Krovinių pervežimas į Angliją: modernus logistikos sprendimai ir krovinio sekimas realiu laiku

Per pastaruosius du dešimtmečius tarptautinės logistikos pasaulis išgyveno revoliuciją. Darbo pradžioje, kai tik pradėjau dirbti šioje srityje, klientui išsiuntus krovinių į Angliją, vienintelis būdas sužinoti, kur jis yra, buvo paskambinti vairuotojui (jei jis atsiliepdavo) arba laukti skambučio iš dispečerio, kad krovinys pasiekė paskirties vietą. Šiandien situacija yra radikaliai kitokia. Technologijos įsiveržė į sunkvežimius ir sandėlius, suteikdamos klientams ir ekspeditoriams galimybę matyti kiekvieną judesį.

Tačiau pažangi technologija nėra tik apie žavingas programas ar ekrane šypsančias žemaprogresines kablelių antenas. Tai – apie kontrolę, saugumą ir, svarbiausia, ramybę. Krovinių pervežimas į Angliją po „Brexit“ tapo sudėtingesniu, reikalaujančiu tikslesnio dokumentų tvarkymo ir muitinės procedūrų žinojimo. Šiame straipsnyje aš, remiantis savo ilgamete patirtimi, išsamiai paaiškinsiu, kaip šiuolaikinė logistika veikia, ir kodėl krovinio sekimas realiu laiku yra ne prabangos paslauga, o būtinybė verslui.

Įvadas

Anglija (arba, tiksliau sakant, Didžioji Britanija) visada buvo viena pagrindinių Lietuvos verslo partnerių. Mūsų šalies gamintojai tiekia ten nuo maisto produktų iki pramoninės įrangos. Tačiau geografinis padėtis nulemia tai, kad kroviniui tenkinti kelią turi per visą Europos kontinentą, o po to – persikelti per Lamanšą. Iki šiol tai buvo standartinis maršrutas, tačiau paskutiniai metai viską pakeitė.

Muitinės kontrolės sugriežtinimas, reikalavimai dėl EX1 dokumentų, sanitarinių sertifikatų ir kilmės dokumentų sukūrė naują „įtampą“ grandinėje. Krovinių savininkams arba verslininkams, kurie siunčia prekes į Jungtinę Karalystę, dabar svarbiausia ne tik tai, kad prekės atvyks, bet ir tai, kada jos atvyks, ir kas nutinka per tą laiką.

Būtent čia įsivelia realaus laiko sekimo sistemos. Mano patirtis rodo, kad klientas, kuris mato savo krovinio buvimo vietą, yra daug ramiau ir labiau pasitiki savo logistikos partneriu. Tai leidžia išvengti nereikalingų skambučių, spekuliacijų ir, svarbiausia, leidžia operatyviau reaguoti į nesklandumus, jei jie kyla. Šiame straipsnyje mes panagrinėsime, kaip vyksta pervežimas, kaip veikia sekimo technologijos ir ką turėtumėte žinoti, renkantis transporto kompaniją, kad jūsų krovinys pasiektų Londoną, Birmingamą ar Mančesterį be nereikalingų nugaros skausmų.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Šioje straipsnio dalyje suformulavau dešimt labiausiai aktualių klausimų, kuriuos man teko girdėti iš klientų per savo dvidešimt metų trukusią karjerą. Atsakymai į juus padės jums suprasti ne tik procesą, bet ir tai, kaip maksimaliai išnaudoti šiuolaikines technologijas savo naudai.

1. Kaip iš tikrųjų veikia krovinio sekimas realiu laiku, ar tai tik GPS signalas?

Dažnai klientai mano, kad sekimas yra paprastas GPS žymeklis žemėlapyje, rodantis, kur vairuotojas gėrio kavą. Profesionalioje logistikoje tai yra daug sudėtingesnė sistema. GPS yra tik pagrindas. Moderni sekimo platforma integruojama tiesiogiai į sunkvežimio elektroninę variklio valdymo bloką (CAN-Bus).

Tai reiškia, kad mes matome ne tik geografinę padėtį, bet ir techninę būklę. Sistema praneša, jei variklis neveikia, jei vairuotojas viršija leistiną greitį, arba jei kuro lygis staigiai kritosi (galimas nutekėjimas arba vagystė). Be to, integruota programinė įranga leidžia dispečeriui matyti, ar vairuotojas laikosi poilsio režimo (tachografo duomenys), kas yra labai svarbu saugumo sumetimais. Taigi, tai ne tik „kur yra“, bet ir „ką daro“ bei „kaip jaučia“ transporto priemonė.

