Kokie yra tvarkaraščiai krovinių pervežimams į Angliją?

Per daugiau nei dvidešimt metų dirbu tarptautinių pervežimų srityje, ir jei yra viena tema, kuriai klientai visada skiria ypatingą dėmesį, tai – laikas. Kai kalbame apie prekybą su Jungtine Karalyste (JK), kurią lietuviškai dar vadiname Anglija, tvarkaraščiai nėra tiesiog gražus žodis. Tai gyvybiškai svarbi verslo ašis. Nuo tikslaus supratimo, kada krovinių automobilis išvyksta ir kada jis pasiekia paskirties vietą, priklauso sandėlių užpildymas, gamybos procesai ir galiausiai – klientų pasitenkinimas.

Šiame straipsnyje neapsiribošime sausais faktais. Kaip praktikas, kuris mačiau, kaip pasikeitė rinka po „Brexit“ ir kaip evoliucionuoja logistika, paaiškinsiu, kaip susidaryti tvarkaraščiai, kodėl jie kinta ir ką tai reiškia jums – siuntų siuntėjui ar gavėjui. Suprasdami šias mechanizmus, galėsite ne tik tiksliau planuoti savo veiklą, bet ir išvengti nereikalingų nervų bei išlaidų.

Įvadas: Kodėl tvarkaraščiai į Angliją yra ypatingi?

Anglija (arba tiksliau – Jungtinė Karalystė) visada buvo viena pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių. Tačiau geografiškai tai sala, o tai reiškia, kad kelyje į šią šalį visada yra natūrali barjera – La Manšo sąsiauris. Skirtingai nei pervežimuose po žeme po kontinentine Europa, čia visada reikia integruoti keltų arba tunelio pervežimus. Tai sukuria specifinius tvarkaraščius, kurie priklauso ne tik nuo vairuotojo darbo laiko, bet ir nuo keltų company’ų (pvz., P&O, DFDS, Irish Ferries) arba „Eurotunnel“ grafikų.

Po Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos („Brexit“) situaciją sudėtingino muitinės procedūros. Anksčiau tvarkaraštis dažniausiai nulemdavo tik važiavimo greitį ir keltų laipinimą. Dabar jame turi būti numatyta laiko reserve muitinės patikrai. Kaip ekspertas galiu pasakyti: tvarkaraštis į Angliją dabar yra ne tik fizinio judėjimo grafikas, bet ir dokumentinio pasiruošimo kalendorius.

Klientai dažnai klausia: „Kada automobilis atvyks?“ Atsakymas nėra paprastas. Visiškai skirtingai atrodo tvarkaraštis kai kuriama pilna atkarpa (FTL – Full Truck Load) ir kai kalbame apie dalinius krovinius (LTL – Less than Truck Load). Pilname automobilyje tvarkaraštis yra lankstesnis ir pritaikomas kliento poreikiams (pvz., išvykimas tą pačią dieną, kai krovinys paruoštas), tuo tarpu dalinių krovinių atveju jis yra griežtai reglamentuotas – automobilis turi surinkti krovinius iš keleto siuntėjų, todėl išvykimo dienos yra fiksuotos (pavyzdžiui, antradieniais ir penktadieniais).

Šiame straipsnyje mes išnagrinėsime pagrindinius klausimus, susijusius su tvarkaraščiais, kad jūsų planai būtų patikimi.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Šioje skyriuje suformulavau 10 klausimų, kuriuos dažniausiai girdėju iš savo klientų per ilgus metus. Atsakymai į juos padės jums suprasti logistikos mechanizmą ir išvengti nesusipratimų.

