Keleivių saugumo garantija grįžtant iš Anglijos: Visas vadovas

Kiekvienas, kuris bent kartą yra važiavęs maršrutu „Lietuva – Anglija“ arba atvirkščiai, žino, kad tai nėra paprasta kelionė prie upės arba trumpas naktinis reisas po šalį. Tai yra daugiau nei 2000 kilometrų viena kryptimi, kurie praeina per kelias valstybes, kertami La Manšo sąsiauris, o kelionė trunka beveik dvi paras. Tokiose kelionėse svarbiausia ne tik tai, kada atvyksite į norimą vietą, bet ir tai, kaip bei kokia kaina tai padarysite. Būtent todėl, kaip žmogus, kuris šioje srityje dirbu jau daugiau nei dvi dešimtmetis, noriu pasikalbėti ne apie bilietų kainas ar komfortabilius sėdynių atlošus, o apie absoliučiai pagrindinį dalyką – keleivių saugumo garantiją.

Grįžtant iš Anglijos į Lietuvą arba kitas Europos šalis, keleiviai dažnai jaučia nuovargį, ilsisi arba miega. Tokiu momentu jūsų saugumas visiškai priklauso nuo pervežimo įmonės, vairuotojo profesionalumo ir techninės būklės transporto priemonės. Ilgųjų maršrutų organizavimas – tai ne tik logistika, tai yra atsakomybė, kurios negalima pasitikėti. Šiame straipsnyje aš detaliai paaiškinsiu, kaip suformuota ši saugumo sistema, kokie teisiniai ir techniniai barjerai apsaugo jus kelionės metu ir kodėl kiekvienas keleivis turi žinoti savo teises bei galimybes. Mes aptarsime viską nuo vairuotojo darbo laiko reguliavimo iki to, kas nutinka, jei autobusui kelionės metu sugenda.

Įvadas

Tarptautiniai keleiviniai pervežimai yra viena sudėtingiausių transporto sričių, kurioje susikerta skirtingų šalių įstatymai, griežti Europos Sąjungos reikalavimai ir ypatingi Didžiosios Britanijos pasienio kontrolės nuostatai. Po „Brexit“ situacija šiek tiek pasikeitė – pasienio patikrinimai tapo griežtesni, o dokumentų patikrinimo procedūros užtrunka ilgiau, tačiau pagrindiniai saugumo standartai, taikomi tarptautiniams pervežėjams, išlieka neišsižadėti.

Saugumas šioje srityje nėra tik apie avarijų išvengimą. Tai kompleksinė sistema, apimanti vairuotojo psichologinę būklę, autobuso techninį aptarnavimą, keleivių draudimą, bagažo saugojimą ir netgi higienos standartus ilgos kelionės metu. Per savo ilgą karjerą esu matęs viską – nuo idealiai organizuotų reisų, kurie vyksta kaip laikrodis, iki bandymų sutaupyti kurso, kas tiesiogiai kelią grėsmę žmonių gyvybei.

Todėl, kai renkatės pervežėją grįžtant iš Anglijos, negalima vadovautis tik kaina. Žemiau pateikiamame DUK (Dažniausiai užduodamų klausimų) skyriuje išsamiai atsakysiu į klausimus, kurie rūpina keleivius ir padės suprasti, kaip atpažinti patikimą ir saugų pervežimą.

DUK

1. Kokie teisiniai reikalavimai turi būti įgyvendinti, kad autobusas maršrutu Anglija–Lietuva būtų laikomas saugiu?

Saugumas prasideda nuo dokumentų. Kiekviena įmonė, atliekanti tarptautinius keleivinius pervežimus, turi turėti licenciją. Šiuo atveju kalbame apie bendrąją keleivinio transporto licenciją, kuri leidžia vykdyti komercinius reisus. Be to, jei įmonė registruota Europos Sąjungoje (pavyzdžiui, Lietuvoje), ji turi gauti specialų leidimą – Community Licence, kuris leidžia vykdyti tarptautinius reisus į trečiąsias šalis (kaip kad Jungtinė Karalystė po „Brexit“).

Techninė pusė yra dar griežtesnė. Autobusai turi būti registruojami pagal griežtus techninius reglamentus. Prieš kiekvieną ilgą reisą techninė komisija privalo įvertinti transporto priemonės būklę: stabdžių sistemą, padangų griovtį, šviesų veikimą, variklio aušinimo sistemą. Be šio „tech. apžiūros“ lapo, vairuotojas neturi teisės išvykti iš garažo. Taip pat būtina, kad autobuse būtų įrengtos modernios saugos sistemos: ABS (padengių blokavimo sistema), ASP (traukos kontrolės sistema) ir, žinoma, saugos diržai kiekvienam keleiviui. ES reglamentai reikalauja, kad autobusuose, vykstančiuose ilgiau nei 3 valandas, keleiviai privalo užsisegti saugos diržus.

