Kelionės planavimas: kaip pasirinkti pigiausią pervežimą į Angliją?

Dirbant tarptautinių pervežimų srityje beveik dvi dešimtis metų, su savo akimis mačiau, kaip pasikeitė žmonių judėjimas tarp Lietuvos ir Jungtinės Karalystės. Anksčiau, kai tik atsivėrė sienos, kelią į „Broliją“ rasdavo viskas: nuo senų „Volkswagen Transporter“ vagonų, pilnai užkrautų keleivių ir kvailų, iki didelių, modernių turistinių autobusų. Šiandien situacija yra gerokai stabilesnė, tačiau klausimas, kaip nuvažiuoti pigiau ir patogiau, išlieka aktualus. Kainos svyruoja priklausomai nuo degalų kainos, sezono, politinių neramumų ir net oro sąlygų. Daugelis klientų, ateidami pas mane, dažnai klauso: „Ar tikrai pigiausias bilietas yra geriausias pasirinkimas?“.

Atsakymas nėra toks paprastas kaip taip ar ne. Tarptautinių pervežimų pasaulyje, kaip ir bet kurioje kitos verslo šakoje, kaina dažnai atspindi kokybę, tačiau ne visada. Esu matęs, kaip žmonės sutaupyti 20 eurų pasirenka nelegaliai veikiančius pervežėjus, o vėliau praleidžia naktis ant šalkelio dėl sugedusio automobilio arba netenka viso turto. Taip pat esu matęs, kaip brangios avialinijų bilietų kainos sukelia nereikalingą stresą. Todėl šiame straipsnyje noriu pasidalinti savo patirtimi ir padėti jums suprasti, kaip sudėtingas šis mechanizmas yra. Mes ne tik aptarsime, kur ieškoti pigiausių bilietų, bet ir paaiškinsime, ką reiškia paslėptos išlaidos, kada pirkti bilietus ir kodėl patikimumas kartais vertinau nei kelių eurų ekonomija.

Šiandien rinka siūlo įvairių sprendimų: nuo klasikinių autobusų pervežimų, kuriems reikia 30–40 valandų, iki greitų lėktuvų skrydžių, trukiančių vos kelias valandas. Tačiau, kaip sako mano ilgamečiai kolegos, „kelionės kaina nebaigiasi bilieto kasos aparate“. Reikia suskaičiuoti kelią iki oro uosto, bagažo mokestį, maitinimą kelyje ir galiausiai – savo nervų kainą. Šis straipsnis skirtas tiems, kurie nori būti ne tik išmanūs pirkėjai, bet ir rami keliautojai. Sėskite patogiau, mes pradedame detalią kelionės į Angliją analizę.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Kokie yra pagrindiniai kelių pervežimo būdai į Angliją ir kuris iš jų tikrai pigiausias?

Per savo dvidešimt metų patirtį matyau, kaip keitėsi dominuojančios transporto priemonės. Šiuo metu egzistuoja trys pagrindiniai būdai pasiekti Angliją: autobusų pervežimas, lėktuvai ir keltai (jei keliaujate su automobiliu). Jei kalbame tikrai apie absoliučia mažiausią kainą, beveik visada laimėja autobusų pervežimų kompanijos. Tai klasika, kuri nepraranda populiarumo dėl paprastos priežasties – pigumo.

Autobusų bilietai, ypač jeigu juos perkate iš anksto arba naudojatės akcijomis, gali kainuoti nuo 60 iki 120 eurų į vieną pusę. Palyginkime tai su lėktuvais: nors „Ryanair“ ar „Wizz Air“ dažnai siūlo bilietus už 20–30 eurų, tai yra tik „base price“. Pridėkite rankinį bagažą, registruotą lagaminą, kelionę iki oro uosto (Vilniuje, Kaune ar Palangoje) ir nuvežimą nuo Londono oro uosto iki miesto centro, ir suma išauga dvigubai, o kartais ir trigubai.

Trečiasis variantas – keltai (pvz., iš Kaliningrado arba per Olandiją), dažniausiai pasirenkami tiems, kurie keliauja su savo automobiliais. Čia kaina priklauso nuo keleivių skaičiaus ir transporto priemonės dydžio. Vienam keleiviui be mašinos tai nėra pigu, bet jei keliaujate keturių asmenų šeima ir suskirstote išlaidas, tai gali būti vienas pigiausių variantų, be to, jūs turite savo automobilį Anglijoje. Taigi, trumpai tariant: jeigu keliaujate vienas ir norite sutaupyti – autobusas yra nepalyginamas lyderis.

2. Kiek laiko iš anksto reikia užsisakyti bilietus, kad gautum geriausią kainą?

Tai vienas dažniausiai klausimų, kurį girdžiu savo klientų. Versle vadiname tai dinamine kainodara (dynamic pricing). Pervežimų srityje taisyklė paprasta: kuo anksčiau, tuo pigiau. Tačiau yra niuansų, priklausančių nuo transporto rūšies.

