Vežame 24 metus
+370 606 04300

+4456 0156 4237

Skambink kasdien 8-22 val.

Kiekvieną dieną vežam į Angliją ir iš Anglijos keleivius ir siuntas

Kokie yra populiariausi maršrutai į Angliją ir atback: Visiškas eksperto vadovas

Vežame kiekvieną dieną

Kokie yra populiariausi maršrutai į Angliją ir atback: Visiškas eksperto vadovas,  vežam kiekvieną dieną

Vežame nuo durų iki durų

Kokie yra populiariausi maršrutai į Angliją ir atback: Visiškas eksperto vadovas  vežam nuo durų iki durų

Keleiviui nemokamas bagažas

Kokie yra populiariausi maršrutai į Angliją ir atback: Visiškas eksperto vadovas nemokamas bagažas keleiviui

iki 30 kg.

Paimame iš visos Anglijos

Kokie yra populiariausi maršrutai į Angliją ir atback: Visiškas eksperto vadovas, surenkam ir pristatom visoje Anglijos

Pristatome visoje Anglijoje

Paimame iš visos Lietuvos

Kokie yra populiariausi maršrutai į Angliją ir atback: Visiškas eksperto vadovas, surenkam ir pristatom visoje Lietuvoje

Pristatome visoje Lietuvoje


Artimiausi išvykimai
į Angliją:

  • • Lapkričio 17 dieną, antradienį, šiandien
  • • Lapkričio 18 dieną, trečiadienį, rytoj
  • • Lapkričio 19 dieną, ketvirtadienį, poryt
  • • Lapkričio 20 dieną, penktadienį, užporyt
iš Anglijos:
  • • Lapkričio 17 dieną, antradienį, šiandien
  • • Lapkričio 18 dieną, trečiadienį, rytoj
  • • Lapkričio 19 dieną, ketvirtadienį, poryt
  • • Lapkričio 20 dieną, penktadienį, užporyt


    • ● Vežame nuo durų iki durų.
      ● Paimame iš visos Lietuvos ir visos Anglijoje.
      ● Vežame kiekvieną savaitės dieną.
      ● Išvykstame maršrutu: visa Lietuva - Lenkija - Vokietija - Olandija - Belgija - Prancūzija - visa Anglija..
  • Keleivius vežame į Angliją patogiais mikroautobusais ir autobusais (nemokamas bagažas iki 30 kg.)

    Lietuva → Anglija kaina nuo 130€/130£
    Anglija → Lietuva kaina nuo 130€/130£

    Siuntas vežame į Angliją

    Siuntos kaina nuo 35€/35£ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.

    Krovinius vežame į Angliją

    Krovinių kaina kaina nuo 35€/35£. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.

    Kokie yra populiariausi maršrutai į Angliją ir atback: Visiškas eksperto vadovas

    Dirbu tarptautinių krovinių pervežimų srityje jau virš dvidešimt metų. Per tą laiką matyta viskas – nuo smulkių siuntinių, kuriuos reikėjo pristatyti „vakar“, iki sudėtingų projektinių krovinių, užpildančių visą priekabą. Viena iš tų maršrutų, kuris visada išlieka aktvus, reikalauja ypatingo dėmesio ir nuolatinių naujovių, yra maršrutas į Jungtinę Karalystę (Angliją) ir atgal. Nors geografiškai tai atrodo nesudėtinga – važiuoji per Europą, kertasi jūrą ir tu esi vietoje – tačiau logistikoje detalės lemia sėkmę.

    Pastaruoju metu situacija keitėsi drastiškai. „Brexit“, pandemijos padariniai, kainų augimas ir kaitriai geopolitiniai orai privertė pervežėjus ir logistikos ekspertus permąstyti senus įpročius. Maršrutas, kuris anksčiau buvo laikomas standartiniu, šiandien gali tapti neefektyviu dėl eismo spūsties ar papildomų muitinės procedūrų. Šiame straipsnyje aš pasidelsiu prie tos temos ir išsamiai, remdamasis ilgamečia patirtimi, papasakosiu, kaip šiuo metu formuojasi efektyviausi maršrutai į Angliją, ką reikia žinoti apie tranzitą ir kodėl planavimas yra pusė sėkmės.

