Kelionės mikroautobusu į Angliją studijoms ar darbui: pilnas vadovas ir patarimai

Įvadas

Per daugiau nei dvidešimt metų dirbant tarptautinių keleivinių pervežimų srityje, mačiau ne vieną kartą, kaip pasikeitė žmonių poreikiai ir jų kelionės į Jungtinę Karalystę. Anksčiau tai buvo epizodiniai vizitai pas pažįstamus ar trumpalaikiai darbai, tačiau pastaraisiais metais situacija radikaliai pasikeitė. Anglija (ir Jungtinė Karalystė apskritai) tapo viena populiariausių krypčių lietuviams, kurie važiuoja studijuoti arba pradėti rimtą karjerą. Toks žingsnis visada yra susijęs su dideliu stresu, daugybe rūpesčių ir, žinoma, logistika.

Kai tenka spręsti, kaip keliauti į šią šalį, dažnai kyla dilemma: lėktuvas, autobusas ar galbūt mikroautobusas? Lėktuvas greitas, tačiau turi savo „aštrių kampų“, ypač jei keliaujate su daug bagažo. Reguliarie autobusai yra ekonomiški, bet dažnai būna nepatogūs, pilni pašalinių keleivių ir fixed’o grafiku (t. y. tvarstomi griežti maršrutai be galimybės lanksčiai keisti planus). Štai čia į sceną žengia kelionės mikroautobusu – pasirinkimas, kuris per pastaruosius dešimtmečius išaugo iš nišos paslaugos į vieną patogiausių būdų pasiekti Angliją.

Kodėl aš, kaip žmogus, kuris matyta tūkstančius kilometrų ir tūkstančius keleivių, rekomenduoju būtent šį būdą? Atsakymas paprastas: tai balansas tarp komforto, kainos ir patogumo. Studentams, kurie veža su savimi visus buto reikmenis, ir darbuotojams, kurie turi specialią įrangą, mikroautobusas tampa ne tik transportu, o tikruju rameriu. Šiame straipsnyje mes išsamiai aptarsime, kaip vyksta tokios kelionės, ką reikia žinoti prieš išvykdami ir kodėl šis pasirinkimas dažnai pranoksta kitas alternatyvas. Mes nekalbėsime tik sausais faktais – mes pažvelgsime į procesą iš vidaus, kad jūsų kelionė būtų kuo ramesnė ir sklandžiau.

DUK (Dažnai Užduodami Klausimai)

Šioje straipsnio dalyje sukaupiau daugiausia informacijos, kurią per daugelį metų išgirdau iš savo keleivių. Čia rasite atsakymus į praktinius klausimus, nuo bagažo apribojimų iki pasienio kontrolės niuansų, susijusių su „Brexit“.

1. Kodėl verta rinktis būtent mikroautobusą, o ne lėktuvą ar didelį autobusą?

Tai vienas dažniausiai užduodamų klausimų, ir jo atsakymas glūdi detaliuose dalykuose. Lėktuvas, žinoma, yra greičiausias, tačiau jis pradedamas ne nuo jūsų namų durų, o nuo oro uosto. Jei gyvenate toliau nuo Vilniaus ar Kauno, pats nuvykimas į oro uostą užtrunka valandas, pridėkite čia privalomą atvykimą 2-3 valandas prieš skrydį, patikrinimus, laukimą ir galiausiai patį skrydį. Atvykus į Londoną ar Mančesterį, dar reikia susitvarkyti su vietiniais susisiekimo būdais, o jei turite daug bagažo, tai tampa tikru košmaru.

Didelis turistinis autobusas yra geras trumpiems žygiams, tačiau ilgos (24–30 valandų) kelionės metu jis tampa vargu. Ten maža vietos kojoms, dažnai tenka susidurti su triukšmingais pašaliniais keleiviais, o sustojimai daromi tik didžiausiuose prekybos centruose, dažnai ne ten, kur jums patogu.

Mikroautobusas (paprastai 8–9 vietų) siūlo visai kitą lygį. Čia jaučiatės kaip privačioje kelionėje. Daugiau vietos kojoms, galimybėlį pakelti kojas atlošime, mažesnis keleivių skaičius reiškia mažiau triukšmo ir greičiau aptarnaujamus pasienio punktus. Be to, mikroautobusų vairuotojai dažnai yra lankstesni – jei reikia sustoti dar vieną kartą išsitiesti ar papiesti, tai įmanoma susiderinti su vairuotoju tiesiogiai be „biurokratinės“ mašinos. Tai yra „aukščiausios klasės“ komfortas už prieinamą kainą.

