Keleivių transportas iš Anglijos: saugumas svarbiausia

Atvykimas į Lietuvą iš Jungtinės Karalystės arba kelionė į šią šalį visada buvo reikšmingas įvykis. Nesvarbu, ar tai grįžtantis po ilgo laiko tėvas, važiuojantis apsilankyti šeimos, ar studentai, ketinantys pradėti naujus gyvenimo etapus Anglijoje. Tačiau, turint daugiau nei dvidešimt metų patirties tarptautinių pervežimų srityje, galiu drąsiai pasakyti: kai kalbame apie tokius atstumus – virš 1500–2000 kilometrų viena kryptimi – kaina ar greitis niekada neturi būti prioritetu. Pirmasis ir pagrindinis kriterijaus, kurį vertinau brangiau nei auksą, yra saugumas.

Kelionė iš Anglijos yra specifinė ne tik dėl geografinio padėties, salos atskirties ir kanalo perkelimo, bet ir dėl griežtų Jungtinės Karalystės bei Europos Sąjungos reikalavimų transporto priemonėms. Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo žiniomis, patirtimi ir aiškiai paaiškinsiu, kaip šiandien organizuojamas saugus keleivių transportas, ką turėtumėte žinoti prieš įsodindami vaikus į autobusą ir kodėl rinktis patikimus partnerius yra neabejotinas privalumas.

Šiuolaikinėje rinkoje pasiūla yra didžiulė – nuo pigių „autostop“ tipo siūlymų socialiniuose tinkluose iki brangių, VIP klasės pervežimų. Tačiau vidurkis slepia daugybę niuansų. Saugumas prasideda ne tada, kai autobusas įvažiuoja į kelią, o dar daug anksčiau – transporto priemonės paruošime, vairuotojų kvalifikacijoje ir teisinio base tvarkyme. Po „Brexit“ situacija pasikeitė, o kartu su ja ir atsakingumo lygis turėtų augti. Mes aptarsime techninius reikalavimus, vairuotojų darbo režimus, dokumentus ir, svarbiausia, tai, ką jums reikia padaryti, kad jūsų kelionė būtų ne tik patogi, bet ir visiškai saugi.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Šioje skyriuje suformulavau dešimt labiausiai aktualių klausimų, kuriuos klientai dažniausiai užduoda man per šiuos dvidešimt metų. Atsakymai į juus padės jums suprasti transporto rinkos mechanizmą ir padės išvengti potencialių pavojų.

1. Kokius dokumentus turi turėti legalus keleivinis autobusas, vykstantis iš Anglijos į Lietuvą?

Tai vienas svarbiausių klausimų, į kurį dažnai neatsižvelgiama. Legalus keleivinis transportas negali vykti „pagal pažadą“. Autobusas privalo turėti galiojantį tarptautinę keleivinio transporto licenciją. Jei tai yra lietuviškas autobusas, jis turi būti įregistruotas Lietuvos Respublikos kelių transporto direkcijoje (toliau – KTD) ir gavęs leidimą atlikti tarptautinius reisus.

Be to, būtina Community Licence (Bendrijos licencijos) kopija, kuri yra patvirtinimas, kad vežėjas atitinka visus ES reikalavimus. Taip pat būtinas transporto priemonės techninės priežiūros žiniaraštis (techninė apžiūra turi būti galiojanti). Po „Brexit“ labai svarbu, kad transporto priemonė turėtų „Green Card“ draudimą, kuris garantuoja civilinės atsakomybės draudimo galiojimą trečioj šalyje (Jungtinėje Karalystėje). Jei vairuotojas negali pateikti šių dokumentų jūsų prašymu, tai yra raudonas vėliavėlė – tokio kelionės geriau vengti.

2. Ar vairuotojai turi specialų rengimą ilgoms kelionėms per kanalą?

Absoliučiai taip. Paprastas vairuotojo pažymėjimas nėra pakankamas. Profesionalus vairuotojas, atliekantis tarptautinius keleivinius pervežimus, turi turėti ne tik C kategorijos vairuotojo pažymėjimą, bet ir „95“ kodą (Code 95), įrašytą į vairuotojo pažymėjimą. Tai patvirtina, kad vairuotojas įgijo kvalifikaciją, kurioje mokoma ne tik vairuoti sunkiasvorį transportą, bet ir tvarkyti keleivius, elgtis ekstremaliomis situacijomis, taikoti pirmąją pagalbą.

