Kokia kelionės trukmė vežant į Angliją dabar? Eksperto analizė ir praktiniai patarimai

Kiekvienas, kuris bent kartą gyvenime turėjo susidurti su krovinių gabenimu į užsienį, žino vieną pagrindinę tiesą: laikas – tai pinigai. Tačiau kalbant apie maršrutą į Angliją (arba, tikslesniu terminu, į Didžiąją Britaniją), laiko vertė įgyja visai kitą matmenį. Pastaraisiais metais šis kelias pasikeitė nebežymėtai. Dar prieš penkerius metus galėjome kalbėti apie gana standartinius terminus, kai krovinių pervežimas buvo tiesiog klausimas atstumo. Šiandien situacija yra kur kas sudėtingesnė.

Dirbdamas tarptautinių pervežimų srityje daugiau nei dvidešimt metų, mačiau, kaip keitėsi sienos, technologijos ir klientų lūkesčiai. Ilgą laiką Anglija buvo vienas iš paprasčiausių ir lengviausiai pasiekiamų kryptų. Bet po „Brexit“ ir pasaulinių logistikos sutrikimų, „dabar“ turi visai kitą prasmę. Klientai dažnai klausia: „Kiek laiko užtruks mano siunta atvykti?“, ir tikėjasi gauti vieną paprastą skaičią. Tačiau, kaip ir visada profesionaliojo logistikoje, atsakymas nėra tiesioginis. Jis priklauso nuo dešimčių veiksnių, kurie susivija į vieną kompleksinę sistemą.

Šiame straipsnyje mes panagrinėsime, iš tikrųjų kiek laiko užtrunka nuvažiuoti į Angliją, kas daro įtaką šiam laikui ir kodėl terminai gali skirtis net ir toje pačioje savaitėje. Mes neapsiribosime sausais statistiniais duomenimis, bet ir pažvelgsime į procesą iš vidaus – paaiškinsime, kas vyksta tiek vairuotojo kabinoje, tiek muitinėse. Mūsų tikslas – padaryti tą procesą kuo aiškesnį jums, kad galėtumėte suplanuoti savo veiklą be nereikalingų nervų ir staigmenų.

Svarbiausia, ką reikia suprasti iš pat pradžių: tai nebe tik fizinis kelias per Lietuvą, Lenkiją, Vokietiją, Belgiją ar Prancūziją. Tai ir biurokratinis kelias, kurio ilgis priklauso nuo dokumentų tvarkos ir muitinės greitaveikos. Taigi, kokia kelionės trukmė vežant į Angliją dabar? Pasiskirkime kava ir panagrinėkime šią klausimą išsamiai.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Šioje skiltyje surinkome dešimt dažniausiai kylančių klausimų, kuriuos klientai užduoda apie krovinių gabenimą į Angliją. Atsakymai paremti ilgamečia praktika ir dabartine rinkos situacija.

1. Koks vidutinis laikas, reikalingas kroviniui nuvežti iš Lietuvos į Angliją?

Vidutinis laikas, kurį vadybininkai nurodo savo klientams, svyruoja nuo 3 iki 5 dienų. Tačiau tai yra labai sąlyginis skaičius. Jeigu kalbame apie pilną sunkvežimio (FTL – Full Truck Load) krovinį, kuris keliauja tiesiai iš siuntėjo sandėlio į gavėjo sandėlį be sustojimų, idealiai susitvarkius su dokumentais, šis kelias gali užtrukti ir 2–3 dienas. Tokiu atveju vairuotojas važiuoja be ilgų pertraukų, o keltas per Lamanšą yra iš anksto užrezervuotas.

Tačiau realybėje dažniausiai susiduriame su daliniais krovinais (LTL – Less than Truck Load) arba grupinėmis siuntomis. Čia situacija pasikeičia. Reikia laukti, kol sunkvežimis užsipildys kitų klientų krovinais Lietuvoje arba paimti papildomą krovinį Vokietijoje. Anglija yra sala, todėl ten neįmanoma „užsukti“ pavėlavus – ten reikia važiuoti paruoštu. Dėl to dalinių krovinių terminas dažniausiai yra ilgesnis – 4–5 darbo dienos, o retais atvejais, esant dideliam apkrovimui, ir iki savaitės.

