Kokie dokumentai reikalingi prekių pervežimui į Angliją? Pilnas eksperto vadovas

Įvadas

Pervežti prekes į Angliją (Jungtinę Karalystę) po „Brexit“ yra visai ką kitą nei nešti jas į Berlyną ar Varšuvą. Dar prieš keletą metų tai buvo paprasta vidinės rinkos operacija, kur dokumentų reikėjo tiek, kiek ir važiuojant į kitą Lietuvos apskritį. Tačiau situacija pasikeitė drastiškai. Dabar Jungtinė Karalystė yra trečioji šalis, o tai reiškia, kad kiekviena siunta turi kirsti ne tik geografinę, bet ir muitinės sieną.

Dirbdamas tarptautinių pervežimų srityje beveik dvidešimt metų, mačiau, kaip subręsta logistika, kaip keičiasi taisyklės ir kaip, nepaisant visų iššūkių, verslas sugeba prisitaikyti. Tačiau vienas dalykas išlieka pastovus: dokumentacija yra pagrindas. Jei trūksta vieno parašo, vieno lapo arba vieno neteisingo skaičiaus, vilkikas gali užstrigti Doverio uoste arba Eurotunelyje dienomis, o sąnaudos išaugą į astronomines sumas.

Šiame straipsnyje aš ne tik išvardinsiu popierius, bet ir paaiškinsiu, kodėl jie reikalingi, kaip juos užpildyti ir kokia yra jų logika. Mes kalbėsime ne tik apie sausumos, bet ir apie jūrų bei oro transportus, nes principiai, ypač muitinės atžvilgiu, jie yra identiški. Nesvarbu, ar esate didelė gamybinė įmonė, ar mažas e. prekybininkas, bandantis išsiųsti pirmąją siuntą į Londoną – šis žinynas skirtas jums. Suprasdami procesą ir turėdami tvarkingus dokumentus, jūs užtikrinsite, kad jūsų prekės pasieks pirkėją laiku ir be nereikalingų rūpesčių.

Svarbu suprasti, kad šiandien prekių pervežimas į Angliją – tai ne tiesiog logistika, tai ir teisinis procesas. Muitinės deklaravimas, PVM mokėjimas, kilmės sertifikatai – visos šios sąvokos tapo kasdienybe kiekvienam eksportuotojui. Taigi, panagrinėkime išsamiai, ką reikia turėti rankose, kad siunta netyčia neišverstų į „pilną sustojimą“.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Žemiau pateikiamas išsamus klausimų ir atsakymų sąrašas, kuris padės jums susidaryti pilną vaizdą apie dokumentų reikalavimus ir jų niuansus.

1. Kokie yra pagrindiniai (būtini) dokumentai, be kurių neįmanomas joks krovinys į Angliją?

Nepaisant to, ką vežate – konteinerę su baldais ar mažą pakelį su dokumentais – egzistuoja „šventoji trejybė“ dokumentų, be kurių vairuotojas neišvažiuos iš Lietuvos arba neįvažiuos į JK. Tai yra: CMR sąrašas, Komercinė sąskaita-faktūra (Commercial Invoice) ir Pakavimo sąrašas (Packing List).

CMR sąrašas yra pagrindinis vežimo kontraktas tarp siuntėjo ir vežėjo. Jame nurodoma, kas vežia, ką ir į kur. Be šio dokumento sunkvežimis gali būti sustabdytas bet kurioje patikros vienoje. Komercinė sąskaita-faktūra yra svarbiausias dokumentas muitinei. Ji turi būti pateikta angliškai ir joje turi būti tiksliai nurodyta prekių vertė, jų pavadinimas, svoris ir prekių kodai (HS kodai). Pakavimo sąrašas padeda muitinės pareigūnams vizualiai patikrinti, kas yra dėžėse arba ant paletės, be to, jis būtinas draudimo atvejais. Jei šių trijų dokumentų nėra, arba jie užpildyti neteisingai, krovinys bus laikomas netinkamu išvežti arba įvežti.

