Kelionės planavimas iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą su draudimu: Visas vadovas

Kelionė iš Jungtinės Karalystės (JK) į Lietuvą automobiliu yra nuotykis, kuris reikalauja ne tik geros fizinės ištvermės, bet ir kruopštaus strateginio planavimo. Per daugiau nei dvidešimt metų dirbdamas tarptautinių pervežimų srityje, daug kartų mačiau, kaip smulkios neryškumos arba pasitikėjimo savo jėgomis pervertimas gali sugadinti ilgametę svajonę apie saugų grįžtamąjį kelią namo arba sėkmingą verslo kelionę. Nuo „Brexit“ įvykimo situacija keliose pasikeitė – nebe taip paprasta tiesiog „užsukti pro sieną“, o ypatingas dėmesys turi būti skiriamas draudimo klausimams, kurie šiand yra svarbesni nei kada nors anksčiau.

Šis straipsnis sukurtas kaip išsamus vadovas, padėsiantis išvengti biurokratinių spąstų ir techninių nesklandumų. Mes aptarsime maršrutų ypatumus, svarbiausius dokumentus ir, svarbiausia, kaip užtikrinti, kad Jūsų draudimas veiktų visame kelioneje, pradedant Londono užmiesčio ruožais ir baigiant Kauno ar Vilniaus centrais.

Įvadas

Važiavimas iš Londono į Vilnių ar bet kurį kitą Lietuvos miestą nėra paprasta kelionė per miestą. Tai apie 1800–2000 kilometrų, priklausomai nuo pasirinkto maršruto, kuriuos reikia įveikti kelių valstybių teritorijomis: Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Belgijos arba Olandijos, Vokietijos ir Lenkijos. Kiekviena šalis turi savo eismo taisyklių niuansų, o nuo 2021 metų sausio 1 d. dar ir Britų salos tapo „trečiąja šalimi“ Europos Sąjungos (ES) akimis, kas įvedė papildomus muitinės ir draudimo reikalavimus.

Dauguma vairuotojų, su kuriais susidūriu mano praktikoje, dažniausiai klysta dėl pasitikėjimo, kad standartinis JK transporto priemonės draudimas „užtikrina viską“. Deja, realybė yra kitokia. Be to, dažnai pamirštami „Techniniai pasuošimai“, tokie kaip „Euro paketai“ arba žibintų derinimo kaladėlės, be kurių gresia didelės baudos Prancūzijoje ar Vokietijoje.

Šiame straipsnyje mes ne tik paaiškinsime techninius dalykus, bet ir pasidalinsime patirtimi, kaip išplanuoti maršrutą taip, kad jis būtų ne tik efektyvus laiko atžvilgiu, bet ir saugus. Suprasite, kuo skiriasi „Žaliasis kortelės“ draudimas nuo papildomų polisų, kodėl verta pasirūpinti techninės pagalbos draudimu užsienyje ir kokie dokumentai būtini sienos kirtimo metu. Mūsų tikslas – padaryti taip, kad Jūsų kelionėtų vyktų sklandžiai, o Jūsų pagrindinis rūpestis būtų tik kuro lygis ir poilsio stotelės.

DUK (Dažnai Užduodami Klausimai)

Šioje skyriuje suformavome 10 labiausiai aktualių klausimų, kuriuos dažnai užduoda klientai planuodami kelionę iš JK į Lietuvą. Atsakymai paremti ilgamete praktika ir dabar galiojančiais teisės aktais.

1. Ar mano Jungtinės Karalystės automobilio draudimas galioja Europos Sąjungoje (Lietuvoje ir tranzitu šalyse)?

Tai, galbūt, svarbiausias klausimas. Nuo „Brexit“ situacija pasikeitė. Pagal dabartines taisykles, dauguma JK draudimo polisų automatiškai suteikia minimalią, pagal ES direktyvas būtiną „trečiosios šalies“ civilinės atsakomybės apsaugą (Third Party Liability). Tai reiškia, kad jei padarysite avariją, draudimas apmokės žalą kitai šaliai, tačiau Jūsų paties automobilio žala nebus padengta. Todėl būtina susisiekti su savo draudikų kompanija JK ir klausti apie „Green Card“ (Žaliąją kortelę) išdavimą. Be šio dokumento, kuris fiziškai turi būti automobilyje, Jums gali būti draudžiama įvažiuoti į ES teritoriją arba gresianti didžiulė bauda.