    Svarbu suprasti, kad nėra vieno „auksinio“ kelio. Viskas priklauso nuo to, iš kurio Lietuvos (ar kitos Baltijos šalies) taško išvykstate, ką vežate ir koks yra Jūsų laiko bei biudžeto limitas. Tačiau yra pagrindiniai koridoriai, kuriais juda didžioji dalis sunkiasvorių transporto priemonių. Juos ir išnagrinėsime, atsižvelgdami į realias problemas, su kuriomis susiduria vairuotojai kelyje.

    Įvadas: Kodėl maršruto parinkimas yra kritiška?

    Kai klientas klauso „Kiek kainuos pristatyti į Londoną ar Mančesterį?“, pirmasis dalykas, kurį apskaičiuoju, yra ne tik kuro kaina, bet ir optimalus maršrutas. Anglija yra sala. Tai reiškia, kad negalime tiesiog važiuoti sausuma – privalome kirsti Lamanšą. Šis paprastas faktas sukuria „gerklę“, per kurią praeina beveik visa prekyba su kontinentine Europa.

    Esu matęs, kaip neapsimanyęs maršruto pasirinkimas gali prailginti kelionę net 12 valandų. Pavyzdžiui, nusprendęs važiuoti trumpesniu keliu per Vokietiją, bet patekęs į didžiulius statybų ar eismo įvykių spūstis, vairuotojas praleidžia brangų laiką, o klientas gauna vėluojantį krovinią. Be to, po „Brexit“ Anglija tapo trečiąja šalimi muitinės atžvilgiu. Tai reiškia, kad net jei maršrutas fiziškai atrodo trumpiausias, jis gali tapti ilgiausiu dėl lėtų patikrų uostuose.

    Todėl šiandien populiariausi maršrutai vertinami ne pagal tik kilometrus, o pagal patikimumą, greitį ir mažiausią riziką. Mes dažnai pasirenkame tokius maršrutus, kur leidžia vairuotojui laiku atlikti poilsį, kur yra daugiau degalinių ir, svarbiausia, kur uostai dirba efektyviau. Pažiūrėkime, kokios galimybės dominuoja rinkoje šiuo metu.


    DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

    Šioje skyriuje suformulavau dešimt labiausiai aktualaus klausimų, kuriuos man dažnai užduoda klientai ir partneriai. Atsakymai į juos padės Jums suprasti ne tik tai, kur važiuoja sunkvežimiai, bet ir kodėl ten važiuoja.

    1. Koks yra klasikinis ir dažniausiai naudojamas maršrutas į Angliją iš Lietuvos?

    Tradiciškai ir vis dar dažniausiai naudojamas maršrutas eina per Lenkiją ir Vokietiją link Belgijos arba Prancūzijos uostų. Iš Lietuvos mes važiuojame A1 automagistrale link Lenkijos, toliau per Varšuvą ir Lodzą link Vokietijos sienos. Vokietijoje dažniausiai pasirenkamas kelią per Berlyną (A10) ir toliau į vakarus link Hanoverio (A2). Toliau maršrutas veda link Belgijos (Liège, Bruxelles) arba tiesiai į šiaurės Prancūziją (Lille, Calais).

    Šis maršrutas populiarus dėl gerai išvystytos infrastruktūros. Vokietijoje ir Belgijoje keliai yra aukščiausios kokybės, o daugybė degalinių su aptarnavimo zonomis palengvina vairuotojų darbą. Galutinis tikslas šiame koridoriuje yra pasiekti vieną iš Lamanšo sąsiaurio perėjimų – dažniausiai Kalė (Calais) ar Diunkerką (Dunkirk), iš kur keltu arba Eurotuneliu pateikiama į Angliją. Tai yra „auksinis standartas“ dėl to, kad šiame maršrute yra daugiausia kasdienių reisų, kas leidžia lengviau surasti priedangą (grįžtantį krovinių) ir greičiau išspręsti technines problemas.

