Krovinių deklaravimo procesas iš Anglijos: Pilnas vadovas verslui

Po Didžiosios Britanijos išstojimo iš Europos Sąjungos (vadinamojo „Brexit“), krovinių gabenimas ir deklaravimas tampa nebe tiesiog logistika, o okeanu biurokratinių reikalavimų, kuriuos reikia įveikti. Dirbęs šioje srityje daugiau nei dvi dešimtis metų, aš mačiau, kaip pasikeitė kraštovaizdis – anksčiau sunkvežimiai važiuodavo „per gatvę“, o šiandina kiekviena siunta turi savo istoriją ir pasą. Daugelis Lietuvos verslininkų, kurie tik pradeda bendradarbiauti su Anglijos tiekėjais arba perkelti gamybas, dažnai klysta tame, kad mano, kad „tai tiesiog kelią pasieks“. Deja, be teisingo parengimo ir supratimo apie deklaravimo niuansus, siunta gali užstringti uoste arba ant sienos, o neplanuoti mokesčiai gali smarkiai sumažinti maržą.

Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi ir paaiškinsiu, kaip tiksliai veikia krovinių deklaravimas iš Anglijos. Mūsų tikslas – padaryti šį procesą skaidrų, suprantamą ir, svarbiausia, be jokių nemalonių staigmenų jūsų verslui. Šios žinios ne tik padės išvengti rūpesčių, bet ir leis efektyviau planuoti savo finansus bei laiką.

Įvadas

Krovinių deklaravimas iš Anglijos į Lietuvą (arba į bet kurią kitą ES šalį) yra procesas, kuris prasideda ne tada, kai sunkvežimis atvažiuoja į Klaipėdos uostą ar Kaliningrado srities perėją, o dar tada, kai tik pasirašoma prekybos sutartis. Svarbu suprasti, kad Anglija dabar yra trečioji šalis, todėl kiekvienas krovinys, net jei jis keliauja tik vieną kilometrą per Lamanšą, turi būti oficialiai užregistruotas muitinės sistemoje.

Mano praktika rodo, kad dažniausia klaida yra vėlavimas. Klientai dažnai kreipiasi į mus tada, kai prekės jau yra pakrautos į sunkvežimį arba jau plaukia keltu. Tokiu atveju, muitinės procedūros tampa „priešpriešines“ – turi veikti greitai, o tai padidina klaidų tikimybę. Idealus scenarijus yra tas, kai visi dokumentai yra paruošti ir patikrinti dar prieš siuntant krovinius iš sandėlio Anglijoje.

Šio proceso širdis yra muitinės deklaracija (ESAMS), EORI kodai, tinkamas prekių kodavimas (tarifų skaičiavimas) ir atitinkamų mokesčių (PVM ir importo muitų) apskaičiavimas. Be to, svarbu atsižvelgti į specifinius tiekėjų reikalavimus, pavyzdžiui, EXW arba DDP sąlygas, kurios tiesiogiai įtakoja, kas ir kada privalo deklaruoti prekes. Toliau straipsnyje nagrinėsime visus šiuos aspektus per išsamią „Klausimas-Atsakymas“ formą, kad galėtumėte rasti atsakymus į tas problems, kurios kyla dažniausiai.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Kokius pagrindinius dokumentus reikia turėti deklaravimui iš Anglijos?

Norint sėkmingai deklaruoti krovinius iš Anglijos, būtinas „auksinis standartas“ dokumentacijos. Visų pirma, tai yra komercinė sąskaita (Commercial Invoice). Ji turi būti išrašyta angliškai, o jei norite, kad Lietuvos muitinėje procesas vyktų sklandžiau, vertėtų turėti ir vertimą į lietuvių kalbą (nors ne visada tai privaloma, bet palengvina darbą). Sąskaitoje turi būti nurodyta tiksliausia prekių apibūdinimas, svoriai (bruto ir neto), prekių kodai (HS kodai), kilmės šalis, pirkėjo ir pardavėjo duomenys bei prekių vertė.

