Krovinių pervežimai į Angliją: kaip teisingai pasirinkti maršrutą ir sutaupyti

Tarptautinių krovinių pervežimų industrija yra dinamiškas ir nuolat kintantis pasaulis. Per daugiau nei dvidešimt metų praleistų šioje srityje, esu matęs, kaip keitėsi geležinkeliai, kaip augo kelių tinklai ir, labiausiai, kaip pasikeitė politinės sąlygos, įtakojančios logistiką. Vienas iš sudėtingiausių, tačiau ir labiausiai pelningų krypčių visada buvo ir išlieka Jungtinė Karalystė. Nors po „Brexit“ procedūros pasikeitė, poreikis gabenti krovinius į Angliją nesumažėjo – tiesiog tapo svarbiau nei kada nors suprasti logistikos niuansus.

Daugelis klientų, kreipiančiųsi į mūsų kompaniją, dažnai įsivaizduoja, kad pervežimas į Angliją tai tiesiog kelias „į vakarus“ per Lamanšo sąsiaurį. Tačiau profesionalus logistikos ekspertas žino, kad maršruto pasirinkimas gali lemti ne tik kainą, bet ir pristatymo terminą, o kartais ir paties krovinio saugumą. Šiame straipsnyje noriu pasidalyti savo patirtimi ir paaiškinti, kodėl maršruto lankstumas yra tas pagrindinis elementas, kuris užtikrina sklandžius pervežimus į Angliją, bei atsakyti į dažniausiai kylančius klausimus, rūpincius siuntų savininkus.

Svarbu suprasti, kad Anglija (ar tiksliau, Didžioji Britanija) yra sala. Tai reiškia, kad bet kuris maršrutas turi baigtis jūros perėjimu. Tačiau būtent tas jūros perėjimas ir galimas įveikimo būdas leidžia mums pasiūlyti klientams ne vieną, o kelis skirtingus variantus. Nuo klasikinio Kalė-Dover maršruto iki ilgesnių, tačiau patogesnių kelių per Olandiją ar Belgiją – kiekvienas pasirinkimas turi savo privalumų. Mūsų uždavinys – išgirsti kliento poreikį (greitis, kaina, krovinio tipas) ir jam pritaikyti optimaliausią schemą.

Įvadas

Kai kalbame apie krovinių pervežimus į Angliją, susiduriame su unikalia situacija, kurioje susikerta kelių valstybių teisiniai sistemos, muitinės procedūros ir geografiniai iššūkiai. Ilgą laiką ši krypčiai buvo būdingas didelis paprastumas – perkėlimas per sąsiaurį trukdęs mažiau nei valandą, o muitinės formalumų beveik nebuvo. Tačiau po Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos situacija pasikeitė. Dabar nebe užtenka tik užpildyti vairuotojo įgulos sąrašą – reikia tiksliai paruošti eksporto deklaracijas, prekių kodus ir sutikti su GB bei EU numeriais.

Mano patirtis rodo, kad šiuo metu sėkmės raktas yra ne vien brangių muitinės brokerių paslaugos, o protingas maršruto planavimas. Pavyzdžiui, jei jūsų krovinys yra skubus, o jūsų terminalas yra šiaurės Anglijoje (prie Mančesterio ar Lidso), važiuojant per Doverį vairuotojas gali prarasti kelias valandas stovėdamas eilėse ir vėliau važiuodamas per visą šalį. Tokiu atveju gali būti racionaliau pasirinkti maršrutą per Zeebrigę arba Hook of Holland, kur keltas veža į šiaurę (prie Hull ar Immingham), taupant degalus ir, labiausiai, brangų vairuotojo darbo laiką.

Be to, maršruto pasirinkimas taip pat įtakoja ir krovinio saugumą. Vasarą Kalė uoste temperatūros tentuose viršija 40 laipsnius, kas gali pakenkti jautrioms prekėms (maisto produktai, vaistai, kosmetika). Pasirinkus kitą uostą arba kitą laiko tarpsnį, galime išvengti šių rizikų. Straipsnyje toliau nagrinėsime visas šias subtilybes ir atsakysime į klausimus, kuriuos dažniausiai užduoda verslo atstovai, planuodami savo siuntas į Didžiąją Britaniją.

