Kiek laiko trunka vežimo paslaugos iš Jungtinės Karalystės?

Per pastaruosius dvidešimt metų, dirbdamas tarptautinių krovinių pervežimų srityje, mačiau, kaip pasaulis ir logistika pasikeitė. Vienas dalykas visada išlieka pastovus – klausimas, kurį klientai užduoda dažniausiai: „Kiek laiko užtruks mano siunta atkeliauti iš Jungtinės Karalystės?“. Atsakymas, prieš daugelį metų buvęs paprastas, šiandien tampa vis sudėtingesnis. Anglija (kaip dažnai vadiname Jungtinę Karalystę) ir Lietuva yra nutolusios maždaug 1800–2000 kilometrų atstumu, tačiau fizinis atstumas nėra vienintelis veiksnys, lemiantis pristatymo terminus.

Šiandien, kai logistika yra ne tik fizinių prekių judėjimas, bet ir biurokratinių procesų valdymas, ypač po „Brexit“, laiko apskaičiavimas tampa tikru mokslu. Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi ir paaiškinsiu, nuo ko tiksliai priklauso jūsų krovinio kelionės trukmė, kokių kliūčių galima tikėtis ir kaip tinkamai suplanuoti siuntą, kad ji pasiektų adresatą laiku.

Svarbiausia suprasti, kad nėra vieno „standartinio“ atsakymo, kuris tinktų kiekvienam atvejui. Vienos atvežamos per 48 valandas, kitos – trunka savaitę ar daugiau. Skirtumai priklauso nuo krovinio tipo, pasirinkto transporto rūšies, muitinės procedūrų greičio ir netgi oro sąlygų La Manšo sąsiauryje. Giliau išnagrinėkime šiuos veiksnius, kad jūs galėtumėte tiksliai įsivaizduoti, kada tikėtis savo siuntos.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Toliau pateikiu išsamius atsakymus į dešimt dažniausiai klientų užduodamų klausimų apie krovinių pervežimo trukmę iš Jungtinės Karalystės. Ši informacija parengta remiantis ilgamečia praktika ir žiniomis apie šiuolaikinę logistikos rinką.

1. Koks vidutinis krovinių pervežimo laikas iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą?

Vidutinis pervežimo laikas svyruoja priklausomai nuo to, ar tai yra pilnavertis krovinys (FTL – Full Truck Load), ar dalinis (LTL – Less than Truck Load). Jei užsakote pilną sunkvežimį, kuris vairuoja tiesiai iš siuntėjo į gavėją be sustojimų, standartinis tranzitinis laikas yra nuo 3 iki 4 dienų. Tai apima kelią per Angliją, perkėlimą per kanalą, važiavimą per Belgiją, Olandiją, Vokietiją ir Lenkiją bei galiausiai atvykimą į Lietuvą.

Jei kalbame apie dalinius krovinius (kai viename sunkvežimyje yra kelių klientų siuntos), terminas paprastai ilginamas iki 5–7 darbo dienų. Tai susiję su tuo, kad reikia surinkti krovinius iš skirtingų Anglijos regionų, juos konsoliduoti sandėlyje, o vėliau Lietuvoje ar tarpinėse stotyse išskirstyti. Taip pat reikia atsižvelgti į tai, kad dauguma vežėjų vyksta pagal fiksuotus grafikus – pavyzdžiui, vienas sunkvežimis gali važiuoti tik antradieniais ir penktadieniais, tai lemia, kad siunta gali „palaukti“ sandėlyje kelias dienas iki išvykimo.

2. Kaip „Brexit“ paveikė pristatymo laikus?

„Brexit“ buvo didžiausias posūkis Europos logistikoje per pastaruosius dešimtmetį. Išstojus Jungtinei Karalystei iš Europos Sąjungos, atsirado sienos, kurios anksčiau nebuvo. Tai reiškia, kad kiekviena siunta turi praeiti muitinės procedūras. Anksčiau sunkvežimiai važiuodavo „žaliąja juosta“ be sustojimų, o dabadien turi pateikti eksporto deklaraciją Anglijoje ir importo deklaraciją Lietuvoje (arba pirmoje ES šalyje).

Jei dokumentai yra parengti teisingai ir iš anksto, ši procedūra užtrunka kelias valandas. Tačiau jei dokumentuose yra klaidų, trūksta kokių nors priedų ar neteisingai nurodytos prekės (HS kodai), siunta gali būti sulaikyta muitinėje. Tai gali prailginti pristatymą nuo 1 iki 5 dienų, o atvejais su sunkiomis prekėmis (gamybiniai įrengimai, chemija) – ir ilgiau. Mano patirtis rodo, kad dabar reikia skirti daugiau dėmesio dokumentų tikrinimui pats siuntėjas, nes net mažiausia klaida gali sustabdyti tąkstantį eurų vertės krovinį.

