Kiek laiko trunka pervežimas į Angliją? Eksperto vadovas tikslaus atvykimo laikui nustatyti

Dirbant tarptautinių pervežimų srityje, yra vienas klausimas, kuris skamba dažniau nei bet kuris kitas: „Kada krovinys bus atvykęs?“ Atrodo paprasta, tačiau kalbant apie maršrutus į Jungtinę Karalystę (JK), atsakymas niekada nėra trumpas ir vientisas. Per daugiau nei dvidešimt metų mano patirtis šioje srityje mokė mane vieno pagrindinio dalyko: Anglija nėra tik kita Europos šalis. Tai sala, kuriai geografija, istorija ir, pastaruoju metu, biurokratiniai pasikeitimai (Brexit) sukuria unikias logistines sąlygas.

Kai klientas klauso apie atvykimo laiką, jis dažnai nori girdėti konkretų valandą ar dieną. Tačiau, kad būtų pateiktas realus ir neapgaulinis atsakymas, reikia suprasti visus procesus, vykstančius už vairuotojo kabinos ribų. Šiame straipsnyje aš padėsiu jums sužinoti, nuo ko tiksliai priklauso jūsų siuntos greitis, ką reiškia „standartinis“ terminas ir kodėl kartais net geriausia planavimo sistema gali nenuvisai pataikyti į minutę. Mes išnagrinėsime ne tik važiavimo laiką, bet ir muitinės procedūras, kelio sąlygas bei logistikos niuansus, kurie lemia galutinį rezultatą.

Įvadas

Pervežimai į Angliją (ar Jungtinę Karalystę) visada buvo ir išlieka vieni populiariausių bei sudėtingiausių maršrutų Europoje. Lietuvių transporto kompanijos šį kelią įveikia kasdien, tačiau kiekviena kelionė turi savo ypatingumų. Suprasti atvykimo laikus nėra tiesiog žiūrėti į žemėlapį ir matuoti atstumą nuo Vilniaus iki Londono. Tai kompleksinis uždavinys, į kurį įeina ne tik vairuotojo gebėjimas nuvažiuoti tūkstančius kilometrų, tačiau ir laikas, praleistas prie Jungtinės Karalystės sienos, laukiant keltų arba prasiveržiant per Eurotunelį, bei, svarbiausia, sėkmingai įveikus muitinės kontrolę po „Brexit“.

Pastaraisiais metais situacija pasikeitė. Iki 2021 m. Anglija buvo ES rinkos dalis, ir krovinys pravažiuodavo sieną beveik be sustojimo, kaip važiuojant iš Lietuvos į Lenkiją. Dabar tai yra trečiosios šalies riba. Tai reiškia dokumentus, deklaravimą, galimus patikrinimus ir, žinoma, laiko sąnaudas. Net jei visi dokumentai yra tvarkingi, sulaikymų tikimybė visada egzistuoja, ir tai turi būti įvertinta planuojant terminus.

Kita svarbi detalė yra pats keliavimo būdas. Sprendimas naudoti keltą iš Kalė ar Diunkerko, arba rinktis Eurotunelį, gali pakeisti planus kelias valandas. Be to, rinkdamasis maršrutą, logistas turi įvertinti, ar vairuotojui reikės sustoti pailsėti (pagal tachografo reikalavimus) ar jis gali įveikti maršrutą be ilgesnių pertraukų. Visos šios detalės sudaro paveikslląlį, kurį aš bandysiu atskleisti šiame straipsnyje, siekdamas, kad jūs, kaip klientas, galėtumėte realiai įsivardyti, kada tikėtis savo siuntos.

Svarbu pabrėžti, kad „tikslus“ laikas logistikoje nėra matematinė lygtis su vienu sprendiniu. Tai yra prognozė, grindžiama ilgamečiu patyrimu ir statistika. Toliau pateiktame DUK skyriuje atsakysiu į dažniausiai užduodamus klausimus, padedantys suprasti kas vyksta su kroviniu kelyje.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Kiek vidutiniškai trunka krovinių pervežimas iš Lietuvos į Angliją?

