Kiek trunka keleivių vežimas į Angliją mikroautobusu vidutiniškai?

Įvadas

Perdvežti žmones tarp Lietuvos ir Jungtinės Karalystės – tai ne tik paprasta logistika arba važiavimas iš taško A į tašką B. Tai sudėtingas, daugiau nei dvidešimt metų trunkantis mano patyrimas tarptautinių pervežimų srityje įrodęs, kad sėkmę lemia ne tik greitis, bet ir kruopštus planavimas, žinių apie kelių situaciją taikymas bei gebėjimas numatyti neišvengiamus iššūkius. Dažnai klientai, susisiekę su manimi ar kitomis pervežimo kompanijomis, pirmiausia klausia ne kainos, nors ir ji svarbi, o laiko. „Kiek aš praleisiu kelyje?“, „Kada aš būsiu Londono priemiesčiuose?“, „Ar spėsiu į savo gydytojo apžiūrą?“. Šie klausimai yra natūralūs, nes laikas – tai viena brangiausių mūsų gyvenimo vertybių.

Tačiau atsakyti viena sakiniu, pvz., „kelionė trunka 30 valandų“, būtų ne tik netikslu, bet ir profesionališka. Tiesą sakant, tokio atsakymo negaliu duoti, jei noriu, kad klientas būtų tikrai informuotas ir nenusiviltų. Vidutinis keleivių vežimo į Angliją mikroautobusu laikas svyruoja priklausomai nuo begalės veiksnių: nuo išvykimo vietos Lietuvoje iki konkretaus taško Anglijoje, nuo metų laiko ir oro sąlygų iki paties sudėtingiausio kintamojo – sienų kirtimo ir keltų tvarkaraščių.

Šiame straipsnyje aš pasidaliausi savo dvidešimtmete patirtimi ir detaliai paaiškinsiu, kas tik lemia šios kelionės trukmę. Mes ne tik aptarsime vidutinius laiko rodiklius, bet ir panagrinėsime, kodėl kartais kelionė užtrunka ilgiau negu tikėtasi, ir kaip profesionaliai organizuojami šie maršrutai, kad kelionė būtų ne tik efektyvi, bet ir saugi. Jūs sužinosite, kas vyksta „už scenos“, kai vairuotojas sėda į volą, ir kodėl greitis visada nėra vienintelis prioritas.

Taigi, jei planuojate kelionę į Angliją mikroautobusu arba tiesiog domitės, kaip veikia ši industrija, kviečiuu skaityti toliau. Rasi čia ne sausus statistinius duomenis, o praktinius patarimus ir žinias, kurios susiformavo per tūkstančius nuvažiuotų kilometrų ir šimtus sėkmingai įvykdytų reisų.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Šioje straipsnio dalyje suformulavau dešimt dažniausiai klientų užduodamų klausimų ir atsakymus į juos, remdamasis savo ilgamete patirtimi bei specifika, kurią turi būti susipažinęs kiekvienas, renkantis pervežimą į Angliją.

1. Koks yra tikrasis vidutinis kelionės laikas nuo Lietuvos (pvz., Vilniaus) iki Londono?

Profesionaliai žiūrint, reikia skirti „vairavimo laiką“ nuo „bendro kelionės laiko“. Grynas vairavimo laikas nuo Vilniaus iki Londono (įskaitant sustojimus keliuose degalams, bet ne ilgus poilsius) paprastai svyruoja apie 26–30 valandas. Tačiau tai yra techniškas rodiklis. Realus laikas, kurį keleivis praleidžia kelyje nuo išvykimo iki išlipimo prieš namus Anglijoje, dažniausiai yra nuo 32 iki 36 valandų.

Kodėl šis skirtumas? Jis susideda iš kelių esminių dalių. Pirmiausia, tai reikalavimai vairuotojo darbo ir poilsio laikui (apie tai daugiau kalbėsime toliau). Antra, tai laikas, praleidžiamas pasienio kontrolėse ir keltuose. Trečia, tai „paskutinio kilometro“ laikas Anglijoje, kai reikia nuvežti keleivius ne tiesiog į miestą, o į konkrečias adreso vietas, kas Londono ar kitų didmiesčių priemiesčiuose gali užtrukti valandą ar dvi. Taigi, jei ką nors paklausiate, pasakykite, kad planuokite maždaug vieną su puse dienos kelionės.

2. Kokią įtaką kelionės trukmei turi maršrutas (ar važiuojame per Kalė, Oostende ar kt.)?

Maršrutas pasirinktas neatsitiktinai ir daro didžiulę įtaką galutiniam laikui. Populiariausias ir dažniausiai naudojamas maršrutas eina per Lenkiją, Vokietiją, Belgiją ir Prancūziją, pasienio punktą Kalė ir toliau keltu arba tuneliu į Doverį. Šis maršrutas dažniausiai yra greičiausias, nes jame geriausiai išvystyta kelių infrastruktūra (autobanai).

