Kiek laiko trunka krovinių pervežimas į Angliją? Eksperto vadovas terminams ir procesams

Krovinių pervežimas į Angliją iš Lietuvos ir atvirkščiai yra vienas aktyviausių ir dažniausiai aptariamų logistikos maršrutų šiuolaikinėje transporto srityje. Per pastaruosius du dešimtmečius, dirbdamas šioje srityje, mačiau, kaip pasikeitė rinka, kaip atsirado nauji iššūkiai ir kaip, nepaisant visko, Jungtinė Karalystė išlieka viena svarbiausių prekybos partnerių. Dažniausiai klientų užduodamas klausimas nėra susijęs su kaina ar dokumentų tvarkymu – tai visada yra klausimas apie laiką. „Kada mano prekės atvyks?“ arba „Ar spėsime iki šventės?“ – šie abejonings klausiai skamba dažniausiai.

Atsakymas į klausimą, kiek laiko trunka šis pervežimas, nėra vienas skaičius. Tai ne tiesiog atstumas, kurį galima nubėgti per tam tikrą laiką. Tai kompleksinis procesas, į kurį įeina ne tik vairuotojo darbo valandos, bet ir muitinės procedūros, keltų laukimas, orų sąlygos, bei tai, kokio tipo krovinys yra pervežamas. Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo ilgamečia patirtimi, aiškindamas, nuo ko priklauso pristatymo terminai ir ką tiksliai reiškia tie skirtingi terminai, kuriuos dažnai naudojame logistikoje.

Svarbu suprasti, kad Anglija – tai sala. Nors po „Brexit“ ji tapo trečiąja šalimi, geografiškai ji nepajudėjo. Vis tiek reikia kirsti jūrą, o tai sukuria papildomus veiksnius, palyginti su, tarkime, krovinių vežimu į Vokietiją ar Lenkiją. Be to, po 2021 metų įvykių pasikeitė muitinės taisyklės, kas įtraukė į procesą papildomus laiko rezervus. Todėl, kai kalbame apie terminus, visada turime omenyje ne idealų scenarijų, o realų, įvykdomą laiko grafiką, atsižvelgiant į galimas kliūtis.

Šiame straipsnyje mes išnagrinėsime pagrindinius veiksnius, lemiančius pristatymo greitį, atskirsime dalinių ir pilnaverčių krovinių skirtumus ir atsakysime į daugiausiai dominaunančius klausimus, kad Jūsų verslui ar asmeniniam poreikiui pervežimas būtų kuo aiškesnis ir numatomas.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Šioje skyriuje pateikiamas išsamus klausimų ir atsakymų sąrašas, kuris padės suprasti ne tik tai, kiek laiko trunka kelionė, bet ir kodėl trunka būtent tiek.

1. Koks yra standartinis krovinių pervežimo laikas iš Lietuvos į Angliją?

Standartinis krovinių pervežimo laikas iš Lietuvos į Angliją dažniausiai svyruoja nuo 3 iki 7 dienų, priklausomai nuo krovinio tipo ir maršruto specifikos. Jei kalbame apie pilnavertį krovinį (FTL – Full Truck Load), kai sunkvežimis yra užpildytas vieno kliento prekėmis ir važiuoja tiesiai į paskirties vietą, be sustojimų kitiems klientams, terminas gali būti trumpesnis – dažniausiai tai 3–4 dienos. Tokiu atveju vairuotojas tik važiuoja, laiku pasiekia uostą (Klaipėda arba tiesiog vairuoja per kontinentinę Europą), kerta jūrą ir pristato prekes adresatui.

Tačiau, jei tai yra dalinis krovinys (LTL – Less than Truck Load) arba konsoliduotas siunta, procesas užtrunka ilgiau. Tokiu atveju sunkvežimis turi suvažiuoti į sandėlį, susirinkti prekes iš kelių siuntėjų, sudėlioti juos taip, kad būtų saugūs ir efektyvūs, ir tik tada išvykti. Papildomai laiko suvartoja tai, kad prieš pat išvykimą arba atvykus į Angliją, reikia iškrauti kitų klientų prekes. Todėl dalinių krovinių atveju vertėtų planuoti 5–7 dienų terminą. Taip pat reikia atsižvelgti į tai, kad Anglija yra didelė šalis – pristatymas į Londoną gali trukti kitaip nei pristatymas į šiaurinę Škotiją.

