Kelionės trukmė į Angliją patogiais maršrutais: Eksperto vadovas

Kelionė į Jungtinę Karalystę – tai daugelio lietuvių verslininkų, vairuotojų ir keleivių kasdienybė. Nors šalis geografiškai yra arčiau nei atrodo iš žemėlapio, jūros skiriamasis juosta ir administraciniai barierai sukuria savitą logistikos realybę. Per daugiau nei dvidešimt metų dirbant tarptautinių pervežimų srityje, mačiau, kaip pasikeitė šios kryptys – nuo paprastų „kelionių į vakarus“ iki sudėtingų logistikos grandinių, kur kiekviena valanda turi savo kainą.

Dažnai klientai klausia: „Kiek laiko užtruks krovinys atvykti?“ Atsakymas niekada nėra vienas skaičius. Kelionės trukmė į Angliją priklauso ne tik nuo atstumo, bet ir nuo pasirinkto maršruto, dokumentų tvarkymo, oro sąlygų ir, žinoma, patogumo kriterijų. Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo patirtimi ir paaiškinsiu, kaip sudaryti tokią maršruto strategiją, kuri užtikrins ne tik greitą, bet ir ramią bei patogią kelionę.

Svarbu suprasti, kad „patogus maršrutas“ logistikoje nereiškia tik minkštų sėdynių mikroautobuse. Tai reiškia numatyti stabdymus, išvengti „traukinių“ kelių mazgų, pasirinkti tinkamą pervežimo laiką ir, svarbiausia, tiksliai suprasti muitinės procedūras po „Brexit“.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Šioje skyriuje suformulavau dešimt detaliausių atsakymų į klausimus, kuriuos dažniausiai girdėju iš savo klientų. Jie padės jums suprasti visus kelionės niuansus.

1. Koks yra vidutinis kelionės trukmės laikas iš Lietuvos į Angliją keliu?

Vidutinis kelionės laikas „duris į duris“ (door-to-door) iš Lietuvos didmiesčių (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos) į centrines Anglijos vietoves (Londoną, Birmingamą, Mančesterį) svyruoja nuo 36 iki 48 valandų, jeigu kalbame apie sunkvežimius. Tačiau jeigu keliaujate lengvuoju automobiliu arba siunčiate smulkius siuntinius, šis laikas gali šiek tiek sutrumpėti iki 30–34 valandų.

Svarbu atskirti vairavimo laiką nuo bendros kelionės trukmės. Profesionalūs vairuotojai turi griežtai laikytis poilsio režimų (tachografas), todėl net ir atstumas būtų įveikiamas greičiau, techninės pauzės prailgina kelionę. Be to, į šį laiką būtina įskaityti laukimą Anglijoje prieš įplaukiant į uostą arba Eurotunelį, kas, priklausomai nuo užimtumo, gali užtrukti nuo 30 minučių iki kelių valandų.

2. Kurie yra patogiausi ir populiariausi maršrutai pervežimams į Angliją?

Yra du pagrindiniai koridoriai, kuriais vyksta dauguma pervežimų. Pirmasis ir dažniausiai naudojamas yra maršrutas pro Kalė (Calais) arba Dankerką (Dunkerque) Prancūzijoje, persikėlus per Lamanšą į Doverį arba atgal. Tai trumpiausias jūros perėjimas – užtrunka tik apie 1,5–2 valandas keltu arba 35 minutes Eurotuneliu. Šis maršrutas patogus tiems, kurie nori išvengti ilgo važiavimo keltu, tačiau jis dažnai būna labai užimtas, o eismo spūstys prieš Kalė gali būti ištiestos už kilometrų.

Antrasis, tačiau vis populiarėjantis maršrutas, yra per Hoek van Hollandą (Olandija) į Harwichą (Anglija). Šis maršrutas reikalauja ilgesnio jūros perėjimo (apie 6,5–7 valandas), tačiau jis turi didelių privalumų: vengiame pačios užimtosios Belgijos ir šiaurės Prancūzijos autostradų dalies. Keltai šiuo maršrutu (pvz., „Stena Line“) yra labai patogūs, turi puikias poilsio zonas, kas leidžia vairuotojams ar keleiviams pilnai atsipalaiduoti prieš atvykstant į Angliją, taip sumažinant nuovargį.

3. Kaip „Brexit“ paveikė kelionės trukmę ir ką tai reiškia klientui?

Nuo 2021 m. sausio 1 d. Jungtinė Karalystė tapo trečiąja šalimi ne ES erdvėje. Tai reiškia, kad kiekviena kelionė dabar yra ne tik fizinis perėjimas, bet ir biurokratinis procesas. Anksčiau pervežėjai galėjo važiuoti per „žaliąją juostą“ (green channel) be sustojimų. Dabar sustojimas yra privalomas.