2. Kokios yra pagrindinės krovinio pervežimo į Angliją stadijos ir kada aš galiu tikėtis atnaujinimų?

Standartinis krovinio kelionės ciklas į Angliją susideda iš kelių etapų, ir kiekviename iš jų sekimo sistema turi teikti informaciją.

1. Krovimo etapas Lietuvoje: Gaunate pranešimą „Krovimas prasidėjo“.
2. Kelionė per Europą: Matote judėjimą per Lenkiją, Vokietiją, Olandiją ar Belgiją. Čia vyksta reguliarus GPS sekimas.
3. Muitinės procedūros prieš uostą (Pre-lodgement): Tai kritinis momentas po „Brexit“. Sistemose turime matyti, ar krovinys turi galiojantį MRN numerį (Muitinės registro numerį). Jei dokumentai tvarkingi, krovinys praeina šį barjerą be stabdymų.
4. Užėjimas į keltą (Eurotunnelis arba keltas): Čia GPS signalas gali dingti arba parodyti „netikrą“ vietą (pavyzdžiui, vietoje Doverio rodyti Calais), tačiau sistema turi perjungti į „Jūros pervežimo“ režimą.
5. Išvykimas iš kelto Anglijoje: Signalas atsinaujina, ir matome, kad krovinys įveikė Jungtinės Karalystės sieną.
6. Muitinės Clearing Anglijoje: Jei reikalinga papildoma kontrolė, sistema gali parodyti sustojimą „Red lane“ (raudonajame juostingame) arba „Green lane“ (žaliajame).
7. Iškrovimas paskirties vietoje: Galutinis pranešimas „Krovinys pristatytas“ su pasirašytu važtaraščio skaneavimu.

3. Ar „Brexit“ įtakojo krovinio sekimo sistemas, ar tai tik dokumentų problema?

„Brexit“ turėjo dvigubą poveikį. Vienas iš jo – dokumentinis, bet antrasis, dažnai pamirštamas, yra techninis. Kadangi kroviniai dabar dažniau sustoja muitinės punktuose (tiek kontinentinėje Europos dalyje, tiej Anglijoje), paprastas GPS sekimas nėra pakankamas. Anksčiau vairuotojas galėdava važiuoti be sustojimų, tad GPS linija buvo lygi.

Dabar mums reikalingos sistemos, kurios gali identifikuoti, kodėl sunkvežimis stovi. Ar tai yra spūstis, ar tai yra planuotas poilsis, ar tai yra muitinės inspekcija? Modernios sistemos leidžia dispečeriui pažymėti „Muitinės inspekcija“ žymę, kai vairuotojas praneša apie sustojimą. Tai klientui suteikia aiškumą – jis nemato tiesiog stovinčio taško, o jis mato statusą „Laukia muitinės patikros“. Be to, su „Brexit“ atsirado poreikis sekti dokumentų patvirtinimus realiu laiku, kadangi be galiojančio išankstinio deklaravimo krovinys nebus įleistas į keltą.

4. Kuo skiriasi grupinio krovinio (part load) sekimas nuo pilno krovinio (FTL) sekimo?

Tai labai svarbus klausimas, nes dažnai klientai, siunčiantys mažesnes siuntas, tikisi to paties greičio ir sekimo tikslumo kaip ir siunčiant pilną sunkvežimį.

Pilnas krovinys (FTL – Full Truck Load): Šiuo atveju jūsų krovinys užima visą sunkvežimį. Sekimas yra paprastas – sekame konkretų sunkvežimį. Jis važiuoja tiesiai iš jūsų sandėlio į paskirties vietą (su galimu sustojimu muitinėje). Informacija atnaujinama nuolat.

Grupinis krovinys (LTL – Less than Truck Load): Čia situacija kitokia. Jūsų krovinys yra sumontuotas kartu su kitų klientų krovinais viename sunkvežimyje. Sunkvežimis važiuoja maršrutu, sustoja prie kitų sandėlių, iškrauna ir pakrauna. Sekimo sistemoje jūs matote visą sunkvežimio maršrutą, tačiau gali būti painu suprasti, kodėl jis stovi Kaune, jei jūsų krovinys eina į Londoną (gali būti, kad krauna kitą siuntą). Čia ypatingai svarbu, kad sekimo sistema turėtų „Events“ (įvykių) žurnalą, kur dispečeris rankiniu būdu pažymi „Kraunamas krovinys B“ arba „Iškraunamas krovinys C“. Be šio rankinio įtraukimo, grupinio krovinio sekimas gali sukelti nereikalingą nerimą.