3. Ar yra skirtumo tarp krovinių gabenimo keltu ir per Eurotunelį?

Taip, skirtumas yra, ir jis gali turėti įtakos laikui, ypač jei krovinys yra skubus. Sunkvežimiai dažniausiai keliauja per Doverio uostą (Anglija) į Kalė (Prancūzija) keltu arba per Folkestone į Koquelles per „Eurotunelį“ (vadinamąjį „Le Shuttle“).

Keltai dažnai būna jautresni oro sąlygoms – stiprus vėjas ar rūkas gali atidėlioti išvykimą. Be to, uostuose, ypač Doverio, eilės gali būti ilgesnės dėl didesnio apkrovimo ar migrantų kontrolės procedūrų. „Eurotunelis“ yra greitesnis ir mažiau priklausomas nuo oro sąlygų – perkėlimas trunka tik apie 35 minutes. Tačiau „Eurotunelio“ bilietai gali būti brangesni, o vietos reikia užsakyti iš anksto. Standartinėmis sąlygomis skirtumas gali būti nedidelis (2–4 valandos), tačiau peak sezonu (pavyzdžiui, prieš Kalėdas) tunelis gali sutaupyti kritinę laiko valandą.

4. Kiek laiko užtrunka muitinės deklaravimas?

Muitinės deklaravimas pats savaime yra elektroninis procesas, kuris, jei viskas tvarkinga, trunka kelias minutes. Tačiau realybėje tai užtrunka ilgiau dėl dviejų priežasčių: pirmiausia, reikia surinkti visus priedus (pvm sąskaitas-faktūras, transporto dokumentus, galbūt sertifikatus). Antra, muitinės sistemos gali „paleisti“ siuntą į raudonąjį koridorių – tai reiškia fizinius patikrinimus.

Eksporto deklaracija Anglijoje turi būti pateikta prieš krovinį išvežant iš sandėlio. Importo deklaracija Lietuvoje gali būti pateikta iš anksto (per „pre-clearance“ sistemą), kas leidžia sunkvežimiui važiuoti be sustojimų Lietuvos muitinėje. Jei klientas pasirūpina visais dokumentais ir pasitiki patikimu brokeriu, šis procesas gali neprailginti bendrojo laiko. Jei ne, tai gali būti „butelio kaklis“, stabdantis visą procesą 1–2 dienas.

5. Kiek trunka dalinių krovinių (konsolidacijos) surinkimas?

Daliniai krovinių pervežimai yra populiariausias pasirinkimas mažesnėms įmonėms, tačiau jie reikalauja kantrybės. Konsolidacija (kai keletas smulkių siuntų sujungiama į vieną didelę) trunka paprastai 1–3 dienas Anglijos sandėlyje. Pavyzdžiui, jei jūsų siunta atvyksta į mūsų surinkimo centrą pirmadienį, o kitos siuntos atvyksta tik trečiadienį, sunkvežimis neišvažiuos, kol nebus pilnas arba užpildytas pakankamai.

Be to, reikia atsižvelgti į tai, kad įmonės turi fiksuotus išvykimo grafikus. Jei jūsų siunta pavėluoja įsipakuoti į šį savaitės reisą, ji turės laukti kito – o tai gali reikšti papildomas 3–4 dienas. Todėl, jei jums svarbus laikas, rekomenduoju derėtis su logistikos partneriu dėl vietos rezervavimo iš anksto arba svarstyti dalinio krovinio pervežimą „ekspresiniu“ reisu, kuris važiuoja dažniau, bet kainuoja brangiau.

6. Ar savaitgaliai ir šventės turi įtakos pristatymui?

Žinoma, ir tai vienas dažniausių vėlavimų priežasčių, apie kurią klientai dažnai pamiršta. Tarptautiniai vairuotojai turi griežtai reglamentuojamas darbo ir poilsio valandas. Jei sunkvežimis atvyksta į paskirties vietą penktadienio vakarą po 18:00 val., jis gali būti pristatytas tik pirmadienį ryte, nes sandėliai nedirba, o vairuotojas turi privalomą poilsį.

Taip pat reikia atsižvelgti į šventes skirtingose šalyse. Anglijoje, Vokietijoje ar Lenkijoje šventės gali skirtis. Kalėdos ar Velykos yra kritiniai laikotarpiai, kai logistika sulėtėja – uostai užsikemša, o vairuotojai stengiasi namo prieš šventes. Planuodami siuntą šiais laikotarpiais, visada pridėkite papildomų 2–3 dienų prie standartinio termino.

7. Kokios yra pagrindinės vėlavimo priežastys?

Iš savo ilgametės patirties galiu išskirti kelias pagrindines priežastis, kodėl siuntos vėluoja. Pirmoji – tai jau minėtas dokumentacijos netikslumas (neteisingi HS kodai, trūkstami priedai). Antroji – techninės sunkvežimių gedimai. Nors parkai nuolatos atnaujinami, bet 2000 kilometrų kelionėje kas nors gali nuslūgti.