Taip pat verta pasidomėti, ar Jūsų polisas apima „Comprehensive“ (pilną) draudimą užsienyje. Dažnai JK brokeriai siūlo papildomą mokestį už tam tikrą dienų skaičių, kai „Casco“ (KASKO) tipo draudimas galioja ir ES šalyse. Jei planuojate važiuoti naudojant „Eurotunnel“ arba keltą, įsitikinkite, kad draudimas galioja ir jų teritorijoje (pavyzdžiui, Calio uoste).

2. Kas yra „Žalioji kortelė“ (Green Card) ir kodėl ji tokia svarbi?

„Žalioji kortelė“ tai tarptautinis draudimo pažymėjimas, patvirtinantis, kad Jūsų transporto priemonė turi galiojantį civilinės atsakomybės draudimą, atitinkantį Jūsų aplankytos šalies reikalavimus. Nors ES ir JK sudarė susitarimus dėl draudimo pripažinimo, fizinio dokumento reikalavimas išlieka griežtas. Muitinės pareigūnai Prancūzijoje ar Belgijoje gali reikalauti parodyti šį lapą. Jis turi būti spalvotas (žalias su baltomis juostomis), taisyklingai užpildytas be jokių trynimo žymių. Be „Žaliosios kortelės“, rizikuojate, kad Jūsų automobilis bus konfiskuojamas sienos punkte. Rekomenduoju užsisakyti ją ne vėliau kaip 30 dienų prieš kelionę, nes draudikai gali užtrukti su išsiuntimu.

3. Kuris maršrutas efektyviausias: per Eurotunelį, Keltą iš Dover į Calais ar šiaurinis maršrutas (iš Harwich į Hook of Holland)?

Esu nėręs šimtus kilometrų ant kelių ir galiu pasakyti, kad pasirinkimas priklauso nuo Jūsų išvykimo vietos JK ir laiko.

• Dover – Calais (Keltas arba Eurotunelis): Tai populiariausias, tačiau dažniausiai ir „stresiškiausias“ variantas. Jei važiuojate iš Londono ar pietų, tai logiška, tačiau susidursite su intensyviu judėjimu prie Dover’o, ypač atostogų metu. Eurotunelis (Le Shuttle) yra greičiausias (35 min. po Lamanšo), tačiau brangesnis.
• Harwich – Hook of Holland (Keltas „Stena Line“): Mano asmeninis favoritas tiems, kurie važiuoja iš Midlands ar šiaurės Anglijos. Šis maršutas leidžia išvengti Londono ir pietryčių spūčių. Keltas užeina naktį, leisdamas Jums atsipalaiduoti ir pailsėti, o Ryte jau būsite Olandijoje. Nors šis maršutas yra šiek tiek ilgesnis kilometrais, jis dažnai būna ramiausias ir taupo nervus.
• Hull – Rotterdam / Zeebrugge: Dar vienas variantas iš šiaurės, panašus į Harwich variantą.

Jeigu Jūsų tikslas – taupyti kuro sąnaudas ir laiką, Dover–Calais yra trumpiausias. Jeigu vertinate ramybę ir norite išvengti sunkaus judėjimo per Pietų Angliją, rinkites šiaurinius maršrutus.

4. Kokius techninius rekvizitus („Euro pakuotę“) būtina turėti automobilyje?

Kiekviena šalis turi savo reikalavimus, tačiau yra „auksinis standartas“, kuris užtikrina, kad Jums nebus parašyta bauda nei Prancūzijoje, nei Vokietijoje, nei Lenkijoje.

