Kelionės trukmė iki JK: Efektyvūs maršrutai, logistika ir laiko planavimas

Dirbant tarptautinių pervežimų srityje daugiau nei dvidešimt metų, sukaupiama ne tik milijonai kilometrų, bet ir patirtis, kurią neįmanoma išmokti iš vadovėlių. Kelionė į Jungtinę Karalystę (JK) visada buvo ypatingas iššūkis, o po „Brexit“ ji tapo dar sudėtingesnė. Daugelis klientų, užsakovų ir verslo atstovų dažnai klausia to paties: „Kiek laiko užtruks krovinys atvykti?“ arba „Koks yra greičiausias maršrutas?“.

Atrodo, kad atsakymas turėtų būti paprastas – pažiūrėti į žemėlapį, apskaičiuoti atstumą ir padalyti iš vidutinio greičio. Tačiau praktikoje realybė gerokai toliau nuo teorijos. Kelionės trukmės iki JK apskaičiavimas yra sudėtingas lygtis, kurioje vienintelis pastovus kintamasis yra jo nepastovumas. Čia įtakos turi ne tik asfaltas po ratais, bet ir muitinės procedūros, keltų grafikai, oro sąlygos, bei net politinė situacija tarp šalių.

Šiame straipsnyje noriu pasidalyti savo žiniomis ir padėti jums suprasti, kaip formuojasi kaina ir, svarbiausia, laikas, kai krovinys keliauja į Britanijos salas. Mes išnagrinėsime ne tik geografinius aspektus bet ir logistines niuansus, kurie lemia sėkmingą pristatymą.

Įvadas

Jungtinė Karalystė visada buvo viena svarbiausių prekybos partnerių Lietuvai ir visai Baltijos regionui. Per pastaruosius du dešimtmečius mažėjo prekybos barjerai, atsirado nauji keltų maršrutai, o transporto priemonės tapo efektyvesnės. Tačiau prieš keletą metų įvykęs „Brexit“ viską apsuko aukštyn kojomis. Anksčiau kelionė į Angliją praktiškai nesiskyrė nuo kelionės į Vokietiją ar Prancūziją – vos tik peržengęs sieną, vairuotojas galėjo važiuoti be sustojimų. Šiandien situacija kitokia: JK yra trečioji šalis, o tai reiškia papildomus dokumentus, kontroliuos punktus ir, žinoma, laiko sąnaudas.

Kalbant apie trumpiausius maršrutus, turime skirti dėmesį dviem pagrindiniams kriterijams: geografiniam atstumui ir laikui, skiriamam muitinės procedūroms bei perkėlimui per Lamanšą. Dažniausiai „trumpiausias“ keliu klientui vadovaujantis yra tas, kuris užtrunka mažiausia laiko nuo išvežimo iki pristatymo, o ne būtinai trumpiausias kilometrais.

Pavyzdžiui, maršrutas per Kylių uostą (Niemcy) į JK gali atrodyti patrauklus dėl mažesnio atstumo, tačiau laukimo laikas uoste arba ilgas kelias iki galutinio taško Anglijoje gali padaryti šį maršrutą neefektyviu. Tuo tarpu maršrutas per Ostendą arba Zeebrugę (Belgija) gali būti šiek tiek ilgesnis, tačiau dėl patogesnio susisiekimo su Anglijos šiaurės rytais arba mažesnio eismo gūžių kiekio, jis gali būti greitesnis.

Svarbu suprasti, kad krovininio transporto judėjimas nėra toks pat kaip asmeninio automobilio. Mūsų sektoriuje veikia griežtos vairuotojų darbo ir poilsio laiko taisyklės (tachografai). Vairuotojas negali tiesiog važiuoti 12 valandų iš eilės, kad pagreitintų pristatymą. Jis turi laikytis Europos Sąjungos reglamentų, kurie draudžia vairuoti daugiau kaip 4,5 valandas be 45 minučių pertraukos, o kasdieninio poilsio trukmė turi būti bent 11 valandų. Šios taisyklės daro didžiulę įtaką bendrajai kelionės trukmei, ypač kai keliama apie 1800–2000 kilometrų viena kryptimi.

