Kelionė iš Anglijos į Lietuvą: Eksperto Vadovas, Kaip Pasirinkti Patogiausią Maršrutą

Įvadas

Per daugiau nei dvi dešimtis metų dirbdamas tarptautinių keleivinių ir krovinių pervežimų srityje, aš mačiau viską – nuo triukšmingų ir tvankių autobusų iki prabangių, individualių kelionių, kurios palieka tik geriausius įspūdžius. Kelionė tarp Anglijos ir Lietuvos yra viena dažniausiai keliuojamų trasų mūsų regione. Tūkstančiai žmonių kasmet keliauja šiuo maršrutu: vieni grįžta pasiilgę tėvynės, kiti – darbo ar poilsio reikalais, tačiau vienas klausimas visada išlieka aktualus – kaip šią kelionę padaryti ne tik prieinamą, bet ir kuo patogesnę?

Pasirinkimas tarp skirtingų transporto priemonių, maršrutų ir pervežėjų dažnai sukelia sumaištį. Rinka pasiūlo milžinišką kiekį variantų: nuo pigių bilietų „lo-cost“ avialinijoms iki ilgų ir nuobodžių autobusų kelionių. Tačiau kaina retai kada yra vienintelis ar net svarbiausias kriterijus, kalbant apie patogumą. Tikrasis patogumas – tai ne tik sėdynės minkštumas. Tai bendras kelionės trukmė, įsėdimo ir išsėdimo taškai, bagažo tvarkymas, pasienio kontrolės greitumas ir, žinoma, asmeninė erdvė.

Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi ir žiniomis, padėdamas jums išsirinkti tokį kelionės variantą, kuris atitiktų jūsų lūkesčius. Mes aptarsime esminius skirtumus tarp skirtingų transporto rūšių, pateiksime praktinius patarimus, kaip išvengti dažniausių klaidų, ir atsakysime į klausimus, kuriuos dažniausiai užduoda mūsų keleiviai. Nesvarbu, ar planuojate kelionę pirmą kartą, ar esate patyręs keliautojas – šis vadovas padės jums atsižvelgti į detales, kurias dažnai praleidžia akiračiu.

Svarbiausia taisyklė, kurią per šiuos metus išmokau: geriausia kelionė nėra pigiausia, o ta, kuria po atvykimo jaučiatės poilsę ir nenuvargęs. Taigi, panagrinėkime, kaip tą pasiekti.

DUK (Dažniausiai Užduodami Klausimai)

Šioje skyriuje suformulavau 10 klausimų-atsakymų, kurie padės jums suprasti subtilybes ir priimti pagrįstą sprendimą planuojant kelionę iš Anglijos.

1. Ką reikėtų pasirinkti: lėktuvą ar autobusą, norint maksimalaus patogumo?

Tai yra klasikinis dilema, su kuria susiduria kiekvienas keleivis. Lėktuvas atrodo greičiausias sprendimas, tačiau vertinant visą kelionės „nuo iki“ procesą, vaizdas gali pasikeisti. Skrydis iš Londono į Vilnių trunka apie 2 valandas 30 minučių, tačiau prisidėkite laikas, skirtas nuvykti į oro uostą (dažnai tai užtrunka valandą ar daugiau priklausomai nuo Anglijos vietovės), ček-in procedūroms, saugumo patikrai (nors po „Brexit“ ir pasikeitusių taisyklių eilės gali būti ilgos), bei laikas atvykus į Lietuvą – išsėdimo iš lėktuvo, bagažo paėmimo ir kelionės į miesto centrą ar namus. Iš viso tai gali užtrukti nuo 6 iki 8 valandų.

Autobuso kelionė, nors trunka ilgiau (paprastai nuo 30 iki 40 valandų priklausomai nuo maršruto), suteikia unikalų privalumą – „door-to-door“ principą. Dauguma autobusų stoja didžiuosiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir kt.), o kai kurie pervežėjai net siūlo išvežimą iki mažesnių rajonų centrų. Nereikia jungti keleto transporto priemonių. Jei jūsų tikslas – kuo mažiau rūpesčių ir nereikėti gabentis su sunkiais lagaminais metro laiptais ar taksiais, autobusas gali būti patogesnis, nors ir ilgesnis variantas. Be to, šiuolaikiniai autobusai turi toaletus, Wi-Fi ir įrengtas kėdes, kurios gali atsilenkti, kas leidžia giliau užmigti.