Be to, dėl specifinių Jungtinės Karalystės kelių ypatumų (važiavimas kairėje pusėje), vairuotojai turi būti gerai išmokyti orientuotis tokioje aplinkoje. Pervežimo įmonės turi užtikrinti, kad vairuotojai būtų supažindinti su maršrutu, poilsio vietomis ir, svarbiausia, su specifiniais taisyklių niuansais, pvz., važiavimas per Londoną arba įsiregistravimas uoste (Dover, Folkstone). Patirtis rodo, kad geriausios įmonės siunčia tuos pačius vairuotojus į tą pačią šalį, kad jie susikurtų rutiną, kas didžiausiai prisideda prie saugumo.

3. Kaip reguliuojamas vairuotojo darbo ir poilsio laikas, kad jis neperbūtų nuovargio?

Nuovargis yra priešas nr. 1 kelyje. Europos Sąjungos reglamentai (EC Nr. 561/2006) yra griežti ir neduoda leisti sau laisvės. Vairuotojas gali vairuoti ne ilgiau kaip 4,5 valandas be pertraukos. Po šio laiko privaloma padaryti bent 45 minučių pertrauką (kurią galima suskaldyti į 15 minučių ir 30 minučių).

Paros poilsio laikas turi būti ne trumpesnis kaip 11 valandų (gali būti sutrumpintas iki 9 valandų ne daugiau kaip du kartus per savaitę). Savaitinis poilsis – mažiausiai 45 valandos. Šie laikai yra fiksuojami takografe – skaitmeniniame prietaise, kuris neleidžia vairuotojui suklastoti duomenų. Per savo dvidešimt metų mačiau bandymus apeiti šias taisykles, bet šiuolaikinės technologijos ir griežtas kontrolė (pvz., „Smart tachograph“ 2 versija) padaro tai neįmanomu. Mūsų įmonėje visada laikomės taisyklės: jei reikia – keičiame vairuotojus maršruto viduryje (pvz., Belgijoje ar Vokietijoje), kad į Lietuvą ar Angliją atvyktų poilsio apsigavęs asmuo. Tai gali brangiau kainuoti įmonei, bet kainuoja gyvybes.

4. Kokios techninės būklės turi būti autobusas tokioms ilioms kelionėms?

Techninė būklė – ne tik tai, kad variklis sužings. Kalbant apie 1500 km kelionę, svarbu kiekvienas detaliė. Prieš išvykdami, technikai privalo patikrinti stabdžius (pagrindinius ir pavojinius), padangų protektoriaus gylį (jų turi būti ne mažiau kaip 1,6 mm, bet rekomenduojama žieminėms – bent 4 mm), šviesas, priekinių stiklų valytuvus.

Svarbu paminėti, kad autobusai turi būti pritaikyti ilgoms kelionėms: ergonomiškos sėdynės su saugos diržais (kurių naudojimas Lietuvoje ir Anglijoje yra privalomas), veikiantis kondicionierius (vasarą) ir šildymas (žiemą), taip pat du kartus per metus atliekamas pagrindinis techninis aptarnavimas (TO-2). Taip pat būtina patikrinti ugngesges gesintuvus ir pirmosios pagalbos rinkinį. Jei autobusui daugiau kaip 10-12 metų, jo eksploatacija tarptautiniuose reisuose tampa ne tik brangi, bet ir techniškai rizikinga dėl galinčių įvykti gedimų kelyje, todėl patikimi vežėjai atnaujina savus parkus kas 5–7 metus.

5. Kaip „Brexit“ paveikė saugumo reikalavimus ir patikrinimus pasienyje?

Išstojimas iš ES sukūrė daugiau biurokratinės klampatos, tačiau taip pat ir sušiek tiek griežtinės kontrolės. Dabar, kai autobusas išvažiuoja iš Britanijos žemyninę Europą link, jis praeina papildomus pasienio kontrolės punktus. Tai reiškia, jog keleiviai turi turėti patikusius dokumentus (pasus ar ID korteles), o vairuotojai turi tiksliai užpildyti manifestus (keleivių sąrašus).