Vidutinis standartinio pervežimo terminas iš Lietuvos į Angliją (pvz., į Londoną arą Midlands regioną) svyruoja nuo 3 iki 5 dienų. Šis laikas skaičiuojamas nuo momento, kai krovinys yra paimtas iš siuntėjo, iki jo iškrovimo prie gavėjo. 3–4 dienos yra labai dažnas atvejis, kai važiuojama visiškai pilna mašina (FTL – Full Truck Load) ir nėra jokių papildomų kliūčių. Jei kelias eina per šiaurines Lenkijos ar Vokietijos dalis, arba jei reikia sustoti daugiau dėl vairuotojo poilsio, terminas gali užtrukti iki 5 dienų. Taip pat reikia atsižvelgti į tai, kad „atvykimo laiku“ laikoma momentas, kai mašina atvyksta į sandėlį, o ne kada ji pasiekia Jungtinės Karalystės teritoriją. Anglijoje atstumai taip pat nėra maži – nuo Doverio iki šiaurės Anglijos gali tekti važiuoti dar 4–5 valandas.

2. Kaip „Brexit“ paveikė atvykimo laikus ir ar tai daro įtaką dabar?

„Brexit“ padarė didžiulę įtaką, ir ji jaučiamas iki šiol. Iki 2020 m. pabaigos sienos kirtimas buvo formalumas. Dabar kiekvienas krovinys turi būti deklaruojamas. Jei prekės yra ne ES kilmės ar reikalauja specialių leidimų (pvz., veterinarijos patikros maisto produktams arba sertifikatų medicinos priemonėms), procesas užtrunka ilgiau. Muitinės sistema jungiasi prie britų „HMRC“ (Revenue and Customs) duomenų bazės. Net jei deklaracija yra pateikta teisingai, kartais atsitinka, kad sistema ją „užstrigina“ arba reikalauja rankinio patikrinimo. Tai gali pridėti nuo keleto valandų iki poros dienų prie bendro laiko. Mano patirtis rodo, kad tvarkingai paruošti dokumentai (Export Declaration, Import Declaration) yra 90 % sėkmės, tačiau visada likusi 10 % yra neprognozuojami muitinės darbuotojų patikrinimai.

3. Kuo skiriasi atvykimo laikas, jeigu pervežamas dalinis krovinys (grupinis pervežimas)?

Dalinių krovinių (LTL – Less than Truck Load) atveju laikas visada yra ilgesnis. Jei pilna mašina važiuoja tiesiai taškas A į tašką B, tai grupiniame pervežime mašina surenka krovinius iš įvairių siuntėjų. Pavyzdžiui, mašina gali pradėti rinkti prekes Kaune, tvažiuoti į Vilnių, Panevėžį, o paskui važiuoti per Lenkiją rinkti prekes iš Varšuvos. Tokio „surinkimo“ etapas gali užtrukti 1–2 dienas prieš pradedant kelionę į Angliją. Tas pats taikoma ir išleidimui – atvykus į Angliją, mašina gali važiuoti po kelis sandėlius, iškraunant po truputį kiekvienam klientui. Todėl, jei užsakote dalinį pervežimą, tikėkitės termino 5–7 dienos, o kartais ir ilgiau, priklausomai nuo maršrutų sudėtingumo.

4. Kokio tipo keltais arba tuneliu vyksta pervežimai ir kuris variantas greitesnis?

Yra du pagrindiniai būdai patekti į Angliją iš žemyninės Europos: keltai (iš Kalė, Diunkerko, Zebriugės, Hofo) ir Eurotunelis (iš Kokeko prie Kalė). Keltai paprastai trunka apie 1,5–2 valandas plaukimo laiką plus laikas įvažiuojant ir išvažiuojant iš uosto (kas gali užtrukti valandą ar dvi, ypač Kalė, kur yra didelė imigracijos kontrolė). Eurotunelis yra greičiausias – patys traukiniai perkelia mašiną per 35 minutes, o visas procesas nuo įvažiavimo iki išvažiavimo dažnai trunka mažiau nei valandą, jei nėra eilių. Tačiau Eurotunelis brangesnis ir turi griežtesnius apribojimus dėl kai kurių pavojingų krovinių. Todėl greičiausiu opcionu laikomas Eurotunelis, tačiau dėl kainos dauguma standartinių krovinių keliauja keltais, kurie šiek tiek prailgina kelionę.