2. Ar verta rinktis tiesioginio skrydžio variantą, ar tai visada brangu?

Tiesioginiai skrydžiai tarp Londono (Gatwick ar Heathrow) ir Vilniaus ar Kauno yra patogiausias aviacinis variantas. Jie sutaupo laiko ir nervų, nes nereikia keisti lėktuvo ir laukti perkelimo (pvz., per Rygą, Varšuvą ar Berlyną). Tačiau jie dažnai būna brangesni. Patirtis rodo, kad jei galite įsigyti bilietą iš anksto (prieš 2–3 mėnesius), kainos gali būti panašios į jungtinių skrydžių kainas.

Kalbant apie patogumą, tiesioginis skrydis visada laimi. Mažiau tikimybė, kad prarastumite bagažą ar pavėluotum dėl vėlavimo ankstesniame reise. Tačiau jei gyvenate toli nuo Londono oro uostų (pvz., šiaurės Anglijoje ar Škotijoje), kelionė į patį oro uostą gali trukti tiek pat, kiek skrydis. Tokiu atveju, verta apsvarstyti vietinius oro uostus (pvz., Birmingemas, Mančesteris), nors ten reikės persėsti. Svarbiausia patogumo taisyklė – kuo mažiau persėdimų, kuo mažiau streso.

3. Kokie yra pagrindiniai patogumo skirtumai tarp didelio autobuso ir mikroautobuso (8 vietų)?

Tai labai svarbus klausimas, dažnai ignoruojamas. Dideli autobusai (pvz., „Neoplan“, „Setra“) yra pritaikyti ilgoms kelionėms. Juose yra didesnis tarpas tarp sėdynių (legroom), galima pakelti kojas, dažniausiai veikia stiprus kondicionierius ir šildymas, o toletas yra daugiau erdvės. Taip pat dideliame autobuse lengviau užmigti dėl stabilumo.

Mikroautobusai (8–9 vietų „Volkswagen Crafter“ ar panašūs) dažnai naudojami „ekspresinėms“ kelionėms. Jie gali važiuoti greičiau ir kartais pasiekti vietų, kuriuose didelis autobusas negali užvažiuoti. Tačiau patogumas juose yra žemesnis. Tarpas tarp sėdynių yra mažesnis, negalima atsilenkti taip toli, o toletas, jei ir yra, yra labai miniatiūrinis (dažnai vadinamas „kibiro“ tipo). Jei esate aukštas arba turite ilgą koją, 5-6 valandų mikroautobuse gali tapti kančia. Mano rekomendacija: trumpesnėms kelionėms (iki 10-12 valandų) mikroautobusas tinka, bet maršrutui Anglija-Lietuva rinkites didelį, patikimą autobusą.

4. Kaip „Brexit“ paveikė kelionės patogumą ir ką reikia žinoti apie pasienio kontrolę?

Po Didžiosios Britanijos išstojimo iš Europos Sąjungos kelionės pasikeitė. Anksčiau, važiuodami autobusu, mums tekdavo sustoti tik vieną kartą – pasienio punkte tarp Lenkijos ir Lietuvos arba tiesiogiai įvažiuojant į Lietuvą. Dabar, atvykstant į žemyninę Europą (pvz., į Prancūziją ar Belgiją), visi keleiviai turi išlipti iš autobuso ir praeiti pasienio kontrolę.

Tai reiškia papildomą nepatogumą: reikia išsinešti asmeninius daiktus (rankinį bagažą), o jei oras blogas – stovėti po lietumi ar vėju. Ilgos eilės, ypač per atostogų sezonus, gali prailginti kelionę net kelias valandas. Tačiau šiuo metu dauguma patikimų pervežėjų pasirūpina tam tikrais patogumais – renkasi uostus su uždangomis arba planuoja maršrutus taip, kad pasienio perėjimas įvyktų naktį, kai eilės mažesnės. Renkantis pervežėją, patikrinkite, ar jie nurodo „Brexit“ patirties įtaką maršruto trukmei.

