Kelionių organizavimas iš Anglijos – patogus būdas keliauti namo

Grįžti namo. Šie du žodžiai turi giliausią reikšmę kiekvienam, kuris gyvena užsienyje, o Lietuva laikoma vienintele tikroja oaze. Anglijoje, Jungtinėje Karalystėje, gyvenančių lietuvių bendruomenė yra itin didelė ir aktyvi. Tačiau geografinis atstumas, skiriantis mūsų gimtinę nuo Britanijos salos, yra nemažas – apie 1700–2000 kilometrų, priklausomai nuo maršruto. Per pastaruosius dvidešimt metų, dirbdamas tarptautinių pervežimų srityje, mačiau tūkstančius žmonių, kurie stengiasi įveikti šį atstumą. Vieni renkasi važiuoti savo automobiliais, kiti – lėktuvais, tačiau vis dažniau ir racionaliau pasirinkimas tampa kelionių organizavimas iš Anglijos profesionalių pervežėjų.

Kodėl verta pasikliauti profesionaliais organizatoriais? Atsakymas slypi ne tik patogume, bet ir psichologinėje ramybėje. Kelionė per Europą po „Brexit“ yra tapusi sudėtingesne, o kelių eismo taisyklių, muitinės kontrolės ir techninių reikalavimų gūžtis gali išgąsdinti net patį patyrusį vairuotoją. Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi ir paaiškinsiu, kaip šiuolaikinė kelionių organizavimo industrija veikia, kad jūsų kelias namo būtų ne tik greitas, bet ir saugus.

Logistika – tai ne tik prekių pervežimas iš taško A į tašką B. Tai sudėtingas mechanizmas, kuriam reikalinga žinoti, kiek laiko užtrunka pasienio kontrolėje Doveriuje, kurios dienomis ant Kelės (Calais) keltų eilės mažiausios, ir kaip efektyviai išvengti Antverpeno ar Brėmeno spūsčių. Profesionaliai organizuojama kelionė iš Anglijos leidžia keleiviui tiesiog atsisėsti ir mėgautis vaizdais, o visus techninius rūpesčius perima patyrusi komanda. Tai yra investicija į savo laiką ir nervus, kurios, kaip parodė mano ilgametė praktika, visada atsiperka.

Šiandienos rinkoje siūlomos paslaugos varijuoja nuo paprastų autobusų pervežimų iki individualių mikroautobusų kelionių (pvz., „Shuttle“ tipo paslaugos) ar netgi krovininių automobilių pritaikymų keleiviams. Pasirinkimas priklauso nuo jūsų biudžeto, laiko ir komforto reikalavimų. Svarbiausia yra suprasti, kad užsakant tokią kelionę, jūs perkate ne tik sėdynę transporte, o ir garantą, kad, net jei pasitaiktų techninė nelaikė ar blogas oras, organizatoriai turės atsarginį planą. Tokios užtikrintumo formos nėra važiuojant savarankiškai.

Toliau straipsnyje mes išnagrinėsime dažniausiai užduodamus klausimus, susijusius su kelionių organizavimu iš Anglijos. Esu sukaupęs šias žinias per dvidešimt metų, stebėdamas, kaip keičiasi kelių, pasienio punktų ir pačių keleivių poreikiai. Tikimės, kad ši informacija padės jums priimti teisingą sprendimą ir kitą kartą keliauti namo su šypsena ant veido.

DUK (Dažniausiai Užduodami Klausimai)

1. Kodėl verta rinktis profesionalų organizuojamą kelionę iš Anglijos, o ne važiuoti savo automobiliu?

Tai vienas dažniausiai pasitaikančių klausimų, ir jo atsakymas nėra vienareikšmis. Važiuojant savo automobiliu, jūs gaunate absoliučią laisvę – galite sustoti kur tik panorėję, turite savo transportą atvykę į Lietuvą. Tačiau vertinant iš ekonominės ir fizinės pusės, savarankiška kelionė dažnai tampa nebe atostogomis, o pavojingu išbandymu. Mano patirtis rodo, kad vieno automobilio kelionės kaina (kuras, keltų bilietai, maistas, viešbutis pusiaukelėje, automobilio padidėjuss nusidėvėjimas) dažnai prilygsta ar net viršija dviejų žmonių bilietų kainą profesionaliame transporte.

