Kelionė mikroautobusu iš Anglijos: Kelias, Laikas ir Greičio Paslaptys

Įvadas

Per pastaruosius dvidešimt metų, dirbdamas tarptautinių keleivių ir krovinių pervežimų srityje, mačiau, kaip pasikeitė keliai, automobiliai ir pačios žmonių kelionės įpročiai. Vienas dalykas visada lieka nepakitęs – klausimas, kurį aš girdžiu dažniausiai: „Kiek realiai trunka kelionė iš Anglijos į Lietuvą mikroautobusu?“. Žmonėms, kurie planuoja grįžti namo, išvežti šeimą ar siųsti brangius daiktus, laikas yra viena brangiausių resursų.

Kai sakome „Anglija“, mes dažnai turime galvoje tik Londoną, tačiau Jungtinė Karalystė yra daugiau nei tik sostinė. Kelionės trukmė priklauso nuo tų pačių geometrijos dėsnių: atstumo, maršruto pasirinkimo, oro sąlygų ir, svarbiausia, žmogaus faktoriaus – vairuotojo. Šiame straipsnyje aš pasidelsiu ne ties sausu valandų skaičiavimu, o bandysiu paaiškinti, kaip susiformuoja tas galutinis laikas, ką „greitas maršrutas“ reiškia praktikoje ir kodėl kartais ilgesnė kelionė gali būti saugesnė ir efektyvesnė.

Mikroautobusų pervežimai turi savi specifiką. Skirtingai nei dideliems autobusams, jiems lengviau manevruoti, tačiau jie turi mažiau vietos bagažui, o komfortas priklauso ne tik nuo sėdynių, bet ir nuo to, kaip vairuotojas sugeba planuoti stabdymus. Esu nuvykęs šį kelią šimtus kartų – per snieguotą Vokietiją, per lietingą Belgiją ir per užstrigusius Anglijos magistralius. Todėl šiame tekste rasite ne tik teorinius skaičius, bet ir praktinius patarimus, padėsiančius jums suprasti, kas vyksta „po gaubtu“.

Jei ieškote atsakymo į klausimą, kaip nuvykti kuo greičiau, tačiau ne aukojant saugumo, šis straipsnis skirtas būtent jums. Mes aptarsime techninius maršruto niuansus, teisinius reikalavimus vairuotojams ir, žinoma, pateiksime realų laiko įvertinimą, kuris neapsiriboja optimistinėmis navigacijos prognozėmis.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Kiek vidutiniškai trunka kelionė mikroautobusu iš Londono į Vilnių?

Tai yra klasikinis ir populiariausias maršrutas, tačiau atsakymas nėra vienas skaičius. Teoriškai, važiuojant be stabdymų ir laikantis maksimaliai leistino greičio, nuvažiuoti 1800–1900 kilometrų įmanoma per maždaug 18–19 valandų. Tačiau praktikoje, kalbant apie keleivinį mikroautobusą, tokie skaičiai yra fantasy.

Realus vidutinis laikas, kurį reikia skirti kelionei nuo Londono centro arba jo apylinkių iki Vilniaus, svyruoja nuo 24 iki 30 valandų. Kodėl toks skirtumas? Visų pirma, tai yra susiję su keltų perėjimu per Lamanšą. Nors pačios perkėlos trunka tik 90 minučių (keltu) arba 35 minutes (Eurotuneliu), reikia atvykti į uostą mažiausiai valanda iki išvykimo, praeiti pasienio kontrolę (ypač po „Brexit“), o tai suvalgo papildomą laiką. Be to, įstatymai reikalauja, kad vairuotojas darytų pertraukas. Jeigu maršrutas yra „tiesioginis“, be ilgesnių sustojjimų keleiviams pailsįti (išskyrus trumpus techninius stabdymus), kelionė trunka apie 24–26 valandas. Jeigu maršrutas numato ilgesnį sustojimą (pavyzdžiui, Vokietijoje ar Lenkijoje maistui ir poilsiui), laikas gali išsiplėsti iki 30 valandų. Taigi, jei jums sakoma „vyksime 20 valandų“, vertėtų abejoti.

