Lanksčios grupinės kelionės mikroautobusu į Jungtinę Karalystę: Eksperto Vadovas

Įvadas

Per pastaruosius dvi dešimtmetis, dirbdamas tarptautinių keleivinių pervežimų srityje, mačiau, kaip pasikeitė mūsų požiūris į keliones. Anksčiau kelionė į Jungtinę Karalystę (JK) buvo lyginama su maža ekspedicija – reikėjo iš anksto užsisakyti brangius bilietus, susirūpinti pavėžėjimu į oro uostus ir derinti laikus su didelių aviakompanijų tvarkaraščiais. Šiandien situacija yra radikaliai kitokia. Po „Brexit“ ir pasikeitus migracinių taisyklių konteksto, daugelis keleivių vėl grįžta prie žemiųjų pervežimų, tačiau dabar jie ieško ne paprasto susibūrimo autobuse, o omenyje turi komfortą, laisvę ir, svarbiausia, lankstumą.

Lankščios grupinės kelionės mikroautobusu į Jungtinę Karalystę yra sprendimas, kuris sujungia praktiškumą ir pramogą. Tai ne tik būdas patekti iš taško A į tašką B. Tai galimybė suvaldyti savo laiką, sustoti ten, kur norite, ir vengti oro uostų bei terminalų streso. Nors atrodo, kad vairuoti kelią per Lietuvą, Lenkiją, Vokietiją, Belgiją ar Prancūziją iki Lamanšo sąsiaurio yra ilgas ir varginantis procesas, profesionaliai organizuota kelionė tampa poilsiu dar iki pasiekiant paskirties vietą.

Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi ir paaiškinsiu, kaip veikia šios kelionės „po kapotaudžiu“. Mes aptarsime viską nuo techninių reikalavimų ir dokumentų iki to, kaip susikurti individualų maršrutą, kuris atitiktų jūsų grupės interesus. Nesvarbu, ar planuojate korporatyvinę kelionę Londono verslo centrui, ar futbolo komandos išvyką į Mančesterą, suprasdami procesą, galėsite priimti geriausius sprendimus ir užtikrinti sklandžią kelionę.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Kodėl verta rinktis mikroautobusą, o ne lėktuvą, keliaujant į JK?

Tai vienas dažniausiai kylančių klausimų, ypač kai kalbame apie grupes, kuriose yra nuo 8 iki 19 žmonių. Palyginkime šias dvi galimybes praktiškai. Lėktuvas atrodo greičiausias variantas, tačiau pridėkime prie skrydžio trukmės laiką, skirtą nuvykti į oro uostą (pavyzdžiui, Vilniuje ar Kaune), atvykti į jį 2–3 valandas prieš skrydį, nuspręsti dėl bagažo apribojimų, o po atvykimo į Londono Stanstedą ar Gatwicką dar vėl praleisti valandą išvykstant iš lėktuvo ir pasiekiant miesto centrą. Visa tai sukuria didelį stresą ir suvalgo nemažai laiko.

Mikroautobusu kelionės filosofija kitokia. Mes pasiimame jūsų grupę tiesiai iš namų ar biuro, nunešame bagažą į didelį bagažinę skyrių, kur nėra griežtų 20 kg svorio apribojimų (kaip tai būna low-cost aviakompanijose), ir judame link tikslo. Kelionė tampa dalis poilsiu: keleiviai gali bendrauti, dirbti (jei mikroautobuse yra Wi-Fi), žiūrėti filmus arba tiesiog miegoti patogiose sėdynėse. Be to, kainų aspektu, kai grupės dydis didėja, mikroautobuso nuomos su vairuotoju kaina dažnai tampa panaši ar net mažesnė už sumą, kurią būtų reikėję išleisti brangiems lėktuvų bilietams, ypač aukšto sezono metu. Taip pat nėra „paslėptų“ mokesčių už prioriteto vietą ar registruotą bagažą.

2. Kaip „Brexit“ paveikė keliones į Jungtinę Karalystę ir kokių dokumentų reikia?

Kaip ilgai šioje srityje dirbantis ekspertas, galiu pasakyti, kad „Brexit“ sukėlė daugiauiau biurokratinio trikdžio nei fizinių kliūčių, tačiau kiekvienas keliautojas turi būti pasiruošęs. Nuo 2021 metų Jungtinė Karalystė nebėra ES narė, todėl pereina sieną kaip „trečioji šalis“.

