Krovinių pervežimas į Angliją: patikimos kainos, procesai ir eksperto patarimai

Šiuolaikinėje logistikos pasaulyje Didžioji Britanija ir ypač Anglija vis dar išlieka viena pagrindinių prekybos partnerių Lietuvos verslui. Nors po „Brexit“ procesai pasikeitė ir tapo šiek tiek sudėtingesni, paklausa ir krovininių srautai tarp šalių nemažėja. Per daugiau nei dvidešimt metų praleistų šioje srityje esu girdėjęs vieną dažniausiai pasikartojantį klausimą, kuris neretai sukelia daugiausia neaiškumų: „Kiek kainuoja vežti krovinius į Angliją ir kaip suprasti tas kainas?“.

Kaina – tai ne tik skaičius sąskaitoje faktūroje. Tai sudėtingas darinys, priklausantis nuo begalės veiksnių, pradedant kuro kainomis rinkoje ir baigiant muitinės procedūromis Kalėde ar Doveriuje. Dažnai klientai, matydami pigų pasiūlymą, įsivaizduoja, kad rado „auksinę vidurinės kelio“ giją, tačiau vėliau paaiškėja, kad toje kainoje nebuvo įskaičiuotos papildomos paslaugos, kurios tampa būtinos, kai krovinys jau yra pakeliui. Šiame straipsnyje nusprendžiau atidaryti uždaras duris ir papasakoti, kaip susiformuoja krovinių pervežimo į Angliją kainos, ko tikėtis ir kaip išvengti dažniausių klaidų. Esu čia ne kaip pardavėjas, o kaip žmogus, kuris mato šią sritį iš vidaus ir žuo, kur slepiasi pavojingiausi „smėliai“.

Patikimos kainos – tai ne mažiausia rasta kaina, o kaina, kuri atspindi realią logistikos situaciją ir apima visus rizikos veiksnius. Anglija yra sala, o tai reiškia, kad bet koks krovinys turi įveikti jūrą. Keltų vietų trūkumas, ilgos eilės pasienio punktuose, kintančios muitinės taisyklės po „Brexit“ – visi šie dalykai tiesiogiai įtakoja galutinę sumą. Toliau straipsnyje mes išsamiai aptarsime visus šiuos aspektus, kad jūsų verslui nesiūlytų staigmenų, o planavimas taptų sklandesnis ir prognozuojamas.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Iš ko tiksliai susideda krovinių pervežimo į Angliją kaina?

Dauguma klientų mano, kad kaina susideda tik iš dviejų dalių: vairuotojo atlyginimo ir kuro. Tačiau per savo ilgametę patirtį galiu pasakyti, kad tai tik ledkalnio viršūnė. Kiekviena patikima kaina turi savo struktūrą. Pirmiausia, tai kuro priedas, kuris šiuo metu yra labai nestabilus ir gali keistis net kelis kartus per mėnesį. Logistikos kompanijos dažnai taiko kuro korekcijas, kurios gali padidinti arba sumažinti sąskaitą, priklausomai nuo rinkos situacijos.

Antra svarbi dalis – keltų bilietų kaina. Kadangi Anglija geografiškai yra atskirta, mums tenka naudotis keltais arba Eurotuneliu. Keltų operatorių kainos svyruoja priklausomai nuo sezono, dienos (savaitgaliai brangesni) ir pasiekiamumo. Vėliau eina muchinės išlaidos: kelių mokesčiai Lietuvoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Belgijoje ar Prancūzijoje bei, žinoma, Didžiosios Britanijos kelių mokesčiai (pvz., „M6 toll“ kelią arba Londono uždaromojo centro mokestį ULEZ, jei reikia važiuoti pro sostinę).

Taip pat būtina įvertinimo muitinės brokerio paslaugas. Po „Brexit“ be jų neįmanoma įveikti sienos. Kiekvienas eksportas iš ES ir importas į JK reikalauja dokumentų pateikimo. Galiausiai, į kainą įeina vairuotojo dienpinigiai, kurie Didžiojoje Britanijoje yra aukštesni nei kitose šalyse, dėl brangios maisto ir apgyvendinimo kainos. Taigi, kai gaunate pasiūlymą, atidžiai pažiūrėkite, ar jame nėra užmaskuotų „papildomų“ mokesčių, kurie bus pridėti vėliau.