• Avarinio sustojimo trikampis ir liemenė: Privalomi visur.
• Pirmosios pagalbos apyrankė: Privaloma Vokietijoje ir Austrijoje (bei rekomenduojama visur kitur).
• Apsauginiai liemenės visiems keleiviams: Būtina Vokietijoje ir Ispanijoje.
• Alkoholio testavimo prietaisas: Prancūzijoje šis įstatymas buvo sušvelnintas, tačiau rekomenduojama jį turėti, kad išvengtumėte ginčų su pareigūnais.
• Žibintų derinimo kaladėlės: Kadangi JK automobiliai turi kairę šviesos šviesos kryptį (kairėn pusiau), žibintiškant blizga į priešais važiuojančius vairuotojus. Prancūzijoje ir Belgijoje už tai baudžiama griežtai.
• Užkariavimo raktai ir anttraukukas: Nėra privalomi visur, tačiau labai praverčia, jei teks keisti ratą snieguotomis Lenkijos ar Lietuvos dienomis.

5. Kaip „Brexit“ paveikė muitinės procedūras ir ką galiu vežti su savimi?

Nuo 2021 m. sausio 1 d. JK piliečiai nebegali naudotys „mėlynųjų takų“ ES muitinėse. Jūs privalote naudotis „raudonaisiais takais“ arba takais, skirtais „trečiosioms šalims“. Tai reiškia, kad Jūsų pasas gali būti tikrinamas atidžiau.

Dėl prekių: asmeninis naudojimas (pvz., alkoholis, tabakas, maistas) yra leidžiamas, tačiau yra ribojimai. Negalima vežti mėsos ar pieno produktų iš JK į ES (išskyrus specialius kūdikių maisto produktus ar specialią medicininę maistą). Taip pat verta prisiminti, kad jei vežate dovanas ar daiktų, kurie neatrodo kaip asmeninis daiktas (pvz., naujos prekės su etiketėmis), muitinės pareigūnai gali juos apmokestinti PVM ar muito mokesčiais.

Jei automobilis nėra Jūsų nuosavybė (pvz., firmos arba paimtas iš lizingo), būtina turėti raštišką leidimą iš savininko vairuoti transporto priemonę užsienyje.

6. Ar reikia mokėti už kelių mokesčius (vignettes) arba tolų maršrutuose?

Taip, būtina susiplanuoti biudžetą kelių mokesčiams.

• Prancūzija: Dauguma greitkelių (Autoroutes) yra mokami. Mokesčiai renkami kasa (Péage). Reikia turėti grynųjų arba banko kortelę. Prancūzijoje nėra vignette sistemų.
• Belgija: Taip pat yra mokamų greitkelių atkarpos.
• Vokietija: Asmeniniams automobiliams mokesčio už automagistralių (Autobahn) naudojimą nėra (nepaisant ilgų diskusijų, tai kol kas nemokama).
• Olandija: Nėra bendrojo kelių mokesčio automobiliams, tačiau kai kurie tuneliai ir tiltai gali būti mokami.
• Lenkija: Turite galimybes rinktis nemokamus maršrutus (pvz., per miestus), tačiau greitkeliai A1, A2, A4 yra mokami. Mokesčiai renkami brėžinyje arba elektroniniu būdu (viaTOLL, tačiau tai daugiau sunkvežimiams; lengvieji automobiliai dažniausiai moka brėžinyje).
• Lietuva: Lengvieji automobiliai Lietuvoje gali važiuoti nemokamai visais greitkeliais, išskyrus Klaipėdos uosto atkarpą.

7. Ar verta papildomai drausti techninę pagalbą (Breakdown Cover) užsienyje?

Kategoriškai – taip. Per savo karjerą mačiau daugybę atvejų, kai šeimos užstrigdavo Vokietijos autobane ar Lenkijos kelyje naktį be jokios pagalbos. JK techninės pagalbos paslaugos (pvz., AA, RAC) dažnai turi ribotą galiojimą ES šalyse arba apima tik „pataisymą vietoje“ be galimybės nuvežti automobilį namo arba į servisą.