2. Kaip reguliuojamas vairuotojo darbo ir poilsio laikas, ir kodėl tai garantuoja mano saugumą?

Tai, galbūt, svarbiausias saugumo aspektas. Vairuotojo nuovargis yra viena dažniausių avarijų priežasčių. Ilgose kelionėse, kaip kad iš Londono į Vilnių, vairuotojas gali būti už vairo kelias dienas iš eilės. Tačiau jo veikla griežtai reglamentuojama ES reglamentu (ES) 561/2006.

Pagal šį reglamentą, vairuotojas gali vairuoti ne ilgiau kaip 4,5 valandas be pertraukos. Po šio laiko jis privalo padaryti bent 45 minučių pertrauką (kurią galima suskaldyti į 15 minučių ir 30 minučių pertraukas, tačiau tam tikromis sąlygomis). Per paros vairavimo laikas negali viršyti 9 valandų (dviejų savaičių laikotarpiu tai gali būti padidinta iki 10 valandų ne daugiau kaip du kartus). Be to, kiekviena para turi būti baigiama 11 valandų nepertraukiamo poilsio.

Kaip tai užtikrinama? Visi autobusai turi būti įrengti taksografais (skaitmeniniais arba analoginiais). Šie prietaisai užfiksuoja kiekvieną vairuotojo judėjimą, greitį, poilsio laiką. Policija arba transporto inspekcija bet kuriuo metu gali sustabdyti autobusą ir patikrinti šiuos duomenis. Jei paaiškėja, kad vairuotojas pažeidė režimą, ne tik jis, bet ir įmonė gauna didžiules baudas, o autobusas gali būti sustabdytas tol, kol atvyks pakeitimo vairuotojas. Mano patirtis rodo, kad sąžiningos įmonės niekada nespaudžia vairuotojų laužyti šių taisyklių, nes reputacija brangiau.

3. Kas nutinka, jei autobusui sugenda kelionės metu, pvz., Prancūzijoje ar Belgijoje? Ar aš liksiu pakeliui?

Tai yra vienas dažniausiai užduodamų klausimų, ir jis labai aiškiai atskiria profesionalius nuo mėgėjų. Sąžininga ir patikima pervežimo įmonė visada turi „Draudimo nuo techninės pagalbos“ (Roadside Assistance) polisą, galiojantį visoje Europoje.

Jeigu autobusui sugenda techninės gedimo metu, vairuotojas nedelsia praneša dispečeriui. Dispečeris kontaktuoja su vietiniu techninės pagalbos paslaugų tiekėju. Jei gedimas nėra suremontuojamas vienoje–dviem valandose (pavyzdžiui, sprogsta padanga arba užsikerta variklis), įmonė privalo siųsti pakeitimo autobusą.

Svarbu suprasti: jei jūsų reisas yra pigus, o įmonė neturi tikslaus transporto parko, ji gali bandyti laukti, kol atvyks jų mechas iš Lietuvos, kas gali užtrukti dieną arba dvi. Profesionalios įmonės sutartyse su draudikais numato, kad pakeitiminis transportas turi atvykti per nustatytą laiką (pavyzdžiui, 4 valandas). Be to, jei dėl gedimo vėluojate daugiau nei nustatyta laiko (paprastai virš 2 valandų), įmonė privalo užtikrinti maistą ir gėrimus, o jei reikia – ir nakvynę viešbutyje.

4. Ar keleiviai yra draudžiami? Kokia apsauga yra garantuota nelaimingų atsitikimų atveju?

Taip, draudimas yra privalomas. Kiekvienas keleivinis autobusas, vykstantis tarptautiniu maršrutu, turi turėti civilinės atsakomybės draudimą nuo transporto priemonės naudojimo (dažnai vadinamą „Obligaciniu draudimu“). Šis draudimas apsaugo trečiuosius asmenis, tačiau Lietuvoje ir ES veikia specialūs keleivių draudimo reglamentai.

Pagal ES direktyvą, keleivių pervežėjai privalo turėti draudimą, kuris padengia žalos, atsiradusios dėl nelaimingo atsitikimo, atlyginimą. Tai apima ne tik medicininių išlaidų padengimą, bet ir kompensaciją už kūno sužalojimus ar net mirtį.