2. Ar „Brexit“ turėjo įtakos kainoms, ir ką tai reiškia mano kroviniui?

Be abejo, „Brexit“ sukėlė revoliuciją krovinių pervežimo srityje, ir, deja, ne mažinančią kainų. Anksčiau Anglija buvo beveik kaip kita ES šalis – krovinys važiuodavo per kontrolę vos kelias minutes. Dabar tai visiškai kita realybė. Kiekvienas krovinys turi būti deklaruojamas. Tai reiškia, kad reikia laiko ir specialistų (muitinės brokerių), kad paruoštume teisingus dokumentus: EX1 eksporto deklaraciją Lietuvoje ir importo deklaraciją Anglijoje.

Šios paslaugos kainuoja pinigus, o šias išlaidas apkrauna logistikos tiekėjas arba klientas. Jei sutartyje numatyta „FRANCO“ sąlyga (klientas moka visus mokesčius), tuomet jūs turite būti pasiruošę sumokėti už brokerio paslaugas abiejuose pusiuose. Be to, padidėjo administracinis laikas. Vairuotojai dažnai praleidžia valandas ar net dienas eilėsese, nes dokumentai yra neteisingai užpildyti arba trūksta kuri nors nors licencijos.

Taip pat po „Brexit“ atsirado papildomų kontrolių, susijusių su maisto produktais, gyvūnais ir augalais. Jei pervežate tokius krovinius, reikės sanitarijos veterinarijos pasų, o tai taip pat kainuoja. Taigi, „Brexit“ pakeitė ne tik geopolitinį žemėlapį, bet ir kainų struktūrą, padarydamas ją permatomesnę, bet ir brangesnę. Reikia ne tik pigiai vežti, bet ir intelektualiai valdyti dokumentus.

3. Kuo skiriasi dalinio krovinio (LTL) ir pilno krovinio (FTL) pervežimas, kuris labiau apsimoka?

Tai vienas esminių klausimų, kurį klientai dažnai painioja. FTL (Full Truck Load) reiškia, kad išsinuomate visą sunkvežimį. Jūsų krovinys užima visą vietą (33 europalečius arba 34-tą puspriekabę). LTL (Less than Truck Load) arba dalinis krovinys – tai kai jūsų prekės užima tik dalį sunkvežimio, o likusią vietą užpildo kiti klientų kroviniai.

Jei turite didelį kiekį prekių, pavyzdžiui, 20-30 europalečių, FTL be abejo bus pigiau vienam europalečiui. Jums mokama už maršrutą, o ne už kilogramus. Tačiau jei turite tik 2-3 europalečius, FTL būtų neproporcingai brangu. Tada LTL yra idealus sprendimas, nors kaina už vieną vietą bus aukštesnė negu FTL atveju, nes logistikos kompanija turi sujungti keletą klientų, padaryti papildomų manevrų (užkrovimas/iškrovimas skirtinguose taškuose).

Čia svarbu suprasti greičio skirtumą. FTL važiuoja tiesiai į jūsų adresą ir greičiausiai atvyksta. LTL gali šiek tiek užtrukti, nes vairuotojas turi apsilankyti kituose sandėliuose. Taigi, jei svarbiausia yra kaina ir krovinys nedidelis – rinkitės dalinį pervežimą. Jei svarbiausias greitis ir turite daug prekių – pilnas krovinis bus geriausias pasirinkimas. Mano patirtis rodo, kad dažnai klientai, siekdami sutaupyti ant LTL, nežino, kad jų krovinys gali būti perkraunamas (perkrovimas iš vieno sunkvežimio į kitą pervedamajame punkte), kas visada kelia šiek tiek rizikos pažeidimui.

4. Kiek laiko trunka krovinio pervežimas iš Lietuvos į Angliją?

Kiekvienas klientas norėtų girdėti tikslų skaičių, pvz., „48 valandos“. Tačiau logistikoje, kaip ir gyvenime, yra per daug kintamųjų. Vidutinis standartinis tranzito laikas su daliniu krovininiu yra nuo 3 iki 5 darbo dienų. Tai laikotarpis nuo to momento, kai mes gauname užsakymą ir užkrauname krovinį, iki jo iškrovimo gavėjo sandėlyje Anglijoje.