Jei kalbame apie autobusus, čia situacija šiek tiek stabilesnė nei aviacijoje. Autobusų kompanijos (tokios kaip Kautra, Ecolines, Lux Express ar mažesnių vežėjų) dažnai fiksuoja kainas, tačiau taip pat turi ankstyvojo užsakymo schemas. Geriausia kaina paprastai pasiekiama, kai bilietą perkate 3–4 savaites iki išvykimo. Kai likus mažiau kaip savaitei, kainos gali šokti nuo 10 iki 30 proc., nes autobusas jau gali būti beveik pilnas, o likusios vietos – brangesnės.

Su lėktuvais situacija dar radikesnė. Čia „Goldilocks zone“ (t. y. idealus laikas) yra maždaug 6–8 savaitės iki skrydžio. Tada oro linijos išleidžia pigiausius bilietus, kad užpildytų vietą. Jei perkate bilietą iš karto, kai tik atsiranda skrydžio grafikas (pavyzdžiui, pusę metų iki išvykimo), kaina gali būti aukštesnė. O jei laukiate iki paskutinės minutės, rizikuojate sumokėti astronomines sumas arba visai neišvykti.

Mano patarimas kaip profesionalo: nesiūlau laukti paskutinės minutės. Nors kartais pavyksta „pagauti“ pigų bilietą likus dviem dienoms (jei reisas neužpildytas), tai yra lošimas, kurį pralaimi dažniau nei laimi. Planuokite kelionę bent mėnesiu iš anksto – tai duos ramybės ir užtikrins geriausią kainą.

3. Ar pigūs skrydžiai su „Ryanair“ ar „Wizz Air“ tikrai apsimoka, atsižvelgiant į visas išlaidas?

Šis klausimas yra klasika. Dažnai girdžiu: „Važiuoju lėktuvu, nes bilietas kainavo tik 15 eurų!“. Tada aš paprašau juos suskaičiuoti realiąją kainą, ir dažnai pasirodo, kad autobusas būtų buvęs pigesnis arba panašios kainos, bet daug mažiau stresingu. Kodėl taip atsitinka?

Pirmiausia, bagažas. Pigiausi lėktuvų bilietai dažnai neleidžia turėti nieko, išskyrus labai mažą rankinį bagažą, kuris tils po sėdynės. Jei norite pasiimti standartinį rankinį bagažą (10 kg), tai papildomai kainuos nuo 20 iki 40 eurų. Registruotas lagaminas – dar brangiau (gali siekti 50–70 eurų viena kryptimi). Jeigu keliaujate į Angliją dirbti arba ilgesniam laikui, be didelio bagažo neapsisiversite. Tada jūsų 15 eurų bilietas virsta 100 eurų.

Antra, logistika. Lietuvos oro uostai nevisada yra patogiai pasiekiami. Jei gyvenate Šiauliuose ar Panevėžyje, kelionė į Vilniaus ar Kauno oro uostą kainuos (degalai, autobusas, treniruotės) ir užims laiko. Tas pasikartoja Anglijoje – Londono Stansted, Luton ar Gatwick oro uostai nėra miesto centre. Nuvykti į centrą galima „National Express“ autobusu (apie 10–15 svarų) ar traukiniu (brangiau), o taksi – visai brangu.

Trečia, laiko vertė. Autobusu važiuosite apie 30–40 valandų. Tai ilgai, tačiau jūs paprastai išlipate tiesiogiai mieste (pvz., Londono Victoria stotyje ar prie Peterborough). Skrydis su visais nuleidimais ir registracija užtrunka 4–6 valandų, tačiau pridedant laiką kelionėms į/iš oro uostų, santrumpa mažėja. Taigi, jeigu keliaujate su mažu bagažu ir gyvenate netoli oro uosto, low-cost skrydis gali apsimokyt. Jei turite daug daiktų – autobusas ar automobilis bus ekonomiškesnis.

4. Kokias paslėptas išlaidas turi būti omenyje renkantis pigų pervežimą?

Apie paslėptas išlaidas („hidden costs“) kalbu dažnai, nes jos gali sugadinti kelionės biudžetą. Naujokai dažnai žiūri tik į galutinę sumą el. parduotuvėje, tačiau realybėje išlaidos prasideda tik toliau.

Vienas svarbiausių dalykų, apie kurį pamirštama – maitinimas. ilgose autobusų kelionėse (30+ valandų) teks nusipirkti maisto. Sustojimai prie prekybos centrų (pvz., Lenkijoje ar Vokietijoje) yra numatyti, bet kainos ten gali būti aukštesnės nei įprastoje parduotuvėje. Be to, jeigu norite pasimėgauti karštu maistu, tai kiekvieną kartą gali kainuoti 5–10 eurų. Kelionės metu tai gali sudaryti 30–50 eurų papildomų išlaidų.

