Kelionės mikroautobusu iš Angljos darbo dienomis: Visas vadovas ir patarimai

Įvadas

Per daugiau nei dvidešimt metų dirbdamas tarptautinių keleivinių pervežimų srityje, esu matęs, kaip pasikeitė žmonių keliavimo įpročiai, kaip evoliucionavo transporto priemonės ir, svarbiausia, kaip krito arba kilo kainos priklausomai nuo sezono. Vienas dalykas visur išlieka tas pats: logistika – tai mokslas, kuriam mažiausiai tinka emocijos, o daugiausia – planavimas. Dažnai klientai, kreipiantys į mane dėl bilietų arba išsireiškinantys apie planuojamą kelionę, kyla klausimas: „Kada geriausia važiuoti?“. Atsakymas paprastas viena sakiniu, bet sudėtingas įgyvendinime – darbo dienomis.

Kelionė iš Anglijos (arba Didžiosios Britanijos) į Lietuvą ar atgal mikroautobusu darbo dienomis turi savitų niuansų, kuriuos dažnai pamiršta arba netiesiogiai ignoruoja. Savaitgaliais, ypač per šventes ar atostogų pradžią, keliaujantieji susiduria su dideliu eismo intensyvumu, brangiomis keltų bilietų kainomis ir pilnomis vietomis. Tuo tarpu darbo dienomis – nuo pirmadienio iki ketvirtadienio (o dažnai ir penktadienio dieną iki pietų) – situacija gerokai pasikeičia. Šiame straipsnyje noriu pasidalinti savo patirtimi ir paaiškinti, kaip tinkamai suplanuoti toką kelionę, ką tikėtis kelyje ir kodėl racionalesnis pasirinkimas dažnai slepiasi būtent darbo dienomis.

Mikroautobusų pervežimai skiriasi nuo didelių autobusų (tokių kaip „Ecolines“ ar „Tolima“) tuo, kad jie yra agilesniai, juose mažiau keleivių, o sustojimai dažniausiai surenkami pagal individualų maršrutą arba pagrindinius taškus, neilgai šluojant pro didžiuosius miestus. Tačiau ir čia yra savų taisyklių. Žemiau išsamiai aptarsiu visus svarbiausius aspektus, padėsiančius jums ne tik nusipirkti bilietą, bet ir psichologiškai pasiruošti kelionei per „Kanalą“, Vokietijos autostradas ir, galiausiai, atvykti į Lietuvą poilsio ar darbo reikalais.

DUK (Dažnai Užduodami Klausimai)

Šioje skiltyje pateikiu išsamius atsakymus į dešimt dažniausiai man užduodamų klausimų, susijusių su kelione iš Anglijos darbo dienomis. Ši informacija parengta remiantis ilgamečiu praktiniu darbu ir realių situacijų analize.

1. Kodėl rinktis kelionę mikroautobusu darbo dienomis, o ne savaitgalį?

Pagrindinis ir akivaizdžiausias reasonsas yra kaina ir laikas. Pervežimo kompanijoms keltų operatoriai (pvz., „DFDS“, „P&O“ ar „Irish Ferries“) taiko dinaminę kainodarą. Šeštadieniais ir sekmadieniais, kai didelė dalis lietuvių grįžta iš atostogų ar darbo, keltų bilietų kainos gali šokti net 40–50 proc. Darbo dienomis šios kainos yra stabilios ir žymiai mažesnios, kas leidžia pervežėjams siūlyti pigesnius keleivio bilietus.

Be to, darbo dienomis mažiau eismo kamščių. Anglijoje, ypač Londono apylinkėse ir prie „M25“ žiedkelio, penktadienio vakarais ir sekmadienio vakarais susiformuoja milžiniškos spūstys. Kelionė mikroautobusu darbo dienomis, pavyzdžiui, antradienį ar trečiadienį, leidžia vairuotojui laiku pasiekti uostą (Dover, Newhaven ar Folkestone), išvengti stresinio važiavimo ir užtikrinti, kad kelionė įvyks pagal grafiką be didelių vėlavimų. Taip pat, jeigu keliaujate darbo reikalais, atvykus pirmadienį ar antradienį ryte, turite pakankamai laiko susitvarkyti prieš savaitės pradžią.