Pilnas krovinys (FTL) gali atvykti greičiau – dažnai per 2-3 dienas, jei viskas susiduria. Tačiau reikia atsižvelgti į užkrovimo/iškrovimo grafikus. Jei pavyzdžiui, krovinys užkraunamas penktadienį popietę, sunkvežimis gali išvykti tik pirmadienį ryte, nes vairuotojų poilsio laikas yai griežtai reglamentuojamas. Taip pat labai didelę įtaką turi keltų grafikai. Keltų iš Doverio į Kalė (ar atvirkščiai) arba iš Roterdamo į Harvičą dažnumas gali riboti išvykimą.

Negalime pamiršti ir eilių. Ypatingai pavasario ir vasaros sezonais arba per šventes (Kalėdos, Naujieji Metai) eilės prie keltų ar pasienio kontrolės gali užtrukti valandomis. Nors stengiamės prognozuoti, kartą užtrunka ilgiau dėl oro sąlygų (pvz., audros La Manšo sąsiauryje, kai keltai neplaukia). Todėl, jei planuojate prekybą ar perkimą, visada verta turėti 1-2 dienų rezervą.

5. Kokios papildomos išlaidos gali iškilti pervežimo metu?

Tai yra vienas svarbiausių klausimų, kadangi dažnai „pigūs“ pasiūlymai tampa labai brangiais, kai pradedamos skaičiuoti papildomos išlaidos. Vienas dažniausių dalykų – laukimo laikas. Standartinės sąlygos numato 1-2 valandas užkrovimui ir 1-2 valandas iškrovimui. Jei jūsų sandėlyje vairuotojas laukia 5 valandas, kol suruošia dokumentus ar suranda prekes, logistikos kompanija privalo taikyti laukimo mokestį (dažnai jis viršija 50 EUR už valandą).

Kitas dalykas – užkrovimo technika. Jei krovinys nėra pakrautas ant paletų (pvz., maišai ant grindų, ilgosios prekės, neįprastos formos gaminiai), reikės papildomų žmonių arba „sidabrinės“ rankos (fizinio darbo), kas taip pat kainuoja. Taip pat Anglijoje labai griežtai žiūrima į sunkvežimių sunkį. Jei krovinys pernelyg sunkus ir viršija 40 tonų (arba mažesnes limitines svorius tam tikruose keliuose), gali reikėti specialių leidimų arba krovinio dalinimo.

Taip pat būkite pasiruošę galimam kuro priedų padidėjimui. Jei pasirašėte sutartį prieš mėnesį, o kuro kaina šoktelėjo 20%, kompanija turi teisę koreguoti kainą. Nors kai kurios kompanijos užfiksuoja kainą, kitos dirba su kuro korekcija. Ir svarbiausia – klaidingi dokumentai. Jei dėl klaidų dokumentuose krovinys užstrigs pasienyje, baudos bei saugojimo mokesčiai (už tai, kad krovinys stovi sandėlyje laukiant patikros) gali būti labai aukštos.

6. Ar mano kroviniui reikalinga draudimas, ir kaip jis veikia?

Kaip ekspertas aš visada sakyčiau – taip, būtinai. Nors pagal tarptautinius susitarimus (CMR konvencija) pervežėjas yra atsakingas už krovinį, ši atsakomybė yra labai ribota. Pagal CMR, atlyginimas už prarastą ar sugadintą krovinį dažnai apskaičiuojamas pagal svorį (pvz., apie 8-10 SDR vienų už kilogramą). Jei pervežate brangią elektroniką, vaistažoles ar madingus drabužius, ši suma užtektų tik vos kelioms dešimtims procentų realiosios vertės.

Todėl rekomenduojama įsigyti papildomą krovinio draudimą („All Risk“). Jis paprastai kainuoja tik nedidelę dalį krovinio vertės (pavyzdžiui, 0,2–0,5%), tačiau užtikrina pilną atlyginimą, jei įvyksi avarija, gaisras arba krovinys bus pavogtas. Patirtis rodo, kad avarijos nutinka retai, bet kai nutinka – be draudimo verslas gali patirti milžiniškus nuostolius.

Svarbu atkreipti dėmesį į draudimo sąlygas. Kai kurie draudimai neapima blogai užfiksuotų (pakrautų) krovinių arba krovinių, kurie buvo netinkamai supakuoti. Prieš išsiunčiant krovinį, visada užfiksuokite jo būklę nuotraukomis. Jei atvykus į vietą paaiškėja, kad dėžės sutryptos ar drėgnos, nuotraukos ir vairuotoje užpildytas protokolas yra pagrindas gauti draudimo išmoką. Negana to, Anglijoje yra daugiau vagysčių atvejų iš sustojusių sunkvežimių, todėl draudimas čia yra ne prabangos, o būtinybės klausimas.

