Kelionės į Angliją mikroautobusu trukmė: Detalus eksperto vadovas

Dirbant tarptautinių pervežimų srityje beveik dvi dešimtis metų, dažniausiai girdimas klausimas, susijęs su maršrutu į Didžiąją Britaniją, yra ne apie kainą ir ne apie bagažo apimtį, o apie laiką. Kiek trunka kelionė? Kada aš ar mano siunta busi vietoje? Tai natūralu – laikas šiuolaikiniame pasaulyje yra viena brangiausių resursų, o kelionė per Lamanšą visada kelia tam tikrą nerimo, ypač tiems, kuris dar nebuvo susidūrę su Brexit sukeltais pasikeitimais.

Atsakymas į klausimą „kiek trunka kelionė“ nėra vienas skaičius. Jei kas nors sakys jums tikslų valandų skaičių nepaklausęs išsamesnių detalių, jis tikriausiai klaidingai vertina situaciją arba bando nusukti nuo tiesos. Kelionės trukmė į Angliją mikroautobusu yra dinamiškas dydis, priklausantis nuo begalės veiksnių: nuo pasirinkto kelio ir meteorologinių sąlygų iki pasienio kontrolės greitumo ir kelių eismo intensyvumo. Šiame straipsnyje, remiantis ilgamečia patirtimi, panagrinėsime visus šiuos niuansus, kad jūs galėtumėte realiai įsivaizduoti, kiek laiko reikės skirti šiam maršrutui, ir išvengti nereikalingo streso.

Svarbu suprasti, kad mikroautobuso pervežimas skiriasi nuo kelionės lengvuoju automobiliu. Mikroautobusai turi didesnę svorio apimtį, juos gali gabent tik tam tikrą valandų skaičių parus vairuotojai, o jų techninės charakteristikos lemia kitokį važiavimo greitį autostradose. Be to, po Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos, pasienio procedūros tapo ilgesnės ir sudėtingesnės. Todėl, jei planuojate kelionę, verta atsižvelgti ne tik į fizinį atstumą, kuris tarp Vilniaus ir Londono yra apie 1800–2000 km, bet ir į technines pertraukas bei biurokratinius „užtūrusius“.

Šiame straipsnyje mes ne tik pateiksime prognozuojamą laiką, bet ir išsamiai atsakysime į dažniausiai kylančius klausimus, padėsiančius jums suprasti visą procesą nuo pradžios iki galo.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Koks vidutinis kelionės iš Lietuvos į Angliją mikroautobusu laikas?

Vidutinis „akių“ kelionės trukmė (t. y. tik laikas kelyje, neįskaitant ilgos pauzės prieš Lamanšą) svyruoja nuo 24 iki 30 valandų, priklausomai nuo išvykimo vietos Lietuvoje ir galutinės paskirties Anglijoje. Tačiau reikia aiškiai skirti vairuotojo darbo laiką ir realų laiką, kurį keleivis praleidžia kelyje.

Profesionalus vairuotojas negali vairuoti 24 valandas iš eilės. Taikomi Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės darbo laiko apribojimai: po 4,5 valandų vairavimo būtina 45 minučių pertrauka, o po 9 valandų vairavimo – 45 minučių pertrauka ir 9 valandų poilsis. Todėl, jei kelionė vyksta vieno vairuotojo, kelionė gali užtrukti iki 36–40 valandų, įskaitant privalomus nakvynės ar ilgesnės pertraukos maršrute. Dažniausiai tolimiems reisams į Angliją siunčiami du vairuotojai. Tokiu atveju jie keičiasi vienas kitu, leisdami mikroautobusui judėti be ilgos sustojimo, tad kelionė trunka apie 26–30 valandų nuo išvykimo iki atvykimo į paskirties vietą.

Taip pat būtina įskaičiuoti laukimą prie Lamanšo sąsiaurio. Net jei bilietai į keltą arba tunelį yra pirkti iš anksto su konkrečiu laiku, reikia atvykti bent 1–2 valandas anksčiau dėl registracijos ir pasienio kontrolės. Jei įvyka nesklandumų, šis laikas gali išsiplėsti.

