Kelionės planavimas į Angliją – patogūs sprendimai

Kelionė į Jungtinę Karalystę, o ypač į Angliją, visada buvo ypatingas nuotykis, nesvarbu, ar keliaujate verslo reikalais, lankotis drauge arba planuojate poilsinę kelionę. Kaip profesionalas, kuris šioje srityje vaikščioja beveik du dešimtmečius ir yra matęs tūkstančius įvairiausių situacijų – nuo paprastų išvykų iki sudėtingų logistinių iššūkių – galiu pasakyti viena: sėkmė slepiasi ne atsitiktinumuose, o o gerai parengtae strategijoje. Šiuolaikinėje geopolitinėje situacijoje, ypač po „Brexit“, kelionės planavimas tapo kiek sudėtingesniu, tačiau su žiniomis visi šie barjerai tirpsta.

Šis straipsnis skirtas tiems, kurie nori ne tik „kažkaip“ nuvykti, bet tai padaryti patogiai, saugiai ir be nereikalingų nervų. Mes aptarsime logistinius niuansus, pasirinksime geriausius maršrutus ir atsakysime į klausimus, kurie dažniausiai kyla keliaujantiesiems iš Lietuvos. Svarbiausia yra suprasti, kad Anglija nėra tik Londonas, o pasiekimas šalies gali būti įvairiais būdais – nuo greitųjų kelių vingiavimo iki jaukių keltų kabinų. Tad, jei norite, kad jūsų kelionėt prasidėtų dar pačiame starte, skaitykite toliau – tikiuosi, mano patirtis padės jums išvengti klaidų, kurias dažnai daro pradedantys keliautojai.

DUK (Dažnai užduodami klausimai)

1. Koks yra patogiausias būdas nuvykti į Angliją iš Lietuvos?

Atsakymas į šį klausimą priklauso nuo to, ką jūs laikote „patogumu“. Per savo praktiką pastebėjau, kad ventčias išskirti tris pagrindinius kriterijus: greitis, kaina ir komfortas.

Jei jums svarbiausia greitis ir norite kuo greičiau atsidurti prieš Lamanšą, geriausia rinktis skrydį. Tačiau dažniausiai klientai, kreipiantys į mane dėl pervežimų, turi specifinių reikalavimų – reikia paimti daugiau bagažo, nusipirkti automobilį arba tiesiog mėgsta kelionę „savo tempu“. Tada labiau tinka keliavimas automobiliu arba autobusu.

Automobiliu vykstantys dažniausiai renkasi kelią per Lenkiją, Vokietiją ir Belgiją arba Olandiją (Nyderlandus). Šis maršrutas yra labiau išgręžtas, o keliai yra aukščiausios kokybės. Jei jums svarbi komforto pusė ir norite pailsėti prieš plaukiantį per Lamanšą, rekomenduoju pasirinkti keltą. Keltuose (pvz., iš Kalė (Calais) į Doverį) galite pavalgyti, nusipirkti dujų pigiau (dažnai jų kaina įskaičiuota į bilietą arba labai pigiau ant denio) ir tiesiog išsitiesinti kojas.

Tuo tarpu Eurotunelis (Le Shuttle) yra absoliutus greičio lyderis. Jums nereikia išlipti iš automobilio – jūs važiuojate į vagoną, 35 minutes skaitote laikraštį arba geriate kavą, ir jūs jau Anglijoje. Tačiau čia nėra to „jūros“ pojūčio ir galimybės pailsėti kaip kelte.

2. Ar po „Brexit“ pasikeitė dokumentų reikalavimai vairuotojams ir keleiviams?

Tai, žinoma, vienas dažniausiai kylančių klausimų, ir atsakymas yra teigiamas – pasikeitė, bet ne tiek, kad sukeltų paniką. Esu matęs, kaip žmonės bijo pasienio kontrolės, tačiau su pasiruošimu viskas vyksta sklandžiai.

Pirmiausia, pasitikrinkite paso galiojimą. Po „Brexit“ Lietuvos piliečiams, vykstantiems į JK kaip turistams, būtina, kad pasas būtų galiojantis mažiausiai 6 mėnesius po planuojamo išvykimo iš šalies datos. Anksčiau buvo galima vykti su asmens tapatybės kortele, bet dabar tik pasas.

