Kelionės planavimas iš Jungtinės Karalystės: ką būtina žinoti?

Tarptautinių pervežimų pasaulyje, ypač kai kalbame apie maršrutus tarp Europos Sąjungos (ES) ir Jungtinės Karalystės (JK), pastaraisiais metais įvyko didelių pokyčių. Būdamas šioje srityje daugiau nei dvidešimt metų, mačiau, kaip pasikeitė sienos, dokumentai ir logistiniai procesai. Anksčiau tai buvo paprasta: užkrovėte mašiną, važiavote pro kalnelį ir po kelių valandų jau buvote tiksluje. Šiandien situacija yra kitokia – „Brexit“ paliko nepaaiškinamą, tačiau tinkamai suprantant mechanizmą, viskas veikia sklandžiai.

Šiame straipsnyje aš noriu pasidalinti savo patirtimi ir padėti jums suprasti, kaip teisingai suplanuoti kelionę ar krovinių pervežimą iš Jungtinės Karalystės. Nesvarbu, ar planuojate persikelti gyventi, siųsti prekes verslui, ar tiesiog gabenti didelę siuntą – pagrindai yra tie patys. Svarbiausia yra ne pats vairavimas, o ožio ragų užtešimas dar prieš išvykstant. Žemiau rasite išsamų atsakymų į dažniausiai užduodamus klausimus, kurie padės išvengti nereikalingų nervų ir lašo sąskaitų.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Kokius dokumentus būtina turėti sėkmingam pervežimui iš JK po „Brexit“?

Tai vias dažniausiai pasitaikantis klausimas, ir nenuostabu. Po to, kai Jungtinė Karalystė pasitraukė iš Europos Sąjungos muitinės sąjungos, dokumentų sąrašas išsiplėtė. Jeigu anksčiau pakako vairuotojo pažymėjimo ir techninės apžiūros kortelės, šiandena situacija yra kompleksiškesnė.

Pirmiausia, jei transportuojate prekes (ne asmeninio naudojimo daiktus), būtina turėti tinkamai užpildytą prekių deklaraciją. Profesionalams tai yra standartinė praktika, tačiau privatiems asmenims, persikeliantsiems gyventi, tai gali būti naujiena. Reikės paruošti EX dokumentą (eksporto deklaraciją) JK pusėje ir atitinkamą importo deklaraciją atvykus į ES šalį, pvz., Lietuvą.

Be to, labai svarbu turėti krovinių sąrašą (packing list). Jis turi būti detalus: nurodykite, kas yra dėžėse, jų svorį ir apytikslę vertę. Muitinės pareigūnai turi matyti aiškų vaizdą. Jeigu trūksta šio dokumento ar jis yra painus, rizikuojate užstringti pasieniečių patikroje. Taip pat ne užmirškite asmens dokumentų – paso arba ID kortelės, kurios galiojimo laikas turi būti pakankamai ilgas.

2. Kas yra „Transfer of Residence“ (ToR) reliefas ir kaip jis padeda sutaupyti?

Tai vienas svarbiausių dalykų, apie kurį dauguma žmonių net neįsivaizduoja, kol susiduria su sąskaita. „Transfer of Residence“ yra JK vyriausybės suteikiama lengvata, leidžianti atsikraustyti iš JK į ES šalį be mokesčių (PVM ir muito), jei tenkinami tam tikri kriterijai.

Mano patirtyje, klientai, kurie tinkamai pasinaudoja šia galimybe, sutaupyti tūkstančius svarų sterlingų. Norint gauti šią lengvatą, reikia pateikti paraišką (ToR01 formą) JK mokesčių ir muito tarnybai (HMRC). Pagrindinė sąlyga – turite būti gyvenę už ES ribų (JK) mažiausiai 12 paskutiniųjų mėnesių ir ketinti gyventi ES šalyje mažiausiai 12 mėnesių. Be to, daiktai, kuriuos vežate, turi būti jūsų asmeninio naudojimo ir turėti juos ne trumpiau nei 6 mėnesius.

