Kelionės trukmė į Angliją – patogūs sustojimai kelionės metu: Eksperto vadovas

Kelionė į Angliją iš Lietuvos yra viena įdomiausių, tačiau ir logistiškai sudėtingiausių maršrutų, kuriuos dažnai atliekame ne tik profesionaliai, bet ir asmeniniais reikalais. Per daugiau nei dvidešimt metų praleistų tarptautinių pervežimų srityje, tūkstančiai nuvažiuotų kilometrų ir neskaičiuojamos valandos praleidos vairo už pakabos leido man susidaryti išsamų vaizdą apie tai, kas užtikrina sėkmingą kelionę. Daugeliui keliautojų šis maršrutas asocijuojasi ilgu važiavimu per Vokietijos automagistrales, pravažiavimu pro Belgiją ir Olandiją bei galiausiai laukimu Prancūzijoje prieš įveikiant Lamanšą. Tačiau raktas į raminę ir saugią kelionę neslepia tik nuo taiklaus vairavimo ar greičio. Sėkmė lemia tinkamai suplanuota kelionės trukmė ir, kas ypač svarbu, patogūs bei saugūs sustojimai.

Kelionės trukmę į Angliją (Didžiąją Britaniją) sunkiau apibrėžti vienu konkrečiu skaičiumi. Tai priklauso nuo išvykimo vietos Lietuvoje, paros laiko, savaitės dienos bei, žinoma, oro sąlygų. Vidutiniškai kalbant, nuo Vilniaus ar Kauno iki Londono arba Midlands regiono susidaro apie 1800–2000 kilometrų viena kryptimi. Jei važiuotumėte nenustodami, teoriškai tai galėtų trukti maždaug 18–20 valandų. Tačiau realybėje tokia kelionė be sustojimų neįmanoma ir, svarbiausia, nelegalu bei pavojinga.

Tikrasis kelionės laikas, įskaitant sustojimus maistui, degalams, poilsį ir technines pertraukas, svyruoja nuo 24 iki 30 valandų, jei kelionė atliekama vieno vairuotojo. Jei kelyje yra du vairuotojai, kurie keičiasi kas 4,5 valandos, šį laiką galima sutrumpinti iki 20–22 valandų, neįskaitant laiko, praleisto pasienio kontrolėse ir keltuvo laukimo eilėse. Pastaruoju metu, atsižvelgiant į „Brexit“ sukeltas pasikeitimus, būtina skirti daugiau laiko pasienio formalumoms, ypač tarp Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės.

Šiame straipsnyje mes ne tik aptarsime, kiek laiko užtrunka nukeliauti į Angliją, bet ir, kas yra svarbiau – kaip šį laiką praleisti kuo kokybiškiau. Mes aptarsime geriausias vietas sustojimams, kuriose galima ne tik užpilti degalų, bet ir pailsėti, pasisemti energijos ir pasirūpinti savo bei keleivių saugumu.

Kelionės planavimas prasideda ne nuo degalinių paieškos žemėlapyje, o nuo realaus laiko įvertinimo. Dažna klaida – pernelyg optimistiškas laiko skaičiavimas. Vokiškasis „Autobahn“ gali kvilioti vieti greičiu, tačiau statybų juostos („Baustellen“) ten yra dažnos ir gali prailginti kelionę valandomis. Belgijos ir Olandijos keliai, nors ir kokybiški, dažnai būna permesti intensyviu transportu, o Prancūzijoje brangios maitinimo aikštelės gali sukrėsti biudžetą. Todėl sveikas proto ir patirties diktuoja: geriau planuoti kelionę su atsarga ir pasirinkti tokius sustojimus, kurie taps maža atostoga, o ne privaloma nuobodiela.

Toliau pateikiame išsamų dažniausiai užduodamų klausimų sąrašą, kuris padės jums suprasti kelionės niuansus ir pasiruošti jiui kuo geriau.