2. Ar „Brexit“ paveikė krovinių pervežimo trukmę?

„Brexit“, arba Jungtinės Karalystės išstojimas iš Europos Sąjungos, turėjo didžiulės įtakos ne tik kainoms, bet ir pervežimo trukmei. Anksčiau, kai JK buvo ES narė, krovinių pervežimas buvo beveik toks pat kaip vežimas į Prancūziją – nereikėjo sustoti prie sienų dėl dokumentų tikrinimo. Dabar situacija pasikeitė. Dabar kiekvienas krovinys turi praeiti muitinės procedūras tiek išvykstant iš Lietuvos (eksporto deklaravimas), tiek atvykus į Angliją (importo deklaravimas).

Šios procedūros reikalauja laiko. Jei visi dokumentai (pavyzdžiui, prekių sandėlis, EORI numeriai, mokesčių mokėjimai) yra tvarkingai paruošti iš anksto, tai gali sulėtinti procesą tik kelias valandas. Tačiau jei dokumentuose yra klaidų, trūksta pridėtinės vertės mokesčio (PVM) numerio arba neteisingai nurodytos prekės (HS kodai), krovinys gali būti sulaikytas muitinėje. Tai gali prailginti pristatymą nuo 1 iki 3 ar net daugiau dienų. Be to, dažnai atsitinka, kad vairuotojas turi laukti uoste, kol muitinės sistema patvirtina leidimą išvežti krovinį. Todėl „Brexit“ pridėjo papildomo nepastovumo ir reikalauja geresnio dokumentų pasiruošimo, kad išvengtume delsimų.

3. Kuo skiriasi dalinių krovinių (LTL) ir pilnaverčių krovinių (FTL) pristatymo laikas?

Skirtumas tarp dalinių (LTL) ir pilnaverčių (FTL) krovinių pervežimo laiko esminis. Pilnavertis krovinys (FTL) – tai kai Jūs užsakote visą sunkvežimį. Jis važiuoja tiesiai iš Jūsų sandėlio į Jūsų kliento sandėlį (arba paskirties vietą). Vairuotojas sustoja tik degalams, poilsio reikalavimų (pagal „tachografą“) ir techninėms pertraukoms. Šis metodas yra greičiausias, nes nėra tarpinių operacijų. Tokiu atveju laikas priklauso tik nuo atstumo ir keltų grafiko.

Daliniai kroviniai (LTL) – tai kai Jūsų prekės važiuoja kartu su kitų klientų prekėmis viename sunkvežimyje. Čia procesas yra sudėtingesnis. Pirmiausia, sunkvežimis turi apvažiuoti visus siuntėjus, kad surinktų krovinius. Vėliau jis važiuoja į terminalą, kur kroviniai gali būti perkraunami į kitą sunkvežimį (jei maršrutai keičiasi) arba tiesiog ruošiamai išvykui. Atvykus į Angliją, sunkvežimis turi apvažiuoti įvairias pristatymo vietas – vienam klientui gali tekti laukti, kol kitas iškrauna savo prekes. Be to, daliniams kroviniams dažnai taikomi „pristatymo langai“ – laiko intervalai, kada galima pristatyti prekę į sandėlį (pavyzdžiui, tik nuo 8:00 ryto iki 12:00 dienos). Jei vairuotojas vėluoja, jis privalo laukti iki kito dienos, kas prailgina visą procesą. Todėl LTL terminai visada yra ilgesni ir mažiau tikslūs.

4. Kokios yra pagrindinės delsimų priežastys pervežiant krovinius į Angliją?

Per mano dvidešimt metų patirtį, delsimos dažniausiai susijusios ne su tai, kad sunkvežimis negali nuvažiuoti taip greitai, kaip reikia, o su išoriniais veiksniais. Viena pagrindinių priežasčių – muitinės procedūros. Kaip minėjau, po „Brexit“ tai tapo kritišku momentu. Jei muitinės pareigūnai iškelia abejones dėl krovinio turinio arba kilmės, jie gali atlikti papildomą patikriną. Tai vadinama „kontrole“, kai krovinys reikalaujamas iškrauti ir patikrinti. Tai gali užtrukti kelias dienas.

