Kelionės trukmė vežant keleivius į Angliją efektyviai ir greitai

Įvadas

Per daugiau nei dvidešimt metų dirbau tarptautinių keleivių pervežimų srityje, ir galiu pasakyti viena tikrai: kelionė į Angliją nėra paprasta važiavimas iš taško A į tašką B. Tai sudėtingas logistikos procesas, kurį lemia ne tik tikrasis atstumas, bet ir geografinės sąlygos, administraciniai reikalavimai bei, žinoma, žmogiškasis faktorius. Dažnai klientai, susisiekdami su mumis, klausia: „Kiek laiko užtruksime?“ arba „Ar neįmanoma važiuoti greičiau?“. Suprantu šį norą greičiau pasiekti tikslą, tačiau mano kaip profesionalo užduotis yra ne tik nuvežti keleivius saugiai, bet ir realiai įvertinti laiką, nežadant nerealų dalykų.

Kelionės trukmė į Angliją (JK) iš Lietuvos ar kitų Baltijos šalių yra kintantis dydis, kurį apibrėžia dešimtys veiksnių. Mes ne keliaujame tiesia linija – tarp mūsų ir Britanijos salos yra jūra, o prieš tai – tūkstančiai kilometrų kontinentinės Europos kelių, kurie kaskart gali pasiūlyti naujų iššūkių. Efektyvumas šiuo atveju nereiškia tik lenkti vairą, o reiškia optimaliai planuoti maršrutą, tinkamai pasirinkti perėjimo per Lamanšą būdą, taip pat numatyti poilsio pertraukas taip, kad jos nebraižytų kelionės tempą, bet užtikrintų saugumą.

Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi ir paaiškinsiu, kas tikiai lemia kelionės trukmę. Mes kalbėsime ne tik apie tai, kiek valandų praleidžiame kelyje, bet ir apie tai, kaip sumažinti neplanuojamas delsas, kaip pasiruošti kelionei, kad ji vyktų sklandžiai, ir kodėl kai kada „greičiau“ reiškia „lėčiau“, jei ignoruojame taisykles. Siekiant, kad ši informacija būtų kuo prasmingesnė, straipsnio pabaigoje pateikiu išsamų atsakymų į dažniausiai užduodamus klausimų (DUK) skyrių, kuriame rasite praktinius patarimus, padedančius jums suprasti šios kelionės esmę.

Svarbiausia, ką reikia suprasti iš pat pradžių: standartinė kelionė iš Vilniaus iki Londono vairuojant mikroautobusu arba autobusu trunka apie 30–34 valandas, jei kalbame apie grynąjį vairavimo laiką be ilgesnių sustojimų. Tačiau realus laikas, nuo to momento, kai išvykstate iš namų, iki to momento, kai atvykstate į paskirties vietą, visada bus ilgesnis. Kodėl? Todėl, kad taisyklės reikalauja poilsio, o pasienio kontrolė ir keltų laukimas gali sukelti neplanuojamas uždelstas. Efektyvi kelionė – tai ne lenktynės su laikrodžiu, o racionalesnis išteklių (laiko, kuro, jėgų) panaudojimas. Sekės toliau, aptarsime visas šias smulkmenas detaliai, kad jūsų kelionė būtų kuo komfortiškesnė ir numatoms.

DUK

1. Koks vidutinis kelionės laikas iš Lietuvos į Angliją mikroautobusu?

Vidutinis kelionės laikas priklauso nuo išvykimo vietos Lietuvoje ir galutinio taško Anglijoje, tačiau vadovaujantis savo daugiau kaip dvidešimt metų patirtimi, galiu teigti, kad įprastas laikas svyruoja nuo 32 iki 40 valandų. Tai apima ir vairavimą, ir privalomas poilsio pertraukas vairuotojams, ir technines pauzes, ir laukimą pasienio kontrolėse bei keltuose.