DUK (Dažnai užduodami klausimai)

1. Kiek tiksliai trunka kelionė iš Lietuvos į Angliją automobiliu?

Kelionės trukmė labai priklauso nuo tikslo Jungtinėje Karalystėje – ar važiuojate į Londoną, Mančesterį, ar galbūt į pietinę Angliją. Jei imame vidurkį – nuo Vilniaus iki Londono – tai yra apie 1900 km. Grynas važiavimo laikas, kai judate 80–90 km/h vidutiniu greičiu (atsižvelgiant į ribojimus ir miestus), yra maždaug 19–20 valandų. Tačiau tai yra teorinis minimumas. Praktikoje reikia prid�ti sustojimus kas 2–3 valandas, degalų įpylimą, maistą. Be to, jei kelionė vyksta vieno vairuotojo, jūsų teisinai ir fiziškai reikia ilgo poilsio. Taigi, reali kelionės trukmė su poilsio pertraukomis ir techniniais sustojimais svyruoja nuo 24 iki 28 valandų. Jei planuojate važiuoti per savaitgalį, būkite pasiruošę, kad didmiesčių apylinkėse susidarys spūstys, kas gali padidinti šį laiką dar 2–4 valandas.

2. Kurios šalys kertamos keliaujant į Angliją ir kur geriausia sustoti pirmąją naktį?

Standartinis maršrutas veda per Lenkiją, Vokietiją, Nyderlandus (arba Belgiją) ir Prancūziją. Pirmoji diena paprastai būna ilgiausia ir reikalauja didžiausio atsidavimo. Dažniausiai, išvykus iš Lietuvos ryte, pirmąją rimtą pertrauką ar nakties pertrauką verteta planuoti Vokietijoje. Vokietija pasižymi geriausia automagistralių infrastruktūra ir didžiausiu skaičiumi patogių poilsio aikštelių (Rasthof). Jos yra saugios, švarios, turi restoranus, dušus ir netgi parduotuves. Mano patirtis rodo, kad sustojimas pietų metu Vokietijos vakarinėje dalyje (prieš pasiekiant Nyderlandus) leidžia tinkamai atsipalaiduoti prieš įsibėgėjant intensyviam tranzitui per žemąs šalis. Stengkitės nustoti prieš 22:00 valandą, kad rastumėte vietą automobiliui arba, jei kelionė ilga, užsibrėžti tikslią vietą viešbučiui prie magistralės.

3. Kokios yra geriausios poilsio aikštelės Vokietijoje (Autohof vs. Raststätte)?

Vokietijoje yra du pagrindiniai poilsio vietų tipai: valstybinės „Raststätte“ ir privačios „Autohof“. „Raststätte“ yra tiesiai ant automagistralės, jose paslaugos gali būti šiek tiek brangnesnės, bet jos yra laban patogios ir saugios. „Autohof“ paprastai randamos šalia sankryžų, už kelias šimtus metrų nuo magistralės, jose maistas ir degalai dažnai pigesni, o kokybė kartais netgi geresnė, nes ten konkuruoja keli restoranai vienoje vietoje. Ilgose kelionėse aš visada rekomenduoju ieškoti „Autohof“, jeigu norite pagauti geresnę kainą ir skanesnį karštą patiekalą (pvz., tradicinį šnicelį), tačiau jeigu laikas spaudžia, „Raststätte“ yra neabejotinas pasirinkimas dėl greito pasiekiamumo. Žiūrėkite į ženklus „Autohof“ – tai dažnai būna geriausi sustojimai vairuotojams, mėgstantiems ramų atmosferą.