Antrasis, ne ką mažiau svarbus dokumentas yra pakavimo sąrašas (Packing List). Jis padeda muitinės pareigūnams patikrinti, ar siunta atitika deklaraciją, ir ypač svarbus, jei siunčiate dėžių rinkinius arba kompleksines įrangas. Taip pat būtinas transporto dokumentas (CMR sąrašas arba keltinio bilietas), įrodantis, kad krovinys tikrai keliauja. Jei prekės yra reguliuojamos (pvz., maisto produktai, chemija), reikės ir specialių sertifikatų ar leidimų. Be šių dokumentų, deklaravimas neįmanomas, o jų trūkumas gali lemti delspinigius uostuose.

2. Kas yra EORI kodas ir kodėl jis būtinas?

EORI (Economic Operators Registration and Identification) kodas yra unikalus identifikavimo numeris, kuris privalomas visiems verslininkams, vykstantiems prekybą su trečiosiomis šalimis (kaip kad dabar yra Anglija). Jei jūsų įmonė Lietuvoje planuoja importuoti prekes iš Anglijos, jūs privalote turėti Lietuvos EORI kodą, kuris prasideda raidėmis „LT“.

Be EORI kodo negalima pateikti importo deklaracijos. Muitinės sistema tiesiog neleis ją užregistruoti. Taip pat svarbu pažymėti, kad ir Anglijos tiekėjas turi turėti savo (Jungtinės Karalystės) EORI kodą, jei jis pats vykdo eksporto procedūras. Dažnai pasitaiko atvejų, kai klientai kreipiasi į mus prašydami padėti deklaruoti, tačiau net nė neįsiregistravę šio kodo. Registracija Lietuvoje yra nemokama ir atliekama elektroniniu būdu per Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) sistemas, tačiau procesas gali šiek tiek užtrukti, todėl rekomenduoju tai padaryti iš anksto, dar prieš užsakydami pirmąją siuntą.

3. Kas yra GVMS procedūra ir kaip ji veikia keliaujant per Lamanšą?

GVMS (Goods Vehicle Movement Service) yra Jungtinės Karalystės muitinės sistema, kuri buvo įdiegta po „Brexit“, kad būtų galima valdyti krovinius, keliaujančius per sąsiaurį. Tai yra itin svarbu tiems, kurių kroviniai keliauja keliais arba keltu (Dover, Calais, Dunkirk ir t.t.). Principas paprastas: norint patekti į keltą Anglijoje, sunkvežimio vairuotojas turi pateikti ne tik bilietą, bet ir specialų „Gestion Movement Reference“ (GMR) kodą.

Šis kodas sujungia eksporto deklaraciją Anglijoje ir importo deklaraciją ES (pvz., Prancūzijoje ar Belgijoje). Jei GMR kodas nepateiktas arba jame yra klaidų, vairuotojas nebus įleistas į keltą. Mūsų patirtis rodo, kad šioje vietoje dažnai įvyksta „spąstų“ – vairuotojai, įpratę važiuoti be dokumentų, pamiršta susirūpinti šiuo kodu. Kaip logistikos ekspertas, visada primenu savo klientams: užtikrinkite, kad jūsų muitinės brokeris arba ekspeditorius paruošė GMR kodą prieš kelionę, kitaip krovinys gali likti uosto aikštelėje brangiai mokamam laikui.

4. Kaip apskaičiuojami importo mokesčiai (muitas ir PVM) iš Anglijos?

Vienas dažniausiai kylančių klausimų yra: „Kiek aš turėsiu sumokėti už muitines?“. Atsakymas priklauso nuo dviejų dalykų: prekių kilmės ir prekių kodo (HS kodas). Jei prekės yra pagamintos Anglijoje (arba ES šalyje) ir tai galima įrodyti kilmės sertifikatu (EUR.1 arba pareiškimu), importo muitas gali būti 0% dėl „Euro“ prekybos sutarties (taip vadinamos nulinės tarifų sąlygos). Tačiau jei prekės atkeliauja iš Anglijos, bet yra pagamintos, pavyzdžiui, Kinijoje ar JAV, tuomet taikomi standartiniai ES muitų tarifai, kurie svyruoja nuo 0% iki keliolikos procentų, priklausomai nuo prekės rūšies.