2. Koks yra greičiausias maršrutas ir ką jis reiškia?

Terminas „greitas maršrutas“ pervežimų srityje reiškia maksimalų kelių tinkalo panaudojimą ir minimalų nukrypimą nuo trumpiausios linijos. Standartinis greitas maršrutas iš Anglijos į Lietuvą atrodo taip: Anglijos plentai (M1, M25, M20) -> Doveris (arba Folkestone) -> Keltu/Tuneliu per Lamanšą -> Calais/Dunkerque -> Belgija (E40) -> Vokietija (A2, A10) -> Lenkija (A2) -> Lietuva (A5/E67 „Via Baltica“).

Šis maršrutas vadinamas „Via Baltica“ ašimi. Jis yra geriausiai išasfaltuotas ir pritaikytas greitam judėjimui. Tačiau „greitas“ čia nereiškia „be rizikos“. Šiame maršrute yra intensyviausiai eismo priemonių apkrautos vietos Europoje: Londono žiedas „M25“ (vadinamas „didžiuoju britų automobilių kapu“ dėl spūsčių), Vokietijos autostradų ruožai aplink Berlyną bei Ruhro sritį, bei Lenkijos automagistralės, kuriose, nors ir yra greičio ribojimai, eismas dažnai būna labai chaotiškas. Greitas maršrutas reiškia, kad vairuotojas turi būti itin atidus, o kelionės laikas priklauso nuo to, kiek sėkmingai išvengsame avarijų šioje magistralėje.

3. Kaip „Brexit“ paveikė kelionės trukmę?

Tai yra kritinis klausimas, kurį dažnai pamiršta klientai. Iki 2021 metų, kai Jungtinė Karalystė buvo ES narė, perėjimas per sieną tarp UK ir Prancūzijos buvo formalumas – dažniausiai tik pasų patikrinimas. Dabar situacija pasikeitė.

Po „Brexit“ atsirado dvi eilės pasienio kontrolėje: viena Jungtinės Karalystės pareigūnams (išvykstant iš UK) ir kita Prancūzijos pareigūnams (įvažiuojant į Šengeno zoną). Tai reiškia, kad net jei keltas išplaukia laiku, reikia atvykti į uostą anksčiau. Patirtis rodo, kad piktais savaitgaliais ar atostogų metu eilės pasienio kontrolėje Doverio uoste gali užtrukti nuo 1 iki 3 valandų. Tai yra „neįskaitomas“ laikas, kuris gali visą greitą maršrutą pavirsti į standartinį ar net lėtą. Profesionalių pervežėjų komandos stengiasi išvengti šių spūsčių renkantises neįprastomis valandomis (pavyzdžiui, išvykstant iš Anglijos naktį, kad būtų pasiekti rytiniai keltai), tačiau rizika visada išlieka.

4. Kiek laiko skiriama poilsiui ir ar tai prailgina kelionę?

Tai vienas svarbiausių saugumo aspektų. Mūsų srityje galioja griežti vairuotojų darbo ir poilsio laiko reglamentai (EBR). Net jei mikroautobuso masė neviršija 3,5 tonos (kas leistų vairuoti paprastas vairuotojo teises), profesionalūs pervežėjai dažnai taiko griežtesnius standartus dėl savo reputacijos ir draudimo reikalavimų.

Pagal taisykles, po 4,5 valandų vairavimo būtina daryti 45 minučių pertrauką. Po 9 valandų vairavimo būtina 11 valandų poilsio. Jeigu kelionė trunka 24 valandas, tai reiškia, kad vairuotojas privalo sustoti bent vieną kartą ilgam poilsiui (paprastai tai daroma Vokietijoje arba Lenkijoje). Šis poilsio laikas yra įskaičiuojamas į bendrą kelionės trukmę. Taigi, jei išvykstate ryte ir atvykrate kitą dieną popietę, tas tarpas apima ne tik važiavimą, bet ir vairuotojo miegą. Negalima reikalauti, kad vairuotojas važiuotų 24 valandas iš eilės – tai yra nelegalu ir ypač pavojinga. Geriausių pervežėjų maršrutuose šis poilsis yra planuojamas taip, kad kuo mažiau trikdytų keleivius (pavyzdžiui, naktį), tačiau jis privalomas.