5. Ar yra skirtumas tarp atvykimo į pietų Angliją (pvz., Londonas) ir šiaurės Angliją (pvz., Mančesteris)?

Žinoma, yra didelis skirtumas. Atstumas nuo Doverio (kur atvyksta dauguma mašinų) iki Londono yra apie 120–130 km, tai galima įveikti per 2–3 valandas, atsižvelgiant į spūstis M25 žiede aplink Londoną. Tačiau jei krovinys turi vykti į Šiaurės Angliją, pvz., į Leedsą, Šefildą ar Mančesterį, tai reikės nuvažiuoti dar apie 300–400 km. Tai reiškia papildomas 4–5 valandas važiavimo. Jei vairuotojas atvyksta į Doverį vakare ir jau turi daugiausiai leidžiamų važiavimo valandų (pagal tachografą), jis gali būti priverstas sustoti pailsėti Anglijoje prieš tęsdamas kelionę į šiaurę. Dėl to atvykimas į šiaurę gali būti pavėlintas dar viena nakčimi.

6. Kokia vaidmenį vairuotojo darbo ir poilsio laikas (tachografas) turi atvykimo laike?

Tai vienas svarbiausių faktorių, kurį klientai dažnai pamiršta. Europos Sąjungoje yra griežti taisyklės: vairuotojas gali vairuoti ne ilgiau kaip 4,5 valandas be pertraukos, o per paros ne daugiau kaip 9 valandas (išskirtiniais atvejais 10 valandų). Po 4,5 valandų vairavimo jis privalo padaryti 45 minučių pertrauką. Be to, po 6 savaičių darbo jis privalo ilgam poilsiiu. Kelionė iš Lietuvos į Angliją trunka apie 20–24 valandas gryno važiavimo laiko. Tai reiškia, kad vairuotojas negali įveikti šio kelio be sustojimų. Jis privalo nakvytioti (45 minučių pertrauka nėra pakankama miegoti). Todėl net jei kelyje nėra spūsčių, kelionė visada užtrunka mažiausiai dvi paras dėl fizinio vairuotojo poilsio reikalavimų. Tai ne lėtumas, tai saugumas.

7. Kas vyksta, jei krovinys užstrigs muitinėje Anglijoje? Jei taip atsitinka, kiek laiko tai gali užtrukti?

Muitinės užstrigimas yra blogiausias scenarijus, bet, deja, galimas. Jei dokumentuose yra klaidų, arba jei britų muitinė pareigūnai nusprendžia atsitiktinai patikrinti krovinį, mašina gali būti sulaikyta terminalo (pvz., Doverio) aikštelėje arba specialioje muitinės zonoje. Procedūrų sprendimo laikas gali labai svyruoti. Jei tai tik elektroninė klaida, kurią gali ištaisyti brokeris telefonu, tai gali trukti 1–2 valandas. Jei reikia fizikai iškrauti krovinį arba jį patikrinti (pvz., rentgenu), tai gali užtrukti nuo pusės dienos iki 2–3 dienų. Šiuo atveju labai svarbu, kad pervežėjas turėtų patikimą muitinės brokerį JK, galintį greitai reaguoti. Be to, stovėjimas muitinėje terminaluose dažnai kainuoja pinigus (už stovėjimo vietą), taigi, laikas čia – pinigai.