Be to, dauguma patikimų pervežėjų siūlo papildomą kelionės draudimą, kuris gali apimti bagažo praradimą, vėlavimą arba staigias ligas kelionės metu. Mano patarimas: visada pasidomėkite, ar bilieto kaina jau apima šį draudimą, ar jį reikia įsigyti papildomai. Tačiau bazinis apsaugos lygis (nelaimingi atsitikimai) yra garantuotas įstatymais ir yra mūsų, kaip pervežėjų, tiesioginis pareigos įvykdymas.

5. Kaip „Brexit“ paveikė saugumo ir pasienio kontrolės procedūras grįžtant iš Anglijos?

Anksčiau, kai Jungtinė Karalystė buvo ES narė, pasienio kontrolė dažnai būdavo simbolinė arba vykdoma judėjime (jei nebuvo problemų). Dabar situacija kitokia. Kelionės metu (paprastai per Prancūziją, Eurotunelį ar uostus) vyksta griežta dviejų pusių pasienio kontrolė: Britų pasieniečiai tikrina, ar nelegaliai neišvykstate iš šalies, o Prancūzijos (ar kitos ES šalies) pasieniečiai tikrina, ar legaliai įvažiuojate į Šengeno zoną.

Tai daro įtaką saugumui, nes pasieniečiai turi teisę atsisakyti įleisti asmenį, neturintį galiojančio paso ar vizos. Tačiau tai taip pat reiškia, kad autobusas turi būti paruoštas ilgesniam sustojimui. Patikimi pervežėjai savo grafikuose visada įtraukia laiką rezervui pasienio kontrolės punktams. Jei matote, kad jūsų vairuotojas verčia važiuoti virš greičio, kad „pavyktų įveikti tunelį“, tai yra raudona vėliava. Saugu pervežimas numato realų laiko planavimą, įskaitant biurokratines procedūras. Be to, po „Brexit“ pakeisti kelių eismo taisykčių pažeidimų bei baudų išieškojimo mechanizmai, todėl vairuotojai yra dar atsargesni ir laikosi greičio režimo, kas tiesiogiai dėlto saugo keleivius.

6. Kaip užtikrinamas bagažo saugumas ir kokia yra atsakomybė, jei bagažas dingsta arba sugadinamas?

Bagažo saugumas dažnai nuokrypia nuo akies. Kiekvienas keleivis turi teisę į bagažą (rankinį ir registruojamą, patalpinamą autobuso dugne). Reglamentai nustato, kad pervežėjas atsako už bagažo praradimą ar sugadinimą nuo to momento, kai jis buvo priimtas iki jo išdavimo.

Kadangi autobuse nėra tokios sistemos kaip lėktuve (su etiketėmis ir skeneriais), procesas remiasi vairuotojo atsakomybe. Patikimuose reisuose vairuotojas visada sukelia bagažą į bagažinę tik tada, kai keleivius užlipa į autobusą, ir iškrauna jį tik poilsio vietose arba galinių stotelių, kai keleiviai gali stebėti procesą. Tai neleidžia trečiesiems asmenims pavogti lagaminų.

Taip pat svarbu paminėti, kad keleiviams draudžiama vežti degiąsias medžiagas, sprogmenis ar kitus pavojingus daiktus bagažinėje. Tai ne tik taisyklių pažeidimas, bet ir tiesioginis pavojus visam autobusui (pvz., gali užsidegti degiklis). Vairuotojas turi teisę apžiūrėti įtartinus lagaminus, jei kyla abejonių. Jei bagažas dingsta dėl pervežėjo kaltės (pvz., paliktas atvirame stotyje be priežiūros), keleiviams priklauso kompensacija pagal draudimo limitus (paprastai tai apskaičiuojama pagal SDR – specialiąsias traukimo rights vienetas).

7. Kokios yra sanitarijos ir sveikatos apsaugos priemonės tokiose ilgose kelionėse?

Ilgos kelionės reiškia, kad keleiviai praleidžia daug laiko uždarame erdvėje. Oro kokybė ir higiena įtakoja ne tik komfortą, bet ir sveikatą. Šiuolaikiniai autobusai, naudojami tolimiems reisams, turi būti įrengti efektyviomis oro kondicionavimo ir vėdinimo sistemomis, kurios užtikrina nuolatinį gryno oro pritekėjimą. Tai ypač svarbu siekiant išvengti virusų plitimo.