PVM (Pridėtinės vertės mokestis) Anglijoje įsisąmoninamas kitaip. Importuojant prekes į Lietuvą, mums turi sumokėti Lietuvos PVM (šiandien tai 21%), tačiau jis mokamas ne Anglijoje, o Lietuvoje gabenimo metu arba per mokesčių deklaraciją. PVM mokesčio bazė apima ne tik prekių vertę, bet ir transporto išlaidas iki ES sienos bei sumokėtą muitą. Svarbu suprasti, kad PVM dažnai gali būti grąžinamas (atsiskaitomas) kaip įmonės PVM mokėjimai, tuo tarpu muitas – tai išlaidos, kurios neatsiskaitomos.

5. Ką reiškia EXW ir DDP sąlygos, ir kurios geriausios klientui?

Incoterms (prekių pristatymo sąlygos) nulemia, kas atsakingas už transportą ir, kas svarbiau, kas atsakingas už importo deklaravimą Lietuvoje. Dažnai klientai renkasi EXW (Ex Works) – tai reiškia, kad jie pačiai paima prekes iš sandėlio Anglijoje. Nors ši sąlyga atrodo pigiau (Anglijos tiekėjas nebraižo antkainio už transportą), ji kelia didžiulę atsakomybę pirkėjui. Jūs turite susirūpinti transportu Anglijoje iki uosto, eksporto deklaracija Anglijoje, keltu ir importo deklaracija Lietuvoje. Jei nors viena grandis žlunga, problemos krenta ant jūsų pečių.

Kita vertus, DDP (Delivered Duty Paid) reiškia, kad tiekėjas arba jūsų pasamdytas logistikos partneris atsako už viską: už transportą, mokesčius ir deklaravimą. Jums prekės atkeliauja tiesiai į sandėlį, ir jums nereikia nieko daryti su muitine. Nors DVP paslauga yra brangesnė (į ją įskaičiuotos ir mūsų paslaugos, ir mokesčiai), ji suteikia ramybę. Mano rekomendacija: jei esate naujas šioje srityje ir neturite patikimo brokerio Anglijoje, rinkitės DDP arba bent jau FCA (Free Carrier) sąlygas, kad išvengtumėte netikėtų išlaidų uostuose.

6. Ar galiu deklaruoti prekes pats, ar būtinas tarpininkas (brokeris)?

Teoriškai – taip, galite deklaruoti prekes patys. Lietuvoje egzistuoja elektroninė deklaravimo sistema (EMCS), į kurią prieiga suteikiama įmonėms, gavusioms leidimą. Tačiau praktiškai, kalbant apie importą iš Anglijos, tai yra labai sudėtinga ir rizikuota. Muitinės deklaravimas reikalauja gilių žinių apie Tarifų sąrašą, muitinės procedūras (pvz., bendrojo sandėlio procedūros), GVMS sistemos nuancias ir Anglijos muitinės reikalavimus.

Klaida deklaracijoje gali kainuoti brangiai – nuo baudų iki prekių konfiskavimo arba ilgo laukimo patikrinimo. Profesionalus brokeris (tarpininkas) ne tik užpildo formą, bet ir patikrina, ar dokumentai teisingi, išsprendžia galimus ginčus dėl prekių kodų ir užtikrina, kad GMR kodai būtų generuojami laiku. Mūsų 20 metų patirtis leidži mums iš karto pamatyti potencialią problemą, kuri naujokui atrodytų nepastebima. Todėl, siekiant 99/100 kokybės ir saugumo, visada rekomenduoju pasikliauti profesionalais.

7. Kas nutinka, jei krovinys bus pasirinktas muitinės patikrai (kontroliui)?

Kiekvienas importuojamas krovinys iš Anglijos yra rizikos grupėje. Muitinės sistemos algoritmai renka tam tikrą procentą siuntų fiziniam ar dokumentiniam patikrinimui. Jei jūsų siunta „užkliuvo“ patikrai, nereikėtų panikuoti – tai standartinė procedūra. Tačiau reikia būti pasiruošusiam tam, kad procesas užtruks ilgiau (nuo kelių valandų iki kelių dienų) ir gali kilti papildomų išlaidų (už patikrinimą uoste, sandėliavimą, perkrovimą).

