Kelionės mikroautobusu į Jungtinę Karalystę be streso ir vargo: Vadovas

Kelionė į Jungtinę Karalystę (JK) visada buvo susijusi su tam tikra romantine aura –无论是 lankyti Londono architektūrą, Škotijos aukštumas ar Velso kalnus. Tačiau, kaip žmogus, kuris pervežimų srityje dirbu jau daugiau kaip dvidešimt metų, galiu pasakyti viena: po „Brexit“ ir pasikeitusių muitinės reikalavimų, ši kelionė daugeliui keleivių tampa tikru išbandymu neriams. Dažnai girdžiu istorijas apie pavėluotus keltus, neaiškias muitinės procedūras ar netikėtai iškilusius biurokratinius barjerus, kurie sugadina ilgamečius planus.

Esu matęs, kaip pasikeitė sienos ir taisyklės, ir žinau, kad sekmingai kelionei nėra pakanka tik gero vairuotojo ir patikimo mikroautobuso. Reikalingas išsamus suplanavimas, žinojimas, ką tiksliai reikia tur�ti sau ir transporto priemonei, bei supratimas, kaip išvengti standžiųjų kontrolės punktų spūsčių. Šiame straipsnyje pasidelsiu nuo techninių smulkmenų ir kaip patyręs ekspertas paaiškinsiu, kaip organizuoti mikroautobuso kelionę į JK taip, kad ji būtų ne tik saugi, bet ir maloni. Mes išnagrinėsime viską nuo dokumentų iki vairuotojo poilsio režimo, kad jūsų komanda ar šeima galėtų mėgautis keliu be nereikalingo streso.

DUK (Dažnai Užduodami Klausimai)

Šioje skyriuje suformulavau dešimt labiausiai aktualių klausimų, kuriuos man klientai užduoda dažniausiai, ir atsakymus į juos, remdamasis ilgamečia praktika.

1. Kokius dokumentus būtina turėti kiekvienam keleiviui, keliaujant į JK po „Brexit“?

Tai vienas svarbiausių klausimų, ir, deja, dažnai nepaisoma jo iki pat paties pasienio. Nuo 2021 m. sausio 1 d. Lietuvos piliečiams (kaip ir visiems ES piliečiams) kelionės į JK taisyklės pasikeitė. Asmens tapatybės kortelės daugeliu atvejų nebelieka priimtamos kelionėms į JK. Kiekvienas keleivis, net ir kūdikis, privalo turėti galiojantį pasą.

Svarbu patikrinti paso galiojimo laiką. Jis turi būti galiojantis ne mažiau kaip šešis mėnesius po numatomos išvykimo iš JK datos. Be to, jeigu jūsų pasas išduotas prieš daugiau kaip 10 metų, nors ir galioja ilgiau, gali kilti problemų, nes JK pareigūnai gali atmesti tokius pasus kaip netinkamus. Taip pat verta paminėti, kad jeigu planuojate vykti ne tik turistiniams, bet ir verslo tikslais, reikėtų įsitikinti, ar jums nereikalingas specialus vizas, nors daugeliui trumpalaikių vizitų jis nėra būtinas. Visada rekomenduoju pasidaryti kopijas pasų ir jų turėti elektroniniu pavidale, taip pat palikti vieną kopiją namuose artimiesiems.

2. Kaip „Brexit“ paveikė muitinės procedūras mikroautobusams ir ką reikia deklaruoti?

Anksčiau, kai Jungtinė Karalystė buvo ES narė, perėjimas per sieną buvo formalumas – vos tik sustodavome prie pasienio kontrolės. Dabar situacija kitokia. JK tapo „trečiąja šalimi“, todėl taikomi tikslesni muitinės ir imigracijos kontrolės reikalavimai. Jeigu keliaujate mikroautobusu, kuris yra registruotas Lietuvoje (ar kitoje ES šalyje), jis laikomas importuojamu transporto priemonei, net jei ten tik trumpam užsukate.