5. Ar kelionės trukmė priklauso nuo to, iš kurio Anglijos miesto išvykstame?

Absoliučiai taip. Dažnai klientai sako: „Atvykstate į Londoną?“, o tada paaiškina, kad jie gyvena šiaurės Anglijoje, pavyzdžiui, Mančesteryje, Birmingeme ar net Edinburge. Atstumas nuo Londono iki šiaurės Anglijos yra didelis.

Pavyzdžiui, kelionė iš Mančestero iki Doverio uosto trunka apie 4–5 valandas. Tai reiškia, kad prieš prasidedant pagrindiniam „Europos“ maršrutui, reikia nukeliauti pusę Anglijos. Jeigu išvykstate iš šiaurės ar vakarų Anglijos (Bristolis, Liverpulis), pridėkite dar 3–6 valandas prie bendro laiko. Todėl kelionė iš Mančestero į Vilnių gali trunkti ne 24, o 28–32 valandas. Svarbu suprasti, kad mikroautobusas dažnai renka keleivius iš skirtingų miestų, todėl gali tekti apvažiuoti (Londonas -> Peterborough -> Nottingham -> Leeds). Šis „maršruto surinkimas“ gali prailginti kelionės pradžią, tačiau tai leidžia pasiūlyti pignesnes kainas. Jei jums svarbus laikas, ieškokite tiesioginių pervežimų iš jūsų miesto arba susitarkite dėl individualaus išvykimo.

6. Kokį vaidmenį vaidina oro sąlygos ir metų laikas?

Dirbęs šioje srityje 20 metų galiu pasakyti: motina gamta turi paskutinį žodį. Žiema yra neprognozuojama. Nors Anglijoje ir Vokietijoje keliai dažnai barstomi druska, Lenkijoje ir Lietuvoje žiemos rūkai ar stiprus sniegas gali visiškai sustabdyti eismą „Via Baltica“ kelyje.

Vasario ar sausio mėnesiais, kai temperatūra nukrenta žemiau -10 laipsnių, Lenkijos autostradose A2 dažnai susidaro didžiulės spūstys dėl nuslėgusių sunkvežimių. Tokiu atveju, net ir patyręs vairuotojas gali prarasti 4–6 valandas. Taip pat rudenį ir žiemą dažnai pasitaiko rūkas ant Šiaurės jūros ir Vokietijos lygumų, kuris priverčia važiuoti 60 km/h greičiu vietoje leistino 130 km/h. Vasarą problema gali būti karščio sukeliamos perkėlos (asfaltas tirpsta) arba didžiulės atostogų spūstys Vokietijoje („Berliner Ring“). Todėl, planuodami kelionę, visada turėkite galvoje laiko rezervą – ypatingai, jei keliaujate šventiniu laikotarpiu (Kalėdos, Naujieji metai, Velykos).

7. Ar keltų pasirinkimas (Dover-Calais vs. Dover-Dunkerque) veikia greitį?

Taip, ir tai ne tik dėl kelionės trukmės vandens telkinyje. Yra du pagrindiniai operatoriai: DFDS (kelias Dover-Dunkerque) ir P&O / Irish Ferries (Dover-Calais). Kelių ilgis vandenyje yra panašus – apie 90–120 minučių, tačiau yra esminis skirtumas uostuose.

Dunkerque uostas yra mažesnis ir dažniausiai mažiau apkrautas nei Calais. Jeigu naudojame maršrutą per Dunkerque, dažnai išvengiame didžiulių eilių išplaukiant iš uosto, nes ten mažiau keltų ir mažiau sunkvežimių. Be to, važiuojant į Dunkerque, iš karto patenkame į greitkelį link Belgijos, o iš Calais kartos tektų važiuoti pro miestą, kur taip pat gali būti spūsčių. Taigi, nors skirtumas gali atrodyti nedidelis – 15–20 minučių – intensyvaus eiko metu tai gali sutaupyti valandą. Taip pat verta paminėti Eurotunelį (Le Shuttle), kuris pervežia transportą po jūra per 35 minutes. Tai yra greičiausias būdas pereti Lamanšą, tačiau jis brangesnis ir reikalauja griežtesnio išvykimo laiko planavimo, nes bilietų keitimas ten labai sudėtingas.

