kaip veikia dalinių krovinių (groupage) pervežimai su lankstusu laiku?

Dalinių krovinių (kai viename sunkvežimyje vežama keleto klientų siuntos) atveju lankstumas nėra tik papildoma galimybė – tai gyvybiškai būtina. Tarkime, turiu sunkvežimį, kuris turi paimti siuntas iš Londono, Birmingemo ir Mančesterio, ir turi juos paimti per vieną dieną prieš išvykimą į Lietuvą. Jei vienas klientas vėluoja 2 valandas parengti prekes, tai gali sukrėsti visą grafiką. Jei išvykimo laikas būtų griežtas, pvz., 18:00, vairuotojas turėtų išvykti be vienos siuntos (kas blogai klientui) arba vėluoti į keltą (kas brangu). Su lankstumu, mes galėtume pakeisti tvarką: paimti kitus du krovinius anksčiau, o treciajame apsilankyti vėliau, arba, jei vėlavimas per didelis, perkelti krovinį į kitą reisą po 2 dienų, be panikos. Lankstumas leidžia surinkti „puzzle“ – sudėti visas dalis taip, kad visiems klientams būtų pigiau ir greičiau, nei kiekvienam vežti atskirą mažą sunkvežimį.

6. Kokioje vietoje yra „kritinis taškas“, po kurio išvykimas daugiau nebegali būti lankstus?

Yra vienas momentas, kai lankstumas baigiasi – tai įlipimas į keltą arba įvažiavimas į Eurotunelį (jungiantį Folkestoneą su Kalė). Kai vairuotojas jau yra uoste arba stotyje, jo bilietas užfiksuotas tam tikram „persikėlimui“ (crossing). Tada laikas tampa gana griežtas, nes keltas ar traukinys turi savo tvarkaraštį. Tačiau net ir tada yra nedidelė lankstumo zona – pvz., jei keltas vėluoja, arba jei yra galimybė pakeisti bilietą į vėlesnį tą pačią dieną. Tačiau „kritinis taškas“ yra tada, kai vairuotojas jau kirto Lamanšą ir yra Prancūzijoje ar Belgijoje. Tada maršutas į Lietuvą tampa standartiniu ir laikas skaičiuojamas remiantis atstumu ir poilsio laikais. Taigi, lankstumas galioja daugiausia Anglijos teritorijoje ir iki pat uosto vartų. Būtent tame etape mes ir darome didžiąją dalį logistinio „magiško“ darbo, kad išvengtume problemų toliau.

7. Kaip klientas gali sekti savo siuntos judėjimą, jei išvykimo laikas nėra fiksuotas?

Šiuolaikinės technologijos leidžia klientams matyti viską realiu laiku, net jei išvykimo laikas keičiasi. Mes naudojame GPS stebėjimo sistemas, kurios rodo ne tik vietą, bet ir vairuotojo statusą. Klientui suteikiama nuoroda (tracking link), kurioje jis gali matyti, kad pvz., „Vairuotojas įvyko iš Londono“, „Vairuotojas pasiekė Doverio uostą“, „Laukia įlipimo“. Jei išvykimas pasikeičia iš 10:00 į 12:00, sistema tai atspindi. Be to, gerų ekspertų komanda visada susisieks su klientu telefonu ar el. paštu, jei planuojamas išvykimas pasikeičia žymiai (pvz., dėl techninio gedimo ar didelio kliento vėlavimo). Klientas niekada nelieka bežinioje – lankstumas ne reiškia chaoso, jis reiškia dinaminio valdymo. Galima sakyti, kad tai kaip skrydis su lėktuvu – jei orai blogi, pilotas keičia maršrutą, o keleiviams tiesiog atnaujinamas informacija apie atvykimo laiką. Rezultatas svarbiau už griežtą grafiką.