Pirmiausia, pasai. Lietuvos piliečiams gali keliauti su savo nacionaliniais pasais arba ID kortelėmis (kol šios galioja), tačiau visada rekomenduoju pasirūpinti pasais, nes juose randama mažiau klaidų sienos tarnybų darbuotojų. Jei kelionėje dalyvauja ne ES piliečiai, jiems gali reikėti vizos, todėl šį klausimą reikia išsiaiškinti iš anksto.

Antra, vairuotojo dokumentai. Profesionalus pervežėjas turi turėti ne tik vairuotojo pažymėjimą, bet ir specialų „ kodą“ (Driver Certificate of Professional Competence – CPC), bei leidimą vykdyti tarptautinius reisus (Community Licence). Taip pat būtina, kad transporto priemonė turėtų galiojantį techninį apžiūrą (periodinę techninę apžiūrą) ir, svarbiausia, Žaliąją kortelę (Green Card). Tai yra tarptautinio draudimo liudijimas, įrodantis, kad transporto priemonė yra apdrausta Jungtinės Karalystės teritorijoje. Be šios kortelės per sieną nepraleisite.

Trečia, prekių ribojimai. Nuo „Brexit“ griežčiau kontroliuojamas importas į JK. Asmeninis kiekis rūkalių ir alkoholio išliko toks pat, tačiau dėl maisto produktų (ypač mėsos, pieno produktų, vaisių ir daržovių) yra griežtos taisyklės. Negalima atvežti mėsos ar pieno produktų iš ES į JK asmeniniam vartojimui, išskyrus labai mažus kiekius (pvz., kūdikių maistas). Visada įspėju savo keleivių, kad jie nevežtų „degtukinės“ dešros ar sūrio, nes tai gali būti konfiskuota pasienio punkte.

3. Kaip vyksta perėjimas per Lamanšo sąsiaurį – keltu ar po tuneliu?

Tai techninis detalių rinkimas, kuris gali įtakoti kelionės kainą ir patogumą. Yra du pagrindiniai būdai: keltu (pvz., iš Kalė (Calais) į Doverį) arba Eurotuneliu (iš Kalė (Coquelles) į Folkstoną (Folkestone)).

Keltas yra klasikinis pasirinkimas. Jis trunka apie 90 minučių. Šis variantas tinka tiems, kurie nori išlipti iš mikroautobuso, pavaikščioti paluboje, pavalgyti restorane ar parduotuvėje (Duty Free). Tačiau keltas brangesnis ir priklauso nuo oro sąlygų (gali būti uždelstas dėl audros).

Eurotunelis yra greitesnis ir, mano nuomone, patogesnis grupėms. Mikroautobusu užvažiuojame į specialų vagoną-traukinį, vairuotojas ir keleiviai gali likti transporto priemonėje arba išlipti prie pat vagono. Kelionė tuneliu trunka tik 35 minutes. Tai leidžia sutaupyti beveik valandą ir išvengti jūros ligos. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad į Eurotunelį būtina užsiregistruoti bent 30–45 minučių prieš išvykimą, o patikros sienos kontrolėje (tiek Prancūzijos, tiek JK pusėje) gali trukti ilgiau, ypač vasaros sezoną arba švenčių metu. Dažniausiai renkames tunelį dėl greičio ir tikslumo, tačiau jei grupė nori prailginti poilsį, keltas gali būti malonesnis.

4. Ar maršrutas gali būti keičiamas kelionės metu (lankstumas)?

Tai yra mūsų paslaugos esmė – lankstumas. Priešingai nei reguliariais autobusais, kurie važiuoja pagal griežtą tvarkaraštį, mikroautobusu nuoma su vairuotoju suteikia jums raktus nuo kelionės. Žinoma, yra pagrindiniai rėmai: išvykimo ir atvykimo datos, bei pagrindinės naktinės apgyvendinimo vietos, kurios turi būti rezervuotos iš anksto.

Tačiau dienos metu situacija gali keistis. Pavyzdžiui, jei važiuojate pro Belgiją ir grupė nusprendžia, kad nori pamatyti Briuselio Grand-Place aikštę ir papietauti ten, o ne kažkur automagistralės užeigoje, mes tai įgyvendiname. Jei kelyje į Londoną pastebite, kad užtrukote daugiau laiko vienoje išvykoje, o kitą norite sutrumpinti – tai įmanoma.