Be to, negalime pamiršti ir techninės pusės. Keltų bilietų prieinamumas, vietų rezervavimas, o ir paties keltų maršrutų pasirinkimas (Doveris-Calais arba Eurotunelis) gali nulemti sėkmę. Eurotunelis, jungiantis Folkestoną (JK) su Calais (Prancūzija), yra techniškai greičiausias būdas persikelti – patis perkėlimas trunka vos 35 minutes. Tačiau prieš tai reikia atvykti į terminalą, praėti kontrolę, o šiuo metu dar ir muitinės patikrinimus, kas gali užtrukti valandą ir daugiau. Keltai, nors ir lėtesni (perėjimas trunka apie 1,5–2 valandas), dažnai suteikia galimybę vairuotojams pailsėti, valgyti ir užpildyti dokumentus ramioje aplinkoje, kas gali teigiamai paveikti bendrą kelionės dinamiką.

Šiame straipsnyje mes giliau panagrinsime į praktinius aspektus. Išnagrinėsime, kiek tiksliai laiko reikia skirti kelionei, kokie veiksniai sukelia vėlavimus ir kaip pasirinkti optimaliausią maršrutą, kad jūsų krovinys atvyktų laiku ir saugiai.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Žemiau pateikiu atsakymus į dešimt dažniausiai man klausimų, kuriuos užduoda klientai planuodami krovinio pervežimą į Jungtinę Karalystę. Šie atsakymai paremti mano daugiamete praktika ir realiomis situacijomis kelyje.

1. Koks vidutinis kelionės trukmės laikas iš Lietuvos didmiesčių (pvz., Vilniaus ar Kauno) iki Londono?

Vidutinis kelionės laikas, kai kalbame apie pilną sunkvežimio (pvz., 13,6 m puspriekabės ar 24 t sunkvežimio) maršrutą į Londoną, svyruoja nuo 48 iki 72 valandų. Tai atrodo gana daug, jei lyginti su asmeninio automobilio kelione, kuri gali trukti apie 24–30 valandas. Skirtumas susiformuoja dėl keleto priežasčių. Pirma, vairuotojo darbo ir poilsio grafikas: antrąją dieną vairuotojas privalo atlikti 45 minučių pertrauką po 4,5 valandų vairavimo, o vėliau – 9 valandų poilsį. Antra, paties Lamanšo sąsiaurio persikėlimas su dokumentų patikrinimu gali užtrukti nuo 2 iki 5 valandų, priklausomai nuo uosto užimtumo. Trečia, prieš pat patekdamą į Londoną arba jo apylinkes, sunkvežimis dažnai užstringa eismo gūžiuose, o įvažiavimas į miestą gali būti apribotas tam tikromis valandomis. Taigi, jei siuntą išvežame pirmadienį ryte, tikėtina, kad ji bus prie Londono antradienio vakare arba trečiadienio ryte.

2. Kuris maršrutas yra laikomas trumpiausiu ir populiariausiu?

Populiariausias ir tradiciškai trumpiausias maršrutas veda per Kaliningrado sritį (Rusija) arba Lenkiją ir Vokietiją link Belgijos ir Prancūzijos uostų. Tačiau dėl geopolitinės situacijos ir sankcijų, maršrutai per Kaliningradą dabar yra labai apriboti arba nebevykdomi, todėl koncentruojamės į maršrutą per Lenkiją. Dažniausiai važiuojama: Lietuva -> Lenkija -> Vokietija -> Belgija -> Prancūzija -> Keltas/ Tunelis -> JK. Šis maršrutas yra geriausiai išvystytas infrastruktūros požiūriu, daug kur yra greitkeliai, o degalinių ir poilsio vietų tinklas labai tankus. Nors maršrutas per Olandiją (Nyderlandus) irgi yra populiarus, dažnai dėl eismo intensyvumo (Amsterdamo ir Roterdamo apylinkės) jis gali prasidėti šiek tiek lėčiau nei maršrutas per Vokietijos A61 arba A3 autostradas.