Trečioji priežastis – eismo įvykiai ir uždaromos kelio atkarpos, ypač Vokietijoje ar Lenkijoje, kur eismas yra intensyvus. Ketvirtoji – dėl migrantų krizės Prancūzijoje kartais vykdomos papildomos saugumo patikros, kurios sukuria didžiules sunkvežimių eiles prieš įvažiavant į uostus ar tunelį. Kartais šios eilės gali trukti 6–12 valandų, kas tiesiogiai nustumia pristatymo terminą.

8. Ar galima sekti savo siuntos judėjimą realiu laiku?

Šiuolaikinėje logistikoje tai yra standartas. Mes naudojame GPS stebėjimo sistemas, kurios leidžia matyti sunkvežimio vietą realiu laiku. Taip pat klientai gauna pranešimus apie svarbius etapus: „Siunta paimta“, „Siunta išvyko iš Anglijos“, „Siunta atvyko į tarpinę stotį“, „Muitinės procedūros baigtos“.

Stebėjimas padeda sumažinti stresą, nes klientas mato, kur yra jo prekės, ir gali planuoti savo veiklą (pvz., sandėlininkus ar pirkėjus). Tačiau verta prisiminti, kad GPS signalas gali dingti tuneliuose arba kai vairuotojas ilsisi. Jei matote, kad sunkvežimis stovi vietoje kelias valandas, tai gali reikšti tiek poilsį, tiek ir techninį gedimą – tuomet verta susisiekti su vadybininku.

9. Kaip greitis priklauso nuo krovinio tipo?

Krovinio tipas lemia ne tik kainą, bet ir greitį. Standartinės paletės („Euro paletės“) su prekėmis, kurios nereikalauja specialių sąlygų, yra vežamos greičiausiai. Jos lengvai kraunamos ir perkraunamos.

Jei krovinys yra „pavojingas“ (ADR), reikalingas specialus transportas, o vairuotojas turi turėti specialias leidimus. Tokių krovinių yra mažiau, todėl konsolidacija gali užtrukti ilgiau. Didelių gabaritų kroviniams (projektinėms siuntoms) reikia specialių leidimų keliams ir lydinčių automobilių, kas gerokai sulėtina judėjimą – jie gali važiuoti tik naktimis ar tam tikromis dienomis. Taigi, kuo standartiškesnis krovinys, tuo greitesnis pristatymas.

10. Ką klientas gali padaryti, kad pagreitintų procesą?

Geriausias būdas užtikrinti greitą pristatymą yra – disciplina ir komunikacija. Pirmiausia, pateikite visus muitinės dokumentus (pvm sąskaitas, prekių specifikacijas, svorius, matmenis) kuo anksčiau, geriausiai dar prieš pateikiant užsakymą. Antra, užtikrinkite, kad prekės būtų supakuotos ant standartinių europaletų ir užfiksuotos (o tai labai svarbu – nufotografuotos prieš išvežimą), taip bus greičiau įkelti.

Trečia, jei prekės yra brangios ar reikalauja ypatingos priežiūros, apie tai praneškite iš anksto. Ketvirta, būkite pasiekiami. Jei muitinėje kyla klausimas dėl mokesčių ar prekių kilmės, ir negalime susisiekti su jumis per 1–2 valandas, siunta gali būti sulaikyta ilgiau. Aktyvi kliento pozicija gali sutrumpinti pristatymo laiką net 24 valandomis.

Išvada

Apibendrinant, klausimas „kiek laiko trunka vežimo paslaugos iš Jungtinės Karalystės?“ neturi vieno skaičiaus atsakymo. Tai yra kompleksinis procesas, kuriam įtakos turi fizinis atstumas, muitinės procedūros po „Brexit“, oro sąlygos, eismo intensyvumas ir pati krovinio specifika. Esu dirbęs šioje srityje pakankamai ilgai, kad žinočiau: geriausias būdas išvengti nereikalingo streso yra realus planavimas.

Jei jums reikia, kad prekės atvyktų per 3–4 dienas, planuokite tai kaip pilnavertį krovinį arba pasinaudokite ekspresiniais dalinio krovinio sprendimiais. Jei galite laukti 5–7 dienų, dalinių krovinių konsolidacija bus ekonomiškai naudingesnė. Svarbiausia – pasitikėkite savo logistika partneriu, kuris žino šios srities niuansus ir gali ne tik užtikrinti, kad sunkvežimis važiuotų greitai, bet ir, kad biurokratiniai barjerai būtų įveikti be jūsų įsikišimo.

Profesionali logistika neapsiriboja tik ratais ir keliu – tai yra informacijos, dokumentų ir laiko valdymas. Tik visus šiuos elementus sujungus, galime pasiekti tą idealų 99/100 rezultatą, kai siunta atvykta laiku, saugiai ir be papildomų rūpesčių.