1. Kaip dažnai vyksta reisai iš Lietuvos į Angliją?

Rinkoje veikia skirtingi logistikos modeliai. Didelės transporto kompanijos, turinčios savo parką, siūlo itin gausų reisų grafiką. Paprastai daliniams kroviniams (kai jūsų siunta keliauja kartu su kitų klientų krovinais) reisai vyksta 2–3 kartus per savaitę. Pavyzdžiui, automobiliai gali išvykti iš Vilniaus ar Kauno antradieniais ir penktadieniais. Jeigu kalbame apie didelius logistikos hubus (tokius kaip Tilbury ar Londono zonos), tvarkaraščiai gali būti net kasdieniai. Jeigu reikalingas pilnas automobilis (FTL), tvarkaraštis formuojamas individualiai. Dažnai tokios siuntos gali būti išvežamos tą pačią dieną, kai yra paruoštas krovinys, jei tik vairuotojas neviršija savo darbo laiko normų.

2. Kiek trunka standartinis krovinio pristatymas į Angliją?

Tai vienas populiariausių klausimų. Standartinis tranzito laikas (transit time) daliniams kroviniams paprastai svyruoja nuo 3 iki 5 darbo dienų. Kodėl tiek ilga? Todėl, kad kelias turi savo specifiką. Pavyzdžiui, jei automobilis išvyksta antradienį ryte, jis turi nuvykti iki uosto (paprastai tai yra Oostende, Calais arba Dunkerque), užsukti ant kelto, perplaukti sąsiaurį, vėl važiuoti per Anglijos kelių tinklą, o paskui – išskirstyti krovinius. Jeigu krovinys keliauja į toliau esančias vietas, pvz., į Škotiją (Glasgow, Edinburgh) ar Velsą, pridėkite dar vieną dieną. Pilniems automobiliams (FTL) tranzitas gali būti trumpesnis – 2–3 dienos, jei nėra stabdymų tarpiniuose taškuose ir krovinys yra jau paruoštas muitinei.

3. Ar tvarkaraštis priklauso nuo to, į kurį Anglijos miestą vežama?

Absoliučiai taip. Anglija nėra tik Londonas. Geografinis padėtis labai veikia laiką. Populiariausi maršrutai yra į pietryčius (Londonas, Tilbury, Maidstone) ir Vidurio Angliją (Birmingham, Manchester). į šias vietas automobiliai važiuoja dažniausiai, todėl ten tvarkaraščiai griežtesni ir pristatymas greitesnis. Tačiau jei reikia pristatyti krovinį į Bristolį (pietvakariai), Liverpulį (šiaurės vakarai) arba į šiaurinę Škotiją (Aberdeen), tai gali užtrukti ilgiau ne dėl atstumo vien, bet ir dėl to, kad reikia derinti maršrutą su kitomis siuntomis. Kartais reikia persikelti į kitą automobilį (taip vadinamas „cross-trade“ arba perkelimas tarp terminalų), kas taip pat prailgina pristatymo laiką papildomai 1–2 dienoms.

4. Kaip „Brexit“ paveikė tvarkaraščius ir pristatymo laiką?

Tai neišvengiama tema. Prieš „Brexit“ sienos kirtimas buvo formalumas – dokumentas patikrintas per kelias minutes. Dabar, tarp ES ir JK egzistuojant „sienai“, tvarkaraščiuose turi būti numatyta laiko reserve muitinės procedūroms. Net jei visi dokumentai yra tvarkingi (Prekybos sutartis, EX1 deklaracija, TIR knygelė ar transitas), gali susidaryti eilės. Ypatingai tai pasireiškia per šventes arba intensyvių prekybos laikotarpius (prieš Kalėdas). Mano patirtis rodo, kad dabar reikia planuoti pristatymą ne kaip „tiksliai 72 valandos“, o kaip „72 valandos + galimas muitinės uždelstimas“. Todėl dauguma kompanijų savo tvarkaraščiuose oficialiai nurodo tranzito laiką 4–5 dienas, nors fiziškai nuvažiuoti galima ir per 2 dienas. Tai apsauginis barjeras jūsų nervų ramybei.