Jei išvykstate iš Vilniaus ir keliaujate į Londoną, tikrasis atstumas yra apie 1900–2000 kilometrų, priklausomai nuo pasirinkto maršruto per Vokietiją, Belgiją arba Olandiją. Vien tik vairavimo laikas be sustojimų sudarytų maždaug 20–22 valandas. Tačiau profesionalus pervežimas negali vykti be sustojimų. Vadovaujantis darbo laiko reglamentavimu, vairuotojas privalo padaryti pertraukas po 4,5 valandų vairavimo. Be to, būtina skirti laiką maistui ir tuštinimuisi. Taigi, prie vairavimo laiko pridedame maždaug 4–5 valandas techninių pertraukų. Dar apie 2–3 valandas (o kartais ir daugiau) užtrunka paties Lamanšo sąsiaurio persikėlimas procedūromis. Taigi, realus laikas, kurį reikia skirti kelionei, yra maždaug 1,5 paros. Verta atsižvelgti ir į galimas eismo spūstis, kurios yra neišvengiamos didmiesčiuose aplinkkeliais, ypač prie Bruselio, Antverpeno arba Londono žiedo (M25).

2. Kokius veiksnius labiausiai veikia eismo spūstys ir kaip jų išvengti?

Eismo spūstys yra vienas didžiausių neprognozuojamų veiksnių, turinčių įtakos kelionės trukmei. Per dvidešimt metų mačiau, kaip viena avarija arba netinkamai atlikti kelių darbai gali sustabdyti tūkstančių automobilių eismą valandomis. Didžiausia rizika slypi Vakarų Europos magistralėse, ypač vengiant per didelių miestų centrų, tačia net ir aplinkkeliai, tokie kaip vokiškas „Ruhr“ sritis arba belgiškas Antverpeno žiedas, tampa „buteliais“.

Kaip ekspertas, stengiuos išvengti spūsčių keliais būdais. Pirmiausia, naudojame pažangias navigacijos sistemas, kurios realiu laiku seka eismą. Jei matome, kad pagrindiniame kelyje susidaravo spūstis, bandome pakeisti maršrutą, nors tai ne visada įmanoma sunkiems transporto priemonėms dėl aukščio ar svorio apribojimų antrojo eilės keliuose. Antra, laiko planavimas yra kritiškas. Stengiamės pravažiuoti pro didžiuosius miestus naktį arba anksti ryte, kai eismas minimalus. Trečia, stebime orus – lietus arba sniegas Vokietijoje ir Belgijoje visada sulėtina eismą. Nors mes negalime kontroliuoti kitų vairuotojų, geras planavimas ir patirtis leidžia mums sumažinti spūsčių neigiamą poveikį minimumui, tačiau visiškai išvengti jų neįmanoma, todėl keleiviai visada turėtų turėti šiek tiek laiko atsargos.

3. Kuris persikėlimo būdas per Lamanšą yra greičiausias: keltas arba Eurotunelis?

Tai vienas dažniausiai diskutuojamų klausimų, ir atsakymas nėra vienareikšmis, tačiau jei kalbame tiesiog apie laiką, skirtą persikėlimui, Eurotunelis (Eurotunnel) laimi. Keltas iš Dover į Calais (Doveris) arba iš Calais į Doveris užtrunka maždaug 90 minučių (patį plaukimą 75–90 min., be to, laikas įvažiavimui ir išvažiavimui). Tuo tarpu traukinys per Eurotunelį perveža transporto priemonę per 35 minutes (iš kurių maždaug 20 minučių traukinys važiuoja po jūra).

Tačiau čia yra vienas esminis „bet“. Eurotunelio bilietai dažnai brangesni, o jų prieinamumas priklauso nuo užsakymo laiko. Jei atvykstate be išankstinio rezervavimo, gali tekti ilgai laukti artimiausio išvykimo. Be to, reikia atsižvelgti į tai, kad prieš išvykstant į Angliją, visi keleiviai privalo eiti per pasienio kontrolę (JK pasienio kontrolė vyksta dar Prancūzijoje – Calais arba Coquelles). Jei eilė į pasienio kontrolę ilga, tai gali suvalgyti visą Eurotunelio laiko pranašumą. Keltuose pasienio kontrolė dažnai vyksta jau lauke, prieš įvažiuojant į uostą, arba patį laipą. Mano patirtis rodo, kad esant dideliam keleivių srautui (pvz., atostogų metu), keltai gali būti lankstesni dėl išvykimų dažnio, tačiau esant norui efektyviai ir greitai nuvežti keleivius, Eurotunelis dažniausiai yra saferis ir greitesnis pasirinkimas, jei tik bilietai užtikrinti iš anksto.