2. Ar po „Brexit“ reikalingi nauji dokumentai, kurių anksčiau nebuvo?

Taip, ir tai yra pagrindinis pokytis. Anksčiau mums užteko CMR ir sąskaitos. Dabar, kai JK yra trečioji šalis, privalome vykdyti išvežimo (Export) ir įvežimo (Import) muitinės procedūras. Tai reiškia, kad reikalingi Muitinės deklaracijos.

Lietuvoje reikia pateikti išvežimo deklaraciją (EXS), o JK pusėje – įvežimo deklaraciją (IM). Šios deklaracijos dažniausiai formuojamos elektroniniu būdu ir priskiriamos prie siuntos, tačiau fiziškai vairuotojas arba muitinės tarpininkas turi turėti numerį (MRN – Movement Reference Number), kuris sujungia šią siuntą su sistemoje. Be šių deklaracijų, prekės neturi teisinio statuso kirsti sienos. Taip pat svarbu paminėti EORI numerius – tiek siuntėjas iš Lietuvos, tiek gavėjas Anglijoje turi turėti galiojantį EORI numerį. Be jo neįmanoma užbaigti muitinės procedūrų.

3. Kas yra EORI numeris ir kodėl jis būtinas?

EORI (Economic Operators Registration and Identification) numeris yra unikalus identifikavimo kodas, priskiriamas ekonominiams subjektams, vykdantiems prekybą su šalimis, kurios nėra ES narių (arba, atveju su JK, vykdantiems prekybą su JK). Galvojant apie Angliją, reikia dviejų skirtingų EORI numerių: vieno išsduoto Lietuvos (ES EORI) ir antrojo išduoto Jungtinės Karalystės (GB EORI).

Jei jūsų įmonė Lietuvoje dar neturi EORI numerio, jį turite gauti nemokamai pas Muitinės departamentą prieš siunčiant pirmąją siuntą. Anglijos pusės gavėjas taip pat privalo turėti savo GB EORI numerį. Jei jo neturi, muitinė JK neleis atlikti importo procedūros, o siunta gali būti grąžinta atgal arba sunaikinta gavėjo sąskaita. Dažnai klientai klausia, ar galima naudoti vieną numerį visiems siuntimams – taip, EORI numeris yra pastovus ir jį gavęs, jį naudojate visam gyvenimui (kol veikiate įmonės pavadinimu).

4. Kaip teisingai užpildyti Komercinę sąskaitą-faktūrą (Commercial Invoice), kad ją priimtų Anglijos muitinė?

Tai yra vienas dažniausiai pasitaikančių problemų šaltinių. Anglijos muitinė (HMRC) yra labai griežta dėl sąskaitų kokybės. Sąskaita privalo būti anglų kalba. Joje turi būti nurodyti šie duomenys: 1. Siuntėjo (jūsų) ir gavėjo (Anglijoje) pilni pavadinimai, adresai ir kontaktai. 2. Abiejų šalių EORI numeriai. 3. Unikalus sąskaitos numeris ir išrašymo data. 4. Detalus prekių aprašymas (pvz., ne „mediniai baldai“, o „medinės valgomojo kėdės, rudos spalvos, be audinio“). 5. Prekių kodai (HS kodai) – tai tarptautinės prekybos klasifikacija, pagal kurią nustatomas muito tarifas. 6. Bruto ir neto svoris kiekvienai prekės rūšiai. 7. Valiuta ir bendra prekių vertė (be PVM, jei taikoma). 8. Incoterms sąlygos (pvz., EXW, FOB, DDP) – jos nurodo, kas moka už transportą ir kada atsirasta rizika.

Dažna klaida – nurodyti neteisingą vertę arba palikti bendrus, nevienareikšmius prekių pavadinimus. Tai sukelia įtarimų dėl mokesčių vengimo ir traukia papildomus patikrinimus.

5. Kas yra HS kodai (Tariff codes) ir kodėl jie taip svarbūs?

HS kodai (Harmonized System Codes) yra skaitmeninis kodas, kuris unikaliai identifikoja prekę. Visame pasaulyje (su nedideliais pakeitimais) tas pats produktas turi tą patį kodą. Pavyzdžiui, obuolių sultys gali turėti kodą 2009 71, o oda batams – 4203 20.

