Krovinių siuntimas į Jungtinę Karalystę: Išsamus eksperto vadovas verslui

Jungtinė Karalystė (JK) visada buvo ir išliks viena svarbiausių prekybos partnerių Lietuvai bei visai Baltijos regionui. Nepaisant politinių pokyčių ir „Brexit“ sukeltos naujos realijos, prekybos ryšiai tarp šalių tik sustiprėja, tačiau logistika tapo sudėtingesnė. Daugiau kaip dvidešimt metų dirbu tarptautinių pervežimų srityje, ir galiu pasakyti viena: sėkmę lemia ne tik greitis, bet ir žinojimas, kaip tinkamai parengti siuntą. Šiandienos rinkoje „patikimas“ reiškia ne tik tai, kad krovinys atvyks į paskirties vietą, bet ir tai, kad jis praeis visus muitinės barjerus be rūpesčių bei nenumatytų sąnaudų.

Kai prieš keliasdešimt metų pradėjau savo karjerą, siena tarp valstybių dažnai buvo tik formalumas. Dabar, kai JK tapo trečiąja šalimi (non-EU country) santykiuose su Europos Sąjunga, krovinių siuntimo procesas reikalauja daugiau dėmesio dokumentacijai, muitinės procedūroms ir logistiniam planavimui. Klientai dažnai klausia: „Ar sudėtinga siųsti krovinius į Angliją?“ Atsakymas paprastas: tai nėra sudėtinga, jeigu visa atliekama pagal nustatytus standartus ir procedūras. Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi ir žiniomis, kad jūsų verslas galėtų veikti sklandžiai, o prekės pasiektų britų rinką laiku ir saugiai.

Šiuo metu logistikos pasaulyje vyrauja didelis paklausos ir pasiūlos svyravimas. Kainos degalams kyla, tranzitiniai laikai uostuose gali prailgti dėl didelio apkrovimo, o muitinės taisyklės nuolat pasididina detaliąsias nuostatas. Tokiomis sąlygomis mūsų užduotis – užtikrinti, kad klientas jaustųsi ramiai. Mes ne tiesiog vežame prekes; mes valdome rizikas, konsultuojame dokumentacijos klausimais ir randame optimalius maršrutus. Nuo mažų pakuotės (LTL) siuntų iki pilnų reidų (FTL) krovinių – kiekvienas atvejis yra unikalus ir reikalauja individualaus požiūrio.

Svarbu suprasti, kad Jungtinė Karalystė yra sala, o tai reiškia, kad visi kroviniai turi persikelti per vandens telkinį – arba La Mančo sąsiaurį, arba Šiaurės jūrą. Tai sukuria papildomus logistinius mazgus: uostus Doverį, Folkestoną, Iminghemą, Tilbury ir kitus. Sėkmingas pervežimas priklauso nuo to, kaip gerai sinchronizuojame vežėjo darbą su keltų arba tunelio tvarkaraščiais. Be to, po „Brexit“ įvedus muitų kontrolę, šie uostai tapo „muitinės vartais“, kur net menkiausias klaidos dokumentuose gali sustabdyti visą konvojų.

Toliau pateikiamame išsamų klausimų ir atsakymų skyriuje apžvelgsime pagrindinius aspektus, kuriuos turi žinoti kiekvienas verslininkas, planuojantis siųsti prekes į JK. Mes kalbėsime apie dokumentus, mokesčius, transporto pasirinkimą ir daugelį kitų subtilybių, kurios sudaro patikimos pervežimo paslaugos paviršių.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Kokius dokumentus reikia parengti siunčiant krovinius į Jungtinę Karalystę po „Brexit“?

Tai vienas dažniausiai užduodamų klausimų, ir ne veltui, nes dokumentacija yra pagrindas sėkmingam pervežimui. Nuo 2021 m. sausio 1 d. Jungtinė Karalystė tapo trečiąja šalimi, todėl visi kroviniai, keliaujantys iš Lietuvos (ar bet kurios kitos ES šalies), turi būti deklaruojami. Pagrindinis dokumentas yra prekybinis-invoice (Commercial Invoice). Jis turi būti pildytas angliškai, labai tiksliai nurodant siuntėjo ir gavėjo duomenis, prekių aprašymą, prekių kodus (HS kodus), svorį, kiekį ir prekių vertę. Be šio dokumento muitinė neleidis įvežti prekių.