Kita dažna priežastis – keltų ir tunelių problemos. Anglija yra sala, todėl reikia kirsti Lamanšą. Keltai gali būti atšaukti dėl blogo oro (audros, rūko) arba techninių gedimų. Tais atvejais eilės uostuose (ypač Doverio ir Kalė) gali užsitęsti per kelias valandas ar net dienas. Taip pat dažnai pasitaiko „feribotaus“ (ferry) laukimas – jei vairuotojas vėluoja į užsakytą išvykimą, jam gali tekti laukti kito kelto, kas sukelia didelius vėlavimus.

Taip pat nepamirškime techninių sunkvežimių gedimų, eismo įvykių europiniais autostradų ruožais arba netikėtų sustojimų dėl policijos patikrų. Visi šie veiksniai yra neprognozuojami, tačiau patyrusi logistikos kompanija visada turi planą B ir sugeba suvaldyti šias situacijas minimaliai paveikdama klientą.

5. Ar įtaka turi tai, į kurį Anglijos regioną vežamas krovinys?

Žinoma, įtaka didelė. Anglija (Jungtinė Karalystė) nėra tik Londonas ir jo apylinkės. Geografiškai šalis yra išsidėsčiusi dideliame plote, o keliai, ypač šiaurinėse ir vakarinėse dalyse, gali būti siauresni ir lėtesni, palyginti su automagistralėmis pietuose. Jei krovinys yra vežamas į Londoną arba pietryčių Angliją (pvz., „South East“ regioną), terminas paprastai yra trumpesnis, nes ten yra pagrindiniai uostai (Doveris, Felikstou, Tilbury) ir didžiausiųjų miestų tinklas.

Jei krovinio paskirtis yra Škotija, Velsas, Šiaurės Anglija (pvz., Mančesteris, Liverpulis) ar netgi Šiaurės Airija (kur reikia dar keltų per Airijos jūrą), terminas gali ilgti papildomai 1–2 dienas. Vairuotojas turi atvykti į uostą pietinėje Anglijoje, išvažiuoti iš jo (praeiti muitinę) ir tik tada važiuoti į šiaurę. Atstumas nuo Doverio iki Edinburgo yra apie 600–700 km, o tai reiškia papildomas 8–10 valandų vairavimo, atsižvelgiant į poilsio pertraukas. Todėl, užsakydami transportą, būtina tiksliai nurodyti indeksą (post code), nes tik taip vairuotojas gali tiksliai suplanuoti maršrutą ir įvertinti laiką.

6. Kaip veikia krovinių konsolidacija ir kiek ji užtrunka?

Krovinių konsolidacija – tai procesas, kai mažesnės siuntos iš skirtingų siuntėjų sujungiamos į vieną didelį krovinį. Tai yra ekonomiškas sprendimas, tačiau jis reikalauja laiko. Procesas paprastai vyksta taip: klientas užsako siuntą, logistikos agentas surenka užsakymus. Sunkvežimis apvažiuoja klientus ir paėmiaus jų prekes (paprastai tai trunka 1–2 dienas). Vėliau krovinys atvežamas į konsolidacijos sandėlį arba terminalą.

Čia vyksta svarbiausias etapas – prekės parenkamos, žymimos, sudedamos į paletes (jei dar nebuvo) ir užfiksuojamos sistemoje. Viskas turi būti padaryta taip, kad išsikraunant Anglijoje nebūtų painiavos. Šis sandėlio darbas gali užtrukti nuo pusės dienos iki visos dienos. Tik kai krovinys pilnai suformuotas ir patikrintas, sunkvežimis išvyksta į maršrutą. Todėl, jei Jūsų siunta buvo paimta pirmadienį, sunkvežimis gali išvykti tik trečiadienį arba ketvirtadienį. Konsolidacija užtikrina, kad Jūs mokėtumėte tik už užimtą vietą, tačiau reikalauja kantrybės dėl ilgesnio pristatymo ciklo.

7. Ar galimas greitas arba ekspresinis pervežimas į Angliją?

Taip, galimas. Ekspresinis pervežimas į Angliją yra paslauga, kurią siūlome tais atvejais, kai laikas yra kritiškas (pvz., gamybos sustabdymas dėl trūkstamų detalių arba skubūs kontraktai). Tokiu atveju dažniausiai naudojamas „Dedicated Truck“ – sunkvežimis, kuris veža tik Jūsų krovinį ir nieko daugiau.