8. Ar yra galimybė užsisakyti „skubų“ pervežimą, ir kaip tai trumpina laiką?

Taip, galime užsakyti ekspresinį pervežimą. Tokiu atveju mašina skiriama vienam klientui, ir vairuotojui leidžiama naudoti dvigubą įgulą (du vairuotojai vienoje mašinoje). Jei mašinoje yra du vairuotojai, ji gali važiuoti be ilgos nakvynės – vienas vairuoja, kitas miega. Tai leidžia įveikti atstumą iš Lietuvos į Angliją per 24–36 valandas (priklausomai nuo krovinio paruošimo). Tačiau tai yra žymiai brangesnė paslauga. Paprastai ekspresas taikomas, kai reikia gabenimo detalių gamybai, kuri sustojo dėl trūkstamos detalės, arba labai jautrių prekių. Standartinis pervežimas su vienu vairuotoju visada bus lėtesnis dėl poilsio reikalavimų.

9. Kokios kitos neprognozuojamos aplinkybės gali paveikti atvykimo laiką?

Be muitinės ir vairuotojo poilsio, yra ir išorinių faktorių. Meteorologinės sąlygos: žiemiais Anglijoje arba Prancūzijoje gali būti sniego, ledo, kas sustabdo keltus (pvz., aštrus vėjas gali uždrausti keltų plaukimą Eurotunelyje taip pat gali būti apribojimų). Taip pat streikai: Prancūzijoje dažnai vyksta muitinės darbuotojų ar keltų darbuotojų streikai, kurie sukuria didžiules eiles ir gali uždelsti perėjimą per kanalą dieną ar dvi. Kelio eismas: avarijos ant greitkelių Vokietijoje (A9 arba A2) arba Anglijoje (M25) gali užblokuoti eismą valandomis. Dirbant šioje srityje 20 metų, mačiau viską – nuo gyvulių, pabėgusių iš gretimų fermų ant kelio, iki didžiulių autostradų uždarymų.

10. Kaip klientas gali sekti savo krovinio vietą realiu laiku?

Šiuolaikinėje logistikoje technologijos leidžia būti labai informuotiame. Dauguma profesionalių pervežimo kompanijų (įskaitant ir mūsų) naudoja GPS stebėjimo sistemas, kurios rodo mašinos vietą realiu laiku. Tačiau verta suprasti, kad GPS rodo tik mašinos vietą, o ne tai, kada ji bus iškrauta. Mes dažnai siunčiame klientams nuorodas, kur jie gali matyti, kur mašina yra. Be to, gerėjantis komunikacija yra raktas – atsakantys dispečeriai ar vadybininkai turėtų informuoti klientą apie svarbius įvykius: „Mašina įvažiavo į keltą“, „Praėjo muitinę“, „Atvyko į sandėlį“. Tokių pranešimų derinės leidžia klientui planuoti savo darbą ir nebijoti, kad krovinys dingo.

Išvada

Apibendrinant, atvykimo laikas į Angliją nėra fiksuotas dydis, kurį galima paskaičiuoti kaip atstumą padalijus iš greičio. Tai gyvas, kintantis procesas, priklausantis nuo šimtų veiksnių – nuo dokumentų tikslumo iki oro sąlygų Lamanše. Kaip ekspertas, galiu pasakyti, kad nors 3–5 dienų terminas yra standartas ir dažniausiai pasiekiamas, visada reikia turėti tam tikrą atsargumo laiko intervalą, ypač dirbant su daliniais krovinais arba sudėtingais muitinės reikalavimais.

Sėkmės logistikoje priklauso ne tik nuo greičio, bet ir nuo tikslumo ir pasitikėjimo. Klientas, kuris supranta, kad vairuotojui reikia miego, o muitinėje gali būti eilė, bus daugiau ramus ir pasitikintis savo pervežėju. Mūsų tikslas – ne tik pavesti krovinią iš taško A į tašką B, bet ir užtikrinti, kad šis procesas būtų sklandus, ir kad jūs, kaip klientas, visada žinotumėte, kas vyksta su jūsų siunta. Planuodami pervežimus į Angliją, visada rekomenduoju konsultuotis su logistika iš anksto, paruošti dokumentus kuo kruopščiau ir pasirinkti patikimą partnerį, kuris moka spręsti iškilusias problemas kelio eigoje. Tik taip galime pasiekti tą 99/100 kokybės rezultatą, kurio visi siekiame.