Kelionės trukmė: kiek užtruks kelionė į Angliją?

Vidurio Europos ir Jungtinės Karalystės susisiekimas visada buvo gyvybiškai svarbus verslui, tačiau nuo „Brexit“ įvykdomojo laikotarpio pasibaigimo, logistika pasikeitė negrįžtamai. Dirbdamas šioje srityje daugiau nei dvi dešimtmetis, girdžiu tą patį klausimą beveik kiekvieną dieną: „Kiek laiko užtruks mano siunta (ar aš) nuvykti į Angliją?“ Atsakymas, prieštaraujantis intuicijai, nėra vienas skaičius. Jei atidarysite žemėlapį, pamatysite, kad atstumas tarp Vilniaus ir Londono yra maždaug 1800–2000 kilometrų. Teoriškai, važiuojant nuolat 90 km/h greičiu, tai užtruktų maždaug 20 valandų. Tačiau tarptautiniuose pervežimuose teorija retai kada sutampa su realybe.

Šiame straipsnyje aš pasidalysiu savo patirtimi ir paaiškinsiu, kas tiksliai lemia kelionės trukmę, kodėl kai kurios siuntos vėluoja, o kaip galima tiksliai suplanuoti savo laiką. Nesvarbu, ar planuojate persikelti gyventi, ar siunčiate prekes verslui, suprasdami šiuos procesus, galėsite išvengti nereikalingo streso ir netikėtumų.

Įvadas: Kodėl atstumas nėra vienintelis kriterijus?

Per pastaruosius 20 metų mažiau nekažką keitėsi ne tik keliai, bet ir pasienio kontrolės procedūros. Anksčiau kelionė į Angliją buvo praktiškai tapati kelionei į Vokietiją ar Prancūziją – važiuoji, kelią kerta jūra ir toliau važiuoji. Šiandien tai sudėtingas logistinis grandinėlės reiškinys.

Pagrindinis dalykas, kurį klientai turi suprasti, yra tas, kad kelionės trukmę lemia ne tik vairuotojo greitis. Čia įeina įvertinti: 1. Geografinę padėtį: Ar kelyje yra kalnai (pvz., Ardėnai Belgijoje), ar tiesus keliai? 2. Administracines barriers: Muitinės deklaracijos, sanitarijos kontrolė, pasienio patikros. 3. Technines priežastis: Keltų grafikai, jūros būklė, techninės problemos. 4. Žmogiškąjį faktorių: Vairuotojo darbo ir poilsio režimas.

Kai kalbame apie krovinių pervežimą arba kelionę mikroautobusu, realus laikas nuo išvykimo iki pristatymo gali svyruoti nuo 2 iki 5 dienų. Tokio didelio intervalo priežastis nėra vairuotojo tingumas, o griežtai reglamentuojami taisyklės ir išoriniai veiksniai. Štai kodėl profesionali logistika reikalauja detalaus planavimo. Mes ne tiesiog „važiuojame“ – mes koordinuojame tūkstančius kilometrų, dokumentų ir laiko juostų, kad jūsų siunta ar kelionė būtų saugi ir laiku.

Svarbu paminėti ir maršruto pasirinkimą. Dažniausiai pasirenkamas maršrutas eina per Lenkiją, Vokietiją, Belgiją ar Olandiją, Prancūziją ir per Lamanšą. Tačiau yra alternatyvų, pvz., kelias per Šiaurės Prancūziją arba net keltai iš Olandijos (pvz., „Hook of Holland“ į „Harwich“). Kiekvienas šių maršrutų turi savo privalumų ir trūkumų, lemiančių bendrą kelionės trukmę. Nors šiaurinis maršutas gali atrodyti ilgesnis žemėlapyje, jis dažnai leidžia išvengti didžiulių spūsčių prie Kalė (Calais), kurios griauno visus grafikus.

Toliau straipsnyje atsakysiu į dažniausiai užduodamus klausimus, kurie padės jums sudaryti tiksliai laiko prognozę.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Šioje skyriuje surinkau 10 klausimų, kuriuos man dažniausiai užduoda klientai. Atsakymai paremti mano ilgamete patirtimi ir dabartine logistine situacija.

1. Kiek vidutiniškai trunka viena kryptis krovininio automobilio iš Lietuvos į Angliją?

Vidutiniškai, kai kalbame apie sunkvežimį su kroviniu, kelionė iš Lietuvos iki Anglijos (pvz., iki Londono ar Midlands regiono) trunka nuo 48 iki 72 valandų. Tai yra „vairavimo laikas“, tačiau realus terminas nuo užsakymo iki pristatymo dažnai yra 3–4 dienos. Kodėl? Nes į šį laiką įeina krovinio surinkimas Lietuvoje, važiavimas iki uosto (paprastai tai yra Kalė arba Dunkirkas Prancūzijoje, arba Hook of Holland Olandijoje), laukimas keltui, paties perplaukimas (apie 1,5–4 valandas), muitinės procedūros Anglijoje ir galiausiai važiavimas iki grynintojo adreso. Jei krovinys nėra „ištisinis“ (full truck load), o grupinis, gali prireikti papildomo laiko sandėlyje krovinui konsoliduoti.