    2. Ar yra alternatyvūs maršrutai, kurie gali būti efektyvesnių už klasikinį kelią per Kalę?

    Taip, tikrai. Pastaraisiais metais vis daugiau pervežėjų linksta link šiaurinės maršruto varianto – per Nyderlandus. Šis maršrutas taip pat veda per Vokietiją, bet tiesiai į šiaurę, link Reino ir toliau į Rotterdamą arba Hoek van Hollandą.

    Iš čia keltai plaukia ne į pietinę Anglijos dalį (kaip atsitinka su Kalė-Doverio linija), o į rytinę pakrantę – Harwichą arba Felikstou (Felixstowe). Šis maršrutas gali būti ypatingai patogus tiems, kur veža krovinius į rytinę Angliją (Londonas, Norwichas, Kembridžas) arba į Midlands (Birmingemas). Nors jūros perėjimas šiuo atveju trunka ilgiau (apie 6–7 valandas palyginti su 1,5 valanda Eurotuneliu), šis laikas dažnai naudojamas vairuotojo poilsiui, kas leidžia taupyti vairavimo valandas ir pasiekti paskirties vietą ryte, išvengiant naktinio važiavimo Anglijos viduje.

    3. Kaip „Brexit“ paveikė maršrutų pasirinkimą ir patogumą?

    „Brexit“ sukėlė revoliuciją mūsų planavime. Anksčiau Anglija buvo beveik kaip kita ES šalis – muitinės procedūros buvo minimalios. Dabar Anglija yra trečioji šalis, tai reiškia, kad kiekvienas krovinys turi būti deklaruojamas. Tai tiesiogiai veikia maršrutus.

    Maršrutai, kurie veda pro uostus su gerai organizuotais „Green Lane“ (žaliąja juosta) procedūromis, tapo prioritetiniais. Pavyzdžiui, Doverio uostas yra didžiausias, bet kartu ir labiausiai apkrautas. Jei dokumentai nėra tvarkingi, eilės gali būti milžiniškos. Todėl kai kurie pervežėjai pasirenka mažesnius uostus, tokius kaip Ramsgate ar net Hull (iš Roterdamo/Zeebrugge), nors ten ir reikia važiuoti šiek tiek ilgiau, nes ten mažiausios eilės ir greičiau atliekamos muitinės patikros. „Brexit“ taip pat padarė labai svarbu tai, kad vairuotojas turi turėti visiškai tvarkingus dokumentus (pvz., EX1 ar T1 deklaracijas) dar prieš pasiekiant uostą, kitaip maršrutas gali baigtis darbo vietoje – prie vartų.

    4. Koks yra greičiausias būdas pasiekti Angliją, ir kodėl jis ne visada yra pigiausias?

    Greičiausias būdas be abejo yra naudoti Eurotunelį (tarp Folkestone Anglijoje ir Calais Prancūzijoje). Techniškai tai trunka tik apie 35 minutes nuo įvažiavimo iki išvažiavimo. Jei reikia pristatyti labai skubų krovinį („Just in Time“ pristatymas), šis variantas nugalėja visus. Jis taip pat priklauso nuo oro sąlygų – skirtingai nei keltai, tunelis neveikia tik labai retais atvejais.

    Tačiau jis nėra pigiausias. Bilietai į Eurotunelį dažniausiai brangesni už bilietus į keltą. Be to, norint gauti gerą kainą, reikia turėti ilgalaikę sutartį arba registruotis iš anksto. Mažiems vežėjams ar pavienių reisų atvejais kaina gali smarkiai padidėti. Be to, šis maršrutas verčia važiuoti per Kalė/Doverio regioną, kuris yra chroniškai užkemšamas. Taigi, nors jūros perėjimas užtrunka minutes, atvažiavimas prie įvažiavimo gali užtrukti valandas. Todėl „greičiausias“ ne visada reiškia „efektyviausias“ visos kelionės atžvilgiu.