3. Ar „Brexit“ paveikė kelionės trukmę, ir jei taip, tai kiek?

„Brexit“ paveikė ne tik trukmę, bet ir visą logistikos procesą. Iš tikrųjų, pati kelionės trukmė (važiavimo laikas) nepasikeitė, tačiau galutinis pristatymo laikas ilgo dėl muitinės procedūrų. Anksčiau vairuotojas galėjo važiuoti „žaliuoju koridoriumi“ ir tiesiog užvažiuoti į keltą. Šiandien prieš išvykstant iš ES ir atvykus į JK, turi būti pateikti Eksporto deklaracijos (EXS) ir Importo deklaracijos (ENS). Jei dokumentai yra tvarkingi ir pateikti elektroniniu būdu iš anksto (naudojant GVMS – Goods Vehicle Movement Service), patikrinimas gali trukti vos kelias minutes. Tačiau jei kur nors nuspręsta, kad krovinys turi būti tikrinamas fiziškai („raudonoji juosta“), laukimas gali užtrukti nuo 2 iki 24 valandų. Vidutiniškai „Brexit“ pridėjo apie 1–3 valandas papildomo laiko ant uosto ribų. Be to, dabar reikalingi specialūs MRN (Movement Reference Number) kodai, kurie turi būti paruošti dar prieš išvykstant iš Lietuvos, o tai reikalauja gero koordinavimo tarp ekspeditoriaus ir vairuotojo.

4. Kuo skiriasi keltas nuo Eurotunelio, kuris pasirinkimas greičiausias?

Tai vienas dažniausių klausimų. Eurotunelis (Le Shuttle) yra greičiausias būdas techniškai patekti ant salos – patis traukinio važiavimas po sąsiauriu trunka 35 minutes. Keltų perėjimas (pvz., Dover-Calais ar Dover-Dunkirk) trunka apie 90–120 minučių. Tačiau logistikoje mes žiūrime ne tik į perėjimo laiką. Prieš išvykstant Eurotuneliu, reikia atvykti į terminalą bent 60–90 minučių iš anksto, kad būtų patikrinti dokumentai ir krovinys. Tuo tarpu keltuose dažnai pakanka atvykti 30–45 min. prieš išplaukimą. Be to, keltuose vairuotojas gali išeiti iš kabino, pavalgyti, pailsėti, kas yra naudinga, jei kelionėje artėja poilsio laikas. Eurotunelyje vairuotojas turi likti kabinėje. Taigi, jei vairuotojas vis tiek turi ilgiau pauzuoti, keltas gali būti patogesnis pasirinkimas, net jei techninis perėjimas ilgesnis. Tačiau jei svarbiausios minutes ir eilės nėra ilgos, Eurotunelis paprastai duoda apie 1 valandos laiko laimą prieš keltą.

5. Kaip vairuotojo poilsio laikas įtakoja pristatymo terminą?

Tai vienas svarbiausių veiksnių, kurį klientai dažnai pamiršta. Pagal ES ir JK reglamentus, vairuotojas gali vairuoti ne daugiau kaip 9 valandas per dieną (išskirtiniais atvejais iki 10 valandų du kartus per savaitę) ir ne daugiau kaip 4,5 valandas be pertraukos. Po 4,5 valandų vairavimo privaloma 45 minučių pertrauka. Po 9 valandų vairavimo privalomas 11 valandų kasdieninis poilsis. Tai reiškia, kad net jei atstumas iki JK yra „tik“ 1500 km, vairuotojas fiziškai negali įveikti to per vieną dieną. Paprastai tokia kelionė užtrunka mažiausiai dvi dienas su nakvyne. Jei maršrutas ilgesnis (pvz., į Škotiją ar Šiaurės Angliją), gali prireikti trijų dienų. Planuodami pervežimą, visada turime įvertinti, kad vairuotojui reikės 11 valandų poilsio, kurio negalima sutrumpinti. Tai nekelia problemų, jei planuojame iš anksto, tačiau gali sukelti vėlavimą, jei klientas tikisi „rytojaus pristatymo“ užsakovu paskambinus vakare.