Svarbiausia yra komunikacija su vairuotoju. Vairuotojas ne tik vairuoja, jis yra jūsų kelionės vadovas kelyje. Jis žino, kur yra geriausios stotelės, kur mažiau eismo spūstys, ir gali pakeisti maršrutą realiu laiku, išvengdamas didelių užgriuvų ar kelio darbų. Žinoma, reikia atsižvelgti į vairuotojo darbo ir poilsio režimus (apie tai kalbėsime toliau), tačiau pagrindinės kelionės gijos keisti galima ir būtina, kad kelionė būtų kuo patogesnė.

5. Kaip reglamentuojami vairuotojo darbo laikas ir poilsis?

Tai vienas svarbiausių saugumo aspektų, apie kurį dažnai pamiršta keleiviai, tačiau mums, profesionalams, jis yra šventas. Esame apriboti Europos Sąjungos reglamentais (EO 561/2006), kurie nustato griežtas vairuotojo darbo ir poilsio normas.

Pagrindinė taisyklė: vairuotojas gali vairuoti ne daugiau kaip 4,5 valandas be pertraukos. Po to privaloma padaryti 45 minučių pertrauką (kurią galima padalinti į 15 min. + 30 min.). Taip pat per 24 valandas vairuotojas turi turėti mažiausiai 11 valandų nepertraukiamo poilsio. Kas savaitę reikalingas ilgesnis poilsis (45 valandos).

Ką tai reiškia klientui? Jei planuojate nuvažiuoti iš Vilniaus į Londoną be sustojjimų per 24 valandas – tai techniškai neįmanoma ir nelegalu. Mūsų maršrutai visada apima naktinio poilsio planavimą. Paprastai tokioms kelionėms reikalinga bent viena nakvyynė puspunklyje (pvz., Vokietijoje ar Belgijoje). Tai ne tik saugumo, bet ir komforto klausimas – po ilgos dienos kelyje keleiviai taip pat nori išsimiegoti normalioje lovoje, o ne judančiame autobuse, nors kai kurie mikroautobusai turi ir gulimas vietas. Planuodami kelionę, visada turime numatyti laiko tarpus, atsižvelgdami į šias taisykles, kad vairuotojas galėtų atlikti savo darbą saugiai ir atsakingai.

6. Kiek vietos bagažui yra mikroautobuse?

Vienas didžiausių mikroautobuso privalumų prieš lėktuvą yra bagažo erdvė, tačiau ir čia yra ribojimai. Standartiniame 8–19 vietų mikroautobuse yra didelis bagažinė skyrius gale, taip pat vietos virš keleivių galvų (shelf storage).

Įprastai vienam keleiviui skiriama viena didelė lagamina (apie 50–70 litrų tūrio) ir viena rankinė bagažo vieta. Tačiau jei keliaujate su sporto ekipiruote (dviračiais, slidėmis, golfo lazdomis) arba muzikiniais instrumentais, tai reikia pranešti iš anksto. Mes galime priderinti specialią priekabą arba risti kelias sėdynes, jei keleivių yra mažiau nei maksimalus skaičius. Svarbu prisiminti, kad bagažinės skyriaus tūris nėra begalinis, o perpildyta transporto priemonė gali pakenkti saugumui (pakeisti svorio centrą). Visada deriname bagažo kiekį su klientu prieš kelionę, kad nenumalšintume malonumo jau paties išvykimo metu.

7. Kokias išlaidas apima kaina, o kas gali būti papildomai?

Skaidrus kainodara yra mūsų prioritetas. Kai siūlome pasiūlymą, jis dažniausiai apima: mikroautobuso nuomą su profesionaliu vairuotoju, visus kuro išlaidus, vairuotojo dienpinigius (maitinimą ir nakvynę), bei visus kelių mokesčius (mokesčius už važiavimą automagistralėmis Vokietijoje, Belgijoje, Prancūzijoje, JK ULEZ ir Londono Kongestion Charge zonas).