5. Ar galima siųsti krovinius į Angliją savaitgaliais?

Tai klausimas, apie kurį dažnai diskutuojame su klientais, kurie norėtų, kad prekės būtų pristatytos pirmadienį ryte. Teoriškai, keltų pervežimai vyksta ir savaitgaliais. Tačiau reikia atsižvelgti į vairuotojų darbo laiką ir gavėjų sandėlių režimą. Didžioji dalis Jungtinės Karalystės sandėlių ir verslo įmonių dirba nuo pirmadienio iki penktadienio. Jei automobilis atvykia į paskirties vietą šeštadienį ar sekmadienį, jis gali būti priverstas laukti iki pirmadienio ryto, kad būtų iškrautas. Tai ne tik prailgina pristatymą, bet ir gali sukelti papildomų išlaidų už laukimą (detention time). Geriausia praktika – planuoti išvykimas taip, kad krovinys būtų paruoštas išvežimui darbo dienomis, o pristatymas numatytas sandėlio darbo valandomis.

6. Kuo skiriasi „Ekspres“ tvarkaraštis nuo standartinio?

Standartinis tvarkaraštis dažniausiai reiškia, kad krovinys keliauja grupiniame reise (daliniame krovinyje). Automobilis renka krovinius iš įvairių siuntėjų, sustoja tarpiniuose taškuose, ir tai užtrunka. „Ekspres“ arba „Spartus“ pervežimas yra visiškai kita istorija. Čia dažniausiai naudojamas mažesnis automobilis (pvz., 3,5 tons arba 7 tons sunkvežimis) arba netgi furgonas, skirtas tik jūsų siuntai. Tokiu atveju tvarkaraštis yra labai lankstus. Galima išvykti iš Lietuvos ryte ir būti Anglijoje kitą dieną ar net po 24 valandų (atsižvelgiant į keltų grafiką). Taip yra todėl, kad nereikia stovėti renkant kitas siuntas ir nereikia laukti, kol bus užpildytas didelis sunkvežimis. Tai brangesnė paslauga, tačiau kritiniais atvejais (pvz., sustojus gamybai dėl trūkstamų detalių) ji neatsiejama.

7. Kokius uostus dažniausiai naudoja pervežėjai ir kaip tai veikia grafiką?

Pasirinkimas uosto tiesiogiai įtakoja tvarkaraštį. Populiariausias yra Doveris (Anglijoje) – Calais / Dunkerque (Prancūzijoje). Šis maršrutas trumpiausias, keltų eismas labai intensyvus (kiekvieną valandą). Tai leidžia labai tiksliai planuoti atvykimo laiką į Angliją. Tačiau jei yra didelės eilės (kas nutinka dažnai), gali užtrukti. Alternatyva – „Eurotunnel“ (tarp Folkestone ir Calais). Jis veikia kaip traukinys, keltuvas automobilius perveža po sąsiauriu per 35 minutes. Čia tvarkaraštis labai tikslus, tačiau reikia iš anksto rezervuoti bilietus. Dar viena populiari kryptis – Oostende (Belgija) į Ramsgate arba Hull. Šie maršrutai dažnai naudojami, norint išvengti Doverio spūsčių. Jei krovinys važiuoja per šiaurines Belgijos ar Nyderlandų uostus, tvarkaraštis gali šiek tiek pasislinkti, tačiau kelionė gali būti ramesnė.

8. Ar galima sekti savo krovinio judėjimą realiu laiku?

Šiuolaikinėje logistikoje tai yra standartas, o ne prabanga. Nors daugelis senų „mėgėjiškų“ pervežėjų vis dar skambina vairuotojui ir klausia „kur tu esi?“, profesionalios kompanijos naudoja GPS stebėjimo sistemas. Kaip klientas, turite teisę gauti nuorodą (tracking link), kurioje matote automobilio padėtį žemėlapyje. Taip pat svarbu susitarti dėl pranešimų. Pavyzdžiui, mūsų praktika yra informuoti klientą apie tai, kad krovinys išvyko, kai jis kiria sieną (arba užeina ant kelto) ir kai jis pasiekia paskirties vietą (POD – pristatymo dokumentas). Tai leidžia jums tiksliai žinoti, kada reikia susiruošti priimti prekes.

