Krovinių pervežimas mikroautobusais į Angliją greitas ir saugus: ką svarbu žinoti?

Dirbu šitame reikale jau daugiau nei dvidešimt metų. Mačiau visko – ir kaip sunkvežimiai stringa prie Kalio kanalo, ir kaip žmonės pakuoja į mikroautobusą viską, išskyrant virtuvės kriauklę. Jei galvojat, kad krovinių pervežimas mikroautobusais į Angliją greitas ir saugus yra tiesiog reklaminė frazė, aš jus suprantu. Tikrai taip. Bet realiai... kartais tai netgi greičiau už didžiulį vilkiką, o saugumas priklauso ne nuo furgono dydžio, o nuo to, kas sėdi prie vairo ir kaip daiktai sutvirtinti. Paprastai žmonės tiesiog nori, kad daiktai nukeliautų nuo A iki B gyvi ir sveiki. Tai va, bandysiu paaiškinti, kaip viskas vyksta, kai furgonas važiuoja į Londoną ar Birmingemą, o jūs – ne.

Kiek tai kainuoja ir kaip pradėti?

Kiek maždaug kainuoja pervežimas mikroautobusu į Angliją, jei vežu vieno kambario baldus?

Na, žiūrėk. Vieno kambario baldai, tarkim, sofa, spinta, stalas ir kelios dėžės, mikroautobuse užima pusę vietos ar tris ketvirtis. Kaina svyruoja. Šiuo metu, jei pilnas krovinys, nuo 500 iki 900 eurų, priklausomai nuo to, ar kraunatės Vilniuje, ar Kaune, ar Utenoje. (O gal brangiau, jei degalai pašoko – reikia tikrinti, nes kas savaitę kitaip.) Jei dalinis krovinys, gali kainuoti mažiau, bet reikia palaukti, kol surenka kitus. Yra daug blogų tarpininkų, kurie pažada per mažai, o paskui meta daiktus sandėlyje dviem savaitėm.

Ar tikrai mikroautobusas yra greičiau negu didelis krovininis automobilis?

Atsakymas – taip, dažnai būna. Ne dėl greičio ant greitkelio, o tiesiog dėl lankstumo. Mikroautobusas ne visada stoja prie kiekvienos rampos, nereikia specialių leidimų centre. Praleidžia siauresnes Londono gatves. Vežiau kartą staliuką į Šiaurės Londoną. Vilkikas ten niekaip nebūtų įsukęs. O furgonas – kaip lengvas automobilis. Jei veža tris tonas, mikroautobusas netiks. Tada jau reikia didesnės mašinos. Bet didžioji dalis pervežimų į Angliją puikiai telpa į standartinį furgoną. Svarbu teisingai supakuoti.

Kaip man surasti normalų vežėją, o ne sukčių?

Čia turbūt pats skaudžiausias klausimas. Per dvidešimt metų mačiau, kaip gimsta ir bankrutuoja įmonės. Patarimas – pažiūrėkit, ar žmogus turi tikrą telefono numerį, ar bendrauja kaip žmogus. Normalus vairuotojas pasako, kur yra mašina, koks numeris. Blogi veikėjai paprastai tyliai nyksta. Dar – jei kaina žemiau rinkos dvigubai, tai arba be draudimo, arba daiktai neprivažiuos. Tiesiog taip yra. Buvęs klientas rado pasiūlymą už du šimtus eurų – viskas atrodė idealiai, kol furgonas dingo kaip į vandenį.

Ar reikia man pačiam padėti krautis?

Na... priklauso. Jei samdata pilną paslaugą su krovikais, nepakraksit nagų. Bet jei ekonominis variantas, tenka kartu pakelti. Aš nepiktinasi, jei klientas padeda, jei tik žino, kur ko nepakišti. Buvo atvejis, kai panele bandė tempti šaldytuvą viena. Sustabdžiau – ne, taip nedarykim. Kartais turiu ratukus, kartais – ne. Tai jei patys kraunatės, apsitarkit iš anksto. Sunkių daiktų nepaleidžiu be pagalbos, nes nugara tik viena, o ir jūsų stalas gali nukentėti. Paprastai pakraunam per pusvalandį, jei viskas paruošta. Jei ne – stovim valandą.

Ar vežėjas privalo turėti krovinių draudimą?