DUK (Dažnai užduodami klausimai)

Toliau pateikiu išsamų atsakymų į dešimt klausimų, kurie, mano manyčiu, labiausiai padės suprasti, kaip veikia ši rinka ir ką reikia žinti, kad krovinys pasiektų paskirties vietą be nesklandumų.

1. Kokie yra pagrindiniai maršrutai ir uostai, naudojami pervežimams į Angliją?

Sąlyginai galime suskirstyti maršrutus į tris pagrindines kategorijas. Populiariausias ir greičiausias, tačiau dažnai ir užstrigęs – tai maršrutas per Prancūziją. Čia vyrauja uostai Kalė (Calais) ir Diunkerkas (Dunkirk), kurie keltų pervežia į Doverį (Anglija). Tai trumpiausia atkarpa tarp žemyno ir salos. Antroji grupė – maršrutai per Belgiją (Oostende, Zeebrugge) ir Olandiją (Roterdamas, Hukas iš Holandijos – Hook of Holland). Šie uostai siūlo keltus į toliau esančius Anglijos uostus, tokius kaip Hull, Immingham, Harwich arba Felixstowe. Trečioji grupė – tai eksperimentiniai arba ypatingi maršrutai (pvz., per Naująją Kaledoniją ar iš Ispanijos), tačiau jie naudojami rečiau. Pasirinkimas priklauso nuo to, kur Anglijoje yra jūsų gavėjas – jei pietuose, verta važiuoti per Doverį, jei šiaurėje ar viduryje – Olandijos ar Belgijos uostai gali būti efektyvesni.

2. Kuo skiriasi keltų pervežimas nuo Eurotunelio („LeShuttle“) pervežimo?

Tai vienas dažniausiai pasitaikančių klausimų. Eurotunelis (pojūrinis geležinkelis tunelis) jungia Folkstoną (Anglija) su Kalė (Prancūzija). Pagrindinis privalumas – greitis. Kelionė trunka tik 35 minutes. Vairuotojui nereikia išlipti iš sunkvežimio, jis važiuoja vagonu. Tačiau šis maršrutas turi ribojimų: ten negali važiuoti kai kurie pavojingi kroviniai (ADR), kai kurios kategorijos gyvūnai arba ypatingai aukšti sunkvežimiai. Be to, kainos gali svyruoti priklausomai nuo kurso. Keltai, pvz., „DFDS“, „P&O“ arba „Irish Ferries“, trunka ilgiau (nuo 1,5 iki 4 valandų), tačiau suteikia vairuotojui galimybę pailsėti, pavalgyti ir atsipalaiduoti prieš ilgą kelionę Anglijos keliais. Mums, logistikos ekspertams, tunelis dažnai naudojamas, kai skubama, o keltai – kai svarbu geriau užtikrinti vairuotojo darbo poilsio režimą arba kai krovinys netinka tuneliui.

3. Ar „Brexit“ pasikeitė maršrutų pasirinkimo logiką?

Absoliučiai taip. Anksčiau maršrutas buvo renkamas tik pagal geografinį artumą. Dabar svarbiausias kriterijus – tai uosto pajėgumas tvarkyti muitinės dokumentus. Po „Brexit“ Anglijoje įvestos griežtos importo kontrolės. Kai kurie uostai, pvz., Doveris, patyrė didelių spaudimų dėl biurokratinės klaidos, kas sukeldavo ilgas eiles. Didesniuose uostuose, tokiuose kaip Immingham ar Purfleet, yra specializuotos „Smart Freight“ zonos, kurios geriau pritaikytos dokumentų patikrai. Dabar, planuodami maršrutą, mes visada vertiname, kur greičiau bus atliktas GB importinio deklaravimo procesas. Kartais ilgesnis kelias per Olandiją gali būti greitesnis laiko atžvilgiu, nes ten muitinės procedūros vyksta sklandžiau nei peržengus sieną Kalė.