2. Koks kelias trumpesnis: pro Kąsą (Calais) arba Dunkerką (Dunkirk)?

Tai vienas dažniausiai diskutuotų klausimų tarp vairuotojų ir keleivių. Abu uostai yra šiaurės Prancūzijoje ir yra pagrindiniai žygiai į Angliją. Atstumas nuo Lietuvos abiem atvejais beveik identiškas, skirtumas yra tik keliasdešimt kilometrų Belgijos ir Prancūzijos teritorijoje.

Pasirinkimas dažniausiai priklauso nuo kainos ir laiko. Tradiciškai Keltas iš Kąso į Doverį yra populiariausias, tačiau dėl didelio srauto ten dažniau susidaro eilės, o bilietų kainos gali būti aukštesnės. Dunkerkas dažnai siūlo šiek tiek pigesnius bilietus ir mažesnes eiles, tačiau kelias į Angliją (Doverį) iš Dunkerko keltu trunka šiek tiek ilgiau (apie 2 valandas), palyginti su 1 valanda 30 minučių iš Kąso.

Tačiau čia įsikiša dar vienas variantas – „Eurotunelis“. Jis jungia Folkstoną (Anglija) su Kąsu (Prancūzija) po vandeniu. Tai greičiausias būdas pereiti Lamanšą – kelionė truko tik 35 minutes. Mikroautobusams tai dažnai yra geriausias pasirinkimas, jei norima sutaupyti laiko, nes nereikia išlipti iš transporto priemonės (dažniausiai), o patikros procedūros yra greitesnės. Taigi, trumpiausias kelias vertinamas pagal laiką – pro Eurotunelį, o pigiausias – dažniausiai pro Dunkerką.

3. Kaip „Brexit“ paveikė kelionės trukmę?

„Brexit“ (Jungtinės Karalystės išstojimas iš ES) sukėlė revoliuciją tarptautiniuose pervežimuose, ir ne teigiamą laiko atžvilgiu. Anksčiau pervežėjai galėjo naudotis „juodąja juosta“ (greituoju eismo juosta) pasienio kontrolėje, nes buvo taikoma laisva prekybos ir judėjimo principų zona. Dabar kiekvienas mikroautobusas turi praeiti pilną pasienio ir muitinės kontrolę tiek išvykstant iš Prancūzijos, tiek įvažiuojant į Angliją.

Tai reiškia, kad prieš įvažiuojant į keltą ar tunelį, vairuotojas turi išlipti, pateikti visus keleivių pasus, deklaruoti krovinius (jei tokių yra) ir gauti antspaudą. Ši procedūra gali užtrukti nuo 30 minučių iki kelių valandų, o pikinėmis dienomis (pvz., atostogų metu arba po naujųjų muitinės taisyklių įvedimo) eilės gali būti keliasdešimt kilometrų ilgio.

Be to, jei mikroautobusu vežamos prekės (kurjerinės siuntos, asmeniniai daiktai viršijantys nustatytą limitą), gali būti atliekami papildomi muitinės patikrinimai. Tai gali pridėti papildomų 1–2 valandų prie viso kelionės laiko. Mūsų patirtis rodo, kad dabadien reikia planuoti bent 2–3 valandas daugiau laiko paties Lamanšo persikėlimui nei prieš 5 metus.

4. Kokios dažniausiai būna eismo problemos šiame maršrute?

Maršrutas į Angliją veda per Lenkiją, Vokietiją, Belgiją ir Prancūziją. Kiekviena šalis turi savo „kiaušinius“, kurie gali stipriai sulėtinti judėjimą.

Vokietijoje, nors ir yra ruožų be greičio apribojimų, daugelyje vietų (ypač ties miestais ir statybomis) greitis ribojamas 80–100 km/h, o eismo darbai ten yra bene dažniausi visoje Europoje. Vienintelė „A1“ ar „A2“ autostradų dalis gali būti užstrigusi dėl avarijos, ir tai sukelia „domino efektą“, užblokuodama kelią valandomis.

Belgija, ypač Antverpeno apylinkės, yra žinoma kaip viena blogiausių vietų sunkvežimiams ir mikroautobusams. Žiedinis kelias aplink miestą (R1) dažnai užsikemša, o čia susiformavus spūstims, juos apeiti neįmanoma. Čia prarastas valandas ar dvi yra norma.