TAIP. Čia ne pokalbis dėl pageidavimų. CMR konvencija, pervežimo sutartys – remiasi atsakomybe. Kartais sutinku vežėjų, kurie sako: "ai, draudimas brangus, aš atsargiai važiuoju". Nesąmonė. Pamenu 2019-uosius – nedidelė avarija, tik bamperis, bet viduje stiklinė vitrina. Be draudimo būčiau mokėjęs iš kišenės kelis tūkstančius. O taip – padengė. Kiekvienas normalus mikroautobuso vairuotojas, vykdantis pervežimą į Angliją, privalo turėti CMR draudimą. Jei ne – bėkit kuo toliau. Pats turiu keturių šimtų tūkstančių draudimą.

Dokumentai, muitai ir tas visas Brexit chaosas

Po Brexit'o ar viskas apsunkino su dokumentais?

Oho, jei paklausėt prieš penkerius metus, galvočiau, kad niekas nepasikeis. Realiai? Pasikeitė labai. Dabar kiekvienas krovinys į Didžiąją Britaniją turi turėti tinkamą eksporto dokumentaciją. Jūsų krovinys nevažiuoja kaip "asmeniniai daiktai" be nieko. Muitinės deklaracijos, EORI numeriai – kartais reikia, kartais ne, jei tikrai persikraustymas. Aš čia jau nebe viską 100 procentų žinau, nes taisyklės per metus pasikeičia tris kartus, bet... (tiesą sakant, dabar geriau pasitikrinti su muitinės tarpininku, aš pats pilnai pasiklostes nebesuprantu). Ką galiu pasakyti – nepalikit to paskutinei dienai.

Kas yra tas EORI numeris ir ar man jo reikia?

EORI – Economic Operators Registration and Identification. Skamba baisiai, bet tai numeris, kurį suteikia muitinė. Jei siunčiate įmonės daiktus – reikia be abejo. Jei asmeniniai daiktai persikraustymo metu – kartais pakanka dokumentų apie darbą Anglijoje, gyvenamosios vietos pasikeitimą. Bet aš jau sakau – kiekvienas atvejis skirtingas. Su Anglija dabar viskas kaip su kiaulės taukais – reikia šiltai laikyti, kad nesušaltų dokumentai. Geriausia kreiptis į brokerį, o ne klausti vairuotojo. Aš vežu, o ne rašau deklaracijas, nors stengiuosi padėti.

Ar mikroautobusas turi specialius leidimus važiuoti į Angliją?

Furgonui iki 3,5 tonos nereikia tokių pat leidimų kaip vilkikui. Bet vis tiek reikia tech. apžiūros, žaliosios kortelės, tinkamo pažymėjimo. Kartais klausia: o jeigu bagažinė pilna cigarečių? Ne, nevarykit tokių minčių. Mikroautobusas per Doverį tikrinamas rimtai kaip vilkikas. Buvo vaikinas, norėjo pergabenti... ne, geriau nepasakosiu. Tiesiog – registruokit normalius daiktus. JK muitinė turi šunis, kurie uosto ne tik maistą, bet ir tabaką. Viskas baigiasi baudomis, o mašina – areštinėje. Neačiū.

Kiek laiko užtrunka muitinėje?

Doveris... na, Doveris yra Doveris. Kartais praleidi pusvalandį, kartais – keturias valandas. Viskas priklauso nuo eilės, nuo to, ar atidaro krovinį. Mikroautobusai paprastai eina į greitesnę juostą nei sunkvežimiai, bet tai nereiškia, kad nereikės laukti. Dažniausiai važiuoju per Eurotunelį, nes ten mažiau stovi. Nors bilietai brangesni. Bet kai tempi daiktus į Angliją – verta mokėti tuos trisdešimt eurų daugiau, kad nereikėtų temptis per keltą. Kartą stovėjau Doverio kelyje septynias valandas. Mobilūs tualetai. Kava. Keista kompanija aplinkui.

Ar jūs atvežate daiktus tiesiai adresu, ar reikia kur nors atsiimti?