Be to, yra ir fizinis nuovargis. Nors kai kuriems vairuotojams 20 valandų už vairo yra įprasta, tačiau didžioji dalis po tokios kelionės atvyksta visiškai išsekę. Profesionalių pervežėjų vairuotojai dirba pagal griežtą grafiką, turi įdiegtas poilsio sistemas ir keičiasi. Keleivio užduotis – atsipalaiduoti, skaityti knygą arba miegoti. Taip pat reikia nepamiršti techninės pusės: jei jūsų automobilis sugenda Prancūzijoje ar Vokietijoje, jūs likstate vieni su problema. Jei sugusta autobusas ar mikroautobusas, logistikos komanda turi atsarginius planus, techninę pagalbą vietose ir galimybę organizuoti pervežimą toliau be jūsų įsikišimo.

2. Kokius maršrutus dažniausiai naudoja pervežėjai ir kuris jų yra patogiausias?

Yra trys pagrindiniai maršrutai, kuriuos naudojame pervežimų srityje, ir kiekvienas turi savo privalumų bei trūkumų. Populiariausias yra Doveris – Kalė (Dover – Calais). Tai trumpiausias kelias per Lamanšą, užtrunkantis maždaug 90 minučių keltu arba 35 minutes „Eurotunnel“ po tuneliu. Šis maršrutas dažniausiai pasirenkamas dėl greičio ir dažnumo (keltai plaukia kas 30–45 minučių). Tačiau trūkumas – didelės spūstys, ypač atvykstant į Doverį, ir didesnis rizikos faktorius dėl intensyvaus eismo.

Antrasis, vis dažniau naudojamas maršrutas, yra Niuheivenas – Diepas (Newhaven – Dieppe) arba Portsmouthas – Cherburgas. Šie maršrutai ilgesni (jūra kerta maždaug 4–5 valandas), tačiau jie leidžia išvengti didžiųjų Londono ir pietryčių Anglijos spūsčių, taip pat šiek tiek nukreipia maršrutą toliau į pietus, kas gali būti naudinga, jei kelionės tikslas yra pietų Lietuva.

Trečiasis variantas, dažniau naudojamas sunkvežimiams ir dideliems autobusams, yra Halis – Roterdamas (Hull – Rotterdam) arba Harvičius – Hukas van Holandas (Harwich – Hook of Holland). Šie maršrutai leidžia praplaukti didžiąją Jungtinės Karalystės dalį ir išlipti tiesiai Olandijoje. Nors jūros perėjimas trunka ilgiau (naktį), tai sutaupo daug vairavimo laiko ir leidžia išvengti daugiausia eismo kamščių Vokietijoje ir Belgijoje. Mano kaip eksperto nuomonė – „Eurotunnel“ yra greičiausias, o naktiniai keltai iš Halio ar Harvičiaus – patogiausi, norint išsaugoti nervus.

3. Kaip „Brexit“ paveikė kelionių organizavimą iš Anglijos ir ką turi žinoti keleivis?

„Brexit“ sukėlė didžiulį chaosą pirmuosius metus, tačiau dabar situacija stabilizavosi, tačiau taisyklės pasikeitė. Anksčiau Anglija buvo ES dalis, todėl pasienio kontrolė buvo formalumo reikalas. Dabar Jungtinė Karalystė yra trečioji šalis. Tai reiškia, kad išvykstant iš Anglijos (tiek iš uostų, tiek iš „Eurotunnel“) yra atliekama dviejų pakopų kontrolė: pirmiausia Jungtinės Karalystės pasieniečiai patikrina dokumentus, o tada – Prancūzijos (ES) pasieniečiai.

Kas tai reiškia organizuojant kelionę? Pirma, reikia turėti galiojantį pasą. Asmeninis tapatybės kortelė (Lietuvos „ID“ kortelė) daugeliui atvejų nėra pakankama, nors kai kurios linjos ją dar priima, tačiau rizikuoti nerekomenduoju. Antra, muitinės kontrolė tapo griežtesnė. Jei keliaujate su organizuota grupe, vairuotojas privalo pateikti keleivių sąrašus (Manifest), o pasieniečiai gali tikrinti, ar nevykstate nelegalių prekių.

