Krovinių pervežimo grafikas iš Jungtinės Karalystės: Detalus eksperto vadovas

Įvadas

Dirbant tarptautinių krovinių pervežimo srityje, ypač tarp žemyninės Europos ir salų, laikas visada yra viena iš svarbiausių variablių. Per daugiau nei dvidešimt metų trukusią karjerą šioje srityje mačiau, kaip pasikeitė logistikos mapa, o Jungtinės Karalystės (JK) išstojimas iš Europos Sąjungos („Brexit“) sukėlė vieną didžiausių permainų šiuo amžiumi. Anksčiau pervežimai iš Londono, Birmingamo ar Mančesterio į Lietuvą atrodė kaip paprasta vidinės rinkos operacija, tačiau šiandien tai yra sudėtingas procesas, reikalaujantis tikslumo, žinių ir, svarbiausia, supratimo dėl išvykimo bei atvykimo grafikų.

Daugelis klientų, dažnai susidūrę su būtinybe pervežti prekes iš JK, kyla klausimas: „Kodėl mano siunta negali atvykti rytoj?“ arba „Kiek tiksliai laiko užtruks kroviniui pasiekti Vilnių?“. Atsakymas nėra vienas ir vienintelis, nes jis priklauso ne tik nuo atstumo, bet ir nuo rūšiavimo centrų darbo grafikų, keltų tvarkaraščių, muitinės procedūrų ir netgi oro sąlygų La Manšo sąsiauryje. Šiame straipsnyje aš pasidelsiu priešais ne tik sausus skaičius, bet ir paaiškinsiu visas tas smulkmenas, kurios lemia sėkmingą ir laiku vykstantį pervežimą. Mes išnagrinėsime viską nuo to, kada prekės turi būti paruoštos sandėlyje, iki to, kai vairuotojas pasirašo pristatymo dokumentus jūsų kieme.

Svarbu suprasti, kad grafikas iš Jungtinės Karalystės nėra tik „kelias dienas“. Tai yra grandinėlė, kurios kiekviena grandis turi būti tvirta. Jei viena grandis uždelsta, visą grafiką reikia koreguoti. Štai kodėl, kaip ekspertas, visada primygtinai rekomenduoju klientams ne tik pasitikėti skaičiuoklėmis, bet ir suprasti procesą. Šiame straipsnyje mes sužinosime, kaip suformuoti realų laiko grafiką, ko tikėtis ir kaip išvengti nereikalingų nervų bei išlaidų.

DUK

1. Kaip dažnai vyksta reisai (išvykstama) iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą?

Pervežimų dažnumas priklauso nuo to, kokį pervežimo būdą pasirenkate – pilną krovininį (FTL – Full Truck Load) ar dalinį (LTL – Less than Truck Load, dažnai vadinamą grupiniais pervežimais).

Jei kalbame apie pilną krovininį, kai jums reikalingas visas sunkvežimis, grafikas yra lankstesnis. Esant dideliam paklausui, galime išvykti beveik bet kurią savaitės dieną, t.y., kai tik krovinys yra paruoštas ir užfiksuotas vietos kelyje. Tačiau praktiškai dauguma logistikos kompanijų, siekdamos optimizuoti maršrutus, planuoja fiksuotas išvykimo dienas, pavyzdžiui, antradieniais ir penktadieniais. Tai leidžia surinkti kuo daugiau krovinių viename maršrute, jei tai nėra ekskliuzyvus krovinys.

Daliniai (grupiniai) pervežimai turi griežtesnį grafiką. Čia viskas remiasi „tarpinės stoties“ (hub) darbo laiku. Paprastai sunkvežimiai iš JK išvyksta 2–3 kartus per savaitę. Pavyzdžiui, jei jūsų krovinys atvyksta į mūsų surinkimo sandėlį Anglijoje iki antradienio vidurdienio, jis gali būti įtrauktas į tą pačią naktį išvykstantį reisą. Jei vėluojate, reikės laukti kito fiksuoto išvykimo, dažniausiai po 3–4 dienų. Todėl, norint užtikrinti, kad prekės kuo greičiau išvyks, būtiba suderinti prekių perdavimą logistikos partneriui dar prieš pat išvykimo dieną.