Standartiškai – pristatymas iki durų. Tai yra, krovinių pervežimas mikroautobusais į Angliją greitas ir saugus, kai furgonas atvažiuoja tiesiai į naująjį adresą Bristolyje ar Mančesteryje. Bet jei kiemas su žemu vartu, gali tekti iškrauti prie gatvės. Londone ypač taip. Kartais klientai nepasako, kad gatvė – vienpusė ir siaura. Tada stovime, pypsi automobiliai. Pasakykit apie aukščio ribojimus. Nekeriu – jei reikia, įvežiu ir į požeminę aikštelę, bet ten aukštis kartais tik du metrai. Pamatuokit.

Ar galiu įdėti į krovinį maisto produktų, pvz., lietuviškų dešrų?

Oi čia jautru. Po Brexit viskas, kas susiję su maisto importu į JK, tapo tragedija. Kartoju – nedėkit pieno produktų, nedėkit mėsos. Nebent turite veterinarinius sertifikatus. "Tai tik trys dešrelės sau" – girdžiu nuolat. Suprantu nostalgiją, bet JK muitinė neatsižvelgia į nostalgiją. Jie konfiskuoja. Taip pat kiaušinius, pieną, medų su nektarais kartais tikrina. Geriau parvežkit džiovintų grybų, aguonų, trapučio. Arba paprasčiausiai nueikit į parduotuvę Londone – ten irgi visko yra. Nors atsakau griežtai, bet čia realybė.

Pakuotė ir daiktų paruošimas

Kaip supakuoti daiktus, kad jie neiširtų kelyje?

Pakuotė... daugelis mano, kad užtenka suvynioti į antklodę. Nebus. Furgonas linguoja, stabdo, vairuoja kampuotose gatvėse. Jei daiktai nėra sutvirtinti – važiuoja nuo sienos prie sienos. Savo mašinoje visada turiu popierinių kilimėlių, tempimo diržų, kartais – palečių. Bet jei atvežate supakuotus į maišelius nuo parduotuvės – negaliu užtikrinti saugumo. Kartais stebisi, kodėl stiklas įskilęs. Ogi todėl, kad padėta horizontaliai, be kartono kampų. Investuokit į bublinę plėvelę. Ne išmesti pinigai. Geriau pakavimas kainuos dvidešimt eurų, nei pirksit naują televizorių.

Ar reikia išrinkti baldus prieš vežant?

Dažniausiai – taip. Spinta, kurią galima išrinkti, užima gerokai mažiau vietos nei visa apimtimi. Tai reiškia, kad dažnai ir kainą sumažina, jei vežame kartu su kitais. Jei vietos sutaupom daugiau – galim pasiimti ir dar kažką. Aišku, netingėkit pasižymėti varžtų vietas. Buvo atvejis, kai klientas išrinko lovą, bet furnitūrą pasiuntė atskirai per kurjerį, kuris pavėlavo savaitę. Tada žmogus Londone miego ant čiužinio grindyse. Aš asmeniškai nedėlioju atgal baldų, nes tai jau montavimo paslauga. Nors kartais, jei labai paprasta, padedu.

Kur mano daiktai bus furgono viduje?

Geriausiai – prie sienų, sutvirtinti diržais. Praktika: sunkesni daiktai apačioje, lengvesni – viršuje. Stiklas, veidrodžiai – tarp minkštų daiktų, niekada ne po metaliniu stalu. Kartais klientai klausia: "oi, čia mano lagaminas su drabužiais po mikrobangų krosnele?" Na taip, bet krosnelė apvyniota, o lagaminas minkštas. Taip erdvė išnaudojama efektyviausiai. Mikroautobuso kubatūra – apie 12-15 kubinių metrų. Čia nėra begalybė. Kartais tenka žaisti tetrisą. Aš jau taip seniai tą darau, kad sudėlioju beveik akimirksniu, bet klientams atrodo kaip stebuklas.

Ar palikti ką nors vertingo, pavyzdžiui, kompiuterį furgone, yra rizikinga?

Turiu būti atviras. Kiekvienas sąžiningas vairuotojas neims jūsų kompiuterio. Bet furgone gali būti kitų daiktų. Kelionė trunka ilgai, nakvynių metu mašina stovi. Aš miegu viešbutyje, bet stebėti mašiną visą naktį negaliu. Tai jei turite nešiojamą, planšetę, auksinių papuošalų – vežkitės sau. Ne todėl, kad kažkas pagros, o todėl, kad jei įlaužia naktį, negaliu atlyginti už slaptažodžius. Draudimas dažnai nekompensuoja elektronikos, jei nebuvo deklaruota. O deklaruoti – brangiau. Sprendimas jūsų.

