Siuntos kaina nuo 35€/35£ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinių kaina kaina nuo 35€/35£. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Kelionės trukmė ir tvarkaraštis iš Jungtinės Karalystės: Pilnas Vadovas Klientams
Dirbant tarptautinių pervežimų srityje daugiau nei dvi dešimtis metų, suvokiu, kad laikas – ne tik pinigai, bet ir, dažniausiai, svarbiausias kliento rūpestis. Kai kalbame apie logistiką tarp kontinentinės Europos ir Jungtinės Karalystės, situacija tampa ypatingai įdomi ir kartais sudėtinga. Geografiškai Jungtinė Karalystė yra arti, tačiau administracinės ir fizines barjeras sukuria specifinius iššūkius, kurie tiesiogiai veikia kelionės trukmę.
Po „Brexit“ daugelis klientų pastebi, kad tvarkaraščiai tapo mažiau akivaizdžiais. Anksčiau tai buvo paprasta: vairuotojas važiavo į uostą, užlipo į keltą ir važiavo toliau. Šiandien tai sudėtingesnis procesas, reikalaujantis tikslaus planavimo, dokumentų tvarkos ir supratimo, kas vyksta „kulisuose“. Šiame straipsnyje aš pasidelsiu prie to, kas tikrosiai lemia, kiek jūsų siunta keliaus, kaip suformuojami tvarkaraščiai ir ką jūs kaip klientas galite daryti, kad procesas vyktų kuo sklandžiau.
Svarbiausia suprasti, kad standartinis terminas „3–4 dienos“ yra tik statistinis vidurkis. Realus laikas priklauso nuo milžiniško kintamųjų skaičiaus: nuo to, kokiu uostu keliaujama, iki to, kaip greitai britų muitinės sistemos išduods eksporto leidimą. Mes nesame stebukladariai, bet esame ekspertai, kurie sugeba valdyti šį chaoso procesą. Žemiau išsamiai apžvelgsiu visus aspektus, susijusius su kelionės trukme iš JK.
Geografiniai ir logistiniai aspektai
Jungtinė Karalystė yra sala, o tai reiškia, kad bet koks krovinys turi įveikti vandens barjerą. Šis elementas pats savaime sukuria fiksuotus „angų“ tvarkaraštyje. Nėra tiek daug tiltų ar tunelių, kad galėtume važiuoti bet kuriuo metu. Populiariausi maršrutai yra per Doverį ir Kalė (Prancūzija) bei Eurotunelį (Folkstonas–Koketas). Tačiau yra ir alternatyvų, tokių kaip uostai šiaurėje (Hulis, Imingamas), kurie leidžia apeiti didžiuosius Londono ir pietryčių spūstis.
Pasirinkimas tarp šių maršrutų dažnai lemia ne tik kainą, bet ir laiką. Jei krovinys yra renkamas Škotijoje ar šiaurės Anglijoje, važiuoti į Doverį gali būti ilgiau negu važiuoti į šiaurės uostus, nors kelionė jūra trunka ilgiau. Čia reikia subalansuoti vairuotojo poilsio laiką, kuro sąnaudas ir patį uosto tvarkaraštį.
Be to, „Brexit“ sukėlė naują realybę – muitinės procedūros. Anksčiau vairuotojas pravažiuodavo per sieną be sustojimo. Dabar jis turi turėti parengtą eksporto deklaraciją prieš išvykstant iš JK. Jei dokumentuose yra klaida arba trūksta numerio, krovinys gali būti sulaikytas uoste. Tai gali prailginti kelionę nuo valandos iki kelių dienų, priklausomai nuo problemos sudėtingumo. Todėl mūsų darbas prasideda ne tada, kai sunkvežimis užsuko pas klientą, o daug anksčiau – dar dokumentų rengimo etape.
Taip pat būtina paminėti „Groupage“ (krovininių konsolidacija) pervežimus. Jei jūsų siunta nenušviečia viso sunkvežimio, ji bus vežama kartu su kitų klientų krovinais. Tai reiškia, kad reikia laukti, kol sunkvežimis užsipildys arba kol bus surenkamas reikiamas kiekis sandėlyje. Tokiu atveju kelionės trukmės terminas yra labiau lankstus, nes priklauso nuo kitų siuntų logistikos.
Kitas svarbus veiksnys yra metų laikas ir šventės. Žiemos mėnesiais arba per Kalėdas uostuose susidaro didžiulės eilės, o oro sąlygos gali užkirsti kelią keltams. Patirtis moko mums planuoti šias išankstinės rezervacijas (pre-booking), tačiau gamta visada lieka neprognozuojama.
DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)
Šioje skyriuje suformulavau 10 klausimų, kuriuos klientai visada užduoda, ir atsakymus į juos, paremtus mano ilgamečia praktika. Čia rasite tikrosios informacijos be reklaminio užsidegimo.