7. Kokius krovinius draudžiama arba sunku vežti į Angliją?

Anglijoje, kaip ir bet kurioje šalyje, yra griežtai reguliuojamas atliekų, pavojingų medžiagų (ADR) ir gyvūnų pervežimas. Jei planuojate vežti chemines medžiagas, degiasias medžiagas ar kitas pavojingas prekes, būtina tai pranešti iš anksto. Reikės specialių leidimų, sertifikatų ir patirties turinčio vairuotojo. Kaina už tokį pervežimą bus aukštesnė dėl papildomų saugumo priemonių.

Taip pat yra griežtai kontroliuojami maisto produktai ir augalinės kilmės prekės. Po „Brexit“ įvežti mėsą, pieno produktus ar vaisius į JK tapo sudėtingiau. Reikia sanitarijos veterinarijos pasų, o kai kuriems produktams gali būti taikomi kvotų apribojimai arba papildomi mokesčiai. Jei bandysite įvežti draudžiamus produktus (pavyzdžiui, tam tikrus rūkytus produktus be sertifikatų), krovinys gali būti sunaikintas pasienyje, o jums skirta bauda.

Taip pat reikia atsargiai su atliekomis. Nėra taip paprasta kaip „užvežti šiukšles į Angliją“. Atliekų pervežimas (net jei tai metalo laužas arba makulatura) reikalauja specialių transgrindinių atliekų pervežimo leidimų (TFS). Dažnai klientai mano, kad tai paprastas metalas, tačiau muitinėje tai laikoma atliekomis. Be teisingų dokumentų, sunkvežimis nebus įleistas. Visada geriau iš anksto pasikonsultuoti dėl jūsų prekės kodo (TN / VED kodas), kad išvengtumėte nesklandumų.

8. Kaip turi būti supakuotas krovinys, kad jis saugiai pasiektų Angliją?

Supakavimas yra pusė sėkmės. Ilgose kelionėse, kai sunkvežimis įveikia kelis tūkstančius kilometrų, kur būna ir vingiuoti keliai Vokietijoje, ir prastos dangos vietose Anglijoje, krovinis patiria didžiulius apkrovas. Jei dėžės ant paletės nėra užtvirtintos (ožkų), jos gali nukristi, sulaužyti kitą prekę arba sužaloti vairuotoją.

Standartas yra tai, kad krovinys turi būti užtvirtintas ant paletės, o pati paltė turi būti apvyniota streču plėvele. Tačiau plėvės mažai, jei viduje yra tuštumų. Reikia, kad dėžės būtų užpildytos arba įrengtos tarpinės, kad jos nejudėtų. Jei pervežate baldus ar techniką, jos turi būti apsaugotos kampinėmis apsaugomis („kampinukais“), kadangi virutinių kraštų sutrenkimai yra dažniausia problema.

Taip pat labai svarbu pakuočių kokybė. Nenaudokite senų, sudėvėtų dėžių, kurios gali nebeišlaikyti svorio. Jei krovinys bus perkraunamas (pervedimas į kitą sunkvežimį pervedamajame punkte, kas LTL atveju yra įprasta), blogai supakuota dėžė tiesiog suirs. Anglijoje gavėjai yra labai reiklūs dėl gavimo būklės – jei atvyksta sulaužyta dėžė, jie gali atsisakyti priimti krovinį. Už tai, kad krovinys atkeliauja nepažeistas, atsakinga tiek siuntėjas (supakavimas), tiek pervežėjas (saugus vairavimas).

9. Kas yra EORI numeris ir kodėl jis būtinas?

EORI (Economic Operators Registration and Identification) numeris – tai unikalus identifikavimo kodas, kuris būtinas bet kuriam verslininkui, vykdančiam prekybą su ES šalimis arba (šiuo atveju) su Didžiąja Britanija. Nuo „Brexit“ Anglija (JK) nėra ES narė, todėl norint įvežti prekes, reikalingas JK EORI numeris (jeigu esate importuotojas) ir ES EORI numeris (jeigu esate eksportuotojas).

Be šio numerio negalima pateikti muitinės deklaracijos. Tai reiškia, kad jūsų krovinys užstrigs sienoje. Dažnai maži verslininkai ar asmenys, pirmą kartą siunčiantys prekes, nežino apie šį reikalavimą. Procesas yra nemokamas, bet reikalauja laiko.