Kelių transporto priemonių patikrinimas (techninė dalis) taip pat tampa svarbesnis, nes Jungtinė Karalystės pareigūnai gali labiau domėtis transporto priemonės kilmės sertifikatais ir draudimu. Be to, dabar reikia atsižvelgti į vizų reikalavimus, jei keleiviai yra trečiosios šalies piliečiai. Neteisingai suformuoti dokumentai gali lemti ilgą delay (uždelstimą) uoste ar netgi kelionės nutraukimą. Patirtis moko, kad šiuo atveju kruopštumas parengiant dokumentus yra tiesioginės saugumo (bei psichologinio ramumo) dalis.

6. Kas nutinka, jei kelionės metu sugenda autobusas?

Tai baimė, kuri vargina kiekvieną keleivį. Esu matęs, kaip seni autobusai stovi šalia kelio Vokietijos autobane. Profesionali požiūris numato prevenciją, tačiau gedimai gali būti netikėti. Jei įvyk gedimas, kurio neįmanoma pašalinti vietoje per 30–60 minučių, vežėjas privalo nedelsiant susisiekti su dispečeriu.

Mūsų strategija per 20 metų suformuota taip: jei autobusas sustoja, turime vietinį partnerį arba galimybę išsiųti rezervinį autobusą iš artimiausio miesto. Jei kelionė vyksta iš Anglijos, sunkiau suorganizuoti greitą pagalbą iš Lietuvos, todėl reikia turėti sutartis su pagalbos paslaugomis visame maršrate (Prancūzijoje, Belgijoje, Vokietijoje, Lenkijoje). Keleiviai turi būti perkelti į kitą transporto priemonę per priimtiną laiką (iki 2–3 valandų) ir nukelti į paskirties vietą. Jei įmonė nepasiūlo tokio sprendimo ir palieka keleivius šaltame kelyje, tai yra didžiausia neatsakingumo apraiška.

7. Ar saugu keliauti naktį? Ką daro įmonės, kad užtikrintų naktinio važiavimo saugumą?

Naktiniai reisai yra populiarūs, nes leidžia sutaupyti laiko (vykstant, kai keleiviai miega) ir naktinių nakvynių mokesčių. Tačiau naktį rizika didesnė dėl mažesnio matomumo, rūkų ir pavojingų vairuotojų kelyje.

Saugumo užtikrinimui įmonės turi griežtai vadovautis poilsio grafiku. Naktį negali vairuoti tas pats vairuotojas, kuris vairavo dieną, jei jo poilsio laikas nebuvo pilnai laikytas. Dažnai ilguose maršrutuose (Londonas-Vilnius) dirba du vairuotojai. Vienas vairuoja, kitas ilsisi (giliai ilsėtis specialioje kabinoje). Kai pirmas pavargsta, jie keičiasi vietomis. Tai leidžia autobusui judėti be ilgos pertraukos, tačiau užtikrina, kad vairuotojo akys nuolat stebi kelią. Taip pat svarbu, kad autobuse veiktų vidiniai apšvietimai (nelygus šviesos režimas, kad neakinti vairuotojo) ir keleiviai naudotų saugos diržus net miegodami.

8. Kaip pasirinkti patikimą pervežėją ir išvengti „piratų“?

Rinka pilna pasiūlymų, bet kaip atskirti profesionalus nuo mėgėjų? Pirma, patikrinkite įmonės pavadinimą ir juridinį statusą. Vienintelis „Viber“ chatas ar Facebook puslapis be įmonės kodos – tai pirmas signalas, kad saugumu niekas nesirūpina.