    5. Ar verta rinktis maršrutą per Zeebrugge (Belgija) ar Hull (Anglija)?

    Tai vadinamasis „Šiaurės jūros“ maršrutas, kuris yra mano asmeninis favoritas tam tikriems tipams krovinių, ypač jei jie eina į šiaurinę Angliją (Škotija, šiaurės Anglija). Važiuojame per Vokietiją, Nyderlandus į Belgijos uostą Zeebrugge. Iš ten keltas plaukia į Hullą.

    Šio maršruto pranašumas tas, kad jis apeina pačią užčiuoptžiausią Anglijos pietinę dalį (Londoną ir M25 žiedkelį). M25 yra košmaras kiekvienam vairuotojui – čia nuolatos stovi spūstys. Jei Jūsų krovinys eina į Leedsą, Šefildą ar Niukaslą, maršrutas per Hull gali taupyti ne tik valandas, bet ir nervus. Be to, šie keltai yra labai patogūs vairuotojams – turi kabinas, kurias galima užsisakyti poilsui, todėl vairuotojas atvyksta atgaivintas. Trūkumas – ilgesnis jūros kelionės laikas (apie 13 valandų), tačiau jis dažnai sutampa su būtinu poilsiu, taigi laiko praradimo nėra.

    6. Kokios yra pagrindinės problemos, susijusios su vairuotojų darbo laiku šiuose maršrutuose?

    Europos Sąjungos reglamentai dėl vairuotojų darbo laiko yra griežti, ir Anglijoje taikomi tie patys taisyklės (nors po „Brexit“ Anglija turi savo nukrypimų, principas panašus). Planuojant maršrutą, negalima tiesiog padalinti atstumo per greitį. Reikia įsivaizduoti, kur vairuotojas gals padaryti 45 minučių pertrauką ir kur jis praleis naktį.

    Maršrutuose į Angliją tai ypač kritiška dėl „Eurotunelio“ ar keltų laukimo. Jei vairuotojas praleidžia 3 valandas stovėdamas eilėje į Eurotunelį, tai nėra laisvas laikas – jis laikomas darbu. Todėl, jei maršrutas yra ilgas, gali tekti rinktis tokius uostus, kur yra artimos poilsio aikštelės, arba rinktis ilgesnį keltą (kaip Zeebrugge-Hull), kad vairuotojas galėtų užmigti kelyje. Mano patirtis rodo, kad blogai suplanuotas darbo laikas maršrute gali lemti tai, kad vairuotojas tiesiog neįvažiuos į Angliją, nes neturės teisės vairuoti, todėl reikės neplanotai sustoti poilsio aikštelėje, kas vėlina pristatymą.

    7. Kokie yra sezoniškumo ypatumai renkantis maršrutą?

    Logistikoje nėra nieko pastovaus, o sezonai daro didelę įtaką. Vasarą, ypač liepos–rugpjūčio mėnesiais, Vokietijos ir Belgijos automagistralėse gausu turistų, kas sukelia eismo įvykių ir spūsčių riziką. Tuo metu kai kurie pervežėjai stengiasi nukrypti nuo pagrindinių kelių arba rinktis naktinio reisus.

    Taip pat reikia atsižvelgti į anglų kalbines šventes (Bank Holidays). Anglijoje šios digos yra labai populiarios keliauti, todėl prieš ir po jų keltų bilietų kainos šuoliais didėja, o vietos gali būti išparduotos. Prieš šventes, pvz., Kalėdas ar Velykas, maršrutai per Doverį tampa tiesiog nepraeinami. Tuo metu aš visada patariu klientams planuoti keliones su dideliu uždelsimu arba rinktis alternatyvius uostus, net jei tai kainuoja brangiau. Žiemos metu vėlgi reikia atsižvelgti į tai, kad Vokietijoje ir Lenkijoje gali būti stiprūs sniego paveikslai, o kalnuotose vietovėse (nors maršrutai ir vengia aukštumų) gali kilti problemų dėl padangų grandinės reikalavimų.