Kas vyksta kelyje

Kaip ilgai trunka kelionė iš Lietuvos iki Anglijos?

Jei tiesiogiai be didelių sustojimų, galima per dvi dienas. Realiai – dvi su puse ar trys. Priklauso nuo kelio, orų, muitinės. Kartais klientai prašo parvežt augintinį, bet tada jau specialios sąlygos, laukti negalima. O kartais reikia pailsėti, nes ES taisyklės numato vairuotojo poilsį. Negaliu vairuoti po dvidešimt valandų kaip jaunystėje. Kelias per Lenkiją, Vokietiją, Belgiją, tada – tunelis ar keltas. Asfaltas geras, bet Belgijoje duobės... Belgijoje duobės baisios kartais. Bet furgonas jas pergyvena lengviau negu vilkikas.

Kas nutinka, jei furgonas sugest kelyje?

Tai gyvenimas. Per dvidešimt keturis metus taip buvo gal tris kartus. Ne dažnai, bet baisiai nemaloniai. Turime techninę pagalbą, bendradarbiaujame su servisais keliose šalyse. Jei sugedinčiau rimčiau nei koks guolis – kviečiu kolegą persidėti krovinį. Furgoną remontuoti paprasčiau nei vilkiką. Dalių yra. Bet jei rimtas gedimas – užtrunka parą. Skambinu klientui: vyrai, vėluojam, mašina ant tralo. Žmonės supranta, jei sąžiningai pasako. Nors aš ir pats pykstu ant savo mašinų – juk ir jos pavargsta.

Ar jus galima pasiekti kelionės metu?

Žinoma. Aš ne šiaip sau dingstu. Telefonas neveikia tunelyje ar Belgijos kaime su prastu signalu, bet atsiliepiu arba perskambinu per valandą. Yra tokių vairuotojų, kurie ima krovinį ir tarsi išgaruoja – nežinai, ar jie Prancūzijoje, ar Marseilyje. Aš toks nesu. Mano klientai žino mašinos poziciją maždaug. Naudoju programėlę, dalinuosi lokacija, ypač jei žmonės jaudinasi. Kartais pagalvoju, kad per daug priklausom nuo GPS – o juk seniau vežėme be jokių navigacijų, tik su žemėlapiu. Bet geriau matyti, kur važiuojama.

Ar furgone visa kelionė vien tik mano daiktai?

Jei mokat už pilną furgoną – taip, tik jūsų. Jei už dalinį – ne, ten maišyti kelių klientų daiktai. Bet tai normalu. Svarbu, kad kiekvienas būtų sunumeruotas, sužymėtas. Aš fotografuoju, kaip kas sudėta. Kartais klausia: "o mano dėžėje niekas neįkiš nosies?" Tikrai ne. Neturiu tam nei laiko, nei noro. Be to, žmonės gabena tokias bėdas, kad verčiau nesižiūrėti. Ne, juokauju. Bet rimtai – daiktai keliauja saugiai supakuoti, mes juos tik perkeliame iš taško A į B. Savo darbe pasitikiu. O jūs turit pasitikėti manimi arba kitu vežėju.

Iškrovimas Anglijoje ir paskutiniai niuansai

Ar turėsiu padėti iškrautis Anglijoje?

Anglijoje situacija kaip Lietuvoje – jei be krovikų, teks liesti dėžes. Nors kai kurie kolegos atsisėda į kabiną ir sako: "aš tik vežėjas". Aš ne toks. Padedu išnešti iki durų, jei nėra lifto. Bet jei ketvirtas aukštas be lifto Londone – turėtumėt žinoti iš anksto. Kartais tenka samdyti papildomą porą rankų. Aš pats nesivežioju krovikų Anglijoje, nebent sutarta. Furgonas nėra vilkikas su autokrautuvu. Daiktai išlipa per rankas. Planuokitės pagalba, jei gabenate penkis šimtus kilogramų aukštyn. Kitaip bus nemalonu abiem pusėm.

Ką daryti, jei pristatymo metu pastebiu pažeidimą?