4. Kaip „Brexit“ (Didžiosios Britanijos išstojimas iš ES) paveikė kelionės trukmę?

„Brexit“ neabejotinai pakeitė žaidimo taisykles. Iki 2021 m. sausio 1 d. pervežant keleivius iš ES šalių į JK, pasienio procedūros buvo minimalios – dažniausiai tik trumpas dokumentų patikrinimas. Dabar situacija kitokia. Nors keleiviai su ES paso arba tapatybės kortele gali keliauti be vizų (iki 180 dienų per metus), paties transporto priemonės ir vairuotojo dokumentai tikrinami kur kas griežčiau.

Dabar daugiau laiko skiriama pasienio kontrolės punktuose (Border Force). JK pareigūnai atidžiau tikrina, ar keleiviai neturi neleistinų daiktų, o jei reikalas yra komercinis pervežimas, tikrinami ir krovininiai dokumentai. Be to, pasikeitė taisyklės dėl maisto produktų atvežimo – keleiviai dažnai klausia, kodėl reikia atsisakyti mėsos ar sūrio produktų, o tai sukelia papildomų aiškinimų ir laiko netekimo. Taip pat, jei kelionėje vyksta keleivių keitimas (pvz., vienas vairuotojas veža iki Belgijos, kitas tęsia), reikia aiškiai susitarti dėl dokumentų perdavimo procedūrų, nes dabar tai nebe taip paprasta kaip anksčiau. Visa tai prideda papildomą 1–2 valandas prie bendro kelionės laiko, kurios anksčiau nebuvo.

5. Kiek ir kokio tipo poilsio pertraukas turi daroti vairuotojas?

Saugumas yra aukščiausias prioritas. Mums neleidžiama tiesiog važiuoti 20 valandų iš eilės, nors keleiviai norėtų greičiau atvykti. Vadovaujantis Europos Sąjungos darbo laiko reglamentu (ES 561/2006), kuriuo laikomės ir mes, ir JK (nors JK turi savo atitikimo taisykles), vairuotojas po 4,5 valandų vairavimo privalo padaryti 45 minučių pertrauką. Šią pertrauką galima padalinti į dvi dalis (pirmoji 15 min., antroji 30 min.), tačiau jos turi būti atliktos per 4,5 valandų laikotarpį.

Be to, po 9 valandų vairavimo vairuotojas privalo atsisakyti ne mažiau kaip 11 valandų nepertraukiamo poilsio (kasdieninis poilsis). Jei kelionė trunka ilgiau, po kelių dienų būtina ilgesnė poilsio pertrauka. Tai reiškia, kad jei mes važiuojame, pavyzdžiui, 30 valandų, mums reikės bent vienos ilgos poilsio pertraukos (nakties), kai vairuotojas miega. Šis laikas yra įskaičiuojamas į bendrą kelionės trukmę. Negalime lenkti šių taisyklių, nes tai ne tik didelės baudos, bet ir gyvybės pavojus. Efektyvi kelionė numato tokias pertraukas planuoti taip, kad jos sutaptų su degalinių apsilankymais arba keltų laukimu, taip taupant laiką.

6. Ar galima užtikrinti, kad kelionė įvyks be jokių vėlavimų?

Atsakymas yra griežtai: ne. Nors aš ir mano komanda dirbame maksimaliai efektyviai, yra veiksnių, nuo kurių mes nepriklausome. Kelionės trukmę gali paveikti orai (audros Lamanšo sąsiauryje, dėl kurių stabdomi keltai), techniniai gedimai (net jei automobilis prižiūrėtas, padangos gali plyšti), avarijos kelyje, ar net netikėti pasienio reikalavimai.

Tačiau „be vėlavimų“ nereiškia „be problemų“. Profesionalas yra tas, kuris sugeba suvaldyti problemas, kad jos paveiktų kuo mažiau. Pavyzdžiui, jei užstringa vienas maršrutas, mes turime alternatyvų maršrutą. Jei keltas vėluoja, mes pranešame keleiviams ir pakeičiame susitikimo laiką. Mūsų tikslas – sumažinti stresą keleiviui. Jei mes žinome, kad bus vėlavimas, pranešame apie tai iš anksto, o ne tada, kai jau turėtume būti vietoje. Taigi, garantuoti beveik „nulinio“ vėlavimo neįmanoma, tačiau galima garantuoti sklandų sprendimą iškilusių problemų.