Prancūzijoje problema gali būti ne tik eismas, bet ir „geltonųjų lietpaltių“ protestai arba migrantų bandymai patekti į keltus netoli Kąso, kur dėl saugumo sumetimų policija kartais sustabdo visą eismą ir tikrina kiekvieną transporto priemonę.

Anglijoje, įvažiavus pro Doverį, susiduriama su M25 autostrada – tai žiedinis kelias aplink Londoną. Jis yra vienas judriausių kelių šalyje, bet ir vienas dažniausiai užstrigusių. Jei jūsų kelias veda į šiaurę ar vakarus (pvz., į Birmingamą ar Mančesterį), M25 spūstys gali pridėti dar kelias valandas prie kelionės pabaigos.

5. Ar metų laikas (žiema/vasara) turi įtakos trukmei?

Žinoma, ir tai įtaka yra esminė. Vasarą, ypatingai liepos–rugpjūčio mėnesiais, Europos keliais padaugėja automobilių su priekabomis, autocarų ir turistinių mikroautobusų. Tai reiškia didesnes spūsties Vokietijos ir Belgijos autostradose bei ilgesnes eiles prie Lamanšo uostų. Vasaros atostogų aukštas sezonas gali padidinti kelionės trukmę 10–15 proc.

Žiemą kyla kitokia problema – meteorologinės sąlygos. Sniegas, ledas ar stiprus rūkas Vokietijoje ar Prancūzijoje gali priversti sumažinti greitį iki 60 km/h, o kartais ir visiškai sustabdyti eismą. Taip pat, žiemos periodu dažniau vyksta keltų atšaukimai dėl blogo oro (audros arba per aukšto bangų lygio). Jei keltas nebeplaukia, reikia laukti, kol nuspręs, kad jūra ramu. Tokios atšaukiamos kelionės gali prailgti maršrutą netgi parą.

Taip pat reikia atsižvelgti į laiko juostųkeitimą (vasaros/žiemos laikas), nors šis pokytis yra tik viena valanda, jis gali sukelti sumaištį susitikimo laiku su vairuotoju ar siuntos gavėju.

6. Kaip veikia vairuotojo poilsis ir kiek kartų sustoja mikroautobusas?

Tai techninis, bet labai svarbus dalykas, nulemiantis viso kelionės grafiką. Europos Sąjungos reglamentai (EC 561/2006) griežtai reglamentuoja vairuotojų darbo laiką.

Jei reisas vykdomas vieno vairuotojo, jis privalo padaryti 45 minučių pertrauką po kiekvienų 4,5 valandų vairavimo. Po 9 valandų vairavimo jis privalo atlikti 9 valandų nepertraukiamą poilsį (nakvynę). Tai reiškia, kad kelionė Vilnius–Londonas su vienu vairuotoju trunka mažiausiai dvi dienas – pirmą dieną važiuojama iki Vokietijos ar Belgijos, ten pernakvojama, o kitą dieną važiuojama toliau.

Jei reise dalyvauja du vairuotojai (kas yra standartinė praktika dideliems pervežimų kompanijoms siekiant efektyvumo), jie gali keistis vienas kitu be ilgos pertraukos. Vienas vairuoja, kitas ilsisi. Taip galima vairuoti be sustojimo (išskyrus trumpas degalų įpilimo ar technines pertraukas) daugiau nei 20 valandų. Visgi, net su dviem vairuotojais, būna mažų sustojjimų degalinese kas 4–5 valandas, o tai bendrai sudaro apie 1–2 valandas prarasto laiko per visą maršrutą.

Svarbu: mikroautobuso keleiviai turi suprasti, kad vairuotojas negali sustoti bet kur pageidavimu (pvz., pietų metu restorane) jei tai neįeina į grafiką, nes tai gali sulėtinti atvykimą ir viršyti leistiną darbo laiką.

7. Kiek laiko užtrunka paties persikėlimas per Lamanšą (Keltas vs. Tunelis)?

Persikėlimas per Lamanšą yra kritinis taškas, kurio trukmės tiksliai numatyti neįmanoma.