2. Kiek bagažo galima pasiimti į mikroautobusą? Ar moka už viršytį?

Vienas didžiausių mikroautobusų privalumų, ypač studentams ir darbuotojams, yra liberalus bagažo politika. Skirtingai nei oro linijose, kur už kiekvieną papildomą lagaminą reikia mokėti milžiniškas sumas, mikroautobusuose dažniausiai galima pasiimti du didelius lagaminus (apie 20–30 kg vienam) ir rankinį bagažą.

Per savo praktiką matęs, kaip studentai su savimi veža net virves, patynas, kilimus ir virtuvės reikmenis. Toks bagažas lėktuvu kainuotų brangiau nei bilietas į Angliją. Mikroautobuse dažniausiai telpa viskas. Tačiau svarbu suprasti: vietos nėra begalinės. Bagažinės tūris yra apibrėžtas. Jei ketinate vežti dviratį, muzikinį instrumentą (pvz., violončelę) ar labai nestandartinius daiktus, būtina apie tai pranešti iš karto užsakant bilietą. Paprastai, jei vietos užtenka, priedai (dviračiai, slidės) vežami nemokamai arba už simbolinį mokestį, tačiau visada priklauso nuo konkretaus pervežėjo geros valios ir vietos. Geriausias patarimas: nedėkite visko į milžinišką dėžę, geriau turėkite kelis vidutinius lagaminus – taip lengviau juos pakrauti ir iškrauti bei pigiau (jei taikoma mokestis už svorį/vienetą).

3. Kaip atrodo įprastinis kelionės maršrutas ir kiek laiko ji trunka?

Įprastinis maršrutas į Angliją mikroautobusu yra ilgasis etapas. Paprastai pradedamas nuo Kauno ar Vilniaus, o tūkstantmečio pradžioje populiarėjo ir maršrutai, renkantys keleivius iš mažesnių miestelių (pvz., Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys) važiuojant per visą Lietuvą.

Kelionė eina per Lenkiją (Varšuva, Lodzė), Vokietiją (dažnai aplenkiame Berlyną arba važiuojame per jo apylinkes), Olandiją ar Belgiją. Pasiekiame Prancūzijos pakrantę (Kalė ar Dunkirką), iš kur keliaujame keltu arba Eurotuneliu į Angliją (Doveris/Folkstonas). Nuo čia maršrutai skyla: keliaujame į Londoną, Birmingamą, Mančesterį, Leicesterį arba kitus didmiesčius.

Bendras kelionės trukmė svyruoja nuo 24 iki 30 valandų, priklausomai nuo eismo sąlygų, pasienio kontrolės greitumo ir metų laiko. Žiemą Vokietijoje ar Anglijoje gali būti rūkų, kurie prailgina kelionę. Svarbu nusiteikti, kad tai ne trumpa pasivažiuotė – tai kelionė, kuriai reikalingi atsparumo ir kantrybės. Tačiau patirtis rodo, kad mikroautobusuose laikas praleidžiamas geriau dėl ergonomiškesnių sėdynių ir mažesnio keleivių srauto.

4. Kokie yra sustojimai per kelionę? Ar keliaujame naktį?

Tai vienas svarbiausių klausimų, susijusių su komfortu. Skirtingai nei pigių autobusų linijos, kurios gali važiuoti „be sustojimo“ arba sustoti tik degalinėse 10 minučių, mikroautobusų kelionės yra suplanuotos labiau humaniškai.

Įprasta praktika: važiuojame naktį, kad keleiviai galėtų miegoti. Tai leidžia taupyti dieną Anglijoje. Paprastai daromas vienas ilgesnis sustojimas (pietų pertrauka maždaug 45–60 minučių), o po to trumpesni (15–20 minučių) degalinėse degalams, tualeto ir rūkalių poreikiams patenkinti.

Sustojimai dažnai planuojami dideliuose prekybos centruose prie autostradų (pvz., Vokietijoje „Autohof“ tipo vietose arba Olandijoje), kur galima ne tik nusipirkti vandens ir sumuštinių, bet ir pavalgyti karštą maistą. Vairuotojai, dirbantys šioje srityje, žino geriausias vietas, kur maistas kokybiškas ir kainos neperkampios. Jei keliaujate su vaikais ar turite sveikatos problemų (reikia dažniau einti į tualetą), visada galite paprašyti vairuotojo papildomo sustojimo – 8–9 keleivių grupėje jis visada gausių tą įskaitoma.