2. Kokie yra pagrindiniai keliai (maršrutai) ir kaip jie veikia trukmę?

Yra du pagrindiniai maršrutai, kuriais naudojamasi pervežiant krovinius iš JK į Lietuvą, ir jie žymiai skiriasi savo trukme.

Populiariausias ir greičiausias yra kelias per Doverį (Anglija) – Kalė (Prancūzija). Čia naudojami keltai arba Eurotunelis ( geležinkelis). Šis maršrutas yra trumpiausias, tačiau jis turi savo „kiaušininius kiaušinius“ – tai didžiulės eilės, ypač po „Brexit“, nes čia vyksta muitinės pasienio kontrolė. Jei viskas vyksta sklandžiai, kelionė nuo JK sandėlio iki Lietuvos trunka maždaug 3–4 dienas.

Antrasis, ilgesnis, bet dažnai stabilesnis maršrutas, veda per Šiaurės jūrą – naudojant uostus kaip antai Iminghamas, Roterdamas arba Hulas (Kingston upon Hull) – Zebriugė (Belgija). Šie keliai užtrunka ilgiau, nes jūros perkelimas trunka apie 11–14 valandų, palyginti su 1,5–2 valandomis per Doverį. Tačiau šie uostai dažnai mažiau apkrauti, o muitinės procedūros ten gali vykti greičiau dėl mažesnio koncentracijos spaudimo. Šis maršrutas dažnai pasirenkamas, jei krovinys yra ypatingai jautrus laikui arba jei Doverioje vyksta streikai.

3. Kiek vidutiniškai trunka krovinių pristatymas nuo siuntėjo iki gavėjo Lietuvoje?

Vidutinis tranzito laikas (transit time) yra tas rodiklis, kurį visi klausia, tačiau jis turi būti suvokiamas su sąlyga „nuo... iki...“.

Standartinis, optimistinis scenarijus, kai krovinys yra paruoštas laiku, o muitinės dokumentai be klaidų, yra 3–4 dienos. Tai reiškia, kad jei sunkvežimis išvyksta iš JK antradienio vakarą, jis Lietuvoje gali būti jau penktadienį arba šeštadienį.

Tačiau reikia numatyti ir realųjį laiką, kuris dažnai svyruoja nuo 4 iki 7 darbo dienų. Kodėl toks skirtumas? Priežastys gali būti įvairios: užstrigęs keltas dėl audros, techninis sunkvežimio gedimas, arba, kas pastaruoju metu pasitaiko dažnai, – muitinės dokumentų tikrinimas Lietuvoje arba Prancūzijoje. Aš visada patariu klientams planuoti savo tiekimo grandines atsižvelgiant į ilgesnį, 5–7 dienų intervalą. Taip jūs apsisaugosite nuo nep malonių staigmenų, jei pasienio tarnybos nuspręs detaliau patikrinti siuntą.

4. Kaip „Brexit“ pasikeitė išvykimo ir atvykimo procedūras?

Prieš „Brexit“, krovinių pervežimas iš JK buvo beveik tas pats kas pervežimas iš Vokietijos – nereikėjo sustoti prie sienos. Šiandien situacija yra radikaliai kitokia. Dabar kiekvienas krovinys turi praeti eksporto kontrolę JK ir importo kontrolės ES pusėje.

Tai reiškia, kad prieš išvykstant sunkvežimiui, mūsų brokeriai turi pateikti eksporto deklaraciją JK muitinei. Jei deklaracijoje yra klaidų (net neteisingas prekės kodas – HS kodas), sunkvežimis nebus leistas išvykti, kol viskas neištaisoma. Tai gali užtrukti nuo valandos iki kelių dienų.

Atvykus į ES (Prancūziją arba Belgiją), krovinys vėl turi būti deklaruojamas importui. Nors dauguma procedūrų atliekamos iš anksto (pre-lodgment), vis tiek kartais reikia fiziškai parodyti dokumentus arba net patikrinti krovinius. Šios naujos procedūros pridėjo apie 1–2 dienas prie bendro proceso ir pakeitė grafikus – nebeįmanoma tiesiog „užlipti ant keltų“ be paruoštų dokumentų.