8. Ar yra situacijų, kai lankstumo taikyti negalima ir reikalingas fiksuotas laikas?

Yra, ir tokios situacijos yra susijusios su ypatingais krovinais arba labai griežtais terminais (deadlines). Pavyzdžiui, jei vežame dalis į gamyklą, kurioje sustabdyta linija, ir dalys turi būti pristatytos antradienį 08:00 ryto, kitaip gamykla praras milijonus, tuomet mes naudojame „ekspresinį“ režimą. Tada išvykimas yra fiksuojamas kuo griežčiau, o vairuotojas gali net turėti du vairuotojus (vienas vairuoja, kitas miega), kad važiuotų be sustojimų arba su minimaliais poilsiais. Taip pat fiksuotas laikas būtinas pervežiant gyvūnus (tam tikros rūšys reikalauja griežto maitinimo ir laiko grafiko) arba labai jautrius, termiškai kontroliuojamus krovinius (pvz., vaistai, maisto produktai), kuriems šaldymo sistema veikia tik ribotą laiką. Tačiau net ir šiuose atvejuose stengiamės palikti bent 1–2 valandų rezervą Anglijoje dėl neprognozuojamų eismo įvykių.

9. Kaip oro sąlygos Anglijoje veikia lankstų išvykimo laikų pasirinkimą?

Anglija yra žinoma savo nestabiliu oru, ypač žiemą ir rudenį. Rūkas (fog), stiprus vėjas (gales) ir lietus gali visiškai sujaukti tvarkaraščius. Pavyzdžiui, Doverio uoste dažnai nutinka, kad dėl stipraus šiaurės vakarų vėjo keltai negali plaukti – jų atšaukiamos kelios valandos. Jei mūsų vairuotojas būtų išvykęs iš sandėlio griežtu laiku, jis atvyktų į uostą ir stovėtų 5 valandas laukdamas. Su lankstumu, matydami orų prognozę, mes galime nuspręsti išvykti vėliau, arba iš karto nukreipti vairuotoją į tunelį (Eurotunelis mažiau jautrus vėjui nei keltai, tačiau jame taip pat gali būti ribojimai dėl rūko). Taip pat sniegas Anglijoje (nors ir retas) sukelia chaosą keliuose, nes šalyje nėra tiek daug sniego valymo technikos, kaip Lietuvoje. Lankstumas leidžia laukti, kol keliai bus išvalyti, ir išvykti saugiai, o ne versti vairuotojo važiuoti pavojingomis sąlygomis tik kad „spėtų“.

10. Kokius patarimus duotumėte klientui, norinčiam užsisakyti pervežimą su lankstaus išvykimo laiku?

Pirmiausia, būkite atviri ir bendraukite. Jei žinote, kad jūsų krovinys gali būti paruoštas tik 14:00 valandą, nesakykite, kad jis bus ryte. Kuo tiksliau duodate informaciją apie pasiruošimo laiką, tuo efektyviau mes galime suderinti lankstų išvykimo laiką. Antra, nebijokite klausti apie „langus“. Paklauskite: „Koks tikėtinas išvykimo laikas?“ Vietoj „Kada tiksliai išvyksite?“. Trečia, supraskite, kad lankstumas yra jūsų draugas, ne priešas. Jei pervežėjas siūlo lankstesnį grafiką už mažesnę kainą, vertinkite tai kaip protingą logistinę sprendimą, o ne kaip „blogą paslaugą“. Ir galiausiai – pasitikėkite ekspertais. Jei dirbate su patikima kompanija, kuri turi 20 metų patirties, jų dispečeriai stebi situaciją 24/7 ir priims sprendimą, kuris užtikrins, kad jūsų daiktai atvyks saugiai ir kuo greičiau, net jei tarpinio išvykimo laikas Anglijoje šiek tiek pasikeis.

Išvada

Apibendrinant, lankstus išvykimo laikas kelionėms iš Anglijos nėra apie tai, kad mes nežinome, ką darome, arba kad mes norime laisvės sau. Tai yra aukšto lyrio logistinis įrankis, leidžiantis valdyti chaosą, kurį sukuria geografija, orai, muitinės procedūros ir eismas. Mano dvidešimt metų patirtis šioje srityje mokėjo vieno: griežtas laikas idealioje aplinkoje veikia puikiai, tačiau realiame pasaulyje (ypač jungiant Angliją su Lietuva) jis dažnai vedą į brangius vėlavimus.