Tačiau visada yra keli dalykai, kurie gali būti neįtraukti į bazinę kainą ir apie juos reikia kalbėtis atskirai. Pirmiausia – keltas ar tunelis. Šie mokesčiai gali smarkiai svyruoti priklausomai nuo sezono ir užsakymo laiko (brangiau pirkti paskutinę minutę). Antra – apgyvendinimas keleivių. Nors mes ir užtikriname vairuotojo nakvynę, keleiviai dažnai nori rinktis savo viešbučius. Trečia – įėjimo bilietai į lankytinas vietas ar gidų paslaugos pačioje JK. Rekomenduoju visada sudaryti išsamią sutartį, kurioje būtų išvardyti visi įtraukti ir neįtraukti elementai, kad išvengtumėte nemalonių staigmenų pabaigoje.

8. Kaip susitvarkoma su mokesčiais už važiavimą miestuose (pvz., Londonas)?

Londonas yra vienas sudėtingiausių miestų vairuotojams dėl kompleksinės mokesčių sistemos. Jei jūsų maršrutas numato važiavimą į Londono centrą, reikia atsižvelgti į tris pagrindinius dalykus: „Congestion Charge“ (spūsties mokestis), „ULEZ“ (Ultra Low Emission Zone – Žemos emisijos zona) ir „LEZ“ (Low Emission Zone).

Mūsų parko mikroautobusai yra naujausios kartos, atitinkančios „Euro 6“ ir aukštesnius standartus, todėl jie gali laisvai važiuoti ULEZ zonose be mokesčių (senesni automobiliai turėtų mokėti po 100 svarų per dieną). Tačiau „Congestion Charge“ (15 svarų per dieną) vis tiek taikomas, jei važiuojate centrinėje zonoje darbo dienomis. Šiuos mokesčius mes apskaičiuojame ir įtraukiame į savo pasiūlymą. Svarbu suprasti, kad negalima tiesiog „užsukti“ į Londoną – reikia iš anksto užregistruoti transporto priemonę ir apmokėti mokesčius internetu, kitaip gresia didelės baudos (80 svarų ir daugiau). Mano patirtis rodo, kad daugelis savanoriškų vairuotojų apie tai pamiršta, tačiau profesionalios kompanijos tai kontroliuoja automatiškai.

9. Kiek laiko užtrunka tokia kelionė ir ar įmanoma ją atlikti greičiau?

Atstumas nuo Vilniaus iki Londono yra apie 1800–1900 km, priklausomai nuo pasirinkto maršruto (per Kaliningradą neįmanoma dėl vizų, todėl važiuojame per Lenkiją). Faktinis vairavimo laikas be sustojjimų yra maždaug 18–20 valandų. Tačiau, kaip minėjau, vairuotojo poilsio režimai neleidžia tai padaryti viena diena.

Standartinis maršrutas su viena nakvyne puspunklyje (pvz., netoli Hanoverio ar Antverpeno) trunka 2 dienas. Pirmą dieną važiuojame apie 10–12 valandų, nakvojame, antrą dieną ryte važiuojame dar 6–8 valandas ir po pietų jau esate Londone.

Ar galima greičiau? Teoriškai galima padaryti dvi trumpas nakvynes (po 4 valandas kas 24 val), tačiau tai labai išvargina vairuotoją ir mažina saugumą. Be to, keleiviai po tokių „maratonų“ atvyksta visiškai išsekę. Mano kaip eksperto rekomendacija – ne skubėti. Kelionė turi būti maloni. Geriau išvykti diena anksčiau, pasivaikščioti pamiškėse ar pietuoti pasienio mieste, nei skubėti kaip ant gudros. Jei grupės laiko apribojimai yra kritiški, visada rekomenduoju pasirinkti lėktuvą, o žemėmis keliauti tada, kai galite skirti laik poilsiui.

10. Kas atsitinka, sugedus mikroautobusiui svetimoje šalyje?

Tai baisiausias scenarijus, bet dvidešimties metų patirtis leidžia man teigti, su tuo susiduriame retai, tačiau būtinai reikia būti pasiruošusiam. Mūsų įmonė turi išplėtotą pagalbos kelyje tinklą (roadside assistance), kuris veikia visoje Europoje ir JK.

Jeigi įvyk gedimas, vairuotojas nedelsdamas kreipiasi į pagalbos tarnybą. Mūsų užduotis – užtikrinti, kad keleiviai nebūtų palikti gatvėje. Priklausomai nuo gedimo sunkumo, arba atvyksta mechanikas vietoje ir suremontuoja (pvz.,