2. Kiek trunka kelionė iš Anglijos į Lietuvą mikroautobusu ir kokie veiksniai tai lemia?

Standartinis kelionės trukmės laikas, kurį nurodome grafikuose, svyruoja nuo 24 iki 30 valandų, priklausomai nuo išsodinimo vietos Lietuvoje. Tačiau kaip ekspertas turiu pabrėžti, kad tai yra teorinis laikas. Realybėje darbo dienomis kelionė dažnai trunka trumpiau nei planuota, dėl mažesnio eismo intensyvumo.

Svarbiausi veiksniai, įtakojantys trukmę: 1. Pasienio kontrolė: Po „Brexit“ procedūros pasikeitė. Nors Lietuva yra Šengeno erdvėje, o Jungtinė Karalystė ne, tai reiškia kontrolę tiek išvykstant iš Anglijos, tiek įvažiuojant į kontinentinę Europą. Darbo dienomis kontrolė eiga greitesnė nei savaitgaliais, tačiau migrantų krizės laikotarpiais Kalė regione gali susidaryti eilės. 2. Oro sąlygos: Anglijoje ir Šiaurės Prancūzijoje dažnai būna rūkas, kuris gali stabdyti keltus. 3. Maršruto tipas: Ar tai yra tiesioginis reisas, ar „shuttle“ tipo reisas, kuris važiuoja pro miestus (Londonas, Birmingham, Peterborough, Northampton) ir renka keleivius. Darbo dienomis renkant keleivius miestuose taip pat užtrunka laiko, tačiau dienos metu, kai mieste nėra „rush hour“, tai vyksta sklandžiau.

3. Kokie yra pagrindiniai išsodinimo ir įsodinimo taškai Anglijoje darbo dienomis?

Didžiojoje Britanijoje lietuvių bendruomenės išsidėsčiusios nevienodai, todėl mikroautobusų maršrutai yra susiformavę pagal gyventojų tankumą. Darbo dienomis, kai žmonės dirba, įsodinimo laikai dažnai pritaikomi prie darbo grafiko pabaigos arba pietų pertraukos.

Populiariausi taškai Londono regione: East London (Stratford, Gypsy Hill), North London (Wood Green), South London (Croydon). Taip pat sustojimai būna prie „Tesco“ ar didelių prekybos centrų aikštelių, kur lengva privažiuoti ir statyti mikroautobusą.

Už Londono ribų populiarūs taškai yra: Lutonas, Milton Keynes, Northampton, Leicester, Nottingham, Sheffield, Manchester, Leeds ir Birmingham. Jeigu keliaujate darbo dienomis, būtinai patikrinkite, ar nurodytas įsodinimo laikas neįsibrauna į intensyviausio darbo laiką (pvz., 17:00 Birminghamo centre), nes vairuotojui gali būti sudėtinga laiku atvykti dėl eismo. Dažnai darbo dienomis siūlome atsiimti keleivius šiek tiek anksčiau, pvz., prieš 16:00 ar 17:00, kad išvengtume spūsčių.

4. Kaip vyksta bagažo pervežimas ir kokie yra apribojimai?

Tai vienas sensacingiausių dalykų, kuriantis nesusipratimams. Mikroautobuse, palyginti su dideliu autobusu, vietos bagažui yra ribota. Standartiškai kiekvienas keleivis gali pasiimti vieną didelį lagaminą (iki 20–25 kg) ir vieną rankinį bagažą, kuris telpa po sėdyne ar ant kelių.

Darbo dienomis, kai reisais dažniau keliauja verslo keleiviai ar grįžtantys po trumpo darbo pasitraukimo, bagažo kiekis dažnai būna mažesnis, todėl vairuotojas gali būti tolerantiškesnis dėl šiek tiek didesnių keleivių siuntų (pvz., dėžės su maistu, vaikiškų vežimėlių). Tačiau aš visada primenu: nebandykite „užstumti“ viršyto. Mūsų vairuotojai turi teisę atmasti per didelį bagažą, jei jis kelia pavojų saugumui ar užima vietą kitam keleiviui.

Svarbu: po „Brexit“ griežtėjo importo taisyklės. Negalima vežti mėsos, pieno produktų ir kai kurių kitų maisto produktų iš Anglijos į ES šalis. Darbo dienomis pasienio kontrolė gali atlikti detaliausią bagažo patikrą, todėl nedarykite savęs ir mūsų vairuotojo „sielas“ – nevežkite draudžiamų produktų, nes baudos yra didelės, o kelionė gali būti nutraukta.