4. Kada verta rinktis dalinius krovinius (LTL – Less than Truckload), o kada pilną sunkvežimį (FTL)?

Viskas priklauso nuo jūsų krovinio tūrio, tačiau ir nuo maršruto. Pilnas sunkvežimis (FTL) visada yra paprasčiau – jis važiuoja tiesiai iš jūsų sandėlio į gavėjo sandėlį. Maršruto pasirinkimas čia labai lankstus. Daliniai kroviniai (LTL) arba surenkamieji kroviniai (grupavimas) reikalauja, kad sunkvežimis nuvažiuotų prie keleto siuntėjų arba atvyktų į paskirstymo hubą. Jei jūs siunčiate nedidelę partiją į Angliją, mes pasirinksime maršrutą, kuris leis mums surinkti kitas siuntas tame pačiame regione (pvz., Lenkijoje ar Lietuvoje), važiuoti į Angliją, o ten iškrauti krovinius skirtinguose taškuose. Čia svarbu, kad maršrutas būtų suplanuotas taip, išvengiant nereikalingų persikrovimų Anglijos viduje, kas brangina paslaugą.

5. Kaip maršrutas įtakoja galutinę pervežimo kainą?

Kainą formuoja trys pagrindiniai dalykai: degalai, keltų bilietai ir vairuotojo darbo laikas. Pasirinkus maršrutą per Doverį, keltų bilietas gali būti pigesnis, tačiau jei ten susidaro eilės, vairuotojas praranda laiką, o jo darbo valandos (kurioms taikomos mokesčius) didėja. Be to, Anglijoje kelių mokesčiai (M6 tolso ir kt.) gali būti dideli. Jei pasirinksime maršrutą per Zeebrugge į Hull, keltas gali kainuoti brangiau, tačiau vairuotojas sutaupo kelias valandas vairavimo Anglijoje ir mažiau degalaus. Esu matęs atvejų, kai „brangesnis“ keltas sumažino bendrą sąskaitą 10–15 proc. Todėl visada atliekame dvigubą skaičiavimą prieš pasiūlydami maršrutą.

6. Kokios dokumentacijos reikia sklandžiam pervežimui į Angliją?

Nepriklausomai nuo to, koks maršrutas pasirinktas, dokumentacija yra svarbiausią dalyką. Reikalingas EORI numeris (Ekonominio operatoriaus registravimo ir identifikavimo numeris), kuris turi būti galiojantis ir ES, ir JK. Be to, būtina paruošti prekių sandėliavimo lapą (Packing List), komercinę sąskaitą-faktūrą (Commercial Invoice) ir, žinoma, eksporto deklaraciją (EX-1). Jei maršrutu vyksta pavojingi kroviniai, reikalingas ADR sertifikatas. Jei maisto produktai – veterinarinis sertifikatas. Mano patirtis rodo, kad dauguma vėlavimų ne dėl sugedusio sunkvežimio, o dėl trūkstamo ar klaidingo HS kodo (Prekių kodos) deklaracijoje. Dėl to mes visada tikriname dokumentus dar prieš išvykstant mašinai iš bazės.

7. Ar galima sekti krovinį realiu laiku ir kiek tai priklauso nuo maršruto?

Taip, šiuolaikinės technologijos leidžia tai daryti beveik visada. Visi mūsų sunkvežimiai yra aprūpinti GPS stebėjimo sistemomis. Tačiau yra niuansas: kai sunkvežimis yra keltuose arba Eurotunelyje, GPS signalas pradingsta arba rodo netikslią vietovę. Jei pasirinksite maršrutą su ilgesne keltų perėjima (pvz., 4 valandos iš Roterdamo), jūsų stebėjimo ekrane krovinys „stovės“ jūroje. Todėl visada pranešame klientams apie šias „aklas zonas“, kad jie nesijaudintų, matydami, kad vieta keičiasi tik po kelių valandų. Taip pat, dėl BREXIT, stebėjimo sistemos dažnai integruojamos su muitinės portalais, kad matytume, ar krovinys sėkmingai praėjo kontrolę.

