Kraustymo paslaugos į Angliją su visais reikalingais dokumentais: Visas Eksperto Gidas

Įvadas

Perkeliant gyvenamąją vietą į užsienį, vienas iš sudėtingiausių ir reikiačiausių etapų yra logistika, ypač kai kalbame apie išvykimą iš Europos Sąjungos į Jungtinę Karalystę. Po „Brexit“ situacija pasikeitė – tai nebėra paprasta kelionė per vidinės rinkos ribas, o tikras iššūkis, reikalaujantis išsamios žinių ir dokumentų tvarkymo. Per daugiau kaip dvidešimt metų dirbau tarptautinių pervežimų srityje, ir galiu pasakyti viena: sėkmingas kraustymas priklauso ne tik nuo to, kaip saugiai pakroviate baldus, bet ir nuo to, kaip tiksliai parengiate dokumentus.

Kraustymas į Angliją (arba platesniu kontekste – į Jungtinę Karalystę) dabadama reikalauja muitinės procedūrų išmanymo. Daugelis klientų klysta manydami, kad asmeniniai daiktai keliauja be jokių rūpesčių. Tačiau neteisingai užpildyta deklaracija ar trūkstamas popierius gali sustabdyti krovinį Douverio uoste arba Tilbury terminaluose, sukeldamas nemažai nervų ir papildomų išlaidų. Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi, padėsiantiu suprasti ne tik pačio pervežimo procesą, bet ir, kas svarbiausia, biurokratinius smulkmenas, kurios užtikrina sklandų perėjimą per Anglijos sieną.

Mes aptarsime viską nuo to, kokius dokumentus reikia tur�ti išankstiniame etape, iki to, kaip teisingai sudaryti krovininę sąrašą (inventorių), kad muitininkas neturėtų ką paisyti. Šis gidas sukurtas taip, kad jūsų kelionė į naują gyvenamąją vietą būtų kuo mažiau stresinga, o jūsų turtas pasiektų paskirties vietą laiku ir saugiai.

DUK (Dažniausiai Užduodami Klausimai)

Žemiau pateikiamas išsamus klausimų ir atsakymų sąrašas, kuris padės išsiaiškinti visašališką kraustymo procesą į Angliją, su specialiu dėmesiu dokumentams ir muitinės reikalavimams.

1. Kokius pagrindinius dokumentus reikia tur�ti norint legaliai įvežti asmeninius daiktus į Angliją?

Norint sėkmingai įvežti asmeninius daiktus į Jungtinę Karalystę po „Brexit“, būtina turėti keletą pagrindinių dokumentų, kurie patvirtina jūsų tapatybę, daiktų nuosavybę ir perkelimo priežastį. Visų pirma, tai asmens dokumentas (pasas arba asmens kodą turintis tapatybės dokumentas). Antroji ir viena svarbiausių sąlygų yra Transfer of Residence (ToR) numeris, kurį išduoda Jungtinės Karalystės Muitinės ir akcizų departamentas (HMRC). Šis numeris leidžia atsiskaityti su muitine iš anksto ir gauti atleidimą nuo PVM ir muito.

Be to, būtinas kruopštus krovininės deklaracijos sąrašas (angliškai vadinamas Packing List arba Inventory). Jame turi būti išvardyti visi pervežami daiktai su jų apytikslės vertės nurodymu. Jei pervežimą atlieka pervežimo įmonė, taip pat reikalingas tarptautinis krovinių pervežimo kontraktas (CMR sąrašas) ir draudimo polisas, jeigu toks yra. Jei krovinį veža neįgalioti asmenys (pvz., draugai), reikėtų turėti notariškai patvirtintą įgaliojimą.

2. Kas yra Transfer of Residence (ToR) numeris ir kodėl jis toks svarbus?

Transfer of Residence (ToR) – tai specialus muitinės režimas, leidžiantis asmenims, kurie persikėlia gyventi į Jungtinę Karalystę, atvežti savo namų ūkio daiktus be muito ir PVM mokėjimo. Per savo dvidešimt metų praktikoje esu matęs, kaip klientai, ignoruodami šį žingsnį, vėliau turėdavo mokėti 20 proc. PVM nuo savo baldų ir technikos vertės, kas gali siekti tūkstančius svarų.

Norint gauti šį numerį, reikia užpildyti paraišką HMRC svetainėje (ToR01 forma). Tai reikia padaryti kuo ankščiau, idealiai prieš 30 dienų iki planuojamo išvykimo. Paraiškoje reikia nurodyti, kad jūs atvykstate gyventi ilgam laikui, kad Jungtinėje Karalystėje nebuvote gyvenę pastaruoju metu (mažiausiai 12 mėnesių) ir kad daiktai, kuriuos vežate, buvo naudojami jūsų namų ūkyje ne mažiau kaip 6 mėnesius. Gavę ToR numerį, jį būtina nurodyti visose muitinės deklaracijose ir perduoti pervežėjui.