5. Ar galima mokėti kortele ar tik grynaisiais pinigais?

Mokėjimo būdų įvairovė priklauso nuo konkretios pervežimo kompanijos, tačiau pastaruoju metu tendencija aiški – elektroniniai mokėjimai dominuoja. Dauguma bilietų yra perkami internetu iš anksto. Tačiau darbo dienomis dažnai atsitinka, kad keleiviai bando nusipirkti bilietą tiesiogiai vairuotojui, kai jis atvyksta į surinkimo tašką.

Kaip patyręs vadovas, rekomenduoju visada turėti grynųjų (GBP ar EUR), jeigu planuojate įsilipti į stotį be išankstinio užsakymo. Vairuotojai dažnai neturi galimybės priimti kortelės vietoje, nes jų terminalai gali neveikti be interneto ryšio ar dėl techninių priežasčių. Jeigu jau esate užsisakę bilietą internetu, galite būti ramūs – mokėjimas jau atliktas.

Taip pat verta paminėti, kad kelyje, maždaug kas 4 valandas, vykstame poilsio pertraukose degalinėse (Prancūzijoje, Belgijoje, Vokietijoje, Lenkijoje). Čia galima atsiskaityti kortele už maistą ir gėrimus. Dėl „Brexit“ ne visos britų bankinės kortelės veikia be papildomų mokesčių ES degalinėse, todėl patariu pasidomėti savo banko sąlygomis dėl mokesčių už mokėjimus užsienyje.

6. Kiek dažnai darbo dienomis vykdomi reisai ir ar jie tikrai įvyksta?

Tai labai svarbus klausimas patikimumui. Savaitgaliais, ypač vasarą, reisai gali būti vykdomi kas dieną net po keletą autobusų. Darbo dienomis, ypač žiemos sezono metu (nuo lapkričio iki kovo), reisų dažnumas gali sumažėti.

Pavyzdžiui, jei savaitgaliais važiuoja 5 mikroautobusai, tai pirmadienį ar trečiadienį gali važiuoti tik 2 ar 3. Tačiau tai nereiškia, kad reisas gali būti atšauktas. Profesionalios kompanijos, su kuriais dirbu ar kurioms patariu, neleidžia sau atšaukti reiso dėl to, kad jo nėra „pilnas“. Jeigu jūs nusipirkote bilietą – reisas įvyks. Vienintelas išimtinis atvejis, kai reisas gali būti atšauktas, yra techninis gedimas arba nepalankios oro sąlygos (pvz., audra, dėl kurios uždaromas uostas).

Darbo dienomis taip pat dažniau vyksta individualūs užsakymai – kai visa mikroautobuso kompanija išnuomojama vienai grupei žmonių (pvz., statybininkų brigadai, keliaujančiai į projektą, ar vestuvių svečiams). Todėl, jeigu matote, kad viešų bilietų tam tikrai dienai nėra, gali būti, kad šis reisas yra privatūs.

7. Kaip vyksta kelionė per Lamanšą (English Channel) – keltas ar tunelis?

Svarbus logistikos elementas. Dauguma mikroautobusų darbo dienomis naudojasi keltų linijomis Dover – Calais (arba Dover – Dunkirk). Tuneliu (Eurotunnel) dažniau važiuoja krovininiai automobiliai ar mažesnės grupės, tačiau dėl kainos efektyvumo ir mikroautobuso įrengimų (pvz., gaisrinių slopintuvų reikalavimai) keltas dažniau yra pasirinkimas nr. 1.

Kelione per keltą reikia žiūrėti kaip į privalomą poilsį. Trukmė – apie 1,5–2 valandos. Darbo dienomis keltuose dažnai mažiau keleivių, todėl galima ramiai pailsėti kavinėje, nusipirkti kavos ar netgi pigiau degalų (jei turite kanisterį, nors taisyklės griežtos). Vairuotojas turi išlipti iš mikroautobuso ir eiti į atskirą vairuotojų poilsio kambarį ar likti kabinoje, priklausomai nuo keltų operatoriaus taisyklių. Keleiviai turi išlipti ir užimti vietą keleivių salėje. Nėra sunkiau nei lėktuve – tiesiog daugiau vietos.