5. Kas nutinka, jei krovinys užstringa Anglijoje dėl techninio gedimo? Kaip aš sužinosiu?

Techniniai gedimai yra neišvengiama transporto dalis. Per dvidešimt metų mačiau viską: nuo praplyšusių padangų iki variklių užsidegimo. Jei įvyksta gedimas, laiku informuoti klientą yra prioritetas.

Modernios sekimo sistemos turi vadinamuosius „geofencing“ (geografinių ribų) arba „stagnation“ (stovėjimo) alertus. Jei sunkvežimis, kuris turėjo važiuoti 90 km/h greičiu, stovi vietoje ilgiau kaip 30 minučių (ir nėra poilsio zonoje), sistema automatiškai siunčia pranešimą dispečeriui. Dispečeris nedelsdamas skambina vairuotojui. Jei tai gedimas, dispečeris suformuoja pranešimą klientui per sekimo platformą arba el. paštu, nurodydamas: * Gedimo priežastį. * Numatomą gedimo ištaisymo laiką. * Veiksmus (kviečiamas mechanikas, keičiamas sunkvežimis ir t.t.). Jums kaip klientui nereikia nieko daryti – tiesiog gausite pranešimą, kad pristatymas gali pavėluoti dėl techninių priežasčių, ir matysite realų laiką, kai problema bus išspręsta.

6. Ar sekimo sistema padeda apsaugoti krovinį nuo vagystės?

Absoliučiai. Krovinių vagystės, ypač Vakarų Europoje ir Anglijoje, nėra retas reiškinys. Brangūs elektronikos, alkoholio ar tabako gaminių kroviniai yra labiausiai pažeidžiami.

Sekimo sistemos turi keletą apsaugos lygmenų. Pirma, GPS leidžia stebėti, ar vairuotojas nukrypsta nuo numatyto maršruto. Jei sunkvežimis staiga nukreipiamas į nelegalią zoną arba pramoninį rajoną naktį, sistema suaktyvina „Raudonąjį signalą“. Antra, dauguma sunkvežimių dabar yra apginkluoti „Immobilizer“ sistema, kuri gali nutraukti degalų tiekimą į variklį nuotoliniu būdu, jei nustatoma, kad transporto priemonė pavogta. Trečia, kai kurios sistemos turi fizinę mygtuką „Panasikęs mygtukas“ (Panic button), kurį vairuotojas gali paspausti pavojaus metu. Tai iš karto persiunčia signalą į apsaugos tarnybą ir dispečerį. Mano patirtis rodo, kad tokios sistemos daugeliu atvejų atbaido vagis arba leidžia greitai atgauti krovinį.

7. Kaip aš galiu sekti savo krovinius? Ar reikia specialios programos?

Anksčiau reikėjo įdiegti sudėtingas programas. Šiandien vartotojiškumas yra prioritetas. Dauguma logistikos kompanijų (įskaitant mūsų) siūlo kelis būdus: * Svetainės klientų portalas: Įėjęs su slaptažodžiu, matysite visus savo aktyvius ir baigtus užsakymus. Čia galite matyti dokumentus, sekimą žemėlapyje ir istoriją. * Mobili aplikacija: Šis metodas labiausiai patinka verslininkams, kurie visada juda. Gausite „push“ pranešimus tiesiai į telefoną, kai krovinys pakraunamas, iškraunamas arba kerta sieną. * El. pašto ar SMS pranešimai: Jei nenorite įdiegti programų, galite pasirinkti gauti tikrą laiką atnaujinimus el. paštu arba SMS. Tai yra mažiau interaktyvu, tačiau labai patogu tiems, kurie reikalauja tik pagrindinių kontrolijs taškų informacijos.

Nereikia būti IT specialistu, kad naudotumėte šias sistemas. Jos sukurtos taip, kad vartotojas galėtų sužinoti būklę vienu žvilgsniu.

8. Ar galimas krovinio sekimas atgal iš Anglijos į Lietuvą, ir ar yra kokių nors skirtumų?

Taip, tikrai. Sekimas veikia abiem kryptimis. Tačiau yra tam tikrų specifinių niuansų grįžtant iš Anglijos.