Anglijoje HS kodai nusako ne tik tai, kas tai per prekė, bet ir kokį muito tarifą (jei toks yra taikomas) reikia mokėti. Jei jūs nurodysite neteisingą kodą, gali būti taikomas didesnis muitas, o siunta gali būti sustabdyta. Esu matęs atvejų, kai dėl vienos skaitmens klaidos įmonė teko mokėti tūkstančius svarų baudų. Kaip ekspertas patariu: jei nesate tikri dėl savo prekių kodų, pasitarkite su muitinės brokeriu arba naudokitės oficialia Anglijos muitinės paieškos sistema (UK Global Tariff). Neteisingas kodas yra laikomas mokesčių vengimu, nors ir būtą nežinojant.

6. Ar reikia mokėti muitą (customs duty) ir PVM (VAT) vežant prekes į Angliją?

Tai priklauso nuo dviejų faktorių: prekių kilmės ir jų vertės.

Jei prekės yra pagamintos ES (Lietuvoje) ir tai įrodyta kilmės sertifikatu (dažniausiai EUR.1 arba pareiškimas apie prekių kilmę sąskaitoje), daugeliu atvejų muitas netaikomas (0 %) dėl prekybos susitarimo tarp ES ir JK. Tačiau jei prekės atkeliauja iš Kinijos, JAV ar kitų šalių ir tik per Lietuvą tranzituoja, muitas gali būti taikomas pagal JK tarifus.

Kas dėl PVM (Anglijoje tai vadinama VAT – Value Added Tax)? PVM privalo mokėti beveik visi importuojami į JK kroviniai (išskyrus labai mažas vertės siuntas). Importo PVM mokėjimas atliekamas įvežimo metu. Svarbu suprasti, kad PVM moka JK gavėjas (importuotojas), ne siuntėjas iš Lietuvos (išskyrus atvejus, kai vežama pagal DDP – Delivered Duty Paid sąlygas, tada atsakomybę perima siuntėjas). Importo PVM tarifas Anglijoje dažniausiai yra 20 %, tačiau kai kurioms prekėms (pvz., knygos, maistas, vaikų drabužiai) gali būti mažesnis (5 % arba 0 %).

7. Kas yra T1 dokumentas ir kada jis reikalingas?

T1 dokumentas tai yra tranzitinės deklaracijos forma. Ji naudojama tada, kai prekės, kurios yra ne ES kilmės (t.y., jose nebuvo apdorotos ES ir neturi ES kilmės statuso), yra vežamos iš ES (pvz., Lietuvos) į trečiąją šalį (JK) per kitas ES šalis, arba kai reikia išvengti mokesčių mokėjimo tarpinėse šalyse.

Tačiau praktiškai, tiesiogiai vežant iš Lietuvos į Angliją, T1 dažniausiai nereikalingas, jeigu mes iš karto atliekame išvežimo (EXS) procedūrą. T1 gali būti naudingas, jei prekės atkeliauja iš užsienio (pvz., iš Baltarusijos) į Lietuvą ir iš karto yra perkraunamos į kitą vilkiką, važiuojantį į Angliją, nenorint įforminti importo į ES. Paprastam Lietuvos gamintojui, eksportuojančiam savo gaminius, T1 nereikalingas, pakanka išvežimo deklaracijos. Bet jei dirbate su trečiųjų šalių prekėmis – apie šį dokumentą reikia galvoti.

8. Kokius specialius dokumentus reikia maisto produktams, gyvūnams arba cheminei prekivežiui?

Čia prasideda sudėtingiausia dalis. Standartiniai dokumentai (CMR, Invoice) nepadės, jei vežate reguliuojamas prekes. Jei vežate maisto produktus (gyvūninės kilmės) arba augalus, būtinas Veterinarinis pasas arba Sanitarinės sveikatos sertifikatas. Šiuos dokumentus išduoda Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.

Šie sertifikatai užtikrina, kad produktai atitinka JK saugumo standartus. Be jų prekės bus sunaikinti pasienyje arba priverstai grąžinti atsiuntėjo lėšomis. Cheminėms medžiagoms g prireikti REACH sutikimo arba specialių leidimų. Jei vežate receptinius vaistus – reikia MVG (Medicininių vaistų gydymui) leidimų. Prieš vežant tokias prekes, visada reikia konsultuotis su brokeriu, nes sąrašas keičiasi ir priklauso nuo konkrečios prekės rūšies. Nepaisyti šių reikalavimų – tai gąsdinantys brangus ir rizikingi.