3. Kaip teisingai sudaryti inventorinį sąrašą (Packing List), kad jo neprižiūrėtų muitinė?

Inventorinis sąrašas tai ne tik sąrašas „du dėžės su drabužiais“, o oficialus dokumentas, pagal kurį muitinės pareigūnai vertina krovinį. Jis turi būti labai detalus. Kiekviena dėžė turi turėti savo numerį, o sąraše turi būti aiškiai aprašyta, kas yra viduje. Pavyzdžiui, vietoj „virtuvės reikmenys“, reikia rašyti: „Porceliano lėkštės (12 vnt.), stiklinės (6 vnt.), nerūdijančio plieno peiliai (1 rinkinys)“.

Taip pat svarbu nurodyti daiktų būklę (pvz., „naudotas“, „sena“, „defektai“) ir apytikslę vertę svarais arba eurais. Muitinėje labai atidžiai žiūri į vertę – jei nurodysite per mažą vertę brangiam baldui, gali kilti įtarimų apie muitų vengimą. Asmeniniams daiktams vertė nėra tokia kritinė dėl ToR režimo, bet tikslumas lemia patikimumą. Rekomenduoju sąrašą sudaryti angliškai, kadangi Anglijos muitinės pareigūnai dirba su savo kalba.

4. Ar galiu įvežti transporto priemonę (automobilį, motociklą) kartu su baldais?

Taip, galite, bet tai yra vienas sudėtingiausių procesų. Automobilių įvežimas į JK po „Brexit“ tapo daugiau biurokratizuotas. Jei automobilis yra jūsų nuosavybė daugiau kaip 6 mėnesius ir jį naudojote asmeniniais tikslais, galite bandyti taikyti atleidimą nuo muito (Relief) naudojant tą patį ToR numerį. Tačiau čia yra pavojų: jei planuojate parduoti automobilį per pirmus 12 mėnesių, gali tekti sumokėti mokesčius atgal.

Be to, įvežus automobilį, per 14 dienų reikia jį užregistruoti JK sistemoje (NOVA – Notification of Vehicle Arrivals) ir gauti vietines registracijos numeris. Taip pat reikės pakeisti šviesas (jei jos nėra pritaikytos važiavimui kairėje pusėje) ir praeiti techninę apžiūrą (MOT). Dažnai klientai klysta manantys, kad su Lietuvos technine apžiūra galima važiuoti neribotą laiką – tai netiesa. Po 6 mėnesių (arba trumpiau, jei esate rezidentu) automobilis turi būti perregistruotas.

5. Kokios yra pagrindinės „Brexit“ pasekmės asmeniniams daiktų pervežimams?

Prieš „Brexit“, Lietuva ir Jungtinė Karalystė buvo vienoje rinkoje, todėl pervežti daiktus buvo paprasta kaip važiuoti iš Vilniaus į Klaipėdą. Dabar JK yra trečioji šalis. Tai reiškia, kad kiekvienas krovinys turi praeti oficialią muitinės kontrolę (išvykstant iš ES ir atvykstant į JK).

Praktiškai tai reiškia, kad turi būti pateikta eksporto deklaracija iš Lietuvos pusės ir importo deklaracija JK pusėje. Be ToR numerio, jūsų krovinys gali būti apmokestinas standartiniu PVM (20 proc.) ir muitu, priklausomai nuo prekių kilmės (nors dažniausiai naudoti daiktai yra be muito, bet biurokratija išlieka). Taip pat pasikeitė taisyklės dėl maisto produktų ir augalų įvežimo – dabar daugelis produktų (mėsa, pieno produktai, kai kurie vaisiai ir daržovės) yra griežtai draudžiami arba ribojami.

6. Ar leidžiama įvežti maisto produktus, alkoholį ir tabaką?

Čia reikia būti labai atsargiam. Muitinės taisyklės dėl maisto produktų iš ES į JK yra griežtos. Asmeniniam naudojimui galima įvežti ribotus kiekius maisto produkto, jei jis yra originalioje, uždarytoje pakuotėje ir neturi gyvūninės kilmės (pvz., sausainiai, makaronai, konservai). Mėsos, pieno produktų, kiaušinių ir kai kurių vaisių (pvz., bulvių) įvežimas yra draudžiamas arba griežtai reglamentuojamas, kad būtų išvengta ligų plitimo.

Alkoholis ir tabakas įvežti galima, tačiau tik asmeniniam vartojimui. Nėra fiksuoto limito (kaip buvo anksčiau 800 cigaretės ar 10 litrų degtinės), tačiau jei muitinė įtars, kad prekės skirtos prekybai (pvz., per daug alkoholio vienam asmeniui), gali konfiskuoti prekes ir skirti baudą. Mano patirtis rodo, kad saugu įvežti kelias degtinės butelius ar keletą vyno dėžučių, jei tai aiškiai skirta šventei ar asmeniniam naudojimui, bet ne visą sunkvežimį.