Procesas trunka šiek tiek laiko, todėl reikia rūpintis tuo iš anksto, maždaug prieš mėnesį ar du iki planuojamo išvykimo. Gavę ToR numerį, jį nurodote eksporto deklaracijoje, ir tai įrodaro, kad jums netaikomi mokesčiai. Be šio numerio, muitinė gali apskaičiuoti PVM ir muito mokestį nuo jūsų turto vertės, kaip tai būtų perkant naujas prekes.

3. Ką pasirinkti: keltą arba Eurotunelį?

Šis klausimas dažnai kelia diskusijų, ypač tarp tų, kurie pirmą kartą rengiasi keliauti su krovinių mašina arba su priekaba. Abu variantai turi savo privalumų ir trūkumų, tačiau iš logistinio požiūrio reikia atsižvelgti į kelis faktorius.

Eurotunelis (Eurotunnel Le Shuttle), jungiantis Folkstoną (Folkestone) ir Kalė (Calais), yra greičiausias pasirinkimas. Kelionė po vandeniu trunka tik 35 minutes. Tai idealu tiems, kurie vertina laiką ir nori išvengti jūros mališumo. Tačiau čia yra griežtesni apribojimai dėl krovinių. Jeigu jūsų priekaboje yra pavojingų medžiagų (pvz., kai kurios buitinės chemijos, aerozoliai ar degiosios medžiagos), jums gali būti uždrausta naudotis tuneliu.

Keltai (pvz., iš Dover į Calais, Dover į Dunkirką ar iš Newhaven į Dieppe) yra lankstesni. Jie dažniau leidžia transportuoti platesnį spektrą krovinių, įskaitant tas pačias pavojingas medžiagas, tačiau kelionė trunka ilgiau (nuo 1,5 iki 2 valandų), ir reikia atsižvelgti į tvarkaraščius. Be to, žiemą keltai gali būti atšaukiami dėl blogo oro, kas sukelia pavojų grafikui. Esu patyręs atvejų, kai klientai stringt uoste po kelias valandas, todėl, jeigu tvarkaraštis labai griežtas, Eurotunelis yra saugesnis varianto stabilumo požiūriu.

4. Kaip susitvarkyti su draudimu keliuojant į ES šalis?

Draudimo klausimas dažnai lieka paskutinis, nors turi būti pirmas. Daugelis vairuotojų klaidingai manosi, kad jų JK Transporto priemonių draudimas (Motor Insurance) automatiškai galioja visoje Europoje. Nors dauguma draudikų siūlo „Green Card“ (Žaliąją kortelę), kuri leidžia vairuoti ES, jos apimtis gali skirtis.

Pirmiausia, pasitikrinkite, ar jūsų draudimas apima „krovinių pervežimą užsienyje“. Kai kurios bendrovės apdraudžia tik „socialinio, namų ir pramoginio naudojimo“ (Social, Domestic and Pleasure) rūšį. Jei vairuojate komercinę transporto priemonę arba vežate krovinius, kurie nėra jūsų asmeninio naudojimo, gali būti, kad esate nedraudžiami.

Rekomenduoju susisiekti su draudimo brokeriu ir paprašyti išduoti Žaliąją kortelę (jis fizinė kortelė dabar nebūtina, bet elektroninis patvirtinimas privalo būti). Taip pat verta pagalvoti apie „Cargo Insurance“ – krovinių draudimą. Jeigu įvyksta avarija ar gaisras, ir jūsų turtas sunaikinamas, transporto priemonės draudimas to neatkompensuos. Profesionalios ekspeditorių kompanijos visada turi tokį draudimą, tačiau jei keliaujate patys, apie tai reikia pagalvoti iš anksto.

5. Kiek laiko vidutiniškai trunka kelynis pervežimas iš JK iki Lietuvos?

Kiekvienas klientas klausia apie laiką, ir kiekvieną kartą atsakau: „priklauso nuo maršruto ir sėkmės“. Vidutiniškai, jeigu keliaujate iš Londono arba tiesiogiai iš Britanijos gilumos iki Vilniaus, reikia skirti maždaug 24–30 valandų gryno vairavimo laiko.

Tačiau tai nėra tas laikas, kurį praleisiate kelyje, jeigu skaičiuojame poilsį. Teisėtai vairuotojas turi atlikti poilsio pertraukas (pvz., 45 minučių po 4,5 valandų vairavimo). Taip pat reikia atsižvelgti į laiko skirtumą (JK yra valanda atsiliekanti nuo Lietuvos vasaros laiku, ir 2 valandos žiemą).