Taip pat pasikeitė draudimo klausimai. Jei anksčiau buvo taikoma vieninga „Green Card“ politika, dabar reikia tikrinti, ar jūsų sveikatos draudimas galioja Jungtinėje Karalystėje ir ES po „Brexit“. Profesionalūs organizatoriai visada patikrina šiuos dalykus prieš išvykstant, todėl keleiviai gali jaustis saugiai.

4. Kiek laiko trunka kelionė iš Anglijos į Lietuvą ir kodėl terminai gali skirtis?

Standartinis kelionės laikas nuo Londono iki Vilniaus yra apie 24–30 valandų, priklausomai nuo maršruto, oro sąlygų ir eismo intensyvumo. Tačiau svarbu suprasti, kad tai nėra fiksuotas laikas. Organizuojant keliones, mes visada įtraukiame laiko rezervą. Pavyzdžiui, jei autobusas turi būti Vilniuje ryte, jis iš Anglijos dažniausiai išvyksta ne anksčiau kaip prieš dvi dienas (naktį iš penktadienio į šeštadienį, jei atvykti sekmadienį).

Kodėl taip ilgai? Prieš išvykstant reikia surinkti keleivius iš skirtingų Anglijos miestų (Londonas, Birminghamas, Mančesteris, Peterborough, Northamptonas ir t.t.). Tai užtrunka kelias valandas. Tada yra kelias valandos iki uosto, laukimas uoste, paties kelionės per Europą trukmė. Be to, vairuotojai privalo laikytis poilsio režimo (po 4,5 valandų vairavimo – 45 minučių pertrauka). Visos šios detalės sudaro galutinį laiką. Esu matęs, kaip kelionės užtrunka 32 valandas dėl stipraus lietaus Vokietijoje arba avarijos ant A1 magistralės Lenkijoje. Todėl visada patariu keleiviams planuoti atvykimą su atsarga, ypač jei turi susitikimą ar skrydį iš Lietuvos.

5. Kokia yra bagažo apimtis ir ar galima vežti daugiau daiktų?

Vienas didžiausių organizuojamų kelionių privalumų yra galimybė pasiimti daugiau daiktų nei lėktuvu. Skirtingai nei avialinijos, kurios taiko griežtus 20–23 kg limitus ir brangiai apmoka viršyti svorį, autobusų ir mikroautobusų pervežėjai dažnai leidžia vežti po 2–3 didelius lagaminus (apie 50–60 kg vienam keleiviui) vieno kainos.

Tačiau čia yra subtilumas. Bagažas turi tilpti į bagažinę. Jei keleivis nori vežti, pavyzdžiui, dviratį, pianiną ar didelę sofą, tai jau yra krovininės paslaugos, kurioms taikomos kitos kainos. Be to, per „Brexit“ muitinės daugiau dėmesio skiria asmeniniams daiktams. Nerekomenduoju vežti prekių, kurios atrodo kaip skirtos prekybai (pvz., 10 vienodų drabužių dėžių), nes gali būti paskelbta, kad tai komercinė siunta, ir reikės mokėti muito mokestį bei PVM. Mano patarimas: derėkitės su organizatoriumi iš anksto, jei turite nestandartinio dydžio ar svorio bagažą.

6. Kaip užtikrinamas keleivių saugumas kelyje?

Saugumas yra prioritetas Nr. 1 mūsų srityje. Per 20 metų aš mačiau, kaip smarkiai pagerėjo techninės transporto priemonių priežiūros reikalavimai. Visi autobusai ir mikroautobusai, atliekantys tarptautinius reisus, privalo būti registruoti specialiuose registruose ir praėti technines apžiūras kas 6 savaites (dažniau nei įprastai).