Rekomenduoju pasirinkti tarptautinę techninės pagalbos draudimo polisą, kuris ne tik paragina automobilį, bet ir, jei reikia, apgyvendins Jus ir keleivius viešbutyje, o sugedusį automobilį grąžins į JK arba Lietuvą. Tai, kas atrodo kaip nereikalinga išlaida 50–100 svarų, gali sutaupyti tūkstančius eurų, jei variklis nuspręs „mirti“ Belgijoje.

8. Kokios yra vairavimo taisyklių ypatybės Vokietijoje ir Prancūzijoje?

• Vokietija (Autobahn): Girdėjote legendas apie neribotą greitį? Taip, dalis ruožų be greičio apribojimų vis dar egzistuoja, tačiau jų vis mažiau (daugiausia dėl aplinkosaugos ir triukšmo). Jei matote ženklą su skaičiumi apskritime – laikykitės jo. Jei nėra jokio ženklo (tik pieštuko forma), važiuokite taip, kaip leidžia sąlygos ir techninė būklė, tačiau rekomenduojamas greitis yra 130 km/h. Jei įvyksite avariją važiuodami greičiau nei 130 km/h neribotame ruože, gali būti pripažintas kaltas dėl padidinto rizikos lygio.
• Prancūzija: Griežtai ribojamas greitis lietaus metu (automagistralėse – 110 km/h vietoje 130 km/h). Taip pat reikia atkreipti dėmesį į „Priorité à droite“ taisyklę miestuose – kai kuriose sankryžose nėra šviesoforų ar ženklų „Stop“, ir tada reikia praleisti vairuotojus iš dešinės pusės (net jei Jūs važiuojate pagrindiniu keliu).

9. Kiek laiko turėčiau skirti kelionei ir kur geriausia sustoti?

Mano nuomone, tokia kelionė negali būti atliekama viena diena, jei norite išlikti saugūs. Minimalus rekomenduojamas laikas – 2 dienos su nakvyne arba 3 dienos su atsipalaidavimu.

• 1-as diena: Išvykimas iš JK, perėjimas per Lamanšą, važiavimas per Prancūziją iki Belgijos arba Vokietijos sienos. Nakvyne panaudoti „Autohof“ (Vokietijoje) arba viešbutį prie greitkelio.
• 2-as diena: Vokietijos perėjimas, įvažiavimas į Lenkiją. Lenkijos keliai gerokai pagerėjo, tačiau važiavimas juos gali būti intensyvus.
• 3-as diena: Lenkijos perėjimas ir atvykimas į Lietuvą.

Svarbu laikytis vairuotojo poilsio taisyklių: po 4,5 valandų vairavimo būtina padaryti 45 minučių pertrauką. Nenaudokite kofino kaip vaistų – nuovargis yra pagrindinė priežastis, kodėl tolimos kelionės baigiasi avarijomis.

10. Kas nutinka, jei įvyksta avarija užsienyje? Kokius dokumentus reikia užpildyti?

Tai scenarijus, kurio niekas nenori, bet reikia būti pasiruošusiam. Pirmiausia – užtikrinkite saugumą (užsidėkite liemenę, pastatykite trikampį). Antra – skambinkite pagalbos numeri (112 Europoje). Trečia – jei yra kaltininkas (kitas vairuotojas), būtina užpildyti „European Accident Statement“ formą. Dauguma draudikų JK pateikia šią formą, tačiau ji gali būti angliškai. Užsienyje vairuotojai gali turėti savo šalies formą.

Būtina gauti: 1. Kitos šalies vairuotojo duomenis (vardas, pavardė, adresas, telefonas). 2. Transporto priemonės numerį ir draudimo bendrovės pavadinimą. 3. Jei yra liudytojų – jų kontaktus. 4. Nuotraukas (jei saugu) – iš šono, iš priekio, iš galo, detalių žalos vietų.

Niekada nepripažinkite kaltės vietoje, jei nesate tikri. Visa informacija turi būti perduota Jūsų draudikui JK kuo greičiau (dažnai yra 24 valandų arba 48 valandų pranešimo terminas).