Tačiau dažniausiai būna taip, kad keliaujame asmeniniais ar komerciniais tikslais be galimybės parduoti ar palikti mikroautobusą JK. Tokiu atveju reikia užpildyti „Temporary Admission“ (Laikino įvežimo) dokumentus arba naudoti „Carnet de Passages en Douane“ (CPD) knygeles, jeigu kelionės tikslas yra komercinis arba jeigu planuojame mikroautobusą naudoti verslo reikalams (pvz., keleivių pervežimas už pinigus). Jei tai yra tiesiog grupės draugų kelionė asmeniniu mikroautobusu, dažniausiai užtenka pareikšti pareigūnui, kad transporto priemonė bus išvežta atgal per nustatytą laiką (paprastai ne ilgiau kaip per 6 mėnesius). Tačiau visada reikia būti pasiruošusiam parodyti transporto priemonės registracijos liudijimą ir draudimo „Žaliąją kortelę“ (Green Card), kuri patvirtina, kad civilinis atsakomybės draudimas galioja JK.

3. Ar galima vežti maistą ir gėrimus mikroautobusu, ir kokie yra apribojimai?

Tai yra dažna painiavos kilmė. Daugelis keleivių įpradę vežti „maistelio keliui“ – dešrelę, sūrį, kiaušinius ar net mėsos gaminius. Po „Brexit“ taisyklės dėl maisto produktų iš ES į JK tapo griežtesnės. Bendrąja taisykle yra ta, kad negalima įvežti mėsos ar pieno produktų, kurie yra skirti asmeniniam vartojimui, jei jie yra iš ES šalių (išskyrus Kaišiadoryse, kuriose nebuvo atvejų, bet techniniu požiūriu apribojimas galioja visai ES, išskyrus Airiją).

Tai reiškia, kad toks populiarus lietuviškas užkandis kaip kepta duona su įdaru ar kumpis gali būti konfiskuotas pasienio kontrolės punkte, jeigu juos pastebės. Leidžiama vežti mažus kiekius pieno miltelių, kūdikių maisto ir specialios medicininės maistinės priemonės. Taip pat galima vežti vaisius, daržoves, grybus (jei jų kiekis neviršija 2 kg), kepyklus, šokoladą ir kitus maisto produktus, kuriuose nėra mėsos ar pieno. Visada rekomenduoju nevežti brangių produktų, kuriuos gali prarasti, o geriau pasipirkti maisto jau Jungtinėje Karalystėje. Taip išvengsite nereikalingo streso ir diskusijų su muitinės pareigūnais.

4. Kokį kelią pasirinkti: keltą ar Eurotunelį, ir kodėl?

Šis klausimas dažnai sukelia diskusijų, nes kiekvienas variantas turi savų privalumų ir trūkumų. Svarbiausia yra tai, kad abu variantai veda į Francūziją (Kalė ar Dunkirką), iš kur toliau reikia važiuoti Jungtinės Karalystės teritorija.

Eurotunelis (Le Shuttle): Tai yra greičiausias būdas patekti iš Francūzijos į Angliją. Kelionė truko vos 35 minutes. Mikroautobusas užvažiuoja į specialų vagoną, vairuotojas ir keleiviai gali išlipti iš automobilio arba pasilikti viduje. Tai idealu, jeigu norite užtikrinti, kad kelionė nebus atidėliota dėl blogo oro. Tačiau bilietai gali būti brangesnės, o jeigu jūsų mikroautobuso aukštis viršija 1,85 m (kas būdinga daugumai mikroautobusų), jums reikės pirkti bilietus ne „keleiviniam automobiliui“, o „dideliam automobiliui“ (vagonui), kuriame daugiau vietos.

Keltas: Populiaresnis variantas dideliems grupėms. Kelionė laivu trunka apie 90 minučių. Privalumas tas, kad keleiviai gali išlipti iš mikroautobuso, pavalgyti restorane, papietauti ar tiesiog pasivaikščioti po denį. Tai leidžia keleiviams ištiesti kojas po ilgos kelionės. Taip pat keltai dažnai siūlo pigesnius bilietus, jeigu juos užsakykite iš anksto. Tačiau keltai gali būti atidėlioti dėl audros, o keleiviai, kuriems jūra sukelia malonumą (jūros ligą), gali jausti nepatogumų.