5. Kaip atrodo sėdynės ir kokios yprastos komforto priemonės?

Esu matęs, kaip vystosi mikroautobusų rinka. Jei prieš 15 metų tai buvo perdaryti „Ford Transit“ su standartinėmis sėdynėmis, tai šiandoliniai kelionėms skirti mikroautobusai (pvz., Mercedes-Benz Vito, VW Caravelle ar specialūs Fiat Ducato keleiviniai variantai) yra tikros komforto salės.

Sėdynės dažniausiai yra ergonomiškos, su galimybė reguliuoti atlošo kampą, dažnai turi rankų atsargas (arba jas dalijasi du keleiviai). Tai leidžia ilgiau išbūti sėdint ne taip pavargus. Be to, beveik visi šiuolaikiniai mikroautobusai, važiuojantys į Angliją, yra aprūpinti: * Oro kondicionieriumi: Būtinas vasarą (Vokietijos autostradose gali būti labai karšta) ir drėgmės valdymui žiemą. * Wi-Fi: Nors signalas gali būti silpnas praeivioose, daugelis įrenginių turi routerius. * USB/C type jungtys: Būtinos telefonų ir planšetėnių įkrovimui. * TV ir DVD grotuvas: Nors daugiau naudojamos išmaniosios priemonės, vis dar kartais rodomi filmai, kad praleisti laiką.

Verta paminėti, kad mikroautobusai turi mažiau vibracijos nei dideli autobusai, todėl mažiau sukausta kūnas po ilgos kelionės.

6. Kokie dokumentai reikalingi kelionės metu, ypač po „Brexit“?

Tai yra klausimas, dėl kurio dažniausiai susirūpinę keleiviai. Nuo 2021 m. sausio 1 d., kai Jungtinė Karalystė baigė asocijavimosi su ES periodą, pasienio kontrolės taisyklės pasikeitė, tačiau paprastiems keleiviams (turistams, studentams, darbuotojams) tai nebuvo toks siaubingas kaip manyta.

Būtina: * Galiojantis pasas: Asmens tapatybės kortele Lietuvos piliečiai į JK nebegali važiuoti (išskyrus specifinius atvejus su leidimais gyventi). Turi būti pasas, kurio galiojimo laikas ne trumpesnis nei kelionės trukmė (geriausia, jei liktų bent 6 mėnesiai). * Leidimas gyventi arba vizos (jei reikia): Jei važiuojate dirbti, jūsų darbdavys turi išduoti „Certificate of Sponsorship“ (CoS) kodą, pagal kurį gaunate vizą. Studentams reikalingas „CAS“ kodas ir studentų visa. Jei važiuojate tik turistui (pvz., 6 mėnesių vizitui), jums nereikia vizos, tačiau gali būti paprašyta parodyti grįžimo bilietą ir pinigų pragyvenimui. * COVID-19 draudimas: Nors apribojimai jau nebegriežti, visada rekomenduojama turėti sveikatos draudimą.

Pasienio kontrolė: Važiuojant mikroautobusu, keleiviai dažnai išlipa pasitikrinti kartu su vairuotoju. Anglijos pasieniečiai yra labai kruopštūs. Jie gali klausti: „Koks jūsų kelionės tikslas?“, „Kur apsigyvensite?“, „Kiek turite pinigų?“. Jei važiuojate dirbti, būtinai turėkite su savimi spausdintą vizą arba leidimą gyventi (BRP kortelę arba skaitmeninį kodą, tačiau spausdinta versija visada saugesnė). Vairuotojai padeda šiuos procesus koordinuoti, tačiau atsakomybė už dokumentus yra ant keleivio pečių.

7. Ar galima vežti maistą ir gėrimus? Kokie yra apribojimai?

Dar vienas populiarus klausimas, ypač tarp tų, kurie nori pasiimti lietuviško skonio arba sutaupyti maistui Anglijoje. Taisyklės po „Brexit“ kiek pasunkėjo.

Ką DRAUDŽIAMA vežti: * Mėsą ir pieno produktus iš ES šalių į JK asmeniniam vartojimą draudžiama vežti. Tai reiškia, kad dešros, kumpiai, sūris (jei ne pakavotas gamykliškai ir atitinka specifinius reikalavimus, bet paprastai neverta rizikuoti), grietinė, varškė gali būti konfiskuoti pasienio kontrolėje. Pasieniečiai turi šunis, kuriais uodžia maistą. * Vaisiai ir daržovės dažniausiai leidžiamos, jei jos neįtrauktos į ypatingų kenkėjų sąrašą, tačiau geriau vengti neplautų daržovių su žeme.