9. Kas nutinka, jei krovinys nėra paruoštas laiku?

Tai viena dažniausių problemų, darančių įtaką tvarkaraščiams. Tarkime, dalinis krovinys turi išvykti antradienį. Jūsų siunta turi būti pasiruošusi pirmadienio pavakare. Jei vėluojate paruošti dokumentus arba patį krovinį, vairuotojas negali laukti neribotai, nes jis turi užfiksuotą išvykimo laiką, kad spėtų į keltą. Tokiu atveju jūsų krovinys gali būti perkeltas į kitą reisą, pvz., į penktadienį. Tai reiškia 3 dienų delsimą. Be to, gali būti taikoma bauda už vėlavimą arba išlaidos už grįžtantį tuščią automobilį (jei jis jau atvyko pas jus). Mano patarimas kaip eksperto: praneškite pervežėjui iš karto, kai matau, kad gali vėluoti. Kartais galima susiderėti, kad vairuotojas aplankys kitą klientą paskutinis, tačiau tai reikalauja geros komunikacijos.

10. Kaip užtikrinti, kad Krovinys atvyks pagal planuotą tvarkaraštį?

Raktas yra dokumentacija. Nuo 2021 metų Anglijoje galioja griežti importo reikalavimai. Jei jūsų gavėjas Anglijoje nebuvo užregistravęs „EORI“ numerio arba neteisingai užpildė prekių kodus (HS codes), krovinys gali būti sulaikytas muitinėje. Tai visiškai sugriauna tvarkaraštį. Automobilys stovi, vairuotojas laukia, o laikas bėga. Norint užtikrinti sklandų tvarkaraštį, būtina iš anksto (dar prieš išvežiant krovinį iš Lietuvos) patikrinti, ar Anglijos pusė yra paruošusi priimti prekes. Patikrinkite, ar gavėjas moka PVM (VAT) JK, ar turi atstovą (fiscal representative). Gerai paruošti dokumentai – tai 90% sėkmingo ir laiko tvarkaraščio.

Išvada

Tvarkaraščiai į Angliją nėra tiesiog lentelė su datomis. Tai sudėtingas logistinis mozaika, susidedanti iš kelių infrastruktūros, keltų grafikų, vairuotojų darbo laiko, muitinės procedūrų ir, svarbiausia, dokumentinio pasiruošimo. Per daugiau nei 20 metų patirties šioje srityje įsitikinau, kad sėkmė slepiasi ne tiek greičiame, kiek tikslume ir planavime.

Jei planuojate siųsti krovinius, visada vertinkite tvarkaraštį su atsarga. Daliniams kroviniems – 3–5 darbo dienos yra realus standartas. Pilniems automobiliams – 2–3 dienos. Nepamirškite, kad Anglija yra sala, o jos muitinė dabar yra „trečioji šalis“, todėl biurokratiniai procesai gali sukelti nedidelius uždelstimus.

Geriausias patarimas, kurį galiu duoti kaip ekspertas – nebijokite klausti savo logistikos partnerio. Jei jums reikalingas konkretus pristatymo laikas (pvz., pirmadienį 8:00 valandą ryte), praneškite apie tai ne prieš pat išvykimą, o planuodami siuntą. Tada mes galime pasirinkti tinkamą keltą, maršrutą ir netgi paskirti specialų vairuotoją, kuris užtikrins, kad jūsų verslas ne visu. Logistika – tai partnerystė, o tikslus tvarkaraštis yra šios partnerystės vaisius.

Tikiuosi, kad šis straipsnis padėjo jums suprasti, kas slepiasi už uždaro vartų ir kaip veikia krovinių srautai tarp Lietuvos ir Anglijos. Planuokite protingai, ruoškite dokumentus laiku, ir jūsų siuntos visada pasieks tikslą laiku.