Pagrindinis skirtumas yra muitinės procedūros pradžioje. Išvykstant iš Anglijos, krovinys turi būti išankstinės deklaravimas (Export Declaration) atliktas JK pusbėgyje. Sekimo sistemoje mes labai stebime, ar vairuotojas sėkmingai įveikė šią kontrolę prieš išvykstant. Jei dokumentai Anglijoje netvarkingi, krovinys gali būti užstrigęs Folkestone arba Doverio uoste, negalėdamas įsileisti į keltą arba Eurotunelį. Sekimas leidžia mums ankstyvame etape sužinoti, ar vairuotojas sėkmingai „išsivalė“ Anglijos muitinę. Be to, grįžtant dažniau vežami tuščiai konteineriai arba įranga, todėl sekimas padeda užtikrinti, kad tuščias važiavimas neprasitęstų per ilgai.

9. Kiek kainuoja sekimo paslauga, ar ji įeina į pervežimo kainą?

Per dvidešimt metų rinka pasikeitė. Anksčiau sekimas (ypač detalus) buvo mokama papildoma paslauga. Šiandien, dėl didelės konkurencijos ir technologijų pasiekiamumo, dauguma profesionalių ekspedijavimo kompanijų siūlo pagrindinį sekimą (kur yra krovinys, kada bus pristatytas) nemokamai, kaip standartinę dalį.

Tačiau gali būti išimčių. Jei klientas reikalauja ypatingai detalaus sekimo (pavyzdžiui, temperatūros kontrolės kiekvieną 5 minutes šaltalaidės krovinio atveju, arba vaizdo stebėjimo iš vairuotojo kabinos), tai gali kainuoti papildomai. Taip pat, jei reikia integruoti mūsų sekimo sistemą tiesiogiai į jūsų verslo valdymo sistemą (ERP), tokių programinių integracijų diegimas gali reikalauti vienkartinio mokesčio. Bet standartiniam klientui, siunčiančiam prekes į Angliją, realaus laiko sekimas žemėlapyje dažniausiai yra įskaičiuotas į frakto kainą.

10. Kodėl aš turėčiau pasirinkti jus, o ne pigesnį vežėją be sekimo sistemos?

Tai klausimas, kurį girdžiu dažnai, ir atsakymas yra ne kainos, o rizikos valdyme. Pigus vežėjas, kuris neturi modernių sistemų, vairuoja „aklu“ režimu. Jei jo sunkvežimis sugenda arba užstringuoja muitinėje, jūs sužinosite apie tai tik tada, kai jūsų klientas Anglijoje skambins ir klaus, kodėl prekių nėra.

Pasirinkdami partnerį su patikimu sekimu, jūs perkate ne tik transportą, bet ir laiką. Galimybė pasakyti savo klientui: „Žiūrėkite, jūsų krovinys dabar yra pasienio kontrolėje, bus pas jūsų rytoj“, sukuria pasitikėjimą, kurio neįmanoma nupirkti. Mano patirtis rodo, kad viena sėkmingai išspręsta problema (dėl kurios pranešome iš anksto) verta daugiau nei 10 eurų, kuriuos galite sutaupyti pasirinkdami neprofesionalų vežėją. Be to, Anglijos rinka yra labai reikli – tenykščiai pirkėjai nėra linkę toleruoti vėlavimų be paaiškinimų. Sekimas suteikia jums tie įrodymus ir argumentus, kuriuos reikia pateikti.

Išvada

Krovinių pervežimas į Angliją išlieka vienu pelningiausių ir aktyviausių maršrutų Lietuvos verslui. Tačiau šis maršrutas reikalauja profesionalumo, žinių ir technologijų. Per savo ilgą karjerą mačiau, kaip pasikeitė požiūris į logistiką – nuo paprasto prekių pernešimo iki kompleksinio tiekimo grandinės valdymo.

Krovinio sekimas realiu laiku yra to valdymo ašis. Tai leidžia mums, ekspeditoriams, būti protingesniems, greitesniems ir sąžiningesniems savo klientams. Jums, kaip siuntėjui, tai suteikia kontrolę, kuri anksčiau buvo neįmanoma. Nors „Brexit“ sukūrė daugiau biurokratinių kliūčių, technologijos padėjo įveikti informacinį vakuumą, kuris anksčiau kildavo ties pasienio punktų.

Renkantis logistikos partnerį, nebijokite klausti apie jų naudojamas sistemas, apie tai, kaip jie tvarko duomenis ir kaip jie informuoja apie nesklandumus. Geriausia paslauga – ta, kurioje nereikia nerimauti. Ir šiandien, kai prekės keliauja tūkstančius kilometrų per kelias šalis, ramybė prasideda nuo paprasto pranešimo telefone: „Jūsų krovinys yra čia, ir viskas vyksta pagal planą“.

Technologijos leidžia mums žiūrėti į logistiką ne kaip į juodą dėžę, bet kaip į skaidrą, kontroliuojamą procesą. Naudokitės tuo.