5. Kas daro įtaką vėlavimams ir kaip su jais kovojama?

Be formalumų, yra ir kitų veiksnių, su kuriais susiduriame kasdien. Vienas dažniausių yra eilės prie uostų, ypač Doverio ir Kalė. Didelės truck queues (sunkvežimių eilės) susidaro dėl padidėjusio kontrolės kiekio arba techninių trikdžių uoste. Taip pat didelę įtaką turi oro sąlygos. Jei La Manšo sąsiauryje kyla stiprus vėjas, keltai gali būti atšaukti arba dėl jų judėjimo ribojimų susidaro didelės eilės.

Kaip ekspertas, galiu pasakyti, kad geriausias būdas kovoti su vėlavimais yra prevencija. Mes stebime orus, uostų apkrovimą ir alternatyvius maršrutus. Jei matome, kad Doverioje susidarė spūstys, mes galiam nukreipti transportą per šiaurines uostus (pvz., Newcastle arba Immingham), nors tai ir prailgina maršrutą, bet leidžia išvengti begalinių stovėjimų. Taip pat labai svarbu yra tiksliai užpildyti vairuotojo pakvietimus (CMR), kad jame nebūtų prieštaringos informacijos, kas dažnai sukelia papildomą tikrinimą.

6. Kiek laiko iš anksto reikia užsakyti transportą (booking lead time)?

Tai vienas kritiškiausių klausimų, kadangi vietų (slots) trūkumas yra nuolatinis reiškinys. Idealus atvejis – užsakyti transportą savaitę iki planuojamo išvykimo. Tai leidžia mums užtikrinti vietą keltuose (kurios būna labai greitai išpirktos, ypač švenčių laikotarpiu) ir tinkamai paruošti visus muitinės dokumentus.

Jei užsakykite paskutinę minutę (pvz., 1–2 dienos iki išvykimo), rizikuojate. Pirmiausia, gali nebūti vietų keltuose, ir reikės laukti kito reiso. Antra, ekspedicinės kompanijos gali taikyti paskutinės minutės (urgent) priemokas. Trečia, brokeriams gali trūkti laiko tinkamai apdoroti deklaracijas, kas vėlgi sukelia riziką praleisti reisą. Mano patarimas: planuokite išvykimą bent 3–5 darbo dienas iš anksto, o švenčių laikotarpiu (Kalėdos, Naujieji metai) – dar anksčiau.

7. Kaip veikia grupinių krovinių (LTL) surinkimo grafikas ir kodėl jis ilgesnis?

Grupiniai pervežimai (kai viename sunkvežimyje vežama keleto klientų siuntos) yra ekonomiškesni, bet jie reikalauja daugiau laiko dėl logistikos grandinės sudėtingumo.

Procesas atrodo taip: pirmiausia turi surinkti krovinius iš įvairių siuntėjų JK. Tai gali trukti 1–2 dienas. Tada krovinys vežamas į mūsų „hub“ sandėlį, kur jis gali būti perkraunamas į kitą sunkvežimį (cross-docking) arba ruošiamas tolesniam kelioniui. Tik tada, kai visos siuntos surinktos, sunkvežimis išvyksta į Lietuvą.

Atvykus į Lietuvą, procesas vyksta atvirkščiai: sunkvežimis važinėja po sandėlius arba atvyksta į paskirstymo centrą, kur siuntos iškraunamos ir perduodamos galutiniams gavėjams. Todėl grupinio krovinio kelionė nuo siuntėjo iki gavėjo gali trukti 5–8 dienas, nors fizinis važiavimo laikas yra tas pats. Šis papildomas laikas sunaudojamas surinkimo ir išdalinimo (consolidation and deconsolidation) operacijoms.

8. Ar savaitgaliai ir šventės veikia pristatymo laikus?

Žinoma, ir tai dažnai yra paini vieta klientams. Nors sunkvežimiai gali važiuoti ir naktimis, ir savaitgaliais (ypač tarpinėmis atstumais), tačiau sandėlių ir muitinės darbo laikai yra griežtai ribojami.