Be to, įmonės turi tvarkaraščius, kuriuose numatyti privalomi ilgesni sustojimą (paprastai kas 4–5 valandas) degalams užpilti ir keleiviams pailsėti. Tokiu metu vairuotojai turi išvalyti autobuso salono grindis, išmesti šiukšles ir, jei reikia, išvalyti tualetą (jei toks autobuse yra). Nors po pandemijos griežti apribojimai yra sušvelninti, dauguma įmonių išlaikė aukštus higienos standartus – rankų sanitarizatoriai autobuse yra tapę standartu, o prieš išvykstantį reisą autobusai dezinfekuojami. Keleivio saugumas čia reiškia ir tai, kad jis nebus sergas dėl blogų sanitarijos sąlygų.

8. Kodėl svarbu, kad autobuse būtų du vairuotojai, ir ar tai visada yra saugiau?

Nors įstatymai leidžia vienam vairuotojui atlikti šį maršrutą, jei laikomasi poilsio režimų, mano kaip eksperto nuomonė – du vairuotojai visada yra saugesnis variantas, ypač tokiuose ilguose maršrutuose kaip Anglija–Lietuva.

Kai yra du vairuotojai, jie gala keistis. Vienas vairuoja, kitas ilsisi (guli specialioje lovoje-kabinoje). Tai eliminuoja nuovargio riziką iki minimumo. Be to, esant dviejems vairuotojams, vienas visada gali stebėti situaciją kelyje, padėti nustatyti GPS, sekti, ar visi keleiviai ramūs, o prieš pat atvykstant į stoteles, pasirūpinti bagažo iškrovimu.

Tačiau dviejų vairuotojų buvimas taip pat reiškia didesnes įmonės išlaidas, todėl tokie reisai gali kainuoti brangiau. Nors tai ne yra tiesioginė įstatymo garantija (jei maršrutas suplanuotas su ilgomis pertraukomis), tai yra aukščiausios kokybės ir saugumo indikatorius. Jei įmanoma, visada pasirinkkite reisą su dviem vairuotojais – tai sumažina stresą ir didina atidumo lygį kelyje.

9. Kaip keleivis gali patikrinti, ar pervežimo įmonė yra patikima, dar prieš įlipdamas į autobusą?

Prieš perkant bilietą, atlikite „duomenų patikriną“. Pirma, pažiūrėkite įmonės pavadinimą ir įmonės kodą. Lietuvoje galite susirasti ją „Sodros“ arba Regitrų centrų duomenų bazėse – patikrinkite, kokia yra įmonės veikla (turi būti nurodytas keleivinių pervežimų kodas).

Antra, atkreipkite dėmesį į atsiliepimus internetu (Facebook, Google Maps, portaluose). Žiūrėkite ne tik tai, ką rašo apie vėlavimus, bet ir kaip įmonė elgėsi krizėse. Jei žmonės rašo, kad sugedo autobusas ir niekas nepadėjo – vengkite tos įmonės. Jei rašo, kad vairuotojas buvo mandagus, padėjo su bagažu ir laikėsi tvarkaraščio – tai geras ženklas.

Trečia, patikrinkite autobuso nuotraukas. Nauji (arba jaunesni nei 5–7 metai) autobusai (pavyzdžiui, „Setra“, „Neoplan“, „Mercedes-Benz“ Tourismo) turi daug modernesnes saugos sistemas nei seni, paversti „maršrutkai“. Taip pat verta pasidomėti, ar įmonė turi savo svetainę ir aiškius kontaktus. Paslėptis už anoniminių skelbimų socialiniuose tinkluose be aiškaus identiteto dažnai rodo „pavienius vežėjus“, kurie gali neturėti nei licencijos, nei draudimo.

10. Kokia yra keleivio atsakomybė už savo ir kitų keleivių saugumą autobuse?

Galiausiai, saugumas – tai dviejų pusių procesas. Mes, kaip pervežėjai, darome viską, kad technika ir žmonės būtų saugūs, tačiau ir keleivis turi savo vaidmenį. Pagrindinė taisyklė – saugos diržas. Nors jaučiate saugiai sėdintys, avarijos metu fizikos dėsniai neišnyksta. Užsisegę diržą didinate išgyvenimo galimybes daugiau kaip 50%.

Taip pat keleiviai privalo elgtis tvarkingai. Negalima trukdyti vairuotojui, šaukti, kelti triukšmo, ypač naktį. Vairuotojo koncentracija – tai raktas į saugų važiavimą.