Antroji svarbi detalė – draudimas. Nors dauguma šalių Europos Sąjungoje turi Europos sveikatos draudimo kortelę (ESDK), JK nebesirenka šios sistemos. Todėl labai rekomenduoju susirasti privataus kelionės draudimo, kuris padengtų galimas medicinines išlaidas. Be to, vairuotojams turėtų būti „Green Card“ – Žalias kortelė, kuri patvirtina, kad jūsų civilinis atsakomybės draudimas galioja Jungtinėje Karalystėje. Nors daugeliu atvejų elektroninės sistemos jau susisieja, bet pasienio pareigūnai gali paprašyti parodyti šį dokumentą, todėl geriau jį turėti atspausdintą arba el. forma telefone.

3. Ką reikia žinoti apie kelių mokesčius Anglijoje, palyginti su kontinentine Europa?

Tai yra vienas tų dalykų, kuris dažnai nustebina net patyrusius vairuotojus. Skirtingai nei Prancūzijoje ar Vokietijoje, kur mokama už važiavimą greitkeliais (peáž), Anglijoje dauguma greitųjų kelių (motorways) yra nemokami. Tačiau yra svarbi išimtis.

Dartford Crossing – tai tiltas-tunelis per Temzės upę rytinėje Londono dalyje. Jei važiuosite link Londono arba į rytus (pvz., į Doverį), tikriausiai turėsite važiuoti šia vieta. Už šį važiavimą reikia mokėti, bet ne mokėjimo kabinoje. Mokėjimas vyksta tik internetu. Jums turite 24 valandas nuo važiavimo apmokėti šį mokestį (Dart Charge) svetainėje. Jei nemokate, gausite baudą, kuri bus daug kartų didesnė už patį mokestį. Mano patarimas: užsirašykite automobilio numerį ir apmokėkite iš karto, kai atsikelsite viešbutyje – taip išvengsite nereikalingų rūpesčių.

Taip pat verta paminėti, kad Londono centre yra užimtumo zona (Ultra Low Emission Zone – ULEZ), kurioje už važiavimą taip pat reikia mokėti, jei jūsų automobilis neatitinka ekologinių standartų. Jei neplanuojate važiuoti į Londono centrą, geriau išvengti šios zonos.

4. Ar verta rinktis keltą ar Eurotunelį? Kuo skiriasi kaina ir patogumas?

Šis klausimas pasirodo kiekvieną kartą, kai planuojame pervežimus. Tarkime tiesiogiai: Eurotunelis yra greičiausias. Kelionė trunka 35 minutes, o jūsų automobilis visą laiką su jumis. Nėra jūros ligos rizikos, nereikia išlipti. Tai idealu tiems, kurie skubia arba kurie tiesiog nenori švaistyti laiko.

Keltas, pavyzdžiui, „DFDS“ arba „P&O Ferries“, trunka apie 90 minučių. Tačiau tai yra 90 minučių poilsio. Galite eiti į restoraną, paskaityti knygą, pasivaikščioti deniu, o vaikams dažnai yra žaidimų aikštelės. Be to, keltuose dažnai būna parduotuvės „duty free“, kuriose galima nusipirkti alkoholio, tabako ar kosmetikos pigiau nei parduotuvėse.

Kainos požiūriu, skirtumas nėra milžiniškas, tačiau keltai dažnai siūlo akcijas, jei bilietus perkate iš anksto. Tiesa, Eurotunelio tvarkaraštis dažniau ir labiau pritaikytas prie automobilių srauto, todėl aukščiausioje sezono metu tenka tiksliai laikytis laiko, tuo tarpu keltuose gali būti šiek tiek daugiau lankstumo, jei pavėluojate. Kaip ekspertas, aš dažnai rekomenduoju keltą šeimoms su vaikais dėl galimybės judėti, o verslo keliautojams – tunelį dėl greičio.

5. Kokios yra vairavimo Anglijoje specifikos? Ar sunku prisitaikyti prie kairės pusės eismo?

Vairavimas kairėje pusėje yra didžiausias baimės šaltis daugumai kontinentinės Europos vairuotojų. Tačiau per 20 metų darbo mačiau, kad žmonės pripranta per 15–30 minučių. Svarbiausia yra ne panika, o sistemingumas.