Dar viena išlaida – draudimas. Kai kurie pigūs pervežėjai neįtraukia keleivių draudimo į bilieto kainą, arba jis yra labai minimalus. Jei įvyksta nelaimingas atsitikimas (sveikatos sutrikimas kelionės metu, bagažo praradimas), be papildomo draudimo gali tekti mokėti už gydymą iš savo kišeno. Anglijoje medicininės paslaugos nėra nemokamos ne šalies piliečiams (net ir su EHIC kortele, kuri po Breksito keitėsi į GHIC, padengiamos tik būtinosios paslaugos).

Galiausiai, komisiniai. Jei perkat bilietus per trečiųjų šalių platformas, o ne tiesiogiai per vežėjo svetainę, gali būti taikomi papildomi mokesčiai už apmokėjimą kortele ar bilietų pristatymą. Visada tikrinkite galutinę sumą prieš patvirtindami mokėjimą.

5. Kaip pasirinkti tarp tiesioginio reiso ir reiso su persėdimais – ar taupo pinigus?

Tai klausimas, kuris dažnai kelia abejones. Tiesioginiai reisai (pvz., Vilnius – Londonas be sustojimų ar su vienu trumpu sustojimu vairuotojui poilsiui) yra patogiausi, tačiau ne visada pigiausi. Reisai su persėdimais (pvz., per Varšuvą, Berlyną ar Briuselį) gali būti pigesni, tačiau jie reikalauja daugiau laiko ir energijos.

Esu matęs, kaip keleiviai sutaupyti 20 eurų renkasi reisą su 4 valandų persėdimu naktį Varšuvoje. Atrodo, kad 20 eurų nėra didelė suma, tačiau kas atsitinka realybėje? Jūs turite išlipti iš vieno autobuso, laukti šaltoje stotyje (naktį tai ypač nemalonu), rasti kitą autobusą, tikrinti, ar jis nevyksta iš kito stoties paviljono. Visos šios emocijos ir pavojus praleisti reisą dėl vėlavimo ar painiavos gali kainuoti brangiau.

Tačiau yra ir teigiamų pavyzdžių. Kai kurios kompanijos siūlo jungtinius bilietus, kuriuos parduoda vienas operatorius. Tada, jei pirmasis reisas pavėluoja, antrasis lauks. Tai saugesnis variantas. Be to, persėdimai gali leisti pamatyti miestą, jei planuojate tokį „mini-pauzė“.

Mano profesinė nuomonė: jei skirtumas kainoje tarp tiesioginio ir persėdimo reiso yra mažesnis nei 30–40 eurų, visada rinkitės tiesioginį. Jūsų nervai ir laikas yra vertingesni. Jei skirtumas didelis (pvz., 100 eurų), tada verta pagalvoti, ar jūsų fizinė būklė leis išgyventi ilgą persėdimą.

6. Kaip sezoniškumas veikia bilietų kainas į Angliją?

Sezoniškumas tarptautiniuose pervežimuose yra kaip bangų judėjimas – jis neišvengiamas. Per 20 metų ačiau išmokiau prognozuoti šiuos judesius beveik tiksliai. Anglija yra ypatinga tuo, kad ten didelė lietuvių bendruomenė, o tai sukuria specifinius „piko“ laikus.

Didžiausias ir brangiausias pikas yra Kalėdos ir Naujieji Metai. Tuo metu visi nori grįžti namo švęsti su šeima. Bilietų kainos šiuo laikotarpiu gali padvigubėti, o netgi padidėti triskart. Pavyzdžiui, rudens viduryje autobuso bilietas gali kainuoti 80 eurų, o gruodžio 20-ąją – jau 200 eurų. Tokio paties efekto (nors mažesnio masto) galima tikėtis ir per Velykas bei vasaros atostogas (liepos–rugpjūčio mėn.).

Tas pats taikoma ir lėktuvams. Atostogų metu skrydžiai į Londoną brangsta ne tik dėl lietuvių, bet ir dėl turistų, vykstančių į JK.

Kada keliauja pigiausia? „Raupos“ sezonu – sausio, vasario ir lapkričio mėnesiais. Tuo metu orai blogiausi, o šventės toli, todėl paklausa smunka. Jei jūsų kelionės datos nėra fiksuotos (pvz., keliaujate darbui ieškoti ir galite laisvai parinkti datą), stenkiteš planuoti keliones ne sezono metu. Taip sutaupysite ne tik pinigų, bet ir išvengsite minių bei pilnų autobusų.

7. Ar verta rinktis nelegalius arba „juodąsias“ taksi paslaugas dėl mažesnės kainos?

Apie šį klausimą kalbant turiu būti ypatingai griežtas, kaip ir turi būti ekspertas, besirūpinantis savo klientų saugumu. Rinka pilna „Facebook“ grupių, kurioje siūlomi „pigūs pervežimai“, „skubiai reikia keleivio“ ar „nuvežiu už 50 eurų“.