Jei krovinys atvyksta į Lietuvą šeštadienį ankstyvą rytą, o gavėjo sandėlis nedirba, sunkvežimis privalo stovėti iki pirmadienio ryto. Tai vadinama „laukimo laiku“ (waiting time), kuris dažnai yra įskaičiuojamas į kainą arba gali sukelti papildomų išlaidų, jei stovėjimas trunka ilgiau nei numatyta (paprastai 2 valandos iškrovai be nuomos).

Taip pat svarbu atsižvelgti į JK šventes. Anglijoje šventės (Bank Holidays) gali skirtis nuo Lietuvos. Jei JK švenčiama, o Lietuvoje ne, krovinys gali būti išvežtas vėliau, nes siuntėjo sandėliai uždaryti. Aš visada rekomenduoju patikrinti švenčių kalendorių abiejose šalyse planuojant siuntą.

9. Kaip galima sekti krovinių judėjimą ir kiek tikslūs yra duomenys?

Šiuolaikinėje logistikoje be stebėjimo (tracking) sistemos neįsivaizduojama. Kai užsakote pervežimą, turėtumėte gauti galimybę stebėti savo krovinią realiu laiku.

Dažniausiai naudojami GPS stebėjimo sistemose duomenys rodo sunkvežimio vietą. Tačiau reikia suprasti, kad GPS gali parodyti, jog sunkvežimis „stovi“ prie uosto, bet tai gali reikšti ir tai, kad jis eilėje vyksta muitinės patikrai, kas gali trukti valandas arba dienas. Taip pat, kai krovinys yra jūroje, GPS signalas gali būti nepastovus arba rodyti paskutinę žinomą vietą.

Profesionalios ekspedicinės kompanijos taip pat naudoja statuso atnaujinimus rankiniu būdu (pavyzdžiui, „Krovinys įlipo ant keltų“, „Muitinės kontrolė pradėta“, „Išduotas pristatymo orderis“). Šie duomenys yra tiksliausi, nes juos įveda dispečeriai. Jei matote, kad krovinys nejudėja para ar dvi, nedelskite susisiekę su vadybininku – dažnai tai gali būti techninė klaida sistemoje arba reikalaujantis jūsų dėmesnio muitinės klausimas.

10. Kas lemia galutinę kainą santykinai su grafiku?

Kaina ir greitis – tai du dažniausiai konfliktuojantys elementai. Jei jums reikia, kad krovinys išvyktų šiandien ir atvyktų rytoj (ekspresinis reisas), kaina gali būti 2–3 kartus didesnė nei standartinis pervežimas. Tai susiję su tuo, kad tenka išpirkti vietas paskutinę minutę, keisti vairuotojo poilsio grafikus arba siųsti tuščią sunkvežimį viena kryptimi (kadangi jis turi grįžti).

Standartinis pervežimas yra pigesnis, nes jis yra planuojamas iš anksto, o maršrutai sudaromi taip, kad sunkvežimiai grįžtų su kroviniu (round trip). Taip pat kainą veikia kuro kainos, kurios svyruoja, ir uostų mokesčiai.

Kaip patyręs ekspertas, aš visada patariu klientams susikalbėti dėl lanksčiųjų terminų. Jei galite leisti kroviniui keliauti 5–7 dienas vietoj 3, galite sutaupyti nemenkas sumas. Be to, verta paminėti, kad tiksliai paruošti dokumentai taip pat taupo pinigus – klaidų taisymas muitinėje (koregavimai) kainuoja brangiai ir prailgina grafiką.

Išvada

Apibendrinant, išvykimo ir atvykimo grafikas iš Jungtinės Karalystės nėra paprasta tiesė tarp dviejų taškų. Tai yra kompleksinis procesas, kurį lemia ne tik fizinis atstumas, bet ir biurokratinės procedūros, uostų darbo ritmas, orų sąlygos ir netgi metų laikas. Mano daugiametė patirtis rodo, kad sėkmingiausi klientai tie tiekėjai, kurie ne tik žino, ką nori pervežti, bet ir supranta, kaip veikia ši sistema.

Raktas į sklandų pervežimą yra komunikacija ir planavimas. Neskubėkite palikti visko į paskutinę akimirką. Užsakykite transportą laiku, užtikrinkite, kad jūsų muitinės brokeris turi visus reikiamus duomenis (prekių kodus, svorius, vertes), ir būkite pasiruošę nedidelėms nukrypimams nuo plano.