4. Kaip elgtis su sustojimais Belgijoje ir Nyderlanduose? Ar yra kokių nors niuansų?

Belgijos ir Nyderlandų keliai yra gausiai apkrauti, o degalinių aikštelės gali būti siauros ir pilnos. Čia reikia būti ypač atidžiami. Nyderlanduose yra puikios „Van der Valk“ restoranų tinklo degalinės – jos pasižymi aukšta maitinimo kokybe, bet kainos čia aukštos. Belgijoje dažnai pasitaiko „trumpųjų“ degalinių, kuriose nėra pilnaverčių restoranų, tik automatai. Jei keliaujate pro šias šalis, rekomenduoju sustoti didžiausiuose kompleksuose, pvz., prie antverpeno žiedo (Antwerpen Ring), tačiau čia būkite pasiruošę dideliems eismams. Geriausia strategija – praleisti šias šalis su mažiausiai sustojimų, jei tik leidžia degalų lygis, ir sustoti jau Prancūzijoje, kur paslaugos yra pritaikytos ilgiems maršrutams (prie Lamanšo).

5. Kur patogiausia sustoti Prancūzijoje prieš plaukiant keltuvu ar važiuojant tuneliu?

Prancūzijoje, artėjant prie Kalė (Calais) ar Dunkerko (Dunkirk), sustojimų pasirinkimas didelis, tačiau čia susiduria dvi problemos: didelės kainos ir didelė spūstys. Čia yra daug stambių prekybos centrų („Cité Europe“ ir kt.), kurie yra populiari tarp keliautojų, tačiau jei jūsų tikslas – pailsėti prieš pat perkėlimą, geriau rasti mažesnes, toliau nuo jūros esančias „Aire de repos“ (poilsio aikšteles). Jose ramiau, mažiau triukšmo. Jei reikia įsigyti alkoholio ar tabako (dėl žymiai mažesnių akcizų Prancūzijoje nei Anglijoje), tai padarykite paskutinioje Prancūzijos degalinėje prieš pat terminalą, tačiau neperleiskite per daug laiko, nes vėluoti į keltuvą gali būti labai stresingu.

6. Kaip „Brexit“ paveikė kelionės trukmę ir sustojimus prie Anglijos sienos?

Nuo Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES, pasienio kontrolė Prancūzijoje (prieš įvažiuojant į keltuvą ar tunelį) tapo griežtesnė. Dabar reikia parodyti pasus visiems keleiviams, o jei keliaujate su naminiais gyvūnais ar prekėmis, gali prireikti papildomų dokumentų. Tai reiškia, kad reikia atvykti į terminalą bent 2–3 valandas prieš išvykimą. Be to, jei jūsų dokumentai netvarkingi, sustojimas pasienio kontrolėje gali užtrukti ilgai. Dėl to aš visada patariu pasirūpinti dokumentais iš anksto (pasai galioja bent 6 mėn. po kelionės pabaigos) ir planuoti atvykti į Prancūzijos pakrantę su atsarga. Sustojimas prieš pat kontrolę turi būti ramesnis, kad galėtumėte susirinkti ir pasiruošti.

7. Kokios yra taisyklės dėl vairuotojo poilsio ir kaip tai įtakoja sustojimus?

Jei kelionę atlieka vienas vairuotojas, Europos Sąjungos taisyklės (ir sveiko proto) nustato, kad po 4,5 valandų vairavimo būtina padaryti bent 45 minučių pertrauką. Galima ją padalyti (15 min. + 30 min.), tačiau pilna pertrauka yra būtina. Po 9 valandų vairavimo būtina 11 valandų ilga pertrauka (nakties poilsis). Tai reiškia, kad negalima tiesiog „nustumti“ kelionės per naktį. Reikia planuoti sustojimus taip, kad poilsis būtų efektyvus. Geriausia naktį praleisti viešbutyje arba automobilyje saugioje, apšviestoje aikštelėje (pvz., vokiškose „Rasthof“), o ne kelyje tiesioginėje važiuojamojoje juostoje. Ignoruoti šias taisykles ne tik pavojinga dėl nuovargio, bet ir grėsminga dėl didelių baudų.