8. Kaip bagažo iškrovimas ir įkrovimas veikia bendrą laiką?

Daugelis klientų mano, kad laikas skaičiuojamas tik nuo tada, kai sukamas raktas į uždegimo užraktą. Tačiau profesionaliame pervežime laikas skaičiuojamas nuo susitikimo su klientu. Tarkime, mikroautobuse yra 8 keleiviai. Kiekvienas turi po 2–3 didelius lagaminus, rankinius bagažus, kartais dar ir dviračius ar lovas važiuoklėse.

Bagažo įkėlimas į mikroautobusą yra erdvės išdėstymo menas. Vairuotojas turi užtikrinti, kad bagažas nešlugs neperkrautoje vietoje ir nebus trukdomas vaizdas į veidrodžius. 8 keleivių bagažo įkėlimas gali užtrukti nuo 30 iki 60 minučių. Tas pats taikoma ir iškrovimui paskirties taške. Jeigu maršrute yra daug sustojjimų (pavyzdžiui, išleidžiami keleiviai Kaune, Panevėžyje, Utenoje), kiekvienas sustojimas paima maždaug 15–20 minučių. Sumavus visus šiuos „techninius“ sustojimus, gaunamas papildomas laikas, kurį reikia įskaityti į kelionės trukmę. Jei skubate, visuomet praneškite apie tai iš anksto, kad vairuotojas galėtų suplanuoti bagažo išdėstymą taip, kad paskutiniai keleiviai nebūtų laukiami.

9. Ar naktinis važiavimas trumpina kelionę?

Tai yra dvilypis kardas. Teoriškai, naktį eismas yra lengvesnis. Nėra sunkvežimių kolonų (jie taip pat turi poilsio laiką), mažiau lengvųjų automobilių. Tačiau nakties važiavimas turi savų pavojų.

Vokietijoje ir Lenkijoje naktį dažnai vyksta kelių remonto darbai, kai eismo juostos susiaurinamos, o greitis ribojama 60 km/h. Naktį tai gali sukelti spūstis, nes vairuotojai pavargę ir reaguoja lėčiau. Be to, vairuotojo biologinis laikrodis. Jeigu vairuotojas pradeda važiuoti naktį po ilgos dienos, jo dėmesis smarkiai sumažėja. Geriausi pervežėjai planuoja maršrutą taip, kad naktį būtų atliekamas ilgas poilsis (pavyzdžiui, nuo 2:00 ryto iki 8:00 ryto Vokietijoje), o vairuojama dieną. Tai gali atrodyti ilgiau (nes praleidžiame naktį stovint), tačiau realiai tai leidžia vėliau važiuoti saugiau ir greičiausiu greičiu dienos metu. Taigi, „naktinis maršrutas“ nėra visada greičiausias, jis dažniau būna pavojingesnis.

10. Ką daryti, jei vėluojame dėl techninių problemų?

Techninės problemos – tai blogiausias scenarijus, tačiau jis įvyksta. Nors patikimi pervežėjai keičia mikroautobusus kas 3–4 metus, padangų plyšimas arba elektronikos gedimas gali nutikt bet kada.

Jei mikroautobusu sugenda kelionės metu (pavyzdžiui, Vokietijoje), procesas atrodo taip: vairuotojas sustoja saugioje vietoje, skambina techninei pagalbai. Lengvųjų automobilių pagalba atvyksta per 60–90 minučių, tačiau jei reikia tempti mikroautobusą, tai gali užtrukti ilgiau. Jei gedimas nėra ištaisomas vietoje, reikia rasti rezervinį transportą arba keleivius perkelia į kitą, einantį toliau mikroautobusą (tai įmanoma tik tarp didelių pervežėjų tinklų). Tokiu atveju kelionė gali prailgti 4–10 valandų. Mano patarimas: visuomet turkite su savę vandens, užkandžių ir įkrautą telefoną su navigacija. Nors tokių atvejų yra mažiau nei 1%, juos reikia numatyti psichologiškai. Patikimas pervežėjas visuomet paskambins ir praneš apie vėlavimą bei pateiks naują atvykimo laiko prognozę.