    8. Kaip šiuo metu veikia grįžtantiesių maršrutų (iš Anglijos į Lietuvą) paieška?

    Vienas didžiausių iššūkių tarptautiniuose pervežimuose yra tuščias važiavimas (priedanga). Anglija yra viena tų šalių, iš kurios labai sunku surasti krovinius į Lietuvą. Anglija daugiau importuoja prekių negu eksportuoja į Rytų Europą.

    Dėl to maršruto planavimas turi būti lankstus. Jei mes vežame krovinią į Londoną, mums reikia ieškoti grįžtančio krovinio ne tik iš Londono, bet ir iš Midlands ar net šiaurės Anglijos, kadangi ten daugiau pramonės. Kartą teko vežti krovinią į pietinę Angliją, o grįžti paimti krovinį iš Škotijos – tai padidino nuvaziuotą atstumą, bet leido užtikrinti, kad sunkvežimis nevažiuotų tuščias. Šiuo metu populiaru taip pat kombinuoti maršrutus: paimti krovinį iš Anglijos į Vokietiją ar Nyderlandus, o iš ten – į Lietuvą. Tai leidžia išlaikyti stabilias kainas klientams, nes nereikia mokėti už „tuščią važiavimą“ visą kelią.

    9. Ar yra skirtumas tarp krovinių tipų (pavieniai siuntiniai vs. pilna priekaba) renkantis maršrutą?

    Absoliučiai taip. Jei kalbame apie pilną priekabą (FTL), mes galime sau leisti rinktis tiesiausius ir greičiausius maršrutus, nes viskas skirta vienam klientui. Tačiau kai kalbame apie dalinius krovinius (LTL) ar grupinius pervežimus, maršrutas tampa daug sudėtingesnis.

    Daliniai kroviniai reikalauja važiuoti pro terminalus, kur vyksta perkrovimai. Pavyzdžiui, sunkvežimis gali važiuoti iš Lietuvos į Angliją, bet pakeliui sustoti Vokietijoje ar Belgijoje papildyti krovinius. Tokiu atveju maršrutas nėra tiesus – jis yra „užrašytas“ pagal terminalų vietą. Be to, jei krovinys yra jautrus (maistas, vaistai, šalta grandinė), maršrutas turi būti planuojamas taip, kad vairuotojas praleistų kuo mažiau laiko uostuose ir muitinėse, kad išlaikytų reikalaujamą temperatūrą. Tokiais atvejais dažniau renkamas Eurotunelis dėl greičio, net jei ir brangesnis.

    10. Kokios ateities perspektyvos? Ar keičiasi maršrutai dėl naujų technologijų ar infrastruktūros?

    Logistika neišvengiamai keičiasi. Šiuo metu stebime didelę investicijų į geležinkelio infrastruktūrą tarp kontinentinės Europos ir Anglijos (nors „Eurotunnel Shuttle“ dominuoja, vis daugiau kalbama apie krovinių traukinius). Taip pat vystomos „Ro-Ro“ (Roll-on/Roll-off) keltų linijos.

    Mano nuomone, ateityje mes matysime dar daugiau maršrutų, kurie vengs Londono ir pietryčių Anglijos. Dėl didėjančio eismo ir užterštumo, uostai toliau nuo Londono (pvz.,

    Užsakyk nemokamą skambutį Perskambinsime per 3 min į bet kurios šalies telefono numerį nemokamai.


    Vykdomas užsakymas…

    Vykdomas užsakymas…
    Užsakymas priimtas!

    perskambinsime jums per 3 minutes

    Klaida!

    Šiuo metu užsakymo priimti negalime, babandykite vėliau.