9. Kas yra „Rules of Origin“ taisyklės ir kodėl jos svarbios netaikant muitui?

„Rules of Origin“ (Kilmės taisyklės) yra mechanizmas, leidžiantis nustatyti, iš kurios šalies prekė tikrai yra kilusi. Tai yra kritiška siekiant gauti 0 % muito tarifą pagal ES-JK prekybos ir bendradarbiavimo susitarimą.

Pavyzdžiui, jei lietuviška įmonė siuva drabužius, bet audinys parduotas iš Turkijos, o sagos iš Kinijos – ar šie drabužiai laikomi „Lietuvos kilmės“? Tai priklauso nuo to, ar drabužių gamybos procesas Lietuvoje pakankamai „perdirbė“ produktą (pvz., siuvimas yra pakankamas procesas tekstilėms). Jei taip – gausite 0 % muitą. Jei ne – gali būti taikomas muitas pagal medžiagų kilmę. Norint panaudoti 0 % muito tarifą, dažniausiai užtenka parašyti „Pareiškimą apie prekių kilmę“ tiesiogiai ant komercinės sąskaitos-faktūros. Nereikia eiti į jokias institucijas gauti atskiro sertifikato (išskyrus specifinius atvejus EUR.1). Tai paprasta, bet reikalauja tikslumo ir supratimo, ką jūsų gamykla daro.

10. Kas nutinka, jei dokumentuose yra klaidų arba jų trūksta?

Geriausiu atveju – vėluojama. Pasienio punktuose (Doveris, Folkestone) pareigūnai gali paprašyti pataisyti dokumentus. Elektroninėmis sistemomis tai dažnai padaryti galima greitai, jei turite pasirūpinę brokeriu. Tačiau jei klaida esminė (pvz., nėra EORI numerio, prekės kodas visiškai neteisingas arba trūksta specialaus sertifikato), krovinys gali būti sustabdytas.

Tada prasideda laukimas. Vilkikas stovi ir kaupia stovėjimo mokesčius (demurrage). Sandėliuose kaupiasi saugojimo mokesčiai. Jei klaidų nepataisote per tam tikrą laiką (pavyzdžiui, 72 valandas), krovinys gali būti grąžintas atgal arba sunaikintas (pvz., maisto produktai). Visos šios išlaidos krenta ant tojo, kas suklydo (paprastai ant siuntėjo, jei nebuvo numatyta kitaip). Be to, gresia administracinės baudos už klaidingą deklaravimą. Todėl principas „geriau du kartus patikrinti nei vieną kartą susimokyti“ logistikoje veikia 100 %.

Išvada

Prekių pervežimas į Angliją šiandien yra procesas, reikalaujantis disciplinos, žinių ir dėmesio smulkmenoms. Nors pirmasis žvilgsnis į dokumentų sąrašą gali atrodyti bauginantis, visi šie lapai ir kodai turi savo logiką – jie užtikrina sklandų prekybos srautą, saugumą ir teisingą mokesčių surinkimą.

Mano dvidešimties metų patirtis šioje srityje sako, kad sėkmės paslaptis yra ne komplikuotuose schemose, o o paprastume ir tikslume. Turėkite tvarkingą CMR, kruopščią anglų kalba parašytą sąskaitą-faktūrą su teisingais HS kodais, užtikrinkite, kad jūsų ir gavėjo EORI numeriai yra tvarkingi, o jei prekės specifinės – nebijokite klaustyti specialistų apie sertifikatus. Naudokitės profesionaliais muitinės brokeriais – jų patirtis taupo ne tik nervus, bet ir pinigus.

Anglija išlieka viena pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių. Rinka yra atvira, bet taisyklės žaidime pasikeitė. Tie, kurie susitvarko su dokumentacija, šiose taisyklėse ne tik išgyvena, bet ir laimi, siūlydami savo klientams greitą ir patikimą aptarnavimą. Tikimės, kad šis straipsnis padės jums jaustis tikrai užtikrintai, kai kitą kartą reikės užpildyti siuntos blanką į Londoną ar Mančesterį.