5. Ar verta susirūpinti vietos pasirinkimu autobuse, ir kaip tai veikia patogumą?

Absoliučiai taip. Per savo 20 metų patirtį mačiau, kad keleiviai, kurie nežiūri į sėdimosios vietos schemą, dažnai patiria nusivylimą. Autobuse yra kelios „kritinės“ vietos. Pirmosios eilės – dažnai brangiausios, bet jose yra daugiau vietos kojoms, tačiau ten gali būti trukdoma vaizdu į ekraną ar šviesos. Vietos tiesiai virš ratų (paprastai 1 ir 2 eilė arba paskutinės) yra labiausiai vibruojančios ir jose šalta (žiemą) ar karšta (vasarą).

Geriausios vietos yra vidurinėje autobuso dalyje, vienoje iš pusių, toli nuo toleto (kuriame dažnai būna eilės ir kvapas) ir toli nuo variklio. Jei keliaujate pora, rinkites dvivietes sėdynes vienoje pusėje – galėsite pasisverti vienas kitam. Jei keliaujate vienas, rinkites vietą prie langiaus, jei norite miegoti (galėsite atsiremti galva), arba prie praėjimo, jei norite dažniau išsitiesti ir nekliausti kaimynui.

6. Kokia yra bagažo apimties įtaka kelionės patogumui?

Bagažas – tai viena pagrindinių streso šaltinių. Pigių aviakompanijų (Ryanair, Wizz Air) modelis verčia mokėti už kiekvieną kilogramą, o griežti matmenys verčia „gūžčioti“ daiktus. Tai sukuria įtampą dar prieš pat kelionę.

Autobusų pervežėjai dažniausiai siūlo liberalesnes sąlygas: standartiškai leidžiama viena didelė lagamina (iki 20-25 kg) ir viena rankinė bagažo dalis. Kai kurios kompanijos netgi neleidžia viršyti svorio, jei jis neperžengia fizinio įmanomo pakėlimo. Tačiau svarbu ne tik svoris, bet ir tai, kaip bagažas supakuotas. Ratai turi būti patikimi, nes angliški grindys ir perėjimai prie laivų gali būti grubūs. Patogumo aspektu, autobusas laimi, nes nereikia stovėti eilėse patikrinti bagažą ir jį pažymėti – dažniausiai vairuotojas tiesiog padeda jį į bagažinę (arba tai darba padeda jums padaryti pažymėtas darbuotojas uoste). Vis dėlto, visada pasirūpinkite rankiniu bagažu, kuriame būtų būtiniausi daiktai (vaistai, dokumentai, šiltas drabužis), nes didelis lagaminas gali atsidurti giliai po kitais keleiviais.

7. Ar naktinės ar dienos kelionės yra patogesnės?

Tai labai individualu, bet yra logiškų patarimų. Naktinės kelionės (išvykstant vakare iš Londono) leidžia ištaupyti nakvynės pinigus ir atvykti ryte. Tačiau kūno biologinis ritmas gali nukentėti. Miegti sėdint neįmanoma taip giliai kaip lovoje, todėl dažnai keleiviai atvyksta išsigandę, susižavėję ir „išmušti“.

Dienos kelionės leidžia pamatyti kraštovaizdžius (Belgijos, Vokietijos, Lenkijos miestus), tačiau jos atrodo ilgesnės psichologiškai. Mano kaip eksperto nuomonė: jei keliaujate dideliu, patogiu autobusu, kuris turi „sleepers“ tipo sėdynes (labai atsilenkiančias), naktinė kelionė gali būti geras sprendimas. Jei tai bus standartinis autobusas ar mikroautobusas – geriau rinktis dieną, kadangi priverstinis miegas nepatogioje pozoje sugadins jūsų nugarą ir nuotaiką kelioms dienoms.

8. Kaip pasirinkti patikimą pervežėją, kad išvengti nesklandumų?

Rinka yra pilna tiek didelių, žinomų kompanijų, tiek mažų, „vieno autobuso“ pervežėjų. Didelės kompanijos (pvz., Toks, Simple Express ir pan.) turi didesnę infrastruktūrą, atsarginius autobusus gedimo atveju ir standartizuotą aptarnavimą. Maži pervežėjai gali būti lankstesni (pvz., sustoti pageidaujamoje vietoje prie kelio), tačiau jei sugenda jų vienintelis autobusas, jūs galite likti pakeliui kelioms valandoms.