6. Ar yra skirtumas tarp pristatymo į Londoną ir, tarkime, į Mančesterį ar Birmingemą?

Žinoma, yra didelis skirtumas ne tik tiesioginiame atstume, bet ir eigoje. Londonas yra milžiniškas miestas su labai sunkia eismo situacija. Važiuoti per Londoną sunkvežimiui yra sudėtinga dėl daugybės kameros stebimų juostų, mokesčių už užterštumą (ULEZ) ir bendro eismo intensyvumo. Pristatymas į Londono centrą ar net pietus (pvz., London Gatwick ar Heathrow apylinkės) gali užtrukti papildomai 3–4 valandas dėl eismo. Tuo tarpu Birmingemas ar Mančesteris, nors ir geografiškai toliau nuo uosto (Doverio), gali būti pasiekiami per panašų laiką ar net greičiau, nes iš Doverio važiuojama greitkeliais M2, M20, o toliau M25 (apvažiavimas aplink Londoną) ir šiaurės kryptimi. M25 aplinkkelis yra vienas užimčiausių kelių Europoje, todėl bet koks sustojimas ten gali sukelti didelių vėlavimų. Jei galima, visada stengiamės išvengti pristatymų Londono centre arba planuoti juos naktį, kai eismo mažiau.

7. Kokios yra pagrindinės problemų vietos („užstrigimo zonos“) šiuose maršrutuose?

Per mano dvidešimt metų patirtį aš išmokau žinoti „kietus taškus“. Vienas jų – Vokietijos autostradų sankryžos ir statybos darbai („Baustellen“). Vokietijoje beveik visada vyksta kokios nors remonto darbai, kur sukuria eismo gūžias. Kitas kritinis taškas yra Belgijos autostrados, ypač ties Briuseliu ir Liège, kur eismas yra labai intensyvus. Tačiau didžiausia neapibrėžtumas yra pati Lamanšo sąsiaurio perkėlimo vieta – Doveris ir Calais. Čia susirenka tūkstančiai sunkvežimių. Jei yra stiprus vėjas (perkėlimas gali būti atidėliotas dėl saugumo) ar muitinės streikai Prancūzijoje, eilės gali siekti keliasdešimt kilometrų. Tokiu atveju, net ir geriausiai suplanuota kelionė gali vėluoti 12–24 valandas. Taip pat reikia minėti A1 autostradą Lenkijoje, kurios kokybė gerėja, bet dar visur yra vietų, kur eismas staiga sulėtėja.

8. Kaip metų laikas (žiema, vasara) veikia pervežimus į JK?

Metų laikas turi įtakos, bet ne taip, kaip galėtum manyti. Žiemiau pagrindinis iššūkis yra trumpos dienos ir blogas matomumas bei sniegas Vokietijoje ar Lenkijoje, kas gali sulėtinti važiavimą. Tačiau vasarą yra kita problema – turistai. Vasarą europiniais keliais stovi daugiau automobilių su priekabomis, o prieš pat keltus į JK – didžiulės eilės dėl atostaujančiųjų. Be to, vasarą dažniau vyksta jūros personalo streikai Prancūzijoje, kas visiškai paralyžiuoja perkėlimus. Rudenį ir žiemą dažniau pasitaiko audros Šiaurės jūroje ar Lamanše, dėl ko atšaukiamos keltų kelionės. Todėl patariu klientams visada turėti laiko rezervą, ypač planuojant svarbius siuntimus vasaros mėnesiais arba šventiniu laikotarpiu (Kalėdos, Naujieji Metai), kai apkrova yra didžiausia.

9. Kokia yra grupinių pervežimų (partijų) įtaka kelionės trukmei?

Jei klientas siunčia tik vieną paletę (puse krovininio automobilio), dažniausiai naudojame grupinio pervežimo (konsolidacijos) paslaugą. Tai reiškia, kad sunkvežimis surenka krovinius iš keleto užsakovų. Tokiu atveju kelionės trukmė gali būti ilgesnė nei tiesioginio pervežimo. Prieš išvykstant į JK, krovinys turi būti atvežtas į sandėlį (pavyzdžiui, Lietuvoje ar Lenkijoje), ten sukrautas su kitais krovinais, o tik tada išvyksta. Taip pat atvykus į JK, reikia iškrauti visą sunkvežimį ir paskirstyti krovinius. Tai gali pridėti papildomą 1–2 dienas (arba daugiau, jei reikia laukti, kol susirinks pilna mašina). Tiesioginis pervežimas (pilna mašina vienam klientui) visada yra greitesnis ir labiau kontroliuojamas laiko atžvilgiu.

10. Kaip klientas gali padėti sumažinti kelionės trukmę ir išvengti vėlavimų?

Geriausias būdas užtikrinti greitą pristatymą yra kruopštus dokumentų paruošimas.