• Keltas (Ferry): Paties plaukimo trukmė tarp Doverio ir Kąso yra apie 1 valandą 30 minučių (tarp Doverio ir Dunkerko – apie 2 valandas). Tačiau tai yra tik grybas plaukimo laikas. Reikia įskačiuoti laiką, skirtą užvažiuoti į keltą (boarding) – tai gali trukti 30–60 minučių, priklausomai nuo to, kiek mikroautobusų yra eilėje. Atvykus į Angliją, reikia laukti, kol išleis į krantą (disembarkation) – tai dar 15–30 minučių. Taigi, „nuo rato iki rato“ keltas užima maždaug 2,5–3,5 valandas.
• Eurotunelis (Le Shuttle): Tai yra geležinkelio traukinys, kuris perveža transporto priemones vamzdžiu po jūros dugnu. Paties važiavimo trukmė yra maždaug 35 minutės. Tačiau čia taip pat reikia laukti eilėse prie Prancūzijos ir Anglijos pasienio kontrolės. Be to, reikia atvykti mažiausiai 30–60 minučių iki išvykimo, kad būtų užregistruota transporto priemonė. Visa procedūra su tuneliu dažniausiai trunka apie 1,5–2 valandas, jei nėra didelių užstrigimų.

Tunelis yra greitesnis ir labiau priklauso nuo tvarkaraščio (keltais gali nupūsti vėjas ir pavėluoti), tačiau jis yra šiek tiek brangesnis.

8. Ar skiriasi kelionės laikas, jei vežami keleiviai ar prekės?

Techniškai, važiavimo greitis yra panašus, tačiau procedūros skiriasi. Jei mikroautobusu vežami keleiviai (turistai, darbininkai), pagrindinis dėmesys sutelkiamas į pasų patikrą. Jei keleiviai turi ES piliečio pasus, procesas yra gana greitas, tačiau jei tretys šalies piliečiai, gali reikėti papildomų vizų patikrų, kas užtrunka ilgiau.

Jei mikroautobusu vežamos prekės (komercinis krovinys), procedūra yra daug sudėtingesnė. Reikia pateikti prekių deklaracijas (EX1 dokumentus), o muitinės pareigūnai gali nuspręsti atlikti fizinį krovinio patikrą. Tai reiškia, kad mikroautobusas turi nuvažiuoti į specialią zoną, iškrauti dalykus ir juos peržiūrėti. Tokia procedūra gali užtrukti nuo 1 valandos iki visos dienos (nors retais atvejais). Todėl prekių pervežimo trukmė į Angliją yra sunkiau prognozuojama ir dažniau vyksta nesklandumų pasienio punktuose.

Be to, jei mikroautobusas yra registruotas kaip krovininis (pvz., su atidaromu galu), jis gali turėti mažesnį leidžiamą greitį kai kuriose šalyse (pvz., Vokietijoje 80 km/h automagistralėse), kas taip pat prailgina kelionę.

9. Kokios tikimybės, kad kelionė bus pavėluota, ir kaip tai kompensuojama?

Sąžiningai kalbant, tikimybės, kad toks ilgas maršrutas (virš 1800 km) vyks be jokių nesklandumų, yra labai mažos. Statistiškai, maždaug kas trečia arba ketvirta kelionė patiria vėlavimą dėl priežasčių, nuo kurių vairuotojas negali apsisaugoti (eismo įvykiai, blogas oras, pasienio uždarymas).

Vėlavimas gali būti nuo 1–2 valandų iki 12 valandų ir daugiau. Jei vėluojama dėl „jėgos nenumatyto“ (Force Majeure), pvz., sniego audros, dauguma pervežėjų neatsako už materialinę žalą (praleisti lėktuvai, vėluojantys susitikimai), tačiau jie visada stengiasi informuoti klientus.

Kaip kompensuoti? Patyręs keleivis ar siuntėjas visada planuoja „buferinį“ laiką. Jei reikia būti Londone pirmadienį ryte, geriau išvykti šeštadienį vakare ar sekmadienį ryte, o ne sekmadienį naktį.