1. Kiek vidutiniškai trunka siuntos atvežimas iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą?
Vidutinis, „pagal vadovą“ terminas yra nuo 3 iki 5 darbo dienų nuo krovimo dienos. Tačiau tai yra labai sąlyginės sąvokos. Jei kalbame apie pilną sunkvežimį (FTL – Full Truck Load), kuris surenkamas vienoje vietoje ir vežamas tiesiai į Lietuvą, kelionė gali trukti ir 2–3 dienas, jei vairuotojas puikiai išplanuoja poilsio laiką ir pavyksta užsibrėžti į greitą keltą. Jei kalbame apie dalinį krovinį (LTL – Less than Truck Load) arba konsolidaciją, terminas dažniausiai svyruoja nuo 5 iki 7 darbo dienų. Reikia atsižvelgti į tai, kad viena diena praleidžiama surinkant krovinį JK, viena diena kelionė per Lamanšą ir 1–2 dienos kelionė po Europą. Taip pat labai didelę įtaką turi tai, kur tiksliai JK surenkamas krovinys – ar tai Londono apylinkės, ar Škotijos kalnai.
2. Kodėl „Brexit“ taip stipriai paveikė pristatymo laikus?
Prieš „Brexit“ Jungtinė Karalystė buvo Europos Sąjungos muitinės zonos dalis. Tai reiškė, kad prekės judėjo laisvai be jokio dokumentinio kontrolės sustojimo. Dabar JK yra trečioji šalis. Tai reiškia du muitinės kontrolės etapus: išvykstant iš JK (eksporto kontrolė) ir atvykstant į ES (importo kontrolė). Kiekvienas šis etapas reikalauja elektroninės deklaracijos pateikimo. Jei deklaracijoje klaidingai nurodytas prekių kodas (HS kodas), svoris ar kaina, sistema ją blokuoja. Vairuotojas negali važiuoti toliau, kol problema neišsprendžiama. Anksčiau tokios klaidos nebuvo problemos, dabar jos gali prailginti kelionę net 24–48 valandoms. Be to, padidėjo biurokratinė našta, todėl vairuotojams reikia daugiau laiko uostuose patikrinti dokumentus.
3. Ar galima garantuoti pristatymą į nurodytą laiką (fixed time delivery)?
Galime garantuoti tik tada, kai tai yra visiškai izoliuota ir kontroliuojama situacija, pvz., ekspresinis pervežimas atskiru sunkvežimiu. Jei tai yra standartinis linijinis pervežimas arba konsolidacija, garantuoti konkretų valandą (pvz., „antradienį 10:00 val.“) yra neįmanoma dėl objektyvių priežasčių: uosto eilių, muitinės patikros, oro sąlygų, strikų (pvz., prancūzų uostų darbuotojų ar keltų įgulų protestai). Mes visada stengiamės duoti realų laiko intervalą (pvz., antradienis / trečiadienis) ir nuolat sekti situaciją, jei kyla pavojus vėluoti. Garantuotas pristatymas paprastai kainuoja daugiau, nes reikalauja specialiai šiam maršrutui skirto transporto be sustojimų.
4. Kuo skiriasi kelionės trukmė, jei renkamas krovinys Anglijoje pietuose palyginti su Škotija?
Skirtumas gali būti net viena pilna diena. Jei krovinys surenkamas pietų Anglijoje (pvz., netoli Londono, Mančesterio, Birmingemo), atstumas iki Doverio ar Eurotunelio yra nedidelis (1–3 valandos vairuojant). Tačiau jei krovinys yra Glazge ar Edinburge, vairuotojui tenka važiuoti beveik per visą šalį (apie 6–8 valandas). Dėl vairuotojo darbo laiko apribojimų (tachografų), jis gali tekti daryti pertrauką ar net poilsio intervalą prieš pasiekdamas uostą. Be to, šiauriniai maršrutai dažnai naudoja uostus kaip Niukaslas, Hulis ar Imingamas, kurie pervežia į Belgiją ar Olandiją (Zebriugė, Roterdamas, Emdenas). Nors šie keliai ilgesni, jie gali būti greitesnis dėl mažesnio intensyvumo ir mažiau „Brexit“ sukeltų spūsčių pietuose.
5. Kas yra „Groupage“ pervežimas ir kodėl jis trunka ilgiau?
„Groupage“ (arba konsolidacija) – tai procesas, kai viename sunkvežimyje vežami kelių skirtingų klientų kroviniai. Kadangi kiekvienas klientas sumoka tik už užimamą vietą (paviršių ar tūrį), logistika tampa sudėtingesnė. Sunkvežimis turi apvažiuoti po kelias ar net dešimtis adresų JK, kad surinktų visus krovinius. Tai užtrunka 1–2 dienas. Po to jis važiuoja į Lietuvą, kur vėl sustoja prie kiekvieno kliento iškrauti. Be to, reikia laukti, kol susirinks pilnas komplektas krovinių. Jei vienas klientas vėluoja pateikti prekes, visą sunkvežimį tenka laikyti ir tai atidėlioja visų kitų pristatymą. Tai pigiausias, bet lėčiausias būdas pervežti mažus kiekius prekių.