Be to, neįmanoma pamiršti muitinės laukimo laiko. Nors dažniausiai techninė patikra trunka keliasdešimt minučių, ypač popietėmis ar savaitgaliais prie Kalė arba prie Lietuvos-Lenkijos ir Baltarusijos sienų (jeigu ten keliaujama) susidaro eilės. Mano patirtis rodo, kad saugiau planuoti kelionę dviem dienoms su pernakvojimu viduryje (pvz., Vokietijoje ar Lenkijoje). Tai ne tik leidžia atsipalaiduoti, bet ir sumažina avarijų riziką, kurią sukelia nuovargis.

6. Ar galima vežti maistą ir gyvūnus iš JK į Lietuvą?

Maisto produktų pervežimas yra vienas sensacingiausių pokyčių po „Brexit“. Anksčiau galėjome įsivaizduoti, kad automobilio bagažinėje pilna mėsos ir sūrių – tai ne problema. Dabar taip nebėra. Yra griežti apribojimai dėl gyvūninių produktų atvežimo iš JK į ES.

Bendruoju atveju, negalima vežti mėsos, pieno produktų ir jų gaminių (išskyrus kūdikių maistą ir specialias medicinines reikmenis, jei jų svoris neviršija 2 kg ir jie yra originalioje, uždarymoje pakuotėje). Vaisiai ir daržovės dažniausiai leidžiami, jei jie yra tinkamai supakuoti ir nėra dirbtinai apdoroti. Jeigu bandysite įvežti dešrą ar sūrį, kurio svoris viršija nustatytą normą, muitinės pareigūnai gali konfiskuoti visą krovinių ir skirti baudą.

Kas dėl augintinių (šunų, kačių), tai taip pat pasikeitė. Nuo 2021 m. JK gyvūnai daugiau nebegali naudotis ES „gyvūnų pasų“. Vietoj to, jums reikės gauti gyvūno sveikatos pažymą (Animal Health Certificate), kuris išduodamas ne anksčiau kaip 10 dienų prieš kelionę. Be to, gyvūnas turi būti mikroschemuotas ir pasiūtas nuo pasiutligės (vakcina turi būti galiojanti). Ši procedūra kainuoja brangiau ir reikalauja daugiau laiko, taigi, neplanuokite kelionės su augintiniu „iš ryto į vakarą“.

7. Kokios yra dažniausios sutrikdančios klaidos pildant eksporto deklaracijas?

Per savo karjerą esu matęs begalę klaidų, kurios kainuoja pinigus ir laiką. Dažniausia klaida – neteisingai nurodyta prekių vertė. Kai kurie klientai bando nurodyti mažesnę vertę, manydami, kad taip sumokės mažiau mokesčių. Tai yra didelė klaida. Muitinė turi savo metodus vertės nustatymiui, o jei įtaria sukčiavimą, gali skirti baudas, uždelsti krovinius ar net uždrausti vežėjui vežti preį tam tikrą laiką.

Kita dažna klaida – neteisingas HS kodų (Harmonized System Codes) pasirinkimas. Kiekviena prekė turi savo unikalų kodą, pagal kurį nustatomas muitų tarifas. Jei nurodysite neteisingą kodą (pvz., „buitinė technika“ vietoje konkrečaus „kompiuterio“), deklaracija gali būti atmesta, o krovinys užstrigs.

Trečia klaida – nepakankamai išsamus krovinių sąrašas (Packing List). Jei parašysite tiesiog „Mixed Household Goods“ (Mišrios buitinės prekės) 500 kilogramų be išskyrimo, tai sukels papildomą patikrą. Muitinės pareigūnai mėgsta aiškumą. „Stalas, 20 kg, medinis“ arba „Knygos, 10 kg, naudotos“ – tokios eilutės užtikrina sklandų procesą. Mano patarimas: investuokite laiką į detalaus inventoriaus sudarymą, tai apsimoka.