Tačiau kartais dėl eismo spūstių Briuselyje ar Antwerpene, taip pat dėl brangių keltų bilietų ar jų nepakankamumo, vairuotojai gali pasirinkti alternatyvų maršrutą, pvz., per Nyderlandus (Oostende arba Huk van Holando uostą). Nors šie keliai gali atrodyti trumpesni žemėlapyje, jie dažnai turi savo niuansų, pvz., ilgesnį laukimą keltuose arba sudėtingesnę eismą miestuose. Esu matęs atvejų, kai „alternatyvus“ maršrutas dėl neprognozuojamų eismo sąlygų ar keltų vėlavimų užtruko dviem valandomis ilgiau nei klasikinis. Todėl patirtis čia lemia: mes stebiame eismą realiu laiku ir parenkame maršrutą, kuris konkrečiu momentu yra logiškiausias, o ne būtinai trumpiausias pagal GPS.

3. Kaip „Brexitas“ pakeitė kelionės trukmę ir ar tai daro įtaką dabar?

„Brexitas“ buvo didelis posūkis mūsų srityje, ir jo įtaka jaučiamas iki šiol. Iki 2021 metų sienos kirtimas dažnai vykdavo labai skubotai, kartais vos sustojus. Dabar situacija pasikeitė. Dabar, kai važiuojame iš Europos Sąjungos į Jungtinę Karalystę (ir atgal), mums privaloma praeiti dvi kontroliavimo zonas: Prancūzijos pasienio kontrolę (išvykstant iš Kalė ar Duisburgo) ir Jungtinės Karalystės pasienio kontrolę (atvykus į Doverį ar Folkstoną).

Tai reiškia, kad nebegalime tiesiog „pravažiuoti“. Reikia išlipti iš mikroautobuso (arba, esant specialiai sąlygai, vairuotojui pateikti dokumentus), patikrinti pasus, o jei keleiviai yra trečiosios šalies piliečiai, tikrinti vizas. Šie procesai užtrunka. Nors britų ir prancūzų pareigūnai dirba labai efektyviai, bet didelės keleivių srautų koncentracijos (ypač atostogų metu) gali sukelti eiles, kurios prailgina kelionę nuo 30 minučių iki kelių valandų. Be „Brexito“ šios procedūros buvo formalumos, dabar – tai reikšmingas laiko balastas, kurį būtina įtraukti į grafiką.

4. Kiek laiko užtrunka keltų perėjimas ir kaip tai veikia grafiką?

Keltas arba „Eurotunnel“ (traukinys po La Manšo sąsiauriu) yra kritinis taškas. Dažniausiai naudojamas keltas Kalė-Doveris atkarpa trunka apie 90 minučių. Tačiau vėlgi, tai yra tik plaukimo laikas. į grafiką būtina įtraukti laiką, skirtą: 1) atvykti į uostą (prieš 60–90 min.), 2) praeiti pasienio kontrolę, 3) užlipti į keltą, 4) išlipti iš kelto Anglijoje.

Visas šis ciklas realiai užima maždaug 3–4 valandas. Jei mums tenka laukti sekančio kelto (pavyzdžiui, dėl to, kad vėlavome dėl spūsties Vokietijoje), tai gali pridėti papildomą valandą ar dvi prie bendro laiko. Eurotunnelis yra greitesnis – pati perėja trunka 35 minutes, tačiau ten griežčiausi laiką derinimo reikalavimai, ir jei vėluojate 15 minučių, galite praleisti vietą ir laukti kelių valandų. Todėl patyręs vairuotojas visada planuoja atvykti į perėją su dideliu laiko rezervu, kad išvengtų tokio streso.

5. Kokios yra teisinės vairuotojo poilsio normos ir kaip jos prailgina kelionę?

Tai vienas svarbiausių dalykų, kurio daugelis keleivių nesupranta. Mes nebegalime važiuoti 24 valandas iš eilės, kaip tai buvo galima anksčiau arba kaip daro kai kurie neatsakingi vairuotojai. Europos Sąjungos ir JK reglamentai griežtai reglamentuoja vairuotojų darbo laiką. Mikroautobusų (8–9 keleivių vietų) vairuotojai taip pat turi laikytis tachografo reikalavimų.

Pagal taisykles, po 4,5 valandų vairavimo būtina padaryti 45 minučių pertrauką. Po 9 valandų vairavimo būtina 45 minučių (nepertraukiamos) poilsio. Ir per 24 valandas turi būti不少于 11 valandų poilsio. Tai reiškia, kad net jei kelyje nėra spūsčių ir kelyje viskas idealu, mes vis tiek turime sustoti. Šie poilsiai yra ne pasidžiaugimui, o saugumo reikalavimas. Jei vairuotojas nesilaikys šių taisyklių, jam gali būti skirta didžiulė bauda, o kompanija gali prarasti licenciją. Taigi, klausimas „kodėl mes sustojome čia ir nieko nedarome?“ turi atsakymą: „Kad saugiai nuvežtum jus į tą vietą.“

6. Kaip metų laikas ir oro sąlygos veikia trukmę?

Vakarų Europos ir Didžiosios Britanijos oras gali būti neprognozuojamas. Žiema, rudenį ar net vasarą gali užklupti stiprios liūtys, rūkas ar sniegas. Vienas didžiausių „priešų“ yra rūkas ties La Mančo sąsiauriu. Kartais dėl stipraus rūko keltai nebekeliauja arba juda labai retai. Tai gali sustabdyti maršrutą net kelioms valandoms.