Ekspresinis režimas reiškia, kad vairuotojas važiuoja be beveik jokių sustojimų, o maršrutas planuojamas taip, kad išvengtumės užstrigusių vietų. Taip pat gali būti naudojami greitesni keltai arba Eurotunelis (tarp Prancūzijos ir Anglijos), kuris leidžia kelti sunkvežimius po jūra per 35 minutes, kas yra žymiai greičiau nei keltas (1,5–2 valandos). Tokiu atveju krovinys gali atvykti net per 48–72 valandas nuo užsakymo momento (jei prekės jau paruoštos). Tačiau ši paslauga kainuoja žymiai brangiau nei standartinis pervežimas, nes Jūs užsakote ne tik vietą sunkvežimyje, o visą sunkvežimio ir vairuotojo laiką.

8. Kokie dokumentai reikalingi, kad krovinys neužstrigtų muitinėje ir netyčia neprailgtų?

Norint užtikrinti, kad krovinys nepriekaištingai praeitų muitinę ir netyčia neprailgtų, būtina turėti visus dokumentus paruošta prieš pat krovinio įkėlimą. Svarbiausi dokumentai yra: prekių sandėra (Packing List), komercinė sąskaita faktūra (Commercial Invoice) ir, jei taikoma, transporto dokumentas (CMR).

Komercinėje sąskaitoje būtina tiksliai nurodyti prekių pavadinimus, svorį, vertę, HS kodus (prekių kodus muitinės klasifikacijai) ir šalių kilmę. Be to, būtina turėti galiojantį EORI numerį (Economic Operators Registration and Identification), kuris leidžia deklaruoti prekes. Jei prekės yra reguliuojamos (pvz., maisto produktai, gyvūnai, chemija), gali prireikti papildomų sertifikatų arba leidimų. Jei kuris nors šių dokumentų trūksta arba yra neteisingai užpildytas, muitinės sistema neleis krovinio išvežti arba įvežti. Tai sukelia delsimą, kol dokumentai bus pataisyti. Patirtis rodo, kad dauguma delsimų galėtų būti išvengta tiesiog tiksliai ir laiku užpildant dokumentus.

9. Kaip metų laikas (pvz., Kalėdos ar vasara) veikia pristatymo terminus?

Metų laikas ir šventės turi tiesioginės įtakos logistikos greičiui. Kalėdų ir Naujųjų Metų laikotarpiu (paprastai nuo gruodžio vidurio iki sausio pradžios) matome didžiulį krovinių padidėjimą. Visi nori suspėti atvežti prekes prieš šventes, o sandėliai Anglijoje dažnai dirba sutrumpintą darbo laiką arba uždaromi ilgesniam laikotarpiui. Tai sukuria „anglias“ uostuose ir terminaluose. Eilės į keltus gali būti ilgesnės, o pristatymo laikai – prailginti 1–2 dienas.

Vasara taip pat gali būti intensyvi, ypač rugpjūčio mėnesį, kai daugelis Europos šalių turi ilgas atostogas. Dėl to gali trūkti vairuotojų arba sandėlių darbuotojų, kas sulėtina krovinių iškrovimą ir įkrovimą. Be to, vasarą dažniau pasitaiko oro sąlygų iššūkių (karščia bangos, kurioms atsparūs keliai, arba audros jūroje), taip pat gali paveikti grafikus. Todėl visada rekomenduojama planuoti krovinių pervežimus šiais „piko“ laikotarpiais kiek anksčiau, nei įprasta.

10. Ar klientas gali sekti savo krovinio judėjimą realiu laiku?

Šiuolaikinėje logistikoje, ypač vežant į tokią tolią šalį kaip Anglija, krovinio stebėjimas (Tracking) yra standartas, o ne prabangos dalykas. Profesionalios transporto kompanijos suteikia galimybę sekti krovinio būklę realiu laiku. Dažniausiai tai daroma per specialią klientų portalą arba tiesiog siunčiant nuorodas, kurioje matomas sunkvežimio judėjimas.

Ši sistema leidžia matyti, kur yra sunkvežimis (pvz., „Vyksta per Vokietiją“, „Laukia kelto Klaipėdoje“, „Atvyko į Anglijos uostą“, „Muitinės procedūros“). Tai suteikia klientui ramybės ir leidžia planuoti savo veiksmus – pvz., sužinoti, kada reikia paruošti sandėlio darbuotojus iškrovimui.