7. Kiek laiko užtrunka krovinio pervežimas ir nuo ko priklauso terminas?

Terminas priklauso nuo pervežimo būdo: dalinis krovinys (shared container) arba pilnas konteineris (FCL). Dalinis krovinys, kai jūsų daiktai keliauja kartu su kitų klientų daiktais viename konteineryje, paprastai trunka ilgiau – nuo 2 iki 4 savaičių. Tai susiję su tuo, kad reikia surinkti kitus siuntas, pakrauti, iškrauti sandėliuose Anglijoje ir paskirstyti.

Pilnas 20 ar 40 pėdų konteineris, skirtas tik jums, yra greitesnis variantas – jis gali pasiekti paskirties vietą per 7–14 dienų nuo išvykimo, priklausomai nuo kelio ir uosto aptarnavimo greičio. Taip pat reikia atsižvelgti į laukimo laiką Douverio uoste arba „Eurotunelyje“, kur gali susidaryti eilės muitinės patikrai. Aš visada patariu klientams planuoti kraustymą su bent 2–3 savaičių atsarga, ypač jei reikalingi baldai iš karto po atvykimo.

8. Kas nutinka, jei trūksta kokio nors dokumento arba jis yra neteisingai užpildytas?

Jei trūksta dokumentų, pvz., nėra ToR numerio arba inventorinis sąrašas yra pernelyg bendras, krovinys gali būti sulaikytas muitinėje. Anglijoje tai vadinama „Customs Hold“. Kol situacija nebus išspręsta, krovinys gali stovėti sandėlyje, o jūsų bus skaičiuojamos laikymo mokesčiai (storage charges), kurie gali būti gana aukšti.

Be to, jei deklaracija neteisinga, gali būti paskirta bauda arba reikalaujama sumokėti PVM ir mokesčius, kuriuos būtų galima išvengti su teisingais dokumentais. Esu matęs atvejus, kai dėl klaidingai nurodytos prekės kilmės (Made in China vietoje Made in EU) klientai turėjo mokėti antidempingo mokesčius. Todėl labai svarbu iš anksto pasikonsultuoti su profesionalais ir patikrinti visus duomenis prieš išsiunčiant krovinius.

9. Ar reikalingas draudimas ir ką jis turėtų dengti?

Absoliučiai taip. Tarptautiniai pervežimai susiję su rizika – nuo krovinio kritimo krovimo metu iki autoavarijos ar gaisro. Standartinis transporto draudimas (CMR draudimas) dažnai dengia tik labai ribotą sumą (pvz., 8,33 SDR vienam kilogramui), kas dažnai neužtenka brangiems baldams arba elektronikai.

Aš visada rekomenduoju užeiti „All Risk“ (visų rizikų) draudimą. Jis apima krovinio praradimą, sugadinimą arba vagystę nuo to momento, kai daiktai pasiimami iš jūsų namų Lietuvoje, iki jų iškrovimo Anglijoje. Svarbu perskaityti draudimo sąlygas, ypač dėl „vadybos klaidų“ (pvz., jei dėžės nebuvo pakrautos tinkamai). Draudimas suteikia ramybės, žinant, kad jei kas nors nutiktų su jūsų išsaugotais gyvenimo daiktais, jūs gausite kompensaciją.

10. Kaip pasirinkti patikimą pervežimo įmonę šiam užduočiai?

Rinka pilna įmonių, siūlančių „pigius pervežimus į Angliją“, tačiau šiuo atveju kaina neturėtų būti vienintelis kriterijus. Patikima įmonė turi turėti ilgametę patirtį būtent tarptautiniuose pervežimuose (ne tik kelių, bet ir jūrų), žinoti muitinės procedūras ir turėti atstovus Anglijoje, kurie gali spręsti problemas vietos lygmeniu.

Klauskite ar įmonė padeda su ToR paraiškomis, ar ji siūlo profesionalų pakavimą (ypač svarbu, jei keliaujate brangiais baldais), ir ar ji turi licenciją (pvz., GB freight forwarder licencija). Atsiliepimai internetu taip pat sako daug, tačiau geriausia – pasitarti su draugais, kurie jau persikėlė. Profesionalus pervežėjas ne tik vezia daiktus, bet ir tampa jūsų partneriu sprendžiant biurokratinius rūpesčius.

Išvada

Kraustymasis į Angliją yra didelis gyvenimo įvykis, kuris gali būti ir nuostabus naujas pradžia, ir tikras košmaras dėl biurokratijos. Kaip žmogus, kuris šioje srityje praleido daugiau nei dvi dešimtmetis, galiu užtikrinti: raktas į sėkmę yra pasiruošimas. Dokumentai – tai ne popieriaus lapai, tai jūsų raktas į sklandų perėjimą per sieną.

Transfer of Residence numeris, tikslus inventorinis sąrašas, supratimas dėl draudimo ir pasitikėjimas savo pervežėju – šie elementai sudaro sėkmingo pervežimo pagrindą. Nelaikykite dokumentų rengimo paskutine minute. Pradėkite rūpintis ToR numeriu ir pakavimu iš anksto, o jei abejojate – visada klauskite ekspertų. Tada, kai sunkvežimis su jūsų daiktais atvyks prie naujųjų namų durų Anglijoje, galėsite mėgautis ramybe ir žinoti, kad padarėte viską teisingai.