Taip pat būtina pateikti pakavimo sąrašą (Packing List), kame detaliai aprašomas kiekvieno siuntos elemento buvimas dėžėse ar ant paletės. Jei krovinys keliauja keliu, vairuotojas turi turėti CMR kvitą. Jei jums reikalingas muitinės代理avimas, mūsų komanda paruošia eksporto (EXS) ir importo (IM) deklaracijas. Svarbu paminėti, kad jei prekės yra reguliuojamos (pvz., maisto produktai, gyvūnai, chemikaliai), gali prireikti papildomų leidimų ar sertifikatų, pavyzdžiui, veterinarijos pažymos ar produktų saugos duomenų lapų. Klaidos šiuose dokumentuose – dažniausia vėlavimo priežastis.

2. Kas yra EORI numeris ir kodėl jis būtinas?

EORI (Economic Operators Registration and Identification) numeris – tai unikalus identifikavimo kodas, kuris naudojamas muitinės procedūrose. Jei jūsų įmonė planuoja prekiauti su Jungtine Karalyste, būtina turėti du EORI numerius: vieną, išduotą Lietuvos (ar ES) muitinės, ir antrą – Jungtinės Karalystės muitinės (GB EORI).

Lietuvos EORI numeris naudojamas išvežant prekes iš ES (eksporto deklaravimui), o JK EORI numeris reikalingas importuojant prekes į JK (importo deklaravimui ir mokesčių apskaičiavimui). Be JK EORI numerio gavėjas negalės formalizuoti importo, o tai reiškia, kad krovinys gali būti užstrigęs uoste arba muitinės sandėlyje laukiant formalumų įvykdymo. Procesas šio numerio gavimo yra gana greitas ir dažniausiai atliekamas internetu, tačiau jį reikia padaryti iš anksto, kad išvengtumėte skubos mokestinių pervežimo metu.

3. Kaip apskaičiuojami ir kaip mokami importo mokesčiai (PVM ir muito muitai) įvedant prekes į JK?

Šis klausimas dažnai sukelia didžiausią nerimą klientams. Importuojant prekes į Jungtinę Karalystę, taikomi du pagrindiniai mokesčiai: PVM (Value Added Tax) ir muito muitai (Customs Duty).

JK PVM standartinis tarifas šiuo metu yra 20 % (nors kai kurioms prekėms, pvz., knygoms ar kai kuriems maisto produktams, taikomas mažesnis – 5 % arba 0 % tarifas). PVM skaičiuojamas nuo prekių verties (pagal invoice) + pristatymo išlaidų iki JK sienos + muito mokesčių sumos.

Muito muitai priklauso nuo prekių kilmės (tarifo) ir šaltinio. Jei prekės pagamintos ES šalyje (tame tarpe Lietuvoje) ir turi kilmės pažymą (angliškai – proof of origin), daugeliu atvejų muito muitas netaikomas dėl prekybos susitarimo tarp ES ir JK („EU-UK Trade and Cooperation Agreement“). Jei prekės atkeliauja iš trečiosios šalies (pvz., iš Kinijos per Lietuvą), muito tarifas nustatomas pagal JK prekių tarifą (UK Global Tariff). Muitinės agentas padeda suidentifikuoti teisingą HS kodą, kuris nulemia mokesčio dydį.

Mokesčius gali mokėti tiek siuntėjas, tiek gavėjas. Dažniausiai pasitaiko DDP (Delivered Duty Paid – pristatyta su mokesčiais apmokėta) sąlygos, kai mokėjimą tvarko logistikos agentas Lietuvoje, vėliau pateikiant sąskaitą klientui, arba DAP (Delivered at Place – pristatyta į vietą), kai gavėjas JK moka mokesčius tiesiogiai savo muitinės atstovui.

4. Kiek laiko užtrunka krovinių pristatymas iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę?

Transito laikas priklauso nuo pasirinkto transporto būdo, tačiau kalbant apie standartinius krovinius automobiliais (FCL ar LTL), Orientuodamiesi savo ilgamečia patirtimi, galiu teigti, kad vidutinis tranzito laikas svyruoja nuo 3 iki 5 dienų.