2. Ar „Brexit“ padarė įtakos kelionės trukmei?

Žinoma, ir tai, galiu drąsiai teigti, yra vienas didžiausių veiksnių. Anksčiau peržengus Lamanšą, automobiliai tiesiog važiuodavo toliau kaip per vidinę ES sieną. Dabar, kiekvienas krovinys turi praeiti muitinę (Import customs declaration). Jei dokumentai yra tvarkingi ir pateikti iš anksto (pvz., „pre-lodged“ procesas), tai užtrunka 30–60 minučių. Tačiau jei dėl klaidų dokumentuose ar trūkstamų licencijų (pvz., maisto produktams, gyvūnams) kyla problemų, krovinys gali būti sulaikytas pasienyje dienoms, o net savaitėms. Todėl dabal kelionės trukmė priklauso ne tik nuo vairuotojo, bet ir nuo brokerio, kuris tvarko dokumentus.

3. Kiek laiko užtrunka keltų perėjimas ir kaip tai veikia grafiką?

Keltai yra „gerklė“, per kurią praeina beveik visas prekybas. Populiariausia trasa – Kalė (Calais) – Doveris (Dover). Jūros perėja trunka apie 90 minučių, tačiau visą procesą reikia įsivaizduoti kaip 4–5 valandas. Reikia atvykti į uostą mažiausiai 2 valandas prieš išvykimą (check-in), praeiti Pasienio pajėgų (Border Force) kontrolę (migracija ir saugumas), užlipti ant kelto ir nusileisti iš jo. Jei jūros būklė bloga (audra), keltai gali būti atšaukti arba vėluoti. Patirtis rodo, kad žiemą dėl audrų delay‘ai yra dažnesni, todėl visuomet reikia turėti laiko rezervą – bent 4–6 valandų – tik pačiam uosto procesui.

4. Kodėl vairuotojai negali važiuoti tiesiog 24 valandas per parą?

Tai vienas dažniausių nepasitenkinimo šaltinių. Klientai mato, kad atstumas nedidelis, ir klausia, kodėl reikia laukti. Atsakymas paprastas: saugumas ir įstatymai. ES ir JK taiko griežtas „Darbo ir poilsio laiko“ taisykles bei tachografo reikalavimus. Vairuotojas gali vairuoti tik 4,5 valandas iš eilės, po to privalo padaryti 45 minučių pertrauką. Per parą jis gali vairuoti ne daugiau kaip 9 valandas (išskirtiniais atvejais 10 valandas), o po 4,5 valandų vairavimo arba 6 valandų nuo darbo pradžios privalo ilgesnį poilsį (45 min. arba 45 min. + 15 min.). Po 6 savaičių darbo privalomas savaitinis poilsis. Tai reiškia, kad net jei kelionė fiziškai įmanoma per 20 valandų, teisiškai ji užtrunks mažiausiai 2 dienas dėl privalomų sustojimų. Niekas negali ir negali skirti šių taisyklių – jos skirtos išvengti avarijų nuovargio.

5. Kokios ypač dažnai sutrikdo kelionės grafiką Anglijoje?

Anglijoje yra du pagrindiniai „traukiniai“, kurie suardo planus: spūstys ant magistralių ir „smart motorway“ darbai. M25 kelias (aplink Londoną) yra legendarus dėl spūsčių – čia užstringa eismas net ir be akivaizdžios priežasties. Taip pat A14 kelyje link Felixstowe uosto arba M2/M20 pietryčiuose, link Doverio, dažnai vyksta remonto darbai, kurie suardo eismo srautus. Be to, Anglijoje yra daugiau vaizdo kamerų, stebinčių greitį ir eismo juostas, todėl vairuotojai turi būti ypač atsargūs. Jei įvykia avarija, kelią gali uždaryti valandomis. Mano patirtis: jei krovinio paskirtis yra šiaurės Anglijoje (Mančesteris, Leedsas), visada pridedame papildomą pusę dienos dėl galimų užstrigimų pietinėje Anglijoje.

6. Ar atstumas turi įtakos kainai, o ne tik laikui?

Taip, atstumas tiesiogiai veikia kainą, tačiau laikas veikia ją dar labiau. Ilgiau trunkanti kelionė reiškia, kad vairuotojas praleis daugiau laiko kelionėje, reikės mokėti daugiau už dienrėžius, kurie (fuel allowance) ir dienpinigius. Taip pat brangiausi yra uosto mokesčiai ir keltų bilietai. Keltų kaina svyruoja priklausomai nuo sezono ir dienos (pvz., sekmadieniais ar švenčių dienomis bilietai gali būti dvigubai brangesni). Todėl kartais ilgesnis maršrutas (pvz., pro Olandiją) gali būti pigesnis, jei ten mažesnės keltų kainos, nors ir užtrunka šiek tiek ilgiau.