Prieš išvykstant reikia pateikti eksporto deklaraciją (EXS), o atvykus į JK – importo deklaraciją (ENS). Jeigu dokumentai yra parengti neteisingai arba trūksta kokių nors priedų (pvz., sanitariniai sertifikatai maistui), krovinys gali būti sulaikytas muitinėje. Mano patirtis rodo, kad net ir puikiai parengti dokumentai gali sukelti 1–2 valandų delsos dėl papildomų tikrinimų. Todėl, įvertinant kelionės trukmę, visada reikia pridėti laiko rezervą muitinės procedūroms.

4. Kada geriau važiuoti keltu, o kada pasirinkti Eurotunelį?

Pasirinkimas tarp keltų ir Eurotunelio („Le Shuttle“) dažnai priklauso nuo patogumo ir krovinio tipo. Eurotunelis yra greičiausias – jums nereikia išlipti iš automobilio, važiuojate į vagoną ir po 35 minučių išvažiuojate Francūzijoje arba Anglijoje. Tai idealu tiems, kurie skubia arba kuriems jūros ligos keliauja problemų. Tačiau Eurotunelyje nėra jokių paslaugų – negėrėsite kavos, neėsite karšto maisto, tereikės sėdėti vairuotojo kabinoje.

Keltai (pvz., „DFDS“, „P&O Ferries“) yra patogesni ilgesnėms kelionėms. Jie siūlo restoranus, parduotuves, dušus ir poilsio zonas. Vairuotojams tai yra puiki proga legaliai praleisti 45 minučių poilsio perėjimo metu, o keleiviams – pailsėti ir pavalgyti. Jeigu jūsų tikslas – kuo mažiau nuovargio, rinkites keltą, jeigu greitis – rinkites tunelį. Taip pat verta paminėti, kad pavasario ir rudenio audrose keltai dažniau atšaukia reisus nei tunelis.

5. Ar eismo spūstys Belgijoje ir Vokietijoje stipriai veikia atvykimo laiką?

Žinoma, ir tai viena didžiausių neapibrėžtumo variacijų. Maršrutas į Angliją dažnai veda per Vokietijos autostradas (A1, A2) ir Belgijos/Antverpeno ruožus. Antverpenas yra vienas „šakutės“ taškų – ten susikerta maršrutai iš visos Europos. Jeigu ten įvyksta avarija arba remontas, spūstys gali užtrukti valandas ar net dėmes.

Patogaus maršruto planavimas reiškia ir tinkamą laiką. Pavyzdžiui, vengti vairavimo per šiuos ruožus piko valandomis (ryte ir vakare) arba pirmadieniais rytais. Naudodamiesi šiuolaikinėmis navigacijomis ir GPS stebėjimo sistemomis, mes galime nukreipti vairuotojus aplink spūstis, nors tai ir prailgina kelionę kilometrais, tačiau sutrumpina ją laiku. Ilgesnė, bet lygi kelionė visada yra patogesnė nei trumpa, bet stoviame spūstyje.

6. Kaip oro sąlygos (vėjas, rūkas) veikia keltų ir tunelio darbą?

Lamanšas yra žinomas kaip viena audringiausių vietų pasaulyje. Smarkus vėjas gali lemti tai, kad keltai nebegalės išplaukti iš uosto (delsa gali trukti kelias valandas, o kartais ir reisai atšaukiami visai). Tai yra klasikinis scenarijus, dėl kurio siuntos vėluoja. Rūkas taip pat gali apriboti judėjimą, nors dažniau tai veikia uostų operacijas nei pačią perkėlą.

Eurotunelis yra daug atsparesčiausias orui – jis veikia beveik visada, nes yra po žeme. Tačiau ekstremalūs atvejai (pvz., gaisrai ar techninės problemos) gali jį uždaryti. Esant kritinei situacijai, kai keltai nestovi, o tunelas uždarytas, susidaro chaosas, ir visos transporto priemonės bando persikelti kuo anksčiau. Todėl patogumo strategija visada turi numatyti alternatyvų maršrutą (pvz., važiuoti toliau į šiaurę ir naudotis Niurno keltu į Niukaslą), jei pagrindinis krypties taškas neveikia.

7. Kiek laiko užtrunka dokumentų parengimas prieš patį išvykimą?

Dokumentų parengimas nėra procesas, kurį galima padaryti „paskutinę minutą“ prieš pasieniečio lanką. Esant „Brexit“ reikalavimams, eksporto deklaracija turi būti pateikta muitinės sistemoje ir gauti „išleidimo leidimas“ (MRN) dar prieš krovinį išvežant iš Lietuvos arba prieš įvažiuojant į JK uostą.