Šis laikas apima kelią nuvežiant krovinią iki Lietuvos ar Lenkijos uosto/pervazavimo terminalo, perėjimą per Lietuvos-Lenkijos sieną, važiavimą per Vokietiją, Belgiją arba Nyderlandus iki vieno iš Jungtinės Karalystės uostų (Dover, Folkestone, Hook of Holland), keltų perėjimą arba važiavimą po tunneliu, ir galiausiai pristatymą į sandėlį JK viduje.

Reikia atsižvelgti ir į galimas uždelstis. Muitinės patikros uoste užtrunka nuo 1 iki 3 valandų, jei dokumentai tvarkingi, tačiau jei kyla klausimų, tai gali prailgti. Taip pat reikia numatyti laiko rezervą dėl bad weather (blogo oro) sąlygų, kurios gali stabdyti keltus, arba sunkiųjų transporto priemonių eismo spūsčių, ypač arti Londono ar didžiųjų logistikos centrų. Planuodamas siuntą visada rekomenduoju klientams įsverti 1-2 dienų atsargą, ypač jei prekės skirtos konkrečiam renginiui ar gamybai, kur negalima stabdyti proceso.

5. Kokias pervežimo priemones pasirinkti: pilną reidą (FTL) ar dalinį krovinį (LTL / grupažą)?

Pasirinkimas priklauso nuo jūsų krovinio dydžio, skubos ir biudžeto. Jei turite pakankamai daug prekių, kad užpildytumėte 33 europalette arba 22 tonų sunkvežimį, pilnas reidas (FTL – Full Truck Load) yra ekonomiškiausias ir greičiausias sprendimas. Tokiu atveju sunkvežimis važiuoja tiesiai iš jūsų sandėlio į gavėjo sandėlį be tarpinių sustojimų (išskyrus galbūt keltą). Tai mažina krovinio pažeidimo riziką ir leidžia tiksliau numatyti atvykimo laiką.

Jei krovinys yra mažesnis, pvz., 1–5 paletės, verta pasirinkti dalinį krovinį (LTL – Less than Truck Load) arba grupažą. Čia kelios įmonių siuntos sujungiamos į vieną sunkvežimį. Tai pigiau, nes mokate už užimtą erdvę, tačiau tranzito laikas gali šiek tiek prailgti dėl krovinių surinkimo ir iškraipymo terminaluose (krovinininkų aikštelėse). Profesionalus logistikos partneris suorganizuos taip, kad net ir grupažas pasiektų gavėją per 4–6 dienas. Taip pat svarbu paminėti, kad mažiems siuntiniams (iki 30 kg) galima naudoti ir kurjerines paslaugas (DHL, FedEx, UPS), tačiau prekybai didesniais kiekiais (B2B) automobilių transportas yra standartas.

6. Ar galima siųsti maisto produktus ar gyvūnų maistą į JK? Kokie yri specialūs reikalavimai?

Taip, galima, tačiau tai yra viena sudėtingiausių pervežimo sričių. Po „Brexit“ JK taiko griežtus sanitarninius ir fitosanitarinius reikalavimus (SPS – Sanitary and Phytosanitary measures). Jei siunčiate gyvūninės kilmės produktus (mėsą, žuvį, pieno produktus, medų), būtina gauti veterinarijos pažymą (Health Certificate), kurią išduoda Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) Lietuvoje.

Be pažymos, kiekviena partija turi būti užregistruota JK sistemoje (IPAFFS – Import of Products, Animals, Food and Feed System). Gavėjas JK turi būti registruotas kaip importuotojas ir, priklausomai nuo produkto, gali turėti būti registruotas kaip maisto verslo operatorius. Atvykus į JK, tokius krovinius tikrina „Port Health Authorities“ pareigūnai, kurie gali atlikti fizinę patikrą. Jei dokumentai neatitinka reikalavimų arba pažyma klaidinga, krovinys gali būti grąžintas siuntėjui ar sunaikintas gavėjo lėšomis. Todėl, dirbant su maisto produktais, būtina glaudžiai bendradarbiauti su logistikos partneriu, kuris supranta šias procedūras.