Verta paminėti, kad darbo dienomis keltai gali būti šiek tiek vėluojami dėl techninių patikrų, tačiau dažniausiai jie laikosi grafiko geriau nei vasaros savaitgaliais, kai yra perpildyti.

8. Kokios yra poilsio pertraukos ir kur jos vyksta?

Pagal Europos Sąjungos reglamentas, vairuotojas turi atlikti poilsio pertraukas. Paprastai kelionės metu (24–30 val.) yra 3–4 sustojimai po 45 minučių arba valandą. Šios pertraukos yra planuojamos iš anksto.

Darbo dienomis pasirenkame degalines, kurios yra saugios ir turi gerus patogumus. Populiarios vietos: * Prancūzijoje: „Aire de Saint-Quentin“, „Aire de Gassicourt“ („Sanef“ tinklas). Čia dažnai galima rasti „Burger King“ ar „Paul“ kepyklę. * Vokietijoje: Autostradų degalinės prie A2 ar A9. Čia maistas gali būti šiek tiek brangesnis, tačiau kokybė aukšta. * Lenkijoje: „Piotr i Paweł“ ar „Moya“ degalinės. Čia sustojame ne tik poilsiai, bet ir papildomai pasitikrinti techninę būklę prieš patį Lietuvos pasienį.

Svarbu: vairuotojas nėra jūsų asmeninis padėjėjas. Jis atsakingas už visų 8 keleivių saugumą ir laiką. Jeigu praleisite nurodytą grįžimo laiką į mikroautobusą po pertraukos, vairuotojas privalo laukti tik ribotą laiką (paprastai 5–10 min.), o vėliau gali išvykti be jūsų. Darbo dienomis, kai eismas mažesnis, vairuotojai stengiasi būti tikslūs, todėl būtinai laikykitės laiko.

9. Ar saugu keliauti mikroautobusu darbo dienomis? Kaip vertinamas techninis būklės ir vairuotojų kvalifikacija?

Esu patyręs vadybininkas, ir mano prioritetas visada buvo saugumas, ne kaina. Mikroautobusai, vykstantys tarptautiniais maršrutais, privalo atitikti griežtus techninius reikalavimus (Periodic Technical Inspection – PTI). Prieš išvykstant į reisą, mechanikas visada patikrina stabdžius, padangas (žiemos – nuo lapkričio 1 d. įstatymiškai reikalaujamos), šviesas ir t.t.

Darbo dienomis, kai orai gali būti prastesni (lietus, vėjas), techninė būklė yra ypač svarbi. Vairuotojai dirba pagal tachografą, kuris fiksuoja jų vairavimo ir poilsio laiką. Jie negali vairuoti daugiau kaip 4,5 valandas be pertraukos ir daugiau kaip 9 valandas per dieną (su išimtimis). Tai užtikrina, kad vairuotojas prie vairo yra atsargesnis.

Taip pat dauguma šiuolaikinių mikroautobusų yra equipuoti ABS, ESP sistemos, daugelis turi „Speed limiter“ (greičio ribotuvus), kurie neleidžia važiuoti greičiau nei 100 km/h (arba 90 km/h, priklausomai nuo svorio). Darbo dienomis, kai kelyje mažiau „lėtų“ automobilių, mikroautobusas gali judėti tolygiai ir stabiliai.

10. Kas daryti, jeigu atsiranda nesklandumų arba pavėluojame?

Komunikacija – raktas į sėkmę. Jeigu dėl eismo įvykio Anglijoje ar blogų oro sąlygų Vokietijoje pavėluojame, pirmiausia apie tai sužino vadybininkas arba dispečeris. Jis nedelsdamas informuoja keleivius, paliekusius savo kontaktinius telefono numerius užsakant bilietą.

Darbo dienomis, kai žmonės važiuoja į svarbius susitikimus ar į oro uostus, vėlavimas gali sukelti paniką. Mano patarimas: visada turėkite kontaktinį dispečeriaus telefoną, kurį gaunate kartu su bilietu. Jeigu matote, kad vairuotojas nežiūri į laikrodį arba sustojo ilgiau nei planuota, drąsiai klauskite, kodėl taip atsitiko.