Antra, atkreipkite dėmesį į kainą. Jei kaina žymiai (pvz., 30–40%) žemesnė nei rinkos vidurkis, tai reiškia, kad kažkur taupoma: arba ant vairuotojo atlyginimo (kas veda prie pavargusių vairuotojų), arba ant techninės priežiūros, arba ant draudimo. Trečia, paklauskite apie sutartį. Patikimas vežėjas visada pasiūlys pasirašyti keleivių pervežimo sutartį arba pateiks orderio (bilieto) sąlygas, kurioje aiškiai numatyti atsakomybės. Keturtoji taisyklė – atsiliepimai. Ieškokite ne tik puikių įvertinimų, bet ir tokių, kurie mini vėlavimus ar elgesį. Patirtis rodo, kad ilgiau rinkoje esančios įmonės (su 10+ metų istorija) vertina savo reputaciją daugiau nei greitą pelną.

9. Kaip tvarkoma bagažo sauga ir ką daryti, jei pradingsta daiktų?

Bagažas – ne tik keliaujamųjų rūpestis, bet ir atsakomybė. Autobuse yra du bagažo skyriai: didelis (apačioje, į kurį kraunami lagaminai) ir mažas (salone, virš galvų). Svarbiausia taisyklė: brangūs daiktai (pinigai, dokumentai, elektronika) negali būti paliekami dideliame bagažo skyriuje be stebėjimo. Vežėjo atsakomybė pagal tarptautines konvencijas (pvz., CMR, taikomą keleiviams) yra ribota.

Tačiau saugumo aspektu svarbu, kad bagažo skyrius būtų užraktas. Vairuotojas turi prižiūrėti, kad bagažas būtų įkrautas tvirtai – nešoktų važiuojant nelygiu keliu (pvz., Lenkijoje ar Lietuvoje), nes tai gali pakenkti paties keleivio daiktams arba sugad autobuso pakabą. Prieš įsodinant keleivius, vairuotojas turi paduoti bagažo čeką (etiketę su numeriu). Jei atvykus randama žala, turi būti sudarytas protokolas (vadinamasis „PIR“ – Property Irregularity Report) nedelsiant, o ne po dienos. Be šio dokumento pranešti apie žalą vėliau beveik neįmanoma.

10. Kokia vaidmenį keleivio elgesys keleiviniame transporte turi bendrą saugumą?

Dažnai pamirštama, kad saugumas – tai ne tik vairuotojo ir technikos reikalas, bet ir keleivių. Mano patirtimi galiu pasakyti, daug incidentų įvyksta dėl nekantrumo. Pavyzdžiui, keleiviai, stovėdami prie vairuotojo kabinoje ir kalbėdami, trukdo koncentruotis. Arba vaikai, beieškodami žaislų bagažo skyriuje per sustojimą, gali užsiduoti už durų.

Svarbiausia taisyklė: važiuojant reikia užsisegti saugos diržus. Statistika nelieja melo – avarijų metu diržai išgelbėja gyvybes. Taip pat reikia laikytis taisyklės: neįleisti pažangių keleivių (tai ne tik legalumas, bet ir saugumas – nežinomi žmonės gali būti pavojingi). Jei keleiviai pastebi vairuotojo keistą elgesį (mieguistumą, agresiją), jie turi būti drąsūs ir pranešti dispečeriui arba įmonės vadovui. Mes visada skatiname keleivius būti aktyviais saugumo partneriais kelyje.

Išvada

Apibendrinus dvidešimt metų patirtį tarptautinių pervežimų srityje, galima teigti viena: keleivių transportas iš Anglijos yra sudėtingas logistinis procesas, kuriame niekas neturi likti atsitiktinumo pasėlyje. Saugumas nėra tik šūkis reklamoje – tai kasdienė, monotoniška ir griežta darbo vaisius. Tai nuolatinės investicijos į naujus autobusus, mokymai vairuotojams, biurokratinės kovos su dokumentais ir, svarbiausia, atsakomybės jausmas kiekvienam žmogui, sėdintam vairuotojo vietoje arba dispečerio punkte.

Klientams, renkantiems pervežėją, noriu palikti pagrindinį patarimą: nepulkite į kainos spąstus. Jūsų gyvybės ir ramybės vertė yra begalinė. Pasirinkite tokią įmonę, kuri skaidriai kalba apie savo procesus, kuri turi ilgametę patirtį ir kurios vairuotojai atrodo profesionaliai, o ne pavargę. Kelionė iš Anglijos gali būti maloni nuotykio dalis, jei ja pasitikišite tikrais ekspertais.