7. Kaip pasiruošti kelionei, kad ji vyktų efektyviau?

Keleivio pasiruošimas taip pat turi įtakos greičiui. Dažnai vėlavimai atsiranda dėl to, kad keleiviai vėluoja susirinkti į išvykimo vietą arba neorganizuotai pakrauja bagažą. Kad kelionė vyktų efektyviai, rekomenduoju keleiviams atvykti į išvykimo vietą bent 15–20 minučių anksčiau. Bagažas turi būti supakuotas taip, kad jį būtų lengva užkrauti ir iškrauti (kišenės, rankinės). Ilgos paieškos raktų arba dokumentų mikroautobuse taip prailgina sustojimus.

Taip pat svarbu pasirūpinti dokumentais. Turi būti pasiruošti pasai arba tapatybės kortelės. Jei keliaujate su vaikais, patikrinkite, ar jų dokumentai galiojantys. Jei reikalingos vizos arba papildomi leidimai (pvz., gyvūnų pervežimui), viskas turi būti paruošta iš anksto. Vienas trūkstamas dokumentas gali sustabdyti visą mikroautobusą pasienyje valandoms. Ir galiausiai – poilsis. Jei keleiviai iš anksto žino, kad bus sustojimai maistui, jie nebus nepatenkinti, kai sustojome degalinėje, ir nebandys šturmuoti vairuotojo, kad važiuotų toliau be pertraukos. Informuotas keleivis – tai ramus keleivis, o ramus keleivis leidžia vairuotojui dėmesį sutelkti į kelią, kas padidina greitį ir saugumą.

8. Kuo skiriasi kelionė naktį nuo dienos metu?

Naktinės kelionės turi savų privalumų ir trūkumų. Vienas didžiausių privalumų – mažesnis eismas. Naktį keliaujant pro Vokietiją, Belgiją ir Angliją, išvengiame didžiųjų spūsčių, kurios būdingos rusiuoju ir popietiniu laiku. Tai leidžia tolygiai važiuoti didesniu greičiu ir mažiau stabdyti. Taip pat keleiviai dažnai miega mikroautobuse, taigi jiems kelionė atrodo trumpesnė.

Tačiau naktinės kelionės reikalauja ypatingo vairuotojo pasiruošimo. Naktį regėjimas yra ribotas, o pavojus gali pasitaikyti netikėtai (gyvūnai kelyje, girti vairuotojai). Be to, degalinių paslaugos naktį gali būti ribotos (uždugtos kavinės), todėl maisto ir tuštinimosi pertraukas reikia planuoti atsakingiau. Taip pat reikia atsižvelgti į tai, kad atvykus į paskirties vietą anksti ryte (pvz., 4 ar 5 valandą ryto), keleiviai gali neturėti kur pasislėpti arba pailsėti, jei jų numeriai dar nebus paruošti. Taigi, nors naktinis važiavimas gali būti greitesnis dėl eismo stokos, jis reikalauja geresnio logistinio planavimo pabaigoje.

9. Kaip techninė būklė įtakoja greitį?

Techninė transporto priemonės būklė yra pagrindas efektyviam pervežimui. Mano praktika rodo, kad ne viena kelionė buvo prailgta dėl techninių gedimų, kuriuos būtų galima išvengti. Todėl mes atliekame kruopštčią techninę apžiūrą prieš kiekvieną ilgesnį reisą. Tikriname padangas (jos turi būti geros, nes padangų gedimas greitkelyje ne tik užtrunka keičiant, bet ir yra pavojingas), stabdzius, variklio skysčius, apšvietimą.

Naujesni mikroautobusai turi modernias sistemas, kurios padeda išvengti gedimų (pvz., padangų slėgio davikliai), tačiau patirtis visada yra svarbiausia. Vairuotojas turi mokėti išgirsti automobilio „balsą“ ir suprasti, kai kažkas ne taip. Jei techninė būklė tvarkinga, mes ne tik važiuojame saugiau, bet ir greičiau, nes nereikia stabdyti pataisyti smulkių trūkumų. Be to, techniškai tvarkingas automobilis yra ekonomiškesnis, todėl mažiau laiko prarandama degalinėse degalams užpildyti (mažesnės kuro sąnaudos).

10. Ką daryti, jei kelionė užtrunka ilgiau nei planuota?

Pirmiausia – nepanikuoti. Vėlavimai yra dalis mūsų verslo. Jei matome, kad neįmanoma atvykti laiku, pirmasis žingsnis yra komunikacija.