Įprastai, jei turime visus duomenis (gavėjo EORI numerį, HS kodus, prekių kiekį ir vertę), dokumentus galime sutvarkyti per 1–2 darbo valandas. Tačiau jei trūksta informacijos arba prekės yra specialios (pvz., gyvūnai, vaistai, chemija), procesas gali užtrukti dieną. Patogiausia klientui yra tuomet, kai logistikos partneris paima šią rūpestį į savo rankas. Gerai suplanuota kelionė prasideda ne nuo variklio įjungimo, o nuo teisingai užpildytų formų biure.

8. Ar yra skirtumas tarp siuntimo į Londoną ir į kitas Anglijos vietas (pvz., Šiaurės Angliją)?

Taip, skirtumas yra ženklas. Atplaukus į Doverį arba Harwichą, Londonas yra arčiausiai, tačiau tai reiškia ir didžiausią eismo intensyvumą. Važiavimas per M25 žiedą aplink Londoną yra legendarus dėl spūsčių. Nors atstumas iki Londono mažesnis, dėl eismo jo pasiekimas gali užtrukti tiek pat, kiek ir atvykimas į toliau esantį Birmingamą arą Mančesterį, jeigu kelias eina sklandžiai.

Jeigu krovinys keliauja į Šiaurės Angliją arba Škotiją, kartais patogiau naudotis šiauriniais uostais (pvz., Imingamas, Hulas arba Tiudasaidas), jeigu tokią galimybę suteikia keltas iš Olandijos ar Belgijos. Tai leidžia išvengti šimtų kilometrų važiavimo pietinės Anglijos tankiai apgyvendintais keliais. Pasirinkdami maršrutą, mes visada svėriame atstumą prieš eigo sąlygas.

9. Kaip pasirinkti geriausią išvykimo laiką, kad kelionė būtų kuo sklandesnė?

Tai viena svarbiausių strateginių užduočių. Patogumo principas čia susiduria su logistika. Pavyzdžiui, bandant patekti į pirmąjį rytinį keltą iš Kalė, būtina atvykti į uostą labai anksti (dažnai 2–3 valandas prieš išvykimą) dėl registracijos ir muitinės tikrinimų. Tai reiškia, kad vairuotojas turi pradėti dieną dar ankstesnį rytą.

Geriausia strategija yra planuoti perėjimas pietų arba vakaro metu, kai uostų užimtumas mažesnis. Taip pat verta atsižvelgti į savaitės dienas – penktadienio vakarais ir sekmadieniais srautai didžiausi. Mano patirtis rodo, kad kelionės, kurios prasideda antradienį arba trečiadienį, dažniausiai būna ramiausios ir greičiausios, nes mažiau sunkvežimių bando patekti į tuos pačius laikus.

10. Ką klientas gali padaryti, kad pagreitintų procesą ir užtikrintų patogumą?

Geriausias dalykas, kurį gali padaryti klientas, yra skambutis partneriui iš anksto. Neišsiųsti siuntos su „užkoduotu“ adresu ir viltis, kad viskas gerai nueis. Reikia tiksliai nurodyti, kas yra perkeliamas, pateikti tikslus svorius ir matmenis (kadangi neteisingi duomenys gali sukelti problemų uoste) bei užtikrinti, kad gavėjas Anglijoje žino apie atvykstantį krovinį ir turi reikiamus EORI numerius.

Jei klientas planuoja asmeninę kelionę arba perveža brangų asmeninį turinį, verta apgalvoti papildomą draudimą ir dėžių pakavimą. Gerai supakuota siunta nekelia nerimo vairuotojui ir leidžia greičiau ją perkrauti. Kliento atsakomybė – užtikrinti, kad informacija yra 100 procentų tiksl. Tada mes, kaip ekspertai, galime pasirinkti patogiausią maršrutą ir užtikrinti, kad kelionė įvyks be jokio streso.

Išvada

Kelionė į Angliją nėra tiesilinis atstumas, kurį galima įveikti paspaudus du mygtukus. Tai sudėtingas mozaikos elementas, susidedantis iš kelių kokybės, jūros būklės, muitinės greitaveikos ir, svarbiausia, žmogiškojo faktoriaus. Per daugiau nei 20 metų šioje srityje išmokau vieno: patogiausia kelionė yra ta, kuri buvo kruopščiai suplanuota.

Nepaisant to, ar renkatės greitąjį Eurotunelį, ar ramius keltus per Šiaurės jūrą, pagrindinis tikslas visada vienas – krovinys ar keleivis turi pasiekti tikslą saugiai ir laiku. Pasitikėjimas profesionaliu logistikos partneriu leidžia klientams nusiraminti ir užmiršti techninius niuansus, paliekant sau tik laukimą rezultato. Anglija visada bus viena įdomiausių ir reikšmingiausių kryptimi, o su tinkamu žinių lygmeniu, kelionė gali tapti ne rūpestis, o paprasta rutina.