Kaip ekspertas, kuris pervežė šimtus grupių, rekomenduoju Eurotunelį, jeigu svarbiausias laikas ir tvarkaraštis, ir keltą, jeigu svarbiausias keleivių komfortas ir poilsis.

5. Kaip yra reglamentuojamas vairuotojo darbo laikas ir poilsis tose kelionėse?

Tai yra techninis, bet labai svarbus klausimas, skirtas ne tik saugumui, bet ir teisiniam saugumui. Jeigu mikroautobusu keliaujate profesionalus vairuotojas (pavyzdžiui, pasamdėte pervežimo kompaniją), jis privalo laikytis Europos Sąjungos reglamento (EC) Nr. 561/2006, nustatančio vairuotojų darbo laiką.

Pagal šį reglamentą, vairuotojas gali vairuoti ne daugiau kaip 4,5 valandas be pertraukos. Po to privaloma padaryti bent 45 minučių pertrauką (kurią galima suskaldyti į 15 minučių + 30 minučių). Per paros vairuotojas negali vairuoti daugiau kaip 9 valandas (du kartus per savaitę leidžiama prailginti iki 10 valandų). Po kiekvienų 4,5 valandų vairavimo arba po 6 valandų nuo pradžios, jeigu nebuvo vairavama, reikalingas poilsis.

Be to, yra griežtai reglamentuojamas savaitinis poilsis. Jeigu kelionė trunka ilgiau nei vieną savaitę, reikia planuoti 45 valandų poilsio (gali būti sutrumpintas iki 24 valandų, bet tada kompensuojamos kitą savaitę). Jeigu kelionę atlieka neprofesionalus vairuotojas (pvz., grupės draugas), taisyklės yra šiek tiek kitokios, tačiau saugumo sumetimais visada rekomenduoju laikytis panašių poilsio režimų, kad išvengtume avarijų dėl nuovargio. Profesionalios kompanijos visada naudoja tachografus, kurie užfiksuoja visą vairuotojo veiklą, todėl nėra galimybės „suklastoti“ laiką.

6. Ką daryti, jeigu mikroautobuse yra daugiau vietų nei 8, ir kokie yra papildomi reikalavimai?

Lietuvoje ir daugumoje ES šalių, jeigu turite vairuotojo pažymėjimą (B kategorija), galite vairuoti transporto priemonę, kurioje yra ne daugiau kaip 8 vietų (be vairuotojo). Jeigu mikroautobuse yra 9 ir daugiau vietų, jau reikalingas C1 arba D kategorijos pažymėjimas, o transporto priemonė laikoma keleiviniu autobusu.

Keliaujant į JK, ši riba taip pat svarbi. Jeigu keliaujate 9-16 vietų mikroautobusu, jūsų transporto priemonė gali būti klasifikuojama kaip „minibus“ (mažasis autobusu). Tokiu atveju, be įprastinių dokumentų, gali būti reikalaujama, kad vairuotojas turėtų „Driver Certificate of Professional Competence“ (CPC) kvalifikacinį pažymėjimą, jeigu kelionė vykdoma komerciniais pagrindais. Taip pat tokiems autobusams dažnai būna taikomi griežtesni techniniai reikalavimai (greičio ribotuvai, tachografai). Jeigu planuojate nuomoti mikroautobusą Lietuvoje ir važiuoti į JK, būtinai pasitikrinkite, ar transporto priemonės techninė apžiūra galioja užsienyje, ir ar yra užtikrintas techninės pagalbos paslaugas JK teritorijoje.

7. Kaip susitvarkyti su draudimu – ar Lietuvoje įsigytas draudimas galioja JK?

Standartinis KET (civilinės atsakomybės) draudimas, kurį įsigyjate Lietuvoje, dažniausiai apima tik Lietuvos teritoriją arba, jeigu nurodyta, „Europos Sąjungos šalis“. Nuo „Brexit“ Jungtinė Karalystė nebėra ES narė, todėl automatinio apsaugos ten nebėra.

Norint, kad draudimas galiootų JK, būtina gauti specialų dokumentą – „Žaliąją kortelę“ (Green Card). Tai tarptautinis draudimo pažymėjimas, kuris patvirtina, kad jūsų civilinės atsakomybės draudimas atitinka JK minimalius reikalavimus. Be šios kortelės, jums neleis įvežti transporto priemonės į šalį, arba jeigu įvyks avarija, galite susidurti su dideliais teisiniais problemais ir baudomis.