8. Kokios prekės yra apribotos arba draudžiamos pervežti į Angliją?

Anglija turi griežtas importo taisykles, ypač po „Brexit“. Draudžiama gabenti gyvūninius produktus be specialių leidimų, tam tikrus augalus (sėklas, svogūnus) be fitosanitarinių sertifikatų. Taip pat griežtai kontroliuojami ginklai, amunicija, ir narkotikai (Žinoma, kas yra akivaizdu). Tačiau yra ir specifinių dalykų, pvz., kai kurie maisto priedai, kurie leidžiami ES, bet ne JK. Pasirinkant maršrutą, taip pat svarbu prisiminti, kad kai kurie uostai (pvz., kurie specializuojasi pavojinguose kroviniuose) turi geresnę infrastruktūrą apibrėžtiems kroviniams tvarkyti, tuo tarpu kiti uostai gali juos tiesiog nepriimti. Viską reikia iš anksto koordinuoti su vadybininku.

9. Kas atsitinka, jei krovinys sugenda arba užstringa muitinėje Anglijoje?

Tai bene blogiausias scenarijus, su kuriuo susiduriame maždaug 3–4 % atvejų. Jei krovinys užstrigs dėl trūkstamų dokumentų, jis gali būti nukreiptas į sandėlį (Bonded Warehouse) šalia uosto, kol dokumentai bus sutvarkyti. Tai kainuoja pinigus (sandėliavimas, uždelstas išvežimas). Čia mūsų 20 metų patirtis padeda spręsti problemas greitai. Mes turime kontaktus su vietiniais brokeriais visose pagrindinėse Anglijos uostų vietose (Doveris, Immingham, Felixstowe). Jei maršrutas buvo pasirinktas pro mažesnį uostą, kur nėra gerų brokerių, problemos sprendimas gali užtrukti ilgiau. Todėl visada linkstame prie patikrintų ir didelių koridorių, esant problemoms.

10. Kaip ankstesnis užsakymas įtakoja maršruto pasirinkimą?

Kuo anksčiau užsakykite pervežimą, tuo daugiau galimybių turime pasirinkti nebrangiausią maršrutą. Keltų bilietų kaina yra dinaminė – prieš kelias dienas ji gali šokti dvigubai. Jei kreipiatės savaitę iki išvykimo, mes galime užsakyti bilietus iš anksto ir rinktis tokius uostus, kurie nėra apkrauti. Jei kreipiatės „vakar reikėjo“, mes dažnai priversti važiuoti ten, kur yra vietų, net jei ir brangiau. Be to, ankstesnis užsakymas leidžia mums suderinti grupavimo (LTL) maršrutus, taip suteikiant klientui geriausią kainą.

Išvada

Pervežimai į Angliją nėra paprasta procedūra „nuo taško A iki taško B“, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Tai sudėtingas loginis procesas, kur reikia atsižvelgti į geografiją, politines sąlygas, muitinės reikalavimus ir praktinius vairuotojų poreikius. Mano daugiau nei dvidešimt metų patirtis šioje srityje mokėjo vieno: universalaus sprendimo nėra. Vienam klientui svarbiausia yra kaina, kitam – garantuotas pristatymas rytoj, trečiam – specifinio krovinio saugumas.

Būtent dėl to mes siūlome galimybę rinktis maršrutą. Mes neįsivaizduojame savo veiklos be kliento išgirdimo. Prieš pasiūlydami kainą, visada paklausame: ką jūs pervežate, kiek tai skubu ir kur tiksliai Anglijoje reikia pristatyti? Tik turėdami šią informaciją galime pasiūlyti optimalų kelią – ar tai bus greitas šuolis per Eurotunelį į Londoną, ar ramus kelias per Šiaurės jūrą į Mančesterio pramonės zoną.

Logistika yra apie pasitikėjimą. Kai klientai paveda savo krovinius mums, jie tikisi, kad mes apgalvosime už juos. Pasirinkdami teisingą maršrutą, mes ne tik taupome jūsų pinigus, bet ir užtikriname, kad prekės pasieks paskirties vietą laiku ir be nereikalingų rūpesčių. Anglija išlieka viena pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių, ir nors pasienio kontrolės tapo griežtesnės, su kompetentingu partneriu šios kliūtys tampa tiesiog dar viena įveikiama maršruto dalimi. Jei planuojate pervežimus, nedelskite kreiptis konsultacijai – laikas ir informacija yra geriausi draugai logistikoje.