2. Kaip „Brexit“ paveikė kelionės trukmę į Angliją?

„Brexit“ buvo didžiausias posūkis logistikoje per pastarąjį dešimtmetį. Iš karto po pasitraukimo iš ES bendrosios rinkos, kelionės trukmė padidėjo vidutiniškai 1–2 dienas. Kodėl? Nes anksčiau siena tarp Prancūzijos ir Anglijos buvo formalumas. Sunkvežimis pravažiuodavo per kontrolę per kelias minutes.

Šiandien situacija kitokia. Kiekvienas krovinys, išvykstantis iš ES (įskaitant Lietuvą) į Angliją, privalo turėti teisingai pateiktą eksporto deklaraciją. Vairuotojui reikia gauti specialų kodą (MRN – Movement Reference Number), kuris patvirtina, kad krovinys legaliai išvežtas iš Europos Sąjungos. Jeigu dokumentuose yra klaida arba deklaracija nepateikta laiku, sunkvežimis gali būti sulaikytas Prancūzijos pusėje (pvz., Calais) arba Anglijos pusėje (Dover). Biurokratinės procedūros, muitinės patikros ir galimas dokumentų tvarkymas vietiniu metu gali prailginti kelionę nevalandomą laiką. Dabar nebeužtena tik vairuotojo – reikalingas tiksliai suderintas logistikos ir dokumentų valdymo komandos darbas.

3. Kokį vaidmenį vaidina keltų ir Eurotunelio laikas?

Kelionės trukmę į Angliją labai stipriai lemia pasirinktas perėjimas per Lamanšą. Yra du pagrindiniai būdai: keltai iš Calais į Dover ir Eurotunelis (iš Coquelles į Folkstone). Keltas plaukia apie 90 minučių, o traukinys tuneliu – vos 35 minutes.

Atrodo, kad tunelis visada yra greitesnis variantas, tačiau tai ne visada tiesa. Tunelio kelias turi griežtesnius grafikus, o bilietų kaina gali smarkiai svyruoti. Jeigu vairuotojas pavėluoja į rezervuotą vietą, jis gali būti perkeltas į kitą reisą, kas uždelgs visą maršrutą valanda ar dviem. Keltai, nors ir lėtesni, dažniau kursuoja, todėl, jeigu vairuotojas atvyksta anksčiau ar vėliau, labiau tikėtina, kad jis įsilies į artimiausią išvykimą be didelių delsos. Be to, oro sąlygos (audringas vėjas) gali stabdyti keltus, kas yra nepriklausomas nuo mūsų veiksnys, galintis prailginti kelionę net kelias valandas.

4. Ar savaitės diena (sekmadienis, penktadienis) turi įtakos greičiui?

Absoliučiai taip. Tai vienas svarbiausių dalykų, apie kurį klientai dažnai pamiršta. Anglijoje labai griežtai laikomasi vairuotojo darbo ir poilsio laiko taisyklių. Vairuotojas negali tiesiog važiuoti 24 valandas per parą – jis privalo padaryti pertraukas.

Pavyzdžiui, jeigu krovinys išvyksta iš Lietuvos ketvirtadienį, vairuotojas gali atvykti į Lamanšo perėją šeštadienio vakare. Jeigu jis nespėja paimp paskutinio keltų ar traukinio, jam teks laukti iki sekmadienio ryto. Nors keltai ir tunelis veikia visą parą, vairuotojo darbo laiko apskaita gali riboti judėjimą. Be to, Anglijoje dauguma sandėlių ir parduotuvių neįrengia krovinių sekmadieniais ar švenčių dienomis. Jeigu vairuotojas atvyksta į paskirties vietą penktadienio vakarą, o sandėlis dirba iki 16:00 val., jis teks laukti iki pirmadienio ryto. Tokios „stovėjimo“ dienos automatiškai prailgina pristatymo terminą, nors fiziškai sunkvežimis jau buvo atvykęs.