Pagrindinė taisyklė: vairuokite kuo arčiau kairės kelio kraštinės. Žiediniuose kryžkelėse (roundabouts), kurie Anglijoje yra išplitę kaip niekur kitur, judėti reikia pagal laikrodžio rodyklę. Pirmiausia praleiskite važiuojančius iš dešinės.

Dar vienas dalykas, dėl kurio dažnai pamirštama – žibintai. Jei jūsų automobilis turi „galvos“ žibintus, kurie šviečia į dešinę (kaip ir turi būti kontinentinėje Europoje), Anglijoje jie gali apakinti priešais važiuojančius vairuotojus. Dauguma šiuolaikinių automobilių turi funkciją, kurią galima perjungti lango valdymo pulte (paveiksliukas su žibintais ir raidėmis UK/L), tačiau senesniuose automobiliuose gali prireikti specialių lipdukų, kurie dedami ant žibintų stiklo.

Taip pat atkreipkite dėmesį į greičio limitus. Juos rodo mygtukai su miljomis per valandą (mph), o ne kilometrais. 70 mph maždaug atitinka 112 km/h, o 30 mph – maždaug 48 km/h mieste. Gera žinia ta, kad visi greičio matuokliai Anglijoje yra tiek myliomis, tiek kilometrais.

6. Kaip planuoti maršrutą, kad išvengtume didžiausių spūsčių?

Londonas ir jo apylinkės yra viena „užstrigusių“ vietų Europoje. Jei jūsų tikslas nėra lankytis pačiame Londone, geriausia visiškai išvengti M25 kelio (Londono žiedinio kelio). Jis, žinoma, yra techninė stebuklas, bet bet kokia nedidelė avarija ten sukelia valandų eilės spūstis.

Jeigu vykstate į šiaurę (prie Birmingemo, Mančesterio ar Škotijos), rekomenduoju rinktis kelią, apeinantį Londoną iš rytų (per Tilbury ir Essex) arba naudotis M11 ir M11 keliais, priklausomai nuo jūsų atvykimo vietos (Doveris ar Harwich).

Taip pat verta naudotis šiuolaikinėmis navigacijos programomis (pvz., „Waze“ ar „Google Maps“), kurios realiu laiku rodo spūstis. Tačiau visada turėkite atsarginį planą – popierinį žemėlapį arba bent jau žinokite pagrindinius krypties numerius. Anglijoje nėra tiek daug automagistralių, kaip Vokietijoje, taigi susigaudyti nėra sunku, jei žinote, kad „M“ reiškia motorway (greitkelis), o „A“ – pagrindinis kelias.

7. Kokios taisyklės taikomos gyvūnų pervežimui į Angliją?

Daugelis klientų nebesivaikšto be savo augintinių, ir tai yra visai normalu. Gyvūnų pervežimas į JK dabar yra griežčiau reglamentuotas nei anksčiau, bet vis tiek įmanomas.

Pagrindinis reikalavimas – gyvūnas turi būti mikrokristalu identifikuotas (čipas). Be to, turi būti atliktas pasiskiepyjimas pasiutligės (rabies) liga. Svarbiausia taisyklė: nuo pasiskiepyjimo pradžios iki kelionės turi praeiti ne mažiau kaip 21 diena. Daugelis šios taisyklės nepaiso ir gauna uždraudimą važiuoti, taigi planuokite šį laiką iš anksto.

Be to, į JK reikia turėti gyvūno sveikatos pasą (Gyvūno pasas), kurį išduoda veterinaras. Prieš išvykstant į JK, reikia apsilankyti pas veterinarą ne anksčiau kaip 48 valandos prieš išvykimą, kad būtų atliktas gyvūno apžiūra ir išduotas veterinarijos pažymėjimas apie kirmėlių ir erkčių gydymą (taip, šis reikalavimas vis dar galioja). Be šio dokumento gyvūną neįleis į keltą ar tunelį.

8. Ar galima vežti maistą ir gėrimus per pasienį?

Po „Brexit“ taisyklės dėl maisto produkų tapo griežtesnės. Jei anksčiau galėdavote parsivežti dešrą ar sūrį be ypatingų rūpesčių, dabar situacija kitokia.