Taip pat verta pagalvoti apie „Kasko“ draudimą. Jeigu keliaujate senu mikroautobusu, kasko gali būti brangus arba neįgyvendinamas. Tačiau jeigu transporto priemonė nauja ir brangi, rekomenduoju pasitikrinti, ar draudimo apsauga galioja ir JK, ir ar yra techninės pagalbos paslauga (pvz., vilkimas), nes JK kelyje pasilikti be pagalbos gali būti labai brangu.

8. Kiek laiko užtrunka muitinės ir pasienio kontrolės procedūros, ir kaip išvengti spūsčių?

Tai yra kintantis dydis, priklausantis nuo metų laiko, savaitės dienos ir net politinės situacijos. Paprastai, jeigu visi dokumentai tvarkingi, o keleiviai nėra įtariami neteisėta veikla, kontrolė trunka nuo 30 minučių iki 2 valandų.

Didžiausios spūstys susidaro popietėmis ir vakare, taip pat per šventes. Kadangi dabar taikomi griežtesni „Exit“ kontrolės reikalavimai (išvykstant iš ES) ir „Entry“ kontrolės (įvažiuojant į JK), eilės gali būti ilgos. Mano patirtis rodo, kad geriausias būdas išvengti streso yra: 1. Planuoti atvykimą į uostą ar tunelį su dideliu laiko rezervu (prieš 2-3 valandas). 2. Pasirūpinti elektroninėmis deklaracijomis iš anksto. Jeigu keliaujate su daug bagažo ar verslo reikalais, prieš išvykstant reikia užpildyti elektronines muitinės deklaracijas (jei reikalinga). 3. Būti sąžiningu. Mėginti paslėpti daiktus arba neteisingai atsakyti į pareigūnų klausimus gali baigtis ilgu patikrinimu ir transporto priemonės konfiskavimu.

9. Ar galima vežti narkotikus, vaistus ar kitus draudžiamus daiktus, ir kokia pasekmė?

Tai atrodo akivaizdu, tačiau visada verta priminti. Jungtinėje Karalystėje narkotikų politika yra griežta. Net nedidelis kiekis nelegalių medžiagų gali baigtis ne tik bauda, bet ir ilga laisvės atėmimo bausme bei deportacija. JK policija ir pasienio pareigūnai turi pažangią įrangą (šunys, rentgeno aparatus), todėl tikimybė paslėpti kažką yra minimali.

Dėl vaistų: jeigu vartojate receptinius vaistus, būtinai turėkite gydytojo išduotą liudijimą (angliškai arba su vertimu), kuriame nurodytas vaisto pavadinimas, dozė ir jūsų duomenys. Kai kurie vaistai, kurie Lietuvoje yra įprasti, JK gali būti kontroliuojami. Pavyzdžiui, kai kurie stiprūs analgetikai ar raminamieji vaistai gali reikalauti specialaus leidimo. Visada patikrinkite JK vyriausybės svetainę prieš kelionę, jeigu abejojate dėl savo vaistų.

Taip pat griežtai draudžiama vežti ginklus (net šaškines), ašmenis ilgesnes nei 3 colius (be specialaus leidimo) ar kitus pavojingus daiktus. Už tai gresia didelės baudos.

10. Kokia yra optimali strategija bilietų į keltą ar tunelį pirkimui, kad kaina būtų kuo mažesnė?

Per dvidešimt metų pastebėjau, kad kaina svyruoja priklausomai nuo užsakymo laiko. Pagrindinė taisyklė yra paprasta: kiek anksčiau, tuo pigiau. Bilietus į keltą ar tunelį geriausia užsakyti mažiausiai 2-3 mėnesius iki kelionės, o jeigu keliaujate populiariausiu laiku (vasarą ar šventėmis), net ir 4-6 mėnesius iš anksto.

Taip pat verta atsižvelgti į kelionės laiką. Bilietai, kurie leidžia keliauti ryte (iki 8:00 val.) arba vėlai vakare (po 20:00 val.), dažnai būna pigesni.