7. Kuo skiriasi siuntos pristatymas į Londoną palyginti su kitais miestais?

Pristatymas į Londoną yra ypatingas iššūkis dėl dviejų dalykų: didelio koncentracijos ir ULEZ (Ultra Low Emission Zone) zonos. Anglijoje yra griežti taršos reikalavimai – senesni sunkvežimiai neturi teisės važiuoti į Londoną be specialaus mokesčio, kuris gali siekti šimtus svarų per dieną. Be to, Londono centre sunkvežimiui leidžiama važiuoti tik naktį (dažniausiai nuo 19:00 iki 07:00 valandos). Tai reiškia, kad jei vairuotojas atvyksta į Londono pakraščius dieną, jis turi laukti vakaro, kad galėtų pristatyti prekę. Tai automatiškai prailgina pristatymo terminą palyginti su, tarkime, Birminghamu ar Bristolio miestu, kur pristatyti galima bet kuriuo paros metu.

8. Ar greičiau važiuoti grupiniu krovininiu automobiliu ar užsakyti ištisinę mašiną?

Jei jums svarbus laikas – visada pasirinkite ištisinę mašiną (dedicated transport). Grupinis krovinys (part load / groupage) yra pigesnis, tačiau jis užtrunka ilgiau dėl dviejų priežasčių. Pirma, reikia laukti, kol mašina užsipilda kitų klientų krovinių Lietuvoje prieš išvykstant. Antra, važiuojant atgal arba į kitą šalį, mašina gali sustoti tarpiniuose sandėliuose Vokietijoje ar Belgijoje perkraunant prekes. Grupinio krovinio terminas gali siekti net 7–10 dienų, tuo tarpu ištisinė mašina gali atvykti per 3 dienas. Pasirinkimas priklauso nuo jūsų prioriteto: kaina ar greitis.

9. Kaip metų laikas (žiema, vasara) veikia kelionę?

Žiema visada sukelia daugiau problemų. Vokietijoje ir Belgijoje dažnai būna sniego, ledo ar rūko, dėl ko eismas sulėtėja iki 30–40 km/h. Taip pat Lamanšo sąsiauryje žiemą būna daugiau audrų, dėl kurių atšaukiamos keltų kelionės. Vasarą problemos kelia kita priežastis – turistai. Liepos–rugpjūčio mėnesiais keliai yra labai užteršti asmeniniais automobiliais, kuriais vairuotojai nėra įprasti važiuoti ilgiausius maršrutus, todėl dažniau įvyksta avarijos. Taip pat vasarą didesnė paklausa keltams, todėl gali būti sunku gauti bilietus be išankstinio užsakymo, kas sukelia vėlavimus laukiant laisvų vietų.

10. Ar klientas gali kažką daryti, kad pagreitintų procesą?

Taip, tikrai. Pagrindinė dalyka, kurią gali padaryti klientas, yra laiku ir teisingai pateikti dokumentus. Jei pervežate prekes, prieš išvykstant reikia užtikrinti, kad muitinės brokeris turi visus duomenis: EORI numerį, prekių HS kodus, faktūras. Jei tai asmeninis daiktų pervežimas (pvz., persikėlimas), reikia turėti detalių sąrašą (packing list) ir pasirašytą deklaraciją, kad tai nėra prekybinis krovinys. Jei dokumentai netvarkingi, mašina stovės pasienyje, ir joks vairuotojo meistriškumas nepadės ją pajudinti. Taip pat, jei galite, būkite lankstūs su pristatymo data – nebrangiau ir greičiau būna, jei vairuotojas gali pristatyti tarp 8:00 ir 18:00 valandos, o ne reikalaujama tiksliai 9:00 ryto.

Išvada

Apibendrinant, kelionės trukmė į Angliją nėra fiksuotas dydis, kurį galima apskaičiuoti tik atstumu padalijus iš greičio. Tai kompleksinis procesas, priklausantis nuo tūkstančių detalių – nuo vairuotojo poilsio laikrodžio iki Doverio uosto eilės ilgumo ir muitinės pareigūno nuotaikos.

Mano daugiametė patirtis rodo, kad geriausias būdas išvengti nusivylimo yra realiai įsivaizduoti terminus. Neklauskite „ar atvyks rytoj?“, jei užsakymą pateikėte šiandien. Planuokite savo veiksmus su laiko rezervu – profesionali logistinė komanda visada stengsis pristatyti kuo greičiau, tačiau mums visiems tenka laikytis tos pačios taisyklių, kurios reglamentuoja kelių eismą ir pasienio kontrolę.

Jei ruošiatės kelionei ar siuntote krovinius, pasitikėkite savo pervežėjo patirtimi. Mes matome šį kelią tiek daug kartų, kad mokėme numatyti rizikas dar prieš jos pasirodymą horizonte. Sėkmingos kelionės ne lemia atsitiktinumas, o kruopštus planavimas ir supratimas, kas vyksta už vairo ir už dokumentų ribų.