8. Kaip elgtis, jei krovinys sugenda ar dingsta kelyje?

Tai blogiausias scenarijus, apie kurį niekas nenori galvoti, tačiau profesionalas turi būti pasiruošęs. Pirmiausia, labai svarbu sudaryti krovinių priėmimo-sutikimo aktą (CMR sąvadas), jeigu naudojate profesionalų vežėją. CMR draudimas yra privalomas ir jis dengia žalą, jeigu krovinys dingsta arba sugenda pervežimo metu.

Jei vairuojate patys, turite nuotraukų įrodymus. Prieš išvykstant, nufotografuokite, kaip krovinys yra supakuotas ir užsegamas. Atvykę į vietą, prieš atidarydami priekabą, vėl nufotografuokite spynas ir apsaugas. Jei atidarę pastebėsite, kad trūksta dalykų ar yra žalos, šios nuotraukos bus pagrindinis įrodymas draudiko kompanijai arba teisme.

Taip pat rekomenduoju turėti GPS stebėjimo sistemą, ypač jei vežate brangų krovinį. Jeigu mašina sustoja ne planuotoje vietoje arba nukrypsta nuo maršruto, sistema jus įspės. Greitas reagavimas gali padėti išvengti grobimo. Prisimenu atvejį, kai dėl greito reagavimo ir GPS duomenų mums pavyko rasti dingusią priekabą Lenkijoje per 12 valandų, kol vagys spėjo iškrauti krovinius.

9. Ar reikia mokėti už vairuotojo darbo laiką ( Drivers’ hours ) užsienyje?

Šis klausimas dažniausiai rūpina verslo klientus, kurie siunčia savo vairuotojus į maršrutus į Jungtinę Karalystę. Taip, reikia laikytis griežtų taisyklių. ES ir JK taisyklės dėl vairuotojų darbo ir poilsio laiko dabar yra panašios, tačiau yra techninių skirtumų.

Vairuotojas turi naudotis digitoniu (tachografu). Jeigu vairuotojas dirba daugiau nei savaitę (nuo pirmadienio iki sekmadienio), jis privalo atlikti savaitinį poilsį. Jeigu šis poilsis atliekamas užsienyje (pvz., Lietuvoje ar Prancūzijoje), jam turi būti užmokėta dienpinigių (allowances) ir užtikrintos sąlygos poilsio atlikti (pvz., viešbutis).

Nepaisant to, kad JK pasitraukė iš ES, jie vis dar laikosi Europos sutarties dėl vairuotojų darbo laiko (AETR). Taigi, reguliavimas liko panašus, tačiau visada verta patikrinti, ar nėra naujųjų taisyklių, susijusių su „cabotage“ (krovinių pervežimo vienoje šalyje apribojimais). Ilgalaikiai pažeidimai gali baigtis didelėmis baudomis ir mašinos uždarymu.

10. Ką daryti, jei įvykia avarija ar techninis gedimas Jungtinėje Karalystėje?

Techniniai gedimai ir avarijos yra neatsiejama transporto dalis. Jeigu tai įvyksta Jungtinėje Karalystėje, procedūros šiek tiek skiriasi nuo ES šalių, ypač dėl greitosios pagalbos skambučių.

Pirmiausia, JK naudojami kitokie telefonų numeriai. Jeigu ES mes skambiname 112, JK tai irgi veikia, tačiau vietinės pagalbos paslaugos (AA, RAC) gali būti efektyvesnės, jeigu turitę draudimą su jomis. Jeigu neturitę vietinio draudimo, 112 visada yra teisingas pasirinkimas.

Svarbiausia – nebraižyti kelių. JK policija yra labai griežta šiuo klausimu. Jei mašina yra vairuojama, ją reikia nukreipti ant peilinės (hard shoulder). Jei ne – pasilikite mašinoje su saugos diržais užsegta. Niekada nebandykite pėsčiomis eiti po greitkeliu (motorway), nes tai ne tik pavojinga, bet ir nelegalu.

Jeigu avarija įvyko naktį arba sunkiomis sąlygomis, policija gali atsiųsti „recovery truck“, kuris nugabens mašiną į saugią vietą. Būkite pasiruošę, kad tai gali kainuoti brangiai, jeigu neturitėte tinkamo draudimo.