8. Kur geriausia praleisti naktį jei neplanuojama viešbučio?

Jei nusprendžiate praleisti naktį automobilyje (tai dažna praktika tarp krovinių vežėjų ir biudžetinių keliautojų), saugumas yra pirmasis prioritetas. Vengkite atsitiktinių sustojimų tamsiuose miesteliuose ar neapšviestose aikštelėse. Geriausia vieta – didelės poilsio aikštelės Vokietijoje ar Nyderlanduose, kuriose yra apsauga, daug kitų automobilių (ypač sunkvežimių) ir šviesos. Prieš užmigdami, užrakinkite duris, įsitikinkite, kad automobilis pastatytas lygioje vietoje, o jei oras šaltas – pasirūpinkite šiltomis antklodėmis. Niekada nustokite poilsio aikštelėje, kurioje matote įtartinų asmenų ar mažai transporto. Intuicija šiuo atveju yra geriausias patarėjas.

9. Kaip degalų kainos įtakoja maršruto ir sustojimų pasirinkimą?

Degalų kainos skiriasi drastiškai. Lenkijoje ir Lietuvoje degalai pigiausi, Vokietijoje brangesni, o Belgijoje, Nyderlanduose ir ypač Prancūzijoje – žymiai brangesniau. Patyrę vairuotojai stengiasi važiuoti su pilnu baku iš Lietuvos ir, jei įmanoma, užpilti Lenkijoje arba rytų Vokietijoje. Tačiau nereikėtų važiuoti „su raudona indikacija“ taip pat. Sustojimams degalams verta rinktis didžiausias degalines (pvz., „Shell“, „ARAL“, „Total“), kuriose degalų kokybė užtikrinta, o maistas geresnis. Nors mažosios degalinės gali siūlyti pigesnį kurą, jos dažnai yra netoli sankryžų miestuose, kur užtrunka nuvažiuoti ir sugrįžti, kas suvalgo laiką ir degalus.

10. Ką daryti, jei įvykia techninė gedimas ar avarija kelionės metu?

Techninė gedimas yra kiekvieno vairuotojo košmaras, ypač užsienyje. Prieš išvykstant būtina turėti galiojančią draudimo polisę („Green Card“), o šiuo metu ir „Žaliąją kortelę“ nereikia (dėl ES taisyklių), tačiau patariama turėti techninės pagalbos numerį, kurį suteikia jūsų draudimo kompanija. Jei gedimas įvykia automagistralėje, bandykite važiuoti iki artimiausios poilsio aikštelės arba išvažiuokite ant šalutinio kelio. Niekada nešokite iš automobilio į važiuojamąją juostą. Turiu turėti su savimi žibintuvą, atsarginius žibintus, švarką ir vandens butelį. Jei reikia vilkiko, pasirūpinkite tai iš anksto per savo draudiką – tai pigiau nei ieškoti pagalbos vietiniame servise, kuris gali mokėti „turistines“ kainas.

Išvada

Kelionė į Angliją yra more nei paprastas persikėlimas iš taško A į tašką B – tai tikras išbandymas jūsų organizavimo gebėjimams ir kantrybei. Kaip kasdien su šiuo maršrutu dirbantis specialistas, galiu pasakyti tik vieną: sėkmė slepiasi ne greičiame, o planavime. Kelionės trukmė, svyruojanti nuo 24 iki 30 valandų, gali tapti siaubingu išbandymu arba maloniaiausia kelione – viskas priklauso nuo to, kaip ir kur sustosite.

Nepamirškite, kad kelyje ne tik automobilui reikia degalų, bet ir žmogui – maisto, poilsio ir saugumo. Pasirinkdami kokybiškas poilsio aikšteles Vokietijoje, vengdami spūsčių Belgijoje ir tinkamai pasiruošę „Brexito“ sukeltoms pasienio procedūroms Prancūzijoje, jūs užtikrinsite, kad kelionė į Angliją praeisi sklandžiai. Kelionė prasideda ne tada, kai užvedate variklį, o tada, kai atsidūrite prie žemėlapio ir suplanuojate pirmą sustojimą.