Pagrindinė taisyklė: negalima vežti mėsos ir pieno produktų iš ES į JK asmeniniam naudojimui, jei jie yra supakuoti (išskyrus kūdikių maistą ir tam tikras medicinines paskirtis). Tai reiškia, kad tos lietuviškos dešrelės ar sūrio gabaliukai, kurias norite parsivežti broliui, gali būti konfiskuoti pasienio kontrolėje.

Tačiau vaisiai, daržovės, duona, kepiniai ir kitos maisto prekės, kurių nėra gyvūninės kilmės, yra leidžiamos. Taip pat nėra apribojimų alkoholiui ir tabakui (jei jie skirti asmeniniam naudojimui ir yra mokesčiai už juos sumokėti), tačiau jei vežate labai didelius kiekius, pareigūnai gali įtarti prekybą ir paprašyti įrodymų. Geriausia taisyklė – vežkite tiek, kiek suvalgysite per kelionę, o specialius delikatesus užsakykite jau Anglijoje, kur yra didelės lietuvių bendruomenės ir parduotuvės.

9. Kokia yra geriausia strategija bilietų į keltą ar tunelį pirkimui?

Logistikos pasaulyje laikas – pinigai, bet čia taip pat svarbi ir planavimo data. Per savo karjerą esu matęs, kaip žmonės moka dukart daugiau tiesiog todėl, kad nusprendė važiuoti „rytoj“.

Bilietus į keltą ar Eurotunelį geriausia įsigyti kuo anksčiau. Kainos dinamika yra panaši į avialines bilietus – kuo artimesnė data, brangiau. Idealus laikas – 1–2 mėnesiai iki kelionės. Taip pat stebėkite akcijas, kurios dažnai pasirodo ne sezono metu (ruduo, pavasaris).

Dar vienas patarimas: jei keliaujate automobiliu, būkite tikri dėl jo aukščio. Kelto bilietų kaina priklauso nuo automobilio aukščio (virš 1,8 metrų kainuoja brangiau). Daugelis klientų perka brangesnį bilietą „automobiliui su stogu“, nors jų automobilis yra standartinis sedanas. Užtikrinkite, kad nurodėte tikslius automobilio matmenis.

Taip pat verta pasidomėti „Flexi“ bilietais, jei esate nepastovaus plano. Jie leidžia pakeisti išvykimo laiką be didelių baudų, kas labai praverčia, jei užstrigsite spūstyje Vokietijoje.

10. Ką daryti, jei įvyko avarija ar pasidaro techninė bėda Anglijoje?

Niekas nenori galvoti apie blogiausią scenarijų, bet kaip ekspertas galiu pasakyti: reikia būti pasiruošusiam. Anglijoje gelbėjimo tarnybos veikia sklandžiai, tačiau jos gali būti brangios užsienietiui.

Jūsų automobilio draudimas Lietuvoje gali neapimti techninės pagalbos JK teritorijoje. Todėl prieš išvykstant būtina pasitikrinti arba pasirašyti techninės pagalbos (assistance) draudimą, kuris galioja užsienyje. Tam tikros draudimo kompanijos siūlo specialius „Green Card“ paketus, kurie įtraukia ir gelbėjimą.

Jei įvyko avarija, būtinai skambinkite policijai (999 arba 101 priklausomai nuo situacijos pavojingumo), jei yra sužeistiųjų arba jei eismas užstrigo. Anglijoje policija dėl smulkių „bump“ (priekabų) incidentų ne visuomet atvyksta, jei abiejų šalių duomenys suimami ir abipusiu sutarimu išsprendžiama vietoje. Tačiau rekomenduoju visada užfiksuoti įvykio vietą nuotraukomis ir gauti liudininkų duomenis.

Jei automobilis sugenda ir negali važiuoti, techninė pagalba atgabeną jūsų automobilį į remontą, o jus – į viešbutį arba artimiausią geležinkelio stotį. Būkite tikri, kad turite pasiskambinimo kredito telefone, nes dauguma tarnybų nedirba be išankstinio susisiekimo.

Išvada

Kelionės planavimas į Angliją gali atrodyti kaip sudėtingas sprendimų labirintas, tačiau tikrai toks nėra. Turint dešimtmečių patirtį šioje srityje, galiu drąsiai teigti, kad pagrindinis sėkmės raktas – informacija ir atsargumas. Anglija pasitinka savo unikalia atmosfera, kairės pusės eismu ir griežtais, bet logiškais pasienio reikalavimais.