Kaip ekspertas patariu: ieškokite atsiliepimų ne tik apie bilieto kainą, bet ir apie vairuotojų etiką. Ar vairuotojas važiuoja saugiai? Ar laikosi grafiko? Ar automobilis yra švarus? Senas, nešvarus autobusas su sugedusiu kondicionieriumi vasarą yra tiesioginė patogumo katastrofa. Neskubėkite pasirinkti pigiausio varianto, jei nematote aiškios informacijos apie autobusų parką.

9. Kokie yra techniniai patogumai (Wi-Fi, elektros lizdai), ir ar jie tikrai reikalingi?

Anksčiau tai buvo luksusas, šiandien – būtinybė, ypač tokioms ilgom kelionėms kaip Anglija-Lietuva. Beveik visi šiuolaikiniai autobusai turi 220V elektros lizdus arba USB jungtis. Tai leidžia jums prižiūrėti telefoną, naudotis planšete ar net nešiojamu kompiuteriu. Be šios funkcijos kelionė gali tapti nuobodi, o, kas svarbiau, atsitikus nesklandumui, nebus galima susisiekti su artimaisiais.

Wi-Fi situacija yra sudėtingesnė. Dauguma kompanijų deklaruoja „Free Wi-Fi“, tačiau važiuojant per Vokietijos miškus ar Prancūzijos kaimo vietoves, signalas dažnai dingsta arba yra labai silpnas. Neskubėkite remti didelių duomenų kiekių. Tačiau bent jau pranešimų apie atvykimo laiką tikrinimui jis tinka. Techninis patogumas taip pat apima ir TV ekranus. Nors dažnai rodomi filmai yra seni, tai padeda užmušti laiką.

10. Kaip organizuoti perkelimą iš oro uosto ar autobuso stoties namo, kad kelionė būtų glotni?

Kelionė nebaigiasi atvykus į Vilniaus ar Kauno autobusų stotį/oro uostą. Paskutinis etapas – tai kelionė namo. Čia dažnai pasitaiko klaidų. Negalvojant apie šį etapą iš anksto, galite likti su dideliais lagaminais miesto centre be perspektyvos.

Jei atvykate lėktuvu, patogiausia yra užsisakyti privatų pervežimą (transfer) iš anksto. Tai kainuoja brangiau nei taksi, bet vairuotojas laukia su jūsų vardu ir padeda su bagažu. Autobuso atveju, jei gyvenate toli nuo miesto centro, paieškokite pervežėjų, kurie siūlo „išvežimą į rajonus“. Kai kurios kompanijos neturi tam tikrų sustojimų miestuose, todėl gali praleisti jūsų pageidaujamą vietą. Visada prieš perkant bilietą sužinokite galutinį atvykimo tašką. Kartais ilgiau važiuojantis autobusas, kuris sustoja arti jūsų namų, yra kur kas patogesnis nei greitas, kurį reikia „dognesti“ traukiniu.

Išvada

Apibendrinant, pasirinkimas tarp skirtingų kelionės iš Anglijos variantų priklauso nuo jūsų prioritetų, tačiau patogumas visada turėtų būti viršuje. Nors kaina dažnai lemia mūsų sprendimą, per 20 metų patirties įrodžiau, kad sutaupyti 20–50 eurų gali kainuoti brangiau – prarastu laiku, skausminga nugarą ar nervų išsekimu.

Jei jūsų tikslas – greitis ir jūs gyvenate netoli didžiųjų oro uostų, lėktuvas (ypač tiesioginis) bus geriausias pasirinkimas, tačiau neapsiribokite pačiu pigiausiu bilietu – atsižvelkite į bagažo taisykles. Jei vertinate ramybę, norite nerti į kelionę be daugybės persėdimų ir gabenti daugiau daiktų be papildomų rūpesčių, pasirinktite kokybišką autobusų pervežėją. Atminkite, kad ne kiekvienas autobusas yra vienodas – rinkitės didelius, naujus autobusus su patogiomis sėdynėmis ir geromis atsiliepimų reputacija.

Galiausiai, nepamirškite, kad pati kelionė yra kelionės dalis. Gerai suplanuota maršruto pasirinkimas leis jums atvykti ne tik į paskirties vietą, bet ir gerai nusivilti, pasiruošti darbui ar poilsiui. Sėkmės kelyje ir tegul jūsų kelionė iš Anglijos būna kuo sklandesnė ir maloniausia.