7. Kas yra „Rules of Origin“ (kilmės taisyklės) ir kodėl jos svarbios nustatant muito tarifus?

Šios taisyklės yra raktas sutaupyti pinigų. Prekybos susitarime tarp ES ir JK numatyta, kad prekės, kurios yra „pilnai gautos“ arba „pakankamai perdirbtos“ ES arba JK, gali būti importuojamos be muito mokesčių (0 % tarifas). Tai vadinama „preferencine kilmė“.

Pavyzdžiui, jei Lietuvoje pagaminate baldus iš Lietuvoje nupirktos medienos, jie tą kilmę. Jei tik įvežate kinietiškus telefonus ir išsiunčiate juos į JK, jie neturi ES kilmės, todėl JK muitinės taikys standartinį muito tarifą (priklausomai nuo HS kodo). Norint įrodyti kilmę, dažnai pakanka raštiško pareiškimo prekybinėje sąskaitoje faktūroje (angliškai – Origin Statement), tačiau kai kuriose srityse (pvz., tekstilė, chemija) gali būti reikalaujama specialių „REX“ sistemos registracijų arba eksporto licencijų. Teisingas kilmės nustatymas gali klientui sutaupyti nuo 2 % iki 10 % ir daugiau prekių vertės, todėl šis aspektas visada turi būti tikrinamas.

8. Kaip užtikrinamas krovinio saugumas ir kas atsitinka, jei krovinys pasikepa arba dingsta?

Krovinių saugumas yra mūsų prioritetas ne mažiau kaip greitis. Profesionali logistikos įmonė visada turi turėti geroji transporte krovinio atsakomybės draudimą (CMR draudimas). Lietuvoje pagal CMR konvenciją standartinė atsakomybės riba yra apie 8,33 SDR (Special Drawing Rights) už vieną kilogramą krovinio. Tai dažnai nepakanka padengti brangių prekių (pvz., elektronikos, vaistų) vertės, todėl rekomenduojame papildomą apsauginį (All Risk) draudimą.

Draudimas apsaugo tiek nuo vagysčių, tiek nuo gaisro, tiek nuo transporto avarijų metu patirtų pažeidimų. Jei įvyk incidentas, būtina nedelsiant sudaryti protokolą (pavyzdžiui, važiuojant atvykstant į sandėlį ir pastebėjus pakuočių pažeidimus), padaryti nuotraukas ir pranešti draudimo kompanijai. Be draudimo, taip pat svarbu tinkamas pakavimas: paletės turi būti apvyniotos stretch plėvele, o vienetinės dėžės – užklijuotos ir pažymėtos. Mūsų patirtis rodo, kad gerai supakuotas ir užfiksuotas krovinys daugiausia patenka į paskirties vietą be jokių problemų.

9. Ar galima sekti krovinio judėjimą realiu laiku?

Šiuolaikinėje logistikoje „vizualumas“ yra standartas. Dirbdami su patikimu pervežėju, turite prieigą prie Tracking sistemos. Mes naudojame GPS stebėjimo sistemas, kurios leidžia matyti sunkvežimio vietą realiu laiku.

Be to, vairuotojas nuolat palaiko ryšį su dispečeriu. Kai krovinys kerta uostą arba praeja muitinę, sistema automatiškai atnaujinama. Jei įvyksta nenumatytas vėlavimas, klientas gauna pranešimą el. paštu arba SMS žinute. Tai leidžia planuoti jūsų gamybos procesus ar klientų aptarnavimą JK, nes jūsų pirkėjai taip pat nori žinoti, kada bus atvežtos prekės. Skaidrumas – tai vienas iš pagrindinių elementų, kuriant ilgalaikį pasitikėjimą tarp logistikos partnerio ir kliento.

10. Kodėl verta rinktis profesionalią logistikos įmonę vietoj savarankiško vairuotojo nuomos?

Dažnai verslininkai svarsto: „Gal tiesiog pasikrausiu savo sunkvežimį ir važiuosiu?“ Taip, tai įmanoma, tačiau susidursite su daugybe problemų, kurias profesionalai išsprendžia už jus. Pirmiausia, dokumentacija.