Be to, visi vairuotojai turi turėti specialias licencijas („Driver CPC“), kurios įrodo jų kompetenciją. Transporto priemonės yra aprūpintos greitosios pagalbos rinkiniais, ugn gesintuvais, tachografais (kurie seka vairavimo laiką ir greitį) bei dažniausiai ir GPS stebėjimo sistemomis. Šios sistemos leidžia dispečeriui centrealiai stebėti, kur yra autobusas, ir jį įspėti apie eismo sąlygas. Jei įvykia avarija, komanda turi protokolus, kaip veikti – nuo keleivių evakuacijos iki atsarginio transporto siuntimo. Keleiviams tai reiškia, kad jie yra patikimesnėse rankose nei važiuodami savarankiškai.

7. Kaip atrobi bilietų užsakymo procesas ir kada geriausia tai daryti?

Bilietų užsakymas šiais laikais yra visiškai digitalizuotas. Dauguma kompanijų turi internetines svetaines, kur galite ne tik užsakyti bilietą, bet ir pasirinkti sėdimą vietą. Tačiau patariu kreiptis tiesiogiai į telefonų linijas arba „WhatsApp“ konsultacijas, jei keliaujate su grupe, vaiku arba turite specialių reikalavimų.

Kada geriausia užsakyti? Idealu – bent 2–3 savaites iki išvykimo. Tai leidžia ne tik užtikrinti, kad vietos bus (ypač populiariais išvykimo laikais, pavyzdžiui, prieš šventes ar atostogas), bet ir gauti geresnę kainą. Brangiausia bilietai būna paskutinę minutę. Taip pat, užsakydami anksčiau, galite gauti daugiau informacijos apie konkretų maršrutą – kur bus sustojimai maistui ir tualeto needai. Atminkite, kad geras organizatorius visada pateiks išsamią instrukciją su išvykimo vietos adresu ir vairuotojo telefono numeriu.

8. Ar galima keliauti su naminiais gyvūnais (šunimis, katėmis)?

Taip, keliauti su augintiniais iš Anglijos į Lietuvą galima, ir tai yra ganėtinai populiari paslauga. Tačiau čia yra vienas griežčiausių reikalavimų – gyvūnas privalo turėti galiojantį mikroschemą („chip“), kurio duomenys atitinka asmens dokumentus, ir galiojantį pasą (šunų, kačių ar šeškų pasą). Be to, reikia antšuninės vakcinos nuo pasiutligės (jos galiojimas privalo būti ilgesnis nei kelionės data, tačiau ne trumpesnis nei 21 diena nuo paskutinio skiepijimo, jei skiepijamas pirmą kartą).

Po „Brexit“ taip pat reikia atlikti gyvūno gydytojo apžiūrą ne anksčiau kaip 48 valandos prieš išvykstant iš Anglijos, ir gauti veterinarinį pažymą (Health Certificate), kuris patvirtina, kad gyvūnas sveikas ir gali keliauti. Be šio dokumento jūsų augintinį neįleis į keltą ar į ES teritoriją. Pervežėjai dažnai turi specialias klotas gyvūnams bagažinėje, tačiau svarbu iš anksto pranešti apie augintinį, nes vietų gyvūnams dažnai yra ribotas skaičius (pvz., tik 2 šunys viename reise).

9. Kokios yra sustojimų poilsio ir maisto paieškai galimybės?

Organizuojant tolimas keliones, sustojimai nėra tiesiog „norėdamas sustoti“. Jie yra planuojami pagal vairuotojų darbo laiką ir keleivių poreikius. Paprastai reisas turi 2–3 ilgesnius sustojimus (po 20–30 minučių) ir vieną ilgesnį pertrauką (apie 1 valandą) pietums.

Mes stengiamės rinkti sustojimo vietas, kurioje yra švari tualetai, kavinės ir duonos kepyklės. Populiarios vietos yra dideliųjų automagistralių aptarnavimo centrai Vokietijoje (prie A1 ar A2) arba Belgijoje. Tačiau reikia būti pasiruošusiam, kad maistas šiuose centruose gali būti brangesnis nei įprastai. Patariu keleiviams pasiimti savo vandens, užkandžių (sandwichų, vaisių), ypač jei turite specialią dietą arba vaikų.