Be to, Vokietijos automagistralėse (autobanuose) vasarą dažnai vyksta remonto darbai, kur sukelia didžiules spūstis. Žiemą Lenkijoje ar Vokietijoje sniego lavinos gali uždaryti kelius. Esu patyręs, kaip vasarą dėl karščio ir kelių remonto trūkusių juostų eismas stovėjo 20 kilometrų, ir tai nunešė 3 valandas. Patyręs ekspertas visada stebi oro prognozes ne tik Lietuvoje, bet ir visame maršrute, ir gali pasiūlyti keleiviui išvykti šiek tiek anksčiau ar vėliau, kad išvengtų audros.

7. Ar eismo spūstys Anglijoje (ypač M25 aplinkkelis) daro didelę įtaką?

Anglijoje, o ypač Londone ir jo apylinkėse, eismas yra intensyvus beveik visą parą. M25 aplinkkelis, kuris supa Londoną, yra žinomas kaip „didžiausia automobilių stovėjimo aikštelė“. Nors naktį eismas gerokai retėja, bet dieną arba pavasario/vasaros popietėmis čia susidaro didžiulės spūstys.

Kadangi dažniausiai važiuojame į Londoną ar jo apylinkes, paskutinė 50–100 kilometrų atkarpa gali užtrukti tiek, kiek 300 kilometrų Vokietijoje. Vairuotojai, kurie reguliariai važiuoja į Angliją, žina „užklausas“ – prasiveržti pro miestus, išvengti centrinių rajonų aukščiausią eismo valandą (rush hour). Tačiau jei atvykstate į Londoną penktadienį popietę, reikia susitaikyti su tuo, kad nuo M25 iki jūsų namų gali tekti važiuoti 2–3 valandas. Tai ne vairuotojo kaltė, tai didmiesčio dvasia.

8. Kiek laiko užima keleivių paėmimas iš namų ir išlaipinimas („Door-to-door“ servisas)?

Mūsų paslauga dažniausiai yra „Door-to-door“, t.y. nuo durų iki durų. Tai yra patogiausias variantas keleiviui, bet jis reikalauja daugiau laiko. Tarkime, mikroautobuse yra 8 vietos. Reikia apvažiuoti prie 8-ųjų adresų Lietuvoje (paimti) ir prie 8-ųjų adresų Anglijoje (paleisti).

Vieno keleivio paėmimas trunka vidutiniškai 5–10 minučių (išsikraunami lagaminai, pasisveikinimas, tvarkomi dokumentai). Jei gyvenate toliau nuo pagrindinio kelio, reikia nuvažiuoti į smulkius keliukus. Taigi, paėmimas iš visos Lietuvos gali užtrukti 2–3 valandas. Tas pats ir Anglijoje. Jei esate paskutinis išlaipinamas, jums teks praleisti daugiau laiko autobuse, kol vairuotojas nuveiks kitus. Todėl, jei norite atvykti greičiau, verta rinktis artimesnę išlaipinimo vietą (pvz., didelę autobusų stotį arba susitikimo tašką prie greitkelio), tačiau dauguma vis dėlto renkasi patogumą ir leidžia šį laiką.

9. Kaip techninė mikroautobuso būklė veikia greitį?

Techninė būklė – tai raktas sėkmingam ir laiku įvykdytam reisui. Per dvidešimt metų išmokau, kad geriau praleisti valandą garazyje prieš išvykstant ir patikrinti visas sistemas, nei stovėti šaltoje Lenkijos autostradoje su sugedusiu mikroautobusu. Mūsų flotėje naudojami patikimi, modernūs mikroautobusai (pvz., Ford Transit, VW Crafter, Mercedes-Benz Sprinter), kurie reguliariai aptarnaujami.

Tačiau net ir geriausias automobilis gali sugesti. Padanga gali plyšti, stabdžiai gali įkaisti (ypač kalnuotose vietovėse ar ilguose nuolydžiuose). Profesionalus vairuotojas visada turi su savimi reikalingų įrankių ir žinių, kad pašalintų nedidelius gedimus vietoje. Jei įvykia didelis gedimas, mes turime draudimą ir pagalbos tarnybą, tačiau tai visada prailgina kelionę. Deja, šio faktoriaus negalima visiškai išvengti, bet tik kokybiška techninė priežiūra minimalizuoja riziką.

**10.