Jei krovinys patenkamas į raudonąją koridorių (fizinis patikrinimas), muitinės pareigūnai tikrina, ar siuntos turinys atitinka deklaraciją. Čia ypatingą svarbą įgija pakavimo sąrašas ir prekių žymėjimas. Jei deklaracijoje parašyta „plastikiniai vamzdžiai“, o viduje rasti „metalų laužas“ – tai bus didelė problema. Tačiau jei viskas tvarkingai, tikrinamas tik pirmas dėžės sluoksnis. Norint sumažinti patikros tikimybę, svarbu, kad deklaracijos būtų pildomos tiksliai ir be klaidų – sistemos mėgsta „užfiksuoti“ neaiškumus.

8. Kaip elgtis su maisto produktais ir gyvūnų kilmės prekėmis iš Anglijos?

Maisto produktų, gyvūnų kilmės prekių (SANIT) ir augalų importas iš Anglijos yra vienas sudėtingiausių. Nors Anglija buvo ES narė, dabar ji laikoma trečiąja šalima šioje srityje. Importuojant šias prekes, būtina gauti specialų Veterinarinį sertifikatą, kurį išduoda Anglijos veterinarijos tarnyba. Be šio sertifikato, krovinys nebus įleistas į ES.

Be to, šie kroviniai turi būti pristatyti į BIP (Border Inspection Post) – specializuotą punktą (pavyzdžiui, į Kauno, Klaipėdos ar Kitijos kontrolinius postus), kur jie turi būti patikrinti veterinarijos inspektorių. Tai reiškia, kad negalite tiesiog vežti maisto produktų į savo sandėlį – pirmiausia reikia važiuoti į kontrolinį postą. Čia taip pat taikomi mokesčiai už patikrinimą. Mano patirtis rodo, kad maisto produktų logistika reikalauja itin kruopščio planavimo: reikia užsiregistruoti vizitą BIP poste dar prieš išvykstant iš Anglijos, kadangi vietos gali būti užimtos.

9. Ką daryti, jei Anglijos tiekėjas nenori pildyti eksporto deklaracijos?

Tai labai dažna problema. Po „Brexit“ daugelis mažų Anglijos tiekėjų tiesiog atsisako dirbti su ES klientais, nes nenori gaišti laiko su muitinės formalumais. Jei tiekėjas pasako: „Mes tiesiog padėsime prekes ant vairo, o toliau tavęs reikalas“ (t.y. EXW sąlyga be jokios pagalbos), jūs kaip importuotojas atsiduriate sudėtingoje situacijoje. Jums reikės rasti atstovą Anglijoje (tarpininką), kuris galėtų užpildyti Anglijos eksporto deklaraciją jūsų vardu.

Be eksporto deklaracijos Anglijoje, nebus generuojamas GMR kodas, o vairuotojas neišvažiuos. Negalima deklaruoti importo Lietuvoje, jei nėra patvirtinto eksporto iš Anglijos. Tokiu atveju, mūsų įmonė dažnai padeda susirasti partnerius Anglijoje, kuris už atlyginimą atlieka šią procedūrą. Nors tai kelia papildomas išlaidas, tai vienintelis legalus būdas gauti prekes iš neaktyvių tiekėjų.

10. Ar galima atidėti mokesčių mokėjimą (muitinės kreditas)?

Taip, galima, ir tai yra puiki galimybys pagerinti įmonės pinigų srautus (cash flow). Muitinės kredito arba atidėto mokėjimo procedūra leidžia sumokėti importo mokesčius (muitą ir PVM) ne iš karto, kai krovinys kerta sieną, o vėliau – paprastai mėnesio bėgyje, sukuriant vieną bendrą sąskaitą.

Norint gauti tokia galimybę, reikia gauti leidimą iš Muitinės departamento (Lietuvoje). Tai reikalauja tam tikros finansinio stabilumo patvirtinimo (paprastai reikalingas banko garantinis raštas arba draudimo polisas). Tačiau, jei jūsų įmonė importuoja daug ir dažnai, ši procedūra nusimoka, nes nereikia „ušaldyti“ lėšų kiekvienam atskiram kroviniui.