Fiksuokit iš karto. Telefonas, nuotraukos, surašykit aktą. Jei jus įtikins pasirašyti be pažeidimų, o paskui rasite įbrėžimą – bus problematiška įrodyti. Aš visada sakau: apžiūrėkit, prieš pasirašant. Kartais žmonės pavargę, nori greičiau atsikratyti dėžių, ir poto rašo man žinutes, kad kažkas dūžę. Jei nebuvo aktas – draudimas to nenagrinėja. Tai standartinė procedūra. Aš pats, jei matau, kad kažkas jau subraizyta prieš pakraunant – rodau klientui. Sąžiningumas sutaupo nervų. Nors kartais norisi tiesiog įkišti ir važiuoti, bet ne – reikia būti atsargiam.

Ar jūs pristatote tik į Londoną, ar ir į mažesnius miestus?

Į visur. Londonas populiariausias, bet važinėjau į Oksfordą, Kembridžą, Liverpulį, Glazgą, net šiauriausią Škotiją. Furgonas privažiuoja ten, kur vilkikas neįsuks. Vežiau katilą į Kornvalį – keliai tokie, kad GPS siūlo aplinkui. Bet su furgonu pralindau. Anglijos mažuose miesteliuose siauri vartai. Vilkikas ten negali. Jei gyvenate už Londono – nepanikuokit, furgonas pasieks. Tiktai parašykit tikslų pašto kodą. JK pašto kodai – stebuklas, suvedi ir randi namą tiesiai.

Kaip apmokėti – grynaisiais, pavedimu?

Aš asmeniškai nebepriimu grynųjų, nebent Lietuvoje dalį prie pakrovimo. Dabar viskas pavedimai, Revolut, kartais – išperkamasis mokėjimas. Bet atsargiai su avansais – jei kažkas prašo visos sumos prieš pakrovimą, o jūs jo nepažįstate – įtartina. Aš pats imu kokį trisdešimt procentų avansą, kad rezervuotumėt datą, likusį – prieš iškrovimą arba tą pačią savaitę. Buvo klientas, sumokėjo pilną sumą iš anksto, o vežėjas išnyko. Aš ne toks. Bet rinkoje yra visokių. Geriau mokėkite per saugią sistemą arba banko pavedimą, kad liktų pėdsakas.

Ar verta vežtis augintinį tuo pačiu furgonu su daiktais?

Augintiniai... aš mėgstu gyvūnus, bet keliauja kitaip. Turi turėti veterinarinius pasus, skiepus. Aš nevežioju gyvūnų su baldais – per didelė atsakomybė. Jei nugaišta šuo – ką sakysiu šeimininkams? Tam yra specializuotos įmonės. Nors galėčiau, neturiu veterinarinių narvelių. Mikroautobusas skirtas daiktams. O gyvūnai – gyvas kūnas. Nežinau, gal per griežtai, bet taip jaučiu. Kita vertus, Anglijos zoosalonai pilni lietuviškų šunų, kiti gabena sėkmingai. Aš – ne.

Koks pagrindinis patarimas žmogui, pirmą kartą vežančiam daiktus į Angliją?

Nesuburkite visko į paskutinę minutę. Neplanuokit, kad "išveš per savaitę", jei dar nepasidarinėjot dokumentų. Skambinkit vežėjui bent mėnesiu prieš. Palyginkite ne tik kainas, bet ir tai, ką gaunate. Kartais mikroautobuso pervežimas į Londoną kainuoja kaip du lėktuvo bilietai, bet jūsų daiktai – jau ten. Saugumas svarbiau už greitį, nors greitis irgi svarbus. Ir dar – nebijokit klausti. Kvaili klausimų nebūna. Būna tik kvaili sprendimai, kai nutyli, kad gabena senovinį veidrodį, o paskui stebisi, kodėl įskilęs. Kalbėkitės. Bendras darbas.

Taigi, krovinių pervežimas mikroautobusais į Angliją greitas ir saugus nėra tik rinkodaros triukas. Tai reali paslauga, kurią daugybę metų teikiame žmonėms, keičiantiems gyvenimo vietą. Greitas – todėl, kad furgonas lankstus. Saugus – kai dirba žmonės, kuriems rūpi rezultatas. Ne viskas visada tobula, aš pats kartais pavargstu ir suklumpu, bet sąžiningumas kelyje – svarbiausia. Jei ruošiatės kelionei į Jungtinę Karalystę, rinkitės atsargiai, klauskite drąsiai ir nepamirškit – dokumentai reikalingesni negu pakavimo popierius.