6. Ką reiškia „Transit Time“ ir kaip jis skiriasi nuo „Lead Time“?
Tai labai svarbi terminologijos diferenciacija, dažnai painiojama klientų. Transit Time (tranzito laikas) – tai grynas laikas, kurį sunkvežimis praleidžia kelyje nuo išvykimo iš siuntėjo sandėlio iki atvykimo į gavėjo sandėlį. Lead Time (ciklo trukmė) – tai visas laiko tarpas nuo užsakymo patvirtinimo iki prekių gavimo. Lead Time apima ir laiką, kurį reikia surinkti prekes, paruošti dokumentus, laukti vairuotojo paskyrimo ir t.t. Kai mes kalbame apie tvarkaraščius, mes dažniausiai turime galvoje Transit Time, tačiau klientui svarbiausia yra Lead Time. Visada klauskite, kuris laikas yra nurodytas komerciniame pasiūlyme, kad išvengtumėte nesusipratimų.
7. Kokios yra dažniausios kelionės vėlavimo priežastys, kurių negalima numatyti?
Patirtis rodo, kad dažniausiai tai yra: (1) Muitinės auditai. Kartais muitinės pareigūnai atsitiktinai pasirenka sunkvežimį papildomai patikrinti. Tai gali užtrukti kelias valandas. (2) Keltų atšaukimos dėl blogo oro. Lamanšo sąsiauryje vėjas gali būti toks stiprus, kad keltai neišplaukia. Tada vairuotojai laukia uoste po dieną ar dvi. (3) Transporto priemonės gedimas. Nors sunkvežimiai prižiūrimi, gedimai įvyksta. (4) Eismo įvykiai. Didžiųjų miestų apkrovos (M25 ratinis kelias aplink Londoną) yra legendarios spūstys. Vienas avarinis atvejis gali užblokuoti eismą valandoms. (5) Strikų veikla. Prancūzijoje ir JK dažnai vyksta protestai, kurie gali blokuoti keltų prieigas.
8. Ar būtina, kad klientas pats vyktų į muitinę ar tai padaro pervežėjas?
Dauguma klientų mano, kad jiems reikia važiuoti į muitinę, bet tai nėra tiesa. Kaip profesionali logistikos kompanija, mes pasiūlome „Customs Clearance“ (muitinės išskyrimo) paslaugas. Mes naudojame atestuotus muitinės brokerius tiek JK, tieje Lietuvoje. Jie pateikia elektronines deklaracijas. Klientui tereikia pateikti prekių sąrašą (Packing List), sąskaitą faktūrą (Commercial Invoice) ir, jei reikia, kitus specifinius dokumentus (pvz., sertifikatus). Klientas gali miegoti ramiai, o mes atsakingame už tai, kad visi kodai ir mokesčiai būtų teisingai suformuluoti. Jei klientas nori tvarkyti muitinę pats, tai taip pat įmanoma, tačiau tada jis prisiima atsakomybę už galimus vėlavimus.
9. Kaip yra formuojami vairuotojų darbo grafikai ir kaip tai veikia pristatymą?
Europos Sąjungoje griežtai reglamentuojami vairuotojų darbo ir poilsio laikai. Vairuotojas negali vairuoti daugiau kaip 4,5 valandas be pertraukos (45 min.), o per parą negali dirbti daugiau kaip 9 valandas (išskyrus išskirtines atvejus). Be to, po savaitės reikalingas ilgas poilsis (45 valandų). Tai reiškia, kad netgi jei kelionės atstumas yra tik 1200 km, vairuotojas gali tekti praleisti naktį miegodamas. Mūsų tvarkaraščiai yra sudaromi taip, kad vairuotojai neiškristų iš šių normų. Jei krovinys skubus, mes įtraukiame dviejų vairuotojų komandą, kuri leidžia važiuoti be ilgos naktinės sustojimo, tačiau tai brangiau. Supratimas šiose reguliacijose padeda suprasti, kodėl sunkvežimis „stovi“ ir nekeliauja naktį – tai ne tinginys, o saugumo reikalavimas.
10. Ar galima sekti krovinių judėjimą realiu laiku ir kiek tai tikslu?
Taip, visiškai įmanoma. Mūsų sunkvežimiai yra aprūpinti GPS stebėjimo sistemomis. Klientas gaus nuorodą, kurioje mato, kur yra jo krovinys. Tačiau reikia būti realistu: GPS rodo, kur yra sunkvežimis, bet ne visada rodo situaciją kontekste. Pavyzdžiui, GPS gali rodyti, kad sunkvežimis stovi vietoje prie Doverio. Klientas gali susirūpinti, kodėl jis stovi jau 2 valandas. Realybėje gali būti taip, kad jis stovi eilėje į keltą, kas yra normalu, arba jis jau yra kelyje ant kelto, kuriame GPS signalas pradingsta (kaip būna tuneliuose ar viduryje jūros). Todėl mes visada rekomenduojame ne tik stebėti žemėlapį, bet ir susisiekti su mūsų vadybininkais, kurie turi informaciją iš vairuotojų apie planuojamus išvykimus.