Ką GALIMA vežti: * Sausi maisto produktai: makaronai, ryžiai, konservai (sužalota mėsa yra problema, bet žuvies konservai dažnai praeina), džiovės, sausainiai, rūkyta žuvis (jei vakumu supakuota ir nėra mėsos). * Gėrimai: Alus, vynas, degtinė. Riba: 18 litrų alaus (ne daugiau kaip 2 proc. alkoholio), 4 litrai vyno (ne daugiau kaip 22 proc.) arba 1 litras stipriųjų gėrimų (virš 22 proc.). Jei viršysite – mokesčiai ar konfiskavimas. * Cigaretės: 200 cigarečių vienam suaugusiam asmeniui.

Patirtis rodo, kad geriau nevežti dešros „už ant kaklo“. Anglijoje lietuviškos parduotuvės („Baltic“ ir pan.) turi viską ko reikia, o rizika gauti baudą už mėsą viršija užsisaugomą naudą.

8. Kaip vyksta keltų arba Eurotunelio perėjimas?

Tai viena įdomiausių kelionės dalių. Maršrutas priklauso nuo pervežėjo. Kai kurie renkasi keltą (Kalė – Doveris), kiti Eurotunelį (Kalė – Folkstonas).

Keltas: Mikroautobusu važiuojant į keltą, vairuotojas užvažiuoja į vidų (kaip į didelį garažą). Keleiviai išlipa, palikdami bagažą bagažinėje (verta pasiimti rankinį bagažą su vertingais daiktais). Keltas plaukia maždaug 1,5 valandos. Laive yra parduotuvės („Duty Free“), kavinės, ložės poilsiui. Tai puiki proga papiesti, nusipirkti cigaretų ar alkoholio pigiau nei Anglijoje, ir paplaukioti La Manšo sąsiauryje, grožėdamasi pakrante.

Eurotunelis: Tai greitesnis variantas (35 minučiai). Mikroautobusas užvažiuoja į specialų traukinio vagoną. Keleiviai gali likti mikroautobuse arba išlipti į traukinio koridorių (priklauso nuo taisyklių, bet dažniausia galima išlipti pasistoti kojų). Tai labai patogu, nes nereikia išsitraukti bagažo, o traukinys važiuoja po jūra dideliu greičiu.

Abu variantai yra saugūs ir patogūs. Jų kaina jau įskaičiuota į bilietą.

9. Kaip užsakyti bilietą ir kiek kainuoja tokia kelionė?

Kainos svyruoja priklausomai nuo sezono, paklausos ir degalų kainos. Paprastai bilietas kainuoja nuo 150 iki 250 eurų į vieną pusę. Priklausomai nuo pervežėjo, gali būti galimybė įsigyti bilietą su maža avansu (pvz., 50 eurų) ir likusią sumą sumokėti vairuotojui prieš išvykstant ar atvykus. Tai labai palengvina studentų ar darbuotojų, kurie dar negali išleisti visos sumos iš karto, finansavimą.

Užsakyti galima telefonu, sms žinute arba per socialinius tinklus (Facebook, Viber). Dėl mažesnio keleivių skaičiaus, paskutinis minutės bilietas gali būti prieinamas, tačiau rizikuojate likti be vietos, jei planuojate kelionę švenčių metu (Kalėdos, Velykos, Naujieji).

Rekomenduoju užsakyti bilietą bent savaitę–dvi iki išvykimo. Taip užtikrinate vietą ir gauti tikslias išvykimo vietas bei laikus. Dažnai pervežėjai patys susisiekti prieš kelionę, primindami apie išvykimą ir paklaustydami, ar nėra papildomų keleivių (pvz., jei norite pasiimti draugą iš kito miesto pakeliui).

10. Kokios yra atšaukimo arba keitimo taisyklės?

Gyvenimas neprognozuojamas, todėl kartais tenka keisti planus. Dauguma profesionalių mikroautobusų pervežėjų turi lanksčias, tačiau aiškias taisykles.

Dažniausiai, jei atšaukiate bilietą: * ** iki 7-14 dienų prieš išvykimą: grąžinama visa suma arba didelė jos dalis (išskyrus mažą administracinius mokestį, pvz., 10–20 eurų). * ** iki 3-7 dienų: grąžinama pusė sumos.