5. Kiek laiko užtrunka muitinės procedūros?

Jeigu visi dokumentai yra tvarkingi, muitinės procedūros trunka minimalų laiką – praktiškai 0 minutes. Sistema yra automatizuota: vadybininkas pateikia deklaraciją iš anksto, gauna MRN kodą, vairuotojas jį nuskaito brūkšniniame kode ties siena ir važiuoja toliau. Tačiau tai idealus scenarijus.

Praktiškai dažnai įvyksta nesklandumų. Jei deklaracijoje nurodytas neteisingas svoris, prekių kodai (HS kodas) arba trūksta kokių nors sertifikatų (pvz., maisto produktams), sistema „užstrigs“. Tada vairuotojas gali būti nukreiptas į „raudonąją juostą“ – vizualinę patikrą. Tokia patikra gali trukti nuo valandos iki kelių dienų, jei reikia atvykti į muitinės terminalą iškrauti krovinį arba pataisyti dokumentus. Dabar, po „Brexit“, Anglijos muitinė (HMRC) yra labai griežta, todėl klaidų kaina brangi. Todėl, norint užtikrinti trumpą kelionės trukmę, dokumentus reikia tvarkyti itin atidžiai dar prieš išvykstant mašinai.

6. Ar atstumas (maršrutas) lemia dideles skirtumus?

Lietuva yra didelė šalis, o Anglija – sala. Atstumas Vilnius–Londonas yra apie 1800–1900 km, o Klaipėda–Londonas – šiek tiek mažiau, apie 1700 km. Skirtumas tarp atvykimo iš Vilniaus ar Klaipėdos paprastai sudaro pusę dienos.

Tačiau svarbiau ne tik atstumas Lietuvoje, bet ir maršrutas Vakarų Europoje. Dažniausiai važiuojama per Lenkiją ir Vokietiją. Vokietijoje dažnai vyksta kelių remonto darbai (baustunnel, autobahn), o savaitgaliais ar švenčių dienomis eismas ten būna labai intensyvus. Vairuotojas gali prarasti 2–3 valandas ties vieną vieną statybų vieta. Alternatyvus maršutas per Belgiją ir Olandiją gali būti trumpesniu atstumu, tačiau ten taip pat gali būti didelių spūsčių. Patyręs ekspertas pasirinks maršrutą ne tik pagal trumpiausią atstumą žemėlapyje, bet ir pagal dabartinę eismo situaciją, tačiau tobulai numatyti spūstis neįmanoma jokiai programai.

7. Kaip metų laikas (žiema, vasara) veikia transportavimą?

Metų laikas turi tiesioginės įtakos. Žiemą keliaujant per Vokietiją ar kalnuotas rajonus (pvz., netoli Vokietijos ir Belgijos sienos), galimi sniego stipriaus, o šiaip slydžių. Vienas didelis eismo įvykis autostradoje gali sustabdyti tūkstančius sunkvežimių ir visą eismą uždaryti keletą valandų. Tai automatiškai pastumia pristatymo terminą.

Vasarą problema gali būti ne oras, o atostogos. Liepos–rugpjūčio mėnesiais Europos keliai yra apkrauti turistų, kas taip pat sukuria spūstis. Be to, vasarą keltų bilietų kyla smarkiai, o vietų stoka gali priversti laukti ilgiau nei įprasta. Taip pat reikia atsižvelgti į vairuotojų darbo sąlygas – aukšta temperatūra kaboje riboja vairavimo laiką be poilsio.

8. Kokios yra skirtumai tarp pilno krovinio (FTL) ir dalinio (LTL) pristatymo laiko?

Skirtumas yra esminis. Kaip minėjau, pilnas krovinys (FTL) yra „skrydis“ tiesiai į taikinį. Vairuotojas turi vieną adresą, vieną užduotį. Jis gali planuoti savo poilsį taip, kad kuo greičiau pasiektų tikslą. Tokiu atveju 3 dienos yra realus standartas.

Dalinis krovinys (LTL) yra kaip autobusas mieste. Sunkvežimis turi sustoti paimti arba išduoti kitas siuntas kelyje. Pavyzdžiui, jis gali važiuoti į Angliją, tačiau kelią užtrukti paimant krovinius Vokietijoje (Hamburgas arba Miunchenas). Tai užtrunka pusę dienos. Tada, atvykus į Angliją, toks sunkvežimis gali neiti tiesiai į Londoną, o pirmiausia nuvažiuoti į Birmingamą, Mančesterį, o tik paskui į paskirties vietą. Toks maršrutas su „užsukimais“ gali užtrukti iki 5–7 dienų, nors atstumas nuo Lietuvos toks pats. Jeigu jums svarbus greitis, visada verta pagalvoti apie pilno krovinio arba dalinio krovinio su vienu sustojimu variantą.

9. Ar klientas gali kaip nors pagreitinti procesą?

Taip, ir tai viena svarbiausių dalykų. Greičiausia grandis visa grandinėlė yra ne vairuotojas ir ne keltas, o dokumentų parengimas. Jeigu klientas laiku pateikia visus duomenis: prekių sąrašą (paketavimo sąrašą), svorius, matmenis, gavėjo kontaktus ir, svarbiausia, mokesčių/muitinės deklaravimo atstovo (tarpininko) duomenis Anglijoje, procesas vyksta sklandžiai.

Dažnai delsa atsiranda todėl, kad krovinys jau pakrautas, o vadybininkas vis dar laukia prekių kodų arba gavėjo EORI numerio. Be to, jeigu klientas gali lanksčiau planuoti krovimą (pvz., krauti antradienį vietoj penktadienio), tai gali leisti išvengti srautų ir užtikrinti, kad vairuotojas spėtų paimti paskutinį keltą prieš savaitgalį. Aktyvi komunikacija ir tvarkingi dokumentai gali sutrumpinti kelionę net viena diena.

10. Ką daryti, jei krovinis vėluoja? Kaip sužinoti tikrąją padėtį?

Pirmiausia – nereikia panikuoti. Geležinkelio ar kuro stoties tvarkaraščio šioje srityje nėra. Visada yra tikimybė vėlavimo dėl eismo, oro sąlygų ar muitinės. Profesionali transporto komanda visada turi GPS stebėjimo sistemas ir ryšį su vairuotoju.

Jei jums atrodo, kad krovinis vėluoja, pirmiausia susisiekite su savo vadybininku. Jis gali pamatyti realaus laiko vietą. Dažnai klientui atrodo, kad krovinys jau turi būti vietoje, tačiau vairuotojas tiesiog privalo laikytis poilsio režimo (pvz., jis privalo miegoti 9 valandas). Tokiu atveju „vėlavimas“ yra tiesiog saugumo reikalavimas. Jei problema yra techninė (sunkvežimis sugedo) ar dokumentinė (muitinė sulaikė), geras vadybininkas apie tai praneš nedelsdamas ir pasiūlys sprendimą. Pasitikėjimas logistika ir kantrybė – tai geriausi draugai šiame maršrute.

Išvada

Apibendrinant, kokia kelionės trukmė vežant į Angliją dabar? Galime pasakyti tiksliai: tai nėra fiksuotas skaičius. Tai yra dinaminis procesas, kurį lemia nuo 2 iki 5 ar net 7 dienų, priklausomai nuo krovinio tipo, metų laiko, savaitės dienos ir, svarbiausia, dokumentų tvarkos.

Dabartinė situacija logistikos srityje reikalauja ne tik fizinio pajėgumo nuvežti atstumą, bet ir intelekto suvaldyti biurokratinius reikalavimus. „Brexit“ sukūrė papildomą barjerą, kuris nebeleidžia taip paprastai ir laisvai kirsti sienos, kaip anksčiau. Visgi, su patikima partneriais ir gerai suplanavus veiksmus, šie trukdžiai timažia iki minimumo.

Mūsų patirtis rodo, kad klientai, kurie supranta šios kelionės specifiką ir laiku pasirūpina dokumentais, visada gauna savo krovinius greičiau. Anglija lieka viena pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių, ir nepaisant visų iššūkių, keliai ten yra aktyvūs. Svarbiausia – neitikti idealistiniems „per 48 valandų“ pažadams, jei jie nepagrįsti realiomis aplinkybėmis, o rinktis patikimumą, atvirumą ir profesionalų požiūrį. Tada kelionės